- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-09
- Bylos Nr.
- e2-454-188/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02290-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramyna Šidlauskienė
- Atsakovas
- V. S., A. J.
- Trečiasis asmuo
- notarei O
- Ieškovas
- AB „Panevėžio energija“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Panevėžio energija“ patikslintą ieškinį atsakovams V. S. ir A. J. (A. J.), trečiajam asmeniui notarei O. O. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti lygiomis dalimis iš atsakovo V. S. 124,80 Eur skolos ir 4,25 Eur palūkanų, taip pat iš atsakovo A. J. 124,80 Eur skolos ir 4,25 Eur palūkanų ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai – ½ buto priklauso N. J. palikimą priėmusiam ir nuosavybės teisę įregistravusiam V. S., ir ½ buto priklauso mirusiosios N. J. sutuoktiniui A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.384 straipsnio l dalimi, nuo to momento, kai atsakovai tapo minėto buto savininkais, t. y. prie šilumos energijos tiekimo tinklų prijungti šilumos vartojimo įrenginiai ėmė priklausyti atsakovams, šie privalo sumokėti už suvartotą šilumos energiją. Per laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d. už suvartotą šilumą atsakovai neapmokėjo 249,60 Eur. Be to, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, priskaičiuota 8,50 Eur palūkanų (e. b. l. 106-107).
Atsiliepimas
A. V. S. atsiliepime nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovė skolą paskaičiavo už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d., tačiau nuo 2014 m. sausio 21 d. jis buvo gydomas VŠĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, o nuo 2016 m. vasario 29 d. gyvena (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 53).
Trečiasis asmuo notarė O. O. atsiliepime į patikslintą ieškinį pažymėjo, kad nors VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad butas, unikalus Nr. 5398-8000-5010:0040, esantis (duomenys neskelbtini), dalinės jungtinės nuosavybės teise, t. y. po 1/2 dalį, priklauso atsakovui V. S. ir jo mirusiai motinai N. J., iš tiesų 1/2 dalis šio buto priklauso mirusiosios N. J. sutuoktiniui A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini). Minėtas butas buvo įgytas pagal 1993 m. vasario 26 d. mainų sutartį Nr. 2-431 N. J. esant santuokoje su A. J.. Pagal mainų sandorio sudarymo metu galiojusio Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau SŠK) 21 straipsnį, turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė ir sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Nurodė, kad CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Vienam sutuoktiniui mirus, jo dalis iš bendro turto yra paveldima pagal CK penktosios knygos normų taisykles (CK 3.117 straipsnio 4 dalis). Taigi nors butas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir sutuoktiniai lygiomis dalimis valdė šį turtą, VĮ „Registrų centras“ jis buvo registruotas vieno sutuoktinio vardu, t. y. N. J., kuriai mirus, jos sutuoktinis A. J. dokumentų, susijusių su jam priklausančia ½ šio buto dalimi, nesitvarkė, todėl išraše iš VĮ „Registrų centras“ vis dar yra nurodoma ½ dalies buto savininkė - mirusioji N. J.. CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atsakovas V. S. po savo motinos mirties, būdamas pirmos eilės įpėdiniu, paveldėjo palikėjos N. J. turėtą turtą, t. y. ½ dalį buto, o kita ½ dalis šio buto, kaip jau buvo minėta, priklauso mirusiosios N. J. sutuoktiniui A. J. (e. b. l. 55-56).
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.
A. V. S. atstovas advokatas V. P. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad atsakovui nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Be to, nenurodytas A. J. gyvenamosios vietos adresas. Atsakovas V. S. iš savo mamos paveldėjo butą tik 2017 m. gegužės 4 d., o ieškovė prašo priteisti skolą už didesnį laikotarpį. Prašo atmesti ieškinį kaip įstatymo reikalavimų neatitinkantį procesinį dokumentą.
Trečiasis asmuo notarė O. O. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai (e. b. l. 139).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
A. V. Sakalauskui ir A. J. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 26). Byloje nustatyta, kad 2014 m. gegužės 14 d. atsakovas V. S. kreipėsi dėl ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo, jam 2017 m. balandžio 24 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (e. b. l. 25; 27-29). Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovas A. J. buvo N. J. sutuoktinis (e. b. l. 115-117), kuris nėra įregistravęs savo vardu buto dalies, tačiau jam nuosavybės teise priklauso ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), kaip N. J. sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Byloje ginčo nėra, kad atsakovams dalinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Byloje ginčas kyla dėl to, kad atsakovas ir jo atstovas nepripažįsta įsiskolinimo ieškovei, argumentuojant tuo, kad atsakovui V. S. paveldėjimo teisės liudijimas išduotas tik 2017 m. balandžio 24 d., be to, jis, pasak jo, (duomenys neskelbtini), nebegyvena. Remiantis šiais argumentais teigia, kad jam skola susidarė nepagrįstai. Taip pat atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pareiškė, kad patikslintas ieškinys nėra tinkamai suformuotas procesinis dokumentas, pateiktas pažeidžiant įstatymų reikalavimus, nes nenurodyta atsakovo A. J. gyvenamoji vieta.
Dėl skolos
Teismas nustatė, kad ieškovė tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiame gyvenamajame name esančiam butui, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė centralizuotą šilumą ir karštą vandenį butui tiekia pagal valstybės institucijos patvirtintas standartines šilumos pirkimo-pardavimo sutarties su buitiniais šilumos vartotojais sąlygas. Už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d. suteiktas paslaugas butui susidarė 249,60 Eur skola.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatuoja, kad tarp ieškovės ir atsakovų buvo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Už gautas paslaugas atsakovai neatsiskaitė už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d. Patikslintu reikalavimu ieškovė prašo priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis po 124,80 Eur skolos.
Atsakovas V. S. nurodė, kad jis minėtame bute negyvena nuo 2014 m. sausio 21 d., o jam paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2017 m. gegužės 4 d. Teismas šiuos atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas daro išvadą, kad atsakovas V. S. priėmė po N. J. mirties likusį jos palikimą, t. y. ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl jis taip pat yra atsakingas už susidariusį įsiskolinimą dėl šiam butui ieškovės tiektos šilumos energijos ir karšto vandens laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d. Pažymėtina, kad paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Įpėdinis, pradėjęs turtą valdyti, turi teisę per palikimui priimti nustatytą laiką atsisakyti palikimo, padavęs dėl to pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Tokiu atveju laikoma, kad palikimą įpėdinis valdė dėl kitų įpėdinių interesų (CK 5.51 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis, išreiškęs valią priimti palikimą, negali jo atsisakyti (CK 5.60 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad priimant palikimą, faktiškai pradėjus turtą valdyti, nereikalaujama, jog įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Šiuo atveju turi būti įrodyta tik tai, kad asmuo pradėjo turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Pažymėtina ir tai, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ir šį faktą įformino, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (palikėjo mirties momento) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo fakto įforminimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos A. T. 2008-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008; 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; 2016-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip V. S. ir N. J., mirusios 2014 m. kovo 20 d., nuosavybė (e. b. l. 26). Šis butas buvo įgytas 1993 m. vasario 26 d. mainų sutarties pagrindu N. J. ir atsakovo A. J. santuokos metu, taigi N. J. ir atsakovui A. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė po ½ dalį nurodyto buto (CK 3.87 straipsnis, SŠK, galiojusio iki 2001-07-01, 21, 23 straipsniai). N. J. iki savo mirties nebuvo sudariusi testamento. Byloje nustatyta, kad ½ buto savininkas yra A. J., o po N. J. mirties likusį palikimą, tame tarpe ir ½ dalį nurodyto buto, atsakovas V. S. 2014 m. gegužės 14 d., pateikdamas pareiškimą notarui, priėmė (e. b. l. 57). Byloje nustatyta, kad tiek palikėjos sūnus V. S., tiek palikėjos sutuoktinis atsakovas A. J. gyveno nurodytame bute. Tam tikru laiku atsakovai valdė ir naudojosi visu butu, mokėjo už butui teikiamas paslaugas po N. J. mirties (iki 2016 m. lapkričio 1 d.). Byloje nėra duomenų, kad būtų daugiau asmenų, kurie turėtų daugiau teisių į butą nei atsakovai. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas V. S. įstatymo nustatyta tvarka būtų atsisakęs po N. J. mirties likusio palikimo, o atsakovas A. J. būtų perleidęs savo nuosavybės dalį kitam asmeniui. Visi šie duomenys patvirtina, kad atsakovas V. S. 2014 m. kovo 20 d. priėmė po N. J. mirties likusį jos palikimą – ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas šį turtą valdyti kaip savo nuosavybę. Atsakovo V. S. teiginiai, kad jis palikimą priėmė tik vėliau, o bute negyveno, vertintini tik kaip niekuo nepagrįsta atsakovo gynybinė pozicija, kuri prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir atsakovo faktiniams veiksmams.
Dėl skolos ir palūkanų
Atsakovai pagal sutartį turi prievolę sumokėti už patiektą šilumos energiją bei įgyvendinti kitas su energijos tiekimu susijusias pareigas (CK 6.388 straipsnio 1 dalis, 6.387 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, atsisakyti vienašališkai įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis), todėl iš atsakovų ieškovei priteistina 249,60 Eur skola (iš kiekvieno po 124,80 Eur) už suvartotą šilumos energiją. Neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, atsiranda civilinė atsakomybė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Konstatavus, kad atsakovai nustatytais terminais nevykdė piniginės prievolės atsiskaityti su ieškove, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 8,50 Eur palūkanas (po 4,25 Eur iš kiekvieno).
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl atsakovo A. J. gyvenamosios vietos
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismui pateiktame ieškinyje turi būti nurodytos dalyvaujančių byloje asmenų gyvenamosios vietos arba pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai. Be to, ieškinyje turi būti nurodomas procesinių dokumentų įteikimo byloje dalyvaujančiam asmeniui būdas ir adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos adresu (CPK 111 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Byloje dalyvaujančių fizinių asmenų gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės vietos arba kitų pareiškėjui žinomų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo adresų nurodymas yra tinkamo procesinių dokumentų įteikimo įgyvendinimo garantija ir būtina sąlyga, siekiant užtikrinti teisės būti išklausytam, principo įgyvendinimą. Teisingas byloje dalyvaujančių asmenų gyvenamosios vietos arba juridinio asmens buveinės nurodymas yra aktualus nustatant, kuriame teisme turi būti pradedamas procesas (CPK 29 straipsnis). Duomenų apie byloje dalyvaujančių asmenų gyvenamąją vietą ar buveinės vietą ar kitų procesinių dokumentų įteikimo adresų nenurodymas laikomas esminiu ieškinio trūkumu, kurį galima pašalinti taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu byloje yra įrodymų, jog nėra galimybės gauti duomenų apie byloje dalyvaujančio asmens gyvenamąją ar darbo vietas, teismui yra pagrindas spręsti dėl alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo būdų, taikytinų tokiu atveju (CPK 129, 130 str.) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015). Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju - ieškiniui priimti - reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pirma, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti patekti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Trečia, ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padarinys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieškinyje. Ketvirta, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudojęs teismų informacine sistema LITEKO, kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis). Pavyzdžiui, asmens, kuris turi atsakyti pagal ieškinį (fizinio asmens vardo, pavardės arba juridinio asmens pavadinimo), nenurodymas neleidžia teismui atlikti jokių procesinių veiksmų, nes neaiškus asmuo, kuriam reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas. O byloje dalyvaujančio asmens gyvenamosios vietos nenurodymas, jeigu ieškinį pateikiantis asmuo teigia ir pateikia įrodymus, kad nesėkmingai bandė tą gyvenamąją vietą nustatyti, nesudaro kliūčių priimti ieškinį, nes nežinant nuo ieškinio besiginančio asmens gyvenamosios vietos civilinė byla gali būti iškeliama pagal paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją ar jo turto buvimo vietą (CPK 30 straipsnio 1 dalis), o procesiniai dokumentai įteikiami viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Jei trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), pateikiamame ieškinyje nenurodoma atsakovo gyvenamoji vieta, tačiau ši vieta buvo nurodyta ieškovo pateikiamame ieškinyje, pripažintina, kad byloje informacija apie atsakovo gyvenamąją vietą jau yra, todėl reikalavimas pašalinti tokį ieškinio trūkumą, t. y. pateikti informaciją, kuri teismui ir taip yra žinoma, reikštų proceso vilkinimą (plačiau apie byloje dalyvaujančių asmenų gyvenamosios vietos duomenis 4.2 skyriuje, Lietuvos A. T. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1). Šiuo atveju ieškovė pateikė atsakovo A. J. gimimo datą ir jai žinomą paskutinės atsakovo gyvenamosios vietos adresą, patikslintas ieškinys priimtas ir byla išnagrinėta, todėl atsakovo atstovo vien deklaratyvūs ir niekuo nemotyvuoti teiginiai ir pasvarstymai, nevertintini. Dėl jų teismas daugiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminis mokestis (iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis po 7,50 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – po 2,66 Eur (viso 5,32 Eur), iš atsakovų valstybei priteistinos, nes jos viršija minimalią 3,00 Eur dydžio valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 124,80 Eur (vieno šimto dvidešimt keturių eurų 80 ct) skolą, 4,25 Eur (keturių eurų 25 ct) palūkanas, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugpjūčio 31 d.) ir 7,50 Eur (septynių eurų 50 ct) žyminį mokestį ieškovei AB „Panevėžio energija“, įmonės kodas 147248313.
Priteisti iš atsakovo A. J. (A. J.), gimusio 1941 m. birželio 16 d., 124,80 Eur (vieno šimto dvidešimt keturių eurų 80 ct) skolą, 4,25 Eur (keturių eurų 25 ct) palūkanas, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugpjūčio 31 d.) ir 7,50 Eur (septynių eurų 50 ct) žyminį mokestį ieškovei AB „Panevėžio energija“, įmonės kodas 147248313.
Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2,66 Eur (du eurus 66 ct) ir iš atsakovo A. J. (A. J.), gimusio 1941 m. birželio 16 d., 2,66 Eur (du eurus 66 ct) pašto išlaidų į valstybės pajamas, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams.