- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-14
- Bylos Nr.
- 2A-182/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01685-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės
- Ieškovas
- S. N.
- Atsakovas
- Lietuvos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo S. N. ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas S. N. prašė panaikinti Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą, kuriuo ieškovui skirta drausminė nuobauda - pastaba. Ieškovas nurodė, kad 2010 m. liepos 12 d. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (1,7)-S-l 860-10 teikė antrinę teisinę pagalbą R. L., kuris buvo patrauktas atsakovu civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, nepilnamečio vaiko išlaikymo bei gyvenamosios vietos nustatymo. R. L. norėjo, kad santuoka buvo nutraukta dėl jo sutuoktinės kaltės, bei vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, nes žmona buvo jam neištikima, ji turi sugyventinį. Konkrečiai argumentuoti žmonos netinkamo elgesio R. L. negalėjo. Kito susitikimo metu jis jokių naujų dokumentų ar įrodymų nepateikė. Į ieškovo klausimus, kaip jis ruošiasi atsakyti į oponentų klausimus apie jo buvimą narkologinėje įskaitoje, nuolatinį girtuokliavimą, nuobaudas už vairavimą neblaiviam, pajamų, darbo ir nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimą, klientas atsakyti negalėjo ir sutiko, kad santuoką geriau būtų nutraukti bendru sutikimu arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas nesutiko, kad atstovaudamas klientą elgėsi priešingai jo interesams, kadangi atsiliepimas klientui buvo parengtas ir įteiktas pasirašytinai. Ieškovas patarė klientui neteikti atsiliepimo teismui, nes teismas dėl tokio turinio atsiliepimo gali padaryti nepalankias išvadas - dėl labai silpnos argumentacijos bei įrodomosios bazės jis buvo silpnas procesine prasme. Be to, ieškovo vertinimu, jeigu būtų pateikęs tokį atsiliepimą, jis galėjo būti patrauktas už kitos proceso šalies šmeižtą arba įžeidimą. Ieškovas taip pat nurodė, kad priešieškinio jis su klientu teikti nesiruošė.
Ieškovas taip pat nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu klientas pretenzijų dėl atstovavimo nereiškė, taip pat neteikė apeliacinio skundo dėl priimto sprendimo. Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsisakė klientui pakeisti advokatą, kadangi pastarasis pirmosios instancijos teisme tokio prašymo neišreiškė, o apeliacinės instancijos teisme atstovauti nebuvo paskirtas. Be to, Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teigiamai įvertino ieškovo darbą.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu, ieškovas paaiškino, kad paruošė klientui ir atsiliepimą, ir priešieškinį, dokumentus įteikė klientui, kuris nepateikė jų teismui, tačiau tai ne dėl ieškovo kaltės.
Šalies argumentai
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinyje išdėstyti argumentai nesudarė pagrindo panaikinti garbės teismo sprendimo. Garbės teismas pagrįstai konstatavo atsiliepimo neparengimo faktą, nors atsiliepimo pateikimas byloje yra privalomas. Ieškovo argumentą dėl priešieškinio nereikalingumo jo atstovaujamam klientui, įrodo teismo sprendime dėl santuokos nutraukimo konstatuotas faktas, kad teismo posėdžio metu klientas prašė padalinti santuokinį turtą kitomis dalimis, nei buvo prašoma ieškinyje. Atsakovas ieškovo įtikinėjimą nereikšti priešieškinio vertino kaip lojalumo klientui principo pažeidimą. Ieškovas neįrodė, jog atsiliepimas klientui buvo parengtas. Be to, atsakovas nesutiko su ieškovo argumentu, kad jis parengęs ir pateikęs teismui procesinius dokumentus, būtų pažeidęs kitos proceso šalies garbę, orumą arba apkaltintas šmeižtu pagal BK 154-155 str.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 31 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį bei priteisė iš ieškovo atsakovui 2 000 Lt atstovavimo išlaidų. Teismas nustatė, jog ieškovui 2011 m. lapkričio 17 d. Lietuvos advokatūros advokatų tarybos sprendimu buvo nuspręsta iškelti drausmės bylą dėl Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsnio 5 dalies, 6 dalies, 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, Lietuvos Advokatūros etikos kodekso 1.2.1, 6.6 ir 6.7 punktų pažeidimo, pagal Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. birželio 1 d. raštą „Dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato veiklos kokybės vertinimo“ (38-39 l.). Advokatų tarybos drausmės komiteto pirmininkas advokatas J. K. rekomendavo nutraukti iškeltą ieškovui drausmės bylą (18-19 l.), tačiau drausmės teismas konstatavo, kad Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2010 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. (1.7)-S-1860-10 suteikė antrinę teisinę pagalbą R. L. civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, rengiant procesinius dokumentus, advokatui atstovaujant pareiškėjo interesams pirmosios instancijos teisme ir paskyrė ieškovą teikti antrinę teisinę pagalbą. Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. kovo 9 d. sprendimu R. L. antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo, rengiant procesinius dokumentus, atstovaujant pareiškėjo interesams apeliacinės instancijos teisme taip pat buvo paskirtas ieškovas. Taip pat nustatė, jog R. L. prašė pakeisti ieškovą kitu specialistu, nes per visą bylos procesą pirmosios instancijos teisme advokatas neparengė ir nepadavė teismui pareiškėjo pageidaujamų atsiliepimo bei priešieškinio. Tuo tarpu, ieškovas, svarstant tarnybos prašymą bei teikiant paaiškinimus drausmės byloje, minėtų aplinkybių nepaneigė, savo neveikimą pateisino tuo, kad nebuvo įrodymų dėl pareiškėjo sutuoktinės neištikimybės ir kitų aplinkybių, kuriomis buvo pagrindžiamas atsakovo nesutikimas su ieškiniu bei siekis pareikšti priešieškinį. Ieškovo teigimu, priešieškinį teikti buvo netikslinga, nes tai būtų garbę ir orumą įžeidžiantis raštas.
Teismas sutiko su Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimo situacijos vertinimu ir padarytomis išvadomis. Pažymėjo, jog R. L. ištuokos bylos baigtis bei ieškovo argumentai, kad pastarasis tinkamai atstovavo pateikdamas atsikirtimus ieškiniui žodžiu teismo proceso metu neturėjo reikšmės nagrinėjamoje byloje, kadangi ieškovo drausmės bylos bei nagrinėjamos civilinės bylos dalykas – advokato veiksmai teikiant valstybės garantuojama teisinę pagalbą R. L. ir jų atitikimas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsnio 5 dalies, 6 dalies, 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, Lietuvos Advokatūros etikos kodekso 1.2.1, 6.6 ir 6.7 punktų nuostatoms.
Atsiliepimas
Teismas nustatė, jog ištuokos byloje atsakovo R. L. atsiliepimas nebuvo pateiktas, todėl darė išvadą, jog ieškovas pažeidė CPK 142 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias atsakovo procesinę pareigą pateikti atsiliepimą į jam pareikštą ieškinį, todėl teismas galėjo taikyti R. L. neigiamas procesines pasekmes. Teismas taip pat darė išvadą, jog ieškovas neįrodė, jog buvo parengęs procesinius dokumentus – atsiliepimą ir priešieškinį, tačiau R. L. pastarųjų nepateikė teismui, kadangi Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašyme 2011 m. vasario 10 d. įrašas („susipažinimas su bylos medžiaga, procesinių dokumentų ruošimas“) neįrodė fakto, kad ieškovo minimi procesiniai dokumentai buvo parengti ir įteikti klientui (4 l.). Be to, teismas pažymėjo, kad pats ieškovas ieškinyje nurodė, jog priešieškinio teikti nesiruošė, klientui buvo paruoštas atsiliepimas (2 l.). Tuo tarpu, teismo posėdžio metu ieškovas iš esmės pakeitė paaiškinimus, duotus drausmės bylos nagrinėjimo metu ir ieškinyje, bei nurodė, kad buvo parengęs ir atsiliepimą, ir priešieškinį.
Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovas, rekomenduodamas klientui neteikti atsilipimo, ne tik neišaiškino atsakovui jo procesinės pareigos pateikti teismui atsiliepimą, bet taip pat pastarąjį suklaidino. Be to, teismas nurodė, jog ieškovas netinkamai aiškino teisės normų, reglamentuojančių garbės ir orumo gynimą. Ieškovas neturėjo pagrindo atsisakyti pateikti atsiliepimą, motyvuodamas tuo, jog kliento pozicija buvo įžeidžianti arba sunkiai įrodoma.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sutiko su Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismo vertinimu, jog kiekvienas klientas turi teisę būti atstovaujamas procese įstatymo nustatyta tvarka, advokato lojalumas klientui reiškia, kad atstovas neturi teisės moralizuoti ar teisiškai vertinti savo kliento elgesį, jeigu advokatas nesugeba atskirti savo simpatijos ar antipatijos jausmų klientui nuo profesinės pareigos atlikimo, advokato profesinės etikos normos įpareigoja jį atsisakyti nuo tokio pavedimo. Taip pat sutiko, jog sutuoktinių L. santuokos nutraukimo procese buvo visos būtinos sąlygos priešieškiniui pareikšti, kadangi santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovei pripažinus neištikimybės faktą, teismo posėdžio metu R. L. prašant padalinti turtą kitomis, nei prašė ieškovė, dalimis (11-14 l.).
Teismas atmetė ieškovo argumentus dėl Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. kovo 21 d. sprendime „Dėl advokato pakeitimo“ išdėstytos nuomonės ir 2012 m. sausio 15 d. advokatų drausmės komiteto rekomendacijos nepaisymo, kadangi advokato pakeitimas neįrodė pagrindų kilti drausminei atsakomybei nebuvimo. Kadangi Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nekompetentinga vertinti advokato veiksmų profesinės etikos aspektu, todėl pastarosios išvada neturėjo teisinės reikšmės nagrinėjant drausmės bylą ir nepaneigė Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismo sprendimo motyvuotų išvadų. Teismas taip pat pažymėjo, jog drausmės byla ieškovui buvo iškelta pagal Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pareiškimą (38-39 l.), o Advokatūros drausmės komiteto pirmininko, advokatų tarybos nario, advokato J. K. 2012 m. sausio 15 d. advokato profesinės veiklos pažeidimo aktą laikė rekomendacinio pobūdžio, neprivalomu Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismui.
Teismas taip pat priteisė iš ieškovo atsakovui 2 000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai, kadangi atsakovo nurodytos išlaidos neviršijo rekomenduojamų maksimalių honorarų už atsiliepimo parengimą ir dalyvavimo 1 val. trukmės teismo posėdyje.
Atsiliepimas
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta teismas konstatavo, jog ieškovas nepagrįstai atsisakė parengti klientui atsiliepimą arba priešieškinį, pagrįstą kliento nurodytais faktais, todėl pažeidė CPK 142 straipsnio normą, Advokatūros įstatyme įtvirtintus advokato veiklos principus bei Advokatų etikos kodekso nuostatas. Drausminės nuobaudos skyrimo procesas nebuvo pažeistas, parinkta drausminė nuobauda adekvati padarytam pažeidimui, t. y. ginčijamą Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismo sprendimą laikė teisėtu ir pagrįstu.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas S. N. apeliaciniu skundu prašo paskirti byla nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą bei priėmus apeliantui nepalankų sprendimą – peržiūrėti atsakovui priteistas teismo išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Apeliantas tvirtina, kad jis CPK 142 straipsnio pažeidimo nepadarė, kadangi buvo įpareigotas teikti atsakovui teisinę pagalbą ruošiant procesinius dokumentus bei atstovaujant atsakovą pirmosios instancijos teisme. Ieškovas savo pareigą atliko pasirašytinai pateikdamas atsakovui dokumentus, t.y. atsiliepimą ir priešieškinį. Apelianto nuomone, byloje pakanka įrodymų, kad jis klientui atsiliepimą į ieškinį parengė, bet klientas jo nepateikė į bylą.
Atsiliepimas
2. Apelianto nuomone, jo kliento teisių tinkamam užtikrinimui atsiliepimo pateikimas buvo neaktualus. Atsakovui buvo išaiškinta procesinė pareiga pateikti atsiliepimą ir pasekmės jo nepateikus bei nurodyta, kad nepateikus atsiliepimo, kokių nors sankcijų nenumatyta, o sprendimo priėmimas už akių negalimas. Apelianto nuomone, jis savo klientui tinkamai suteikė visas teisines paslaugas, išlaikė lojalumo principą klientui, advokato neveikimo nebuvo.
3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog tokio turinio, kokio pageidavo klientas, atsiliepimo į ieškinį pateikimas galėjo sukelti jam neigiamas pasekmes, kadangi teismas galėjo susidaryti neigiamą nuomonę apie atsakovą kaip asmenybę.
4. Kadangi atsiliepimas, atsižvelgiant jo turinį bei apimtį, nebuvo sudėtingas, apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo priteisti didesnių negu 500 Lt teismo išlaidų.
Atsakovas Lietuvos advokatūra prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:
1. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad nesuprantama, ar jam priskirtas pažeidimas pasireiškė advokato procesinių dokumentų klientui neparengimu, ar tik jų nepateikimu į kliento R. L. bylą. Atsakovo nuomone, teismas aiškiai pasisakė sprendime, kad bylos įrodymų visuma nepatvirtina nei atsiliepimo advokato klientui parengimo, nei jo pateikimo į bylą fakto. Tai, kad apelianto minimas jo esą gautas apmokėjimas (rašytinių įrodymų byloje nėra) už suteiktą VGTP įrodo procesinį dokumentą buvus pateiktą klientui, atsakovas vertina kaip pagrįstas abejones keliančią aplinkybę dėl to, ar atitinka apelianto atliktų VGTP darbų apimtis advokatui apmokėtų darbų apimtį bei sutinka su teismo išvada, jog šios aplinkybės apeliantas neįrodė.
2. Atsakovo vertinimu, tvirtinimas, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog egzistavo visi įstatyminiai pagrindai jo atstovaujamo kliento priešieškiniui pateikti, atskleidžia advokato nepakankamą profesionalumą, atsisakant išnaudoti visas teisines ir teisėtas priemones, atstovaujant kliento interesams, lojalumo klientui neužtikrinimą ir tai suponuoja pažeidimą, padarytą vykdant advokato profesinę veiklą, ką pagrįstai nustatė tiek Lietuvos advokatūros garbės teismas, tiek pirmosios instancijos teismas.
3. Skunde aptariamos kitos civilinės bylos - ginčo iš šeimos teisinių santykių, kurioje apeliantas atstovavo klientui - aplinkybės, kurios, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, turi būti atribotos nuo šios bylos ginčo dalyko, nes nėra nesusijusios su ginču.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo spendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartimi, pateikė civilinę bylą Nr. N2-34-127/2011 pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovui R. L. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei bei kitų, susijusių su santuokos nutraukimu, klausimų (toliau - civilinė byla Nr. N2-34-127/2011). Minėta byla prijungtina prie nagrinėjamos civilinės bylos.
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas apelianto skundas dėl Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimo, pagal kurį advokatui S. N. buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba už tai, jog apeliantas nepagrįstai atsisakė parengti klientui atsiliepimą arba priešieškinį, todėl pažeidė CPK 142 straipsnio normą, Advokatūros įstatyme įtvirtintus advokato veiklos principus bei Advokatų etikos kodekso nuostatas.
CPK 142 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kartu su ieškinio kopija teismas atsakovui ir tretiesiems asmenims nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo teismui. Pranešime teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos ir ne ilgesnį kaip trisdešimties dienų terminą atsiliepimams pareikšti, nurodo atsiliepimų nepateikimo pasekmes ir atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį.
Apeliantas teigia, jog jis CPK 142 straipsnio pažeidimo nepadarė, kadangi buvo įpareigotas teikti atsakovui teisinę pagalbą ruošiant procesinius dokumentus bei atstovaujant atsakovą pirmosios instancijos teisme. Pareigą atliko pasirašytinai pateikdamas klientui dokumentus, t.y. atsiliepimą ir priešieškinį. Apelianto nuomone, byloje pakanka įrodymų, kad jis klientui atsiliepimą į ieškinį parengė, bet klientas jo nepateikė į bylą. Tuo tarpu, teisėjų kolegija, nesutikdama su minėtais argumentais, mano esant tikslinga pažymėti esmines proceso taisykles, kurios aktualios šioje byloje kalbant įrodinėjimo klausimu. Kaip yra žinoma, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, t. y. kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja; pagal civilinio proceso įstatyme įtvirtintą nuostatą teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, o toks įsitikinimas turi susiformuoti kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gautą informaciją, palyginus ją su informacija, gauta iš kitų šaltinių, – tai yra, įrodymai byloje turi būti vertinami kaip visuma, o ne atsietai vienas nuo kito (CPK 185 str.). Tais atvejais, kai įstatyme nereikalaujama tam tikras bylos aplinkybes įrodinėti tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 4 d.), teismas vertina visus įrodymus, atitinkančius leistinumo, sąsajumo, patikimumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007).
Iš civilinės bylos Nr. N2-34-127/2011 matyti, jog ieškovė D. L. 2010 m. liepos 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio R. L. kaltei bei kitų, susijusių su santuokos nutraukimu, klausimų. R. L. 2010 m. liepos 12 d. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir pagalbai teikti paskirtas advokatas S. N.. (c. b. Nr. N2-34-127/2011, 3-6, 121-122 l.). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. liepos 15 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti (39 l.). Ieškovė 2010 m. rugsėjo 15 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį (c. b. Nr. N2-34-127/2011, 44-47 l.), o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 15 d. nutartimi priėmė ieškovės ieškinį ir nustatė atsakovui R. L. 14 dienų terminą atsiliepimui pateikti (c. b. Nr. N2-34-127/2011, 1 l.). Atsakovui R. L. ieškinys ir teismo pranešimas buvo įteikti 2010 m. rugsėjo 20 d. (c. b. Nr. N2-34-127/2011, 69 l.). Vadinasi, atsakovas, nepraleisdamas teismo nustatyto 14 dienų termino, privalėjo iki 2010 m. spalio 4 d. pateikti atsiliepimą. Tuo tarpu, iš nagrinėjamoje byloje esančios pažymos matyti, jog apeliantas su kliento bylos medžiaga susipažino bei procesinius dokumentus pastarajam parengė tik 2011 m. vasario 10 d. 9.00 val. – 15.00 val. (7 l.), t.y. praėjus 4 mėnesiams po teismo nustatyto termino. Be to, civilinės bylos Nr. N2-34-127/2011 nagrinėjimo metu 2010 m. lapkričio 23 d. parengiamojo teismo posėdžio metu pats apeliantas patvirtino, jog klientas atsiliepimo teismui nepateikė (c. b. Nr. N2-34-127/2011, 113 l.), todėl apelianto argumentai, jog byloje pakanka įrodymų, kad jis klientui atsiliepimą į ieškinį parengė, bet klientas jo nepateikė į bylą laikytini nepagrįsti. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė priešieškinio, todėl daro išvadą, jog apelianto paaiškinimai kupini prieštaravimų ir netikslumo, o bylos įrodymų visuma nepatvirtina nei atsiliepimo, nei priešieškinio parengimo ir pateikimo teismui fakto.
Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 5 ir 6 dalis įtvirtina tokius advokatų veiklos principus kaip lojalumas klientui ir interesų konflikto vengimas, nepriekaištingas elgesys. Be to, advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas. Advokatas privalo laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai; savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų (Advokatūros įstatymo 39 str. 1 d. 1 ir 2 p.). Advokatų etikos kodekso 1.2.1. punkte nustatyta, jog advokato profesinė veikla reikalauja laikytis teisinių ir moralinių įpareigojimų klientui. Be to, advokatas privalo konsultuoti, ginti klientą ar jam atstovauti sąžiningai, rūpestingai ir protingai. Advokatas neturi priimti pavedimų, jeigu žino ir supranta, kad nesugebės jų tinkamai ar laiku atlikti (Advokatų etikos kodeksas 6.6 ir 6.7 p.).
Apeliantas nurodo, jog pastarasis klientui tinkamai suteikė visas teisines paslaugas, išlaikė lojalumo principą klientui, advokato neveikimo nebuvo. Be to, tokio turinio, kokio pageidavo klientas, atsiliepimo į ieškinį pateikimas galėjo sukelti jam neigiamas pasekmes, kadangi teismas galėjo susidaryti neigiamą nuomonę apie klientą kaip asmenybę. Teisėjų kolegija pažymi, jog teisiškai vertinant advokato veiksmus atsižvelgtina į specifinę advokato padėtį ir jos vaidmenį valstybės teisinėje sistemoje. Advokato paskirtis – teisėtais būdais ir priemonėmis ginti savo kliento teises ir teisėtus interesus ir siekti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams taikomi didesni, reiklesni elgesio standartai. Advokato veiklai taikomi ne tik bendražmogiški elgesio standartai, bet ir specialūs reikalavimai, nustatyti tiek advokatūros veiklą reguliuojančiuose įstatymuose, tiek ir profesinės etikos taisyklėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2009). Tarp advokato ir kliento susiklosto fiduciariniai atstovo ir atstovaujamojo santykiai, grįsti pasitikėjimu. Fiduciariniai santykiai gali atsirasti iš sutarties arba įstatymo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013). Tuo tarpu, apeliantas patardamas klientui neteikti teismui atsiliepimo, pastarajam esant silpnos teisinės argumentacijos bei galimai įžeidžiančio turinio, taip pat neteikti teismui priešieškinio pasielgė neprofesionaliai, neišnaudojo visų teisėtų teisinių priemonių teisėtais būdais ir priemonėmis ginti savo kliento teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantas pažeidė CPK 142 straipsnio normą, Advokatūros įstatyme įtvirtintus advokato veiklos principus bei Advokatų etikos kodekso nuostatas ir ginčijamą Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismo sprendimą laikė teisėtu ir pagrįstu.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį ir priteisė iš apelianto atsakovui 2 000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai, kadangi atsakovo nurodytos išlaidos neviršijo rekomenduojamų maksimalių honorarų už atsiliepimo parengimą ir dalyvavimo 1 val. trukmės teismo posėdyje. Tuo tarpu, apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo priteisti didesnių negu 500 Lt teismo išlaidų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovo pagrįstą prašymą dėl 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo (69-72 l.) bei į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš apelianto priteisė 2 000 Lt advokato teisinei pagalbai, todėl nėra pagrindo jų mažinti.
Esant anksčiau paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ir priimti naują sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 176 str., 263 str., 320 str., 327 str.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantas neįrodė, jog Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismas nepagrįstai apeliantui paskyrė drausminę nuobaudą – pastabą už tai, jog apeliantas nepagrįstai atsisakė parengti klientui procesinius dokumentus.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis, kadangi apeliacinio proceso metu šalys ir jų atstovai neteikia teismui paaiškinimų, o pasako kalbas, kurių turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turinį (CPK 324 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šalys apeliacinės instancijos teismui yra pateikę procesinius dokumentus, kuriuose išdėstė savo poziciją. Atsižvelgiant į tai, kad šalys procesiniuose dokumentuose pateikė savo motyvuotus argumentus, naujų įrodymų, kuriuos reikėtų tirti žodinio proceso tvarka, nėra pateikta, o apeliantas nenurodė argumentų dėl žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti, jog būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas.
Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, teisėjų kolegija nepasisako, kadangi jie nėra susiję su ginčijamu sprendimu.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jam naikinti ar keisti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.