- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-29
- Bylos Nr.
- 2-1471/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Alė Bukavinienė, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- akcinės bendrovės AB DnB NORD banko
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės AB DnB NORD banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 11 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai S. V. ir K. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams AB DnB NORD bankui, prašydami: 1) pripažinti negaliojančiu 2003 m. gruodžio 5 d. Kreditavimo sutarties Nr. 1/2543 nutraukimą 2010 m. balandžio 19 d. pranešimu „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“; 2) pakeisti 2003 m. gruodžio 5 d. Kreditavimo sutarties Nr. 1/2543, sudarytos tarp ieškovų S. V. ir K. V. bei atsakovo AB DnB NORD banko, sąlygą, numatytą Kredito grąžinimo grafike ir reglamentuojančią kredito grąžinimo tvarką, numatant, kad: iki 2013 m. gegužės 19 d. sustabdomas įmokų pagal 2003 m. gruodžio 5 d. Kreditavimo sutartį Nr. 1/2543 mokėjimas; nuo 2013 m. gegužės 19 d. iki 2033 m. rugsėjo 30 d. 2003 m. gruodžio 5 d. Kreditavimo sutartis Nr. 1/2543 vykdoma toliau sutartyje nustatyta tvarka, mokant nustatytą mėnesio kredito dalį ir palūkanas bei lygiomis dalimis grąžinant per laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 19 d. iki 2013 m. gegužės 19 d. nesumokėtą 20 544,26 EUR kredito ir palūkanų dalį (555,26 EUR (mėnesio įmoka) x 37 mėn.=20 544,26 EUR).
Ieškovai S. V. ir K. V. ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovui AB DnB NORD bankui, jo įgaliotiems atstovams, darbuotojams ir/ar atsakovo AB DnB NORD banko teisių pagal sutartį perėmėjams atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su skolos išieškojimu pagal 2003 m. gruodžio 5 d. Kreditavimo sutartį Nr. 1/2543 (CPK 145 str. 1 d. 6, 10 p.). Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą sudaro tai, jog, nepritaikius šių priemonių, atsakovas pradėtų skolos išieškojimą iš įkeisto turto.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 11 d. nutartimi ieškovų prašymą tenkino ir iki teismo sprendimo (nutarties) šioje byloje įsiteisėjimo uždraudė atsakovui AB DnB NORD bankui, jo įgaliotiems atstovams, darbuotojams ir/ar atsakovo AB DnB NORD banko teisių pagal 2003 m. gruodžio 5 d. Kreditavimo sutartį Nr. 1/2543 perėmėjams atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su skolos išieškojimu pagal 2003 m. gruodžio 5 d. Kreditavimo sutartį Nr. 1/2543. Teismas, atsižvelgdamas į ieškiniu pareikštus reikalavimus, sprendė, kad prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su ieškiniu pareikštais reikalavimais ir teismo sprendimas šioje byloje turės įtakos šalių teisėms ir pareigoms pagal kreditavimo sutartį.
Šalies argumentai
Atsakovas AB DnB NORD bankas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nenustatė CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ieškinio tenkinimo atveju. Teismo išvada, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su ieškiniu pareikštais reikalavimais ir kad teismo sprendimas turės įtakos šalių teisėms ir pareigoms pagal sutartį, nėra pakankamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas.
2. Teismas pažeidė sutarties laisvės principą (CK 6.156 str.) ir kitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principus. Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo apribotos atsakovo sutartinės galimybės imtis veiksmų, kai ieškovas nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų. Priėmus skundžiamą nutartį ieškovai faktiškai yra atleidžiami nuo bet kokių įsipareigojimų atsakovui vykdymo, t.y. ieškovams suteikiama teisė nemokamai naudotis atsakovo suteikti kreditu. Tokiu būdu a priori yra pakeičiamos sutarties sąlygos išimtinai ieškovų naudai, tuo pažeidžiant ekonomiškumo, teisingumo ir ginčo šalių interesų pusiausvyros principus.
3. Skundžiama nutartimi faktiškai buvo patenkintas ieškinys neišnagrinėjus bylos iš esmės, nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymu draudžiama tenkinti ieškinio reikalavimus.
Atsiliepimas
Ieškovai S. V. ir K. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas atskiruoju skundu nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos neteisėtai, nesant jų pritaikymui būtino CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo. Grėsmę teismo sprendimo įvykdymui sudaro tai, kad atsakovas ketina išieškoti skolą pagal neteisėtai nutrauktą kredito sutartį iš įkeisto turto – vienintelio ieškovų būsto, kuriam įsigyti buvo paimtas kreditas. Išieškojus skolą iš įkeisto turto, ieškinio tenkinimo atveju ieškovų teisių restitucija dėl kritusių turto rinkos kainų ir priverstinio pardavimo ypatumų nebūtų galima, dėl ko ieškovai patirtų didelių nuostolių. Be to, tuo atveju, jei atsakovas įvykdytų priverstinį skolos išieškojimą, būsimo sprendimo priėmimas, tenkinant ieškinio reikalavimus, netektų prasmės.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su skolos išieškojimu pagal kreditavimo sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, esant pareikštam ieškiniui dėl kreditavimo sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir sutarties sąlygos, reglamentuojančios kredito grąžinimo tvarką, pakeitimo.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Remiantis šia norma, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – egzistuojanti teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo grėsmė, kuri pateisintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą dėl vienašalio kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir kreditavimo sutarties sąlygos pakeitimo. Įvertinus ieškinio dalyką, darytina išvada, jog pareikštas ieškinys yra ieškinys dėl pripažinimo. Tokio ieškinio tenkinimo atveju priimtas teismo sprendimas nebūtų vykdytinas dokumentas, kurio vykdymui taikytinos CPK VI dalyje įtvirtintos vykdymo proceso normos, o teisines pasekmes sukeltų pats teismo sprendimo įsiteisėjimas.
Ieškovai pareikštu ieškiniu siekia tęsti tarp ginčo šalių susiklosčiusius kreditavimo teisinius santykius, pripažįstant, jog jie buvo nutraukti neteisėtai, o taip pat pakeisti kreditavimo sutarties sąlygą, susijusią su kredito grąžinimu ir palūkanų mokėjimu, sustabdant šių ieškovų prievolių įvykdymo terminą. Prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovai siekia išvengti dėl kreditavimo sutarties nutraukimo, kurio teisėtumo ginčijimas yra nagrinėjamos bylos dalykas, galinčių atsirasti teisinių pasekmių, susijusių su kreditoriaus galimybe dėl sutarties nutraukimo atsiradusią savo reikalavimo teisę patenkinti, nukreipiant išieškojimą į įkeistą bei kitą ieškovų turtą, atsiradimo. Tuo tikslu ieškovai prašo iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovui AB DnB NORD bankui, jo įgaliotiems atstovams, darbuotojams ir/ar atsakovo AB DnB NORD banko teisių pagal sutartį perėmėjams atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su skolos išieškojimu pagal kreditavimo sutartį, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka.
Sutarties nutraukimas yra vienas iš sutarties pasibaigimo atvejų. Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo (CPK 6.221 str. 1 d.) ir suteikia teisę šaliai reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi (restitucija) (CPK 6.222 str. 1 d.). Nutraukus kreditavimo sutartį, pasibaigia kreditoriaus (banko) prievolės, susijusios su kredito suteikimu kredito gavėjui, ir kredito gavėjo prievolės, susijusios su gauto kredito grąžinimu ir palūkanų mokėjimu sutartyje numatytomis sąlygomis (CK 6.881 str. 1 d.). Kreditavimo sutarties nutraukimas sąlygoja kreditoriaus (banko) teisės reikalauti iš kredito gavėjo grąžinti visą jam suteiktą kreditą atsiradimą. Tuo atveju, kai kredito gavėjo prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymas yra užtikrintas hipoteka, kreditorius įgyja teisę nukreipti savo reikalavimo patenkinimą į įkeistą turtą, o nevisiškai patenkinęs savo reikalavimą iš įkeisto turto – reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.193 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog būtent kreditoriaus teisių, susijusių su restitucijos taikymu, atsiradimas, kurį sąlygojo ginčijamas vienašalis kreditavimo sutarties nutraukimas, bei egzistuojanti tikimybė, jog kreditorius šiomis teisėmis gali pasinaudoti, nukreipdamas savo reikalavimo teisės patenkinimą į įkeistą bei kitą ieškovų turtą, sudaro laikinųjų apsaugos priemonių, uždraudžiant atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su skolos išieškojimu, taikymo pagrindą (CPK 144 str. 1 d.). Nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, gali susidaryti situacija, kad teismui pripažinus kreditavimo sutarties nutraukimą neteisėtu, ieškovo prievolės pagal kreditavimo sutartį jau būtų pasibaigusios jas priverstinai įvykdžius ne ginčo tvarka, nukreipiant išieškojimą į įkeistą ir kitą skolininkų turtą, dėl ko teismo sprendimas, kuriuo būtų tenkinti ieškinio reikalavimai, nebesukeltų ieškiniu siekiamų teisinių pasekmių. Tokiu atveju ieškovai, norėdami tęsti kreditavimo teisinius santykius, turėtų teisę reikalauti iš banko grąžinti be pagrindo už perleistą turtą gautas lėšas (CK 6.237 str.), tačiau negrįžtamai prarastų nuosavybės teises į turtą, kuris būtų parduotas iš varžytynių tretiesiems asmenims (CPK 4.96 str.). Siekiant išvengti atgręžtinio prievolių vienas kitam vykdymo, kol neaišku, ar kreditavimo sutartis buvo nutraukta teisėtai, teisėjų kolegija pripažįsta esant pagrindui šioje bylos nagrinėjimo stadijoje uždrausti atlikti bet kokius skolos išieškojimo veiksmus.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo pažeistas ekonomiškumo, teisingumo ir proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyros principai, kadangi ieškovai yra atleidžiami nuo bet kokių įsipareigojimų atsakovui vykdymo, tuo pažeidžiant iš sutarties kylančias atsakovo teises, sutarčių laisvės principą. Pažymėtina, jog būtinumą uždrausti atsakovui atlikti išieškojimo veiksmus bylos nagrinėjimo metu sąlygoja tai, jog ieškinio tenkinimo atveju būtų konstatuotas ieškovų prievolių, susijusių su sutarties nutraukimu, nebuvimas. Ginčo šalių teisėtų interesų pusiausvyros principas nagrinėjamu atveju nebūtų neproporcingai pažeistas, kadangi įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo tenkinami ieškinio reikalavimai, ieškovai įgytų pareigą grąžinti atsakovui bylos nagrinėjimo metu iki kredito įmokų mokėjimo termino atnaujinimo nesumokėtą kredito ir palūkanų dalį, o įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo būtų atmesti ieškinio reikalavimai, atsakovas galėtų atlikti visus su skolos išieškojimu susijusius veiksmus bei reikalauti nuostolių, kuriuos jis patyrė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo.
Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, dėl ko ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.). Be to, pažymėtina, jog toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimas atitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1001/2010, 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1055/2010, 2010 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2-508/2010, 2009 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2-1395/2009 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.