- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-12
- Bylos Nr.
- e2S-187-883/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-01499-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- D. I.
- Atsakovas
- T. M.
- Kategorijos
- 3.1.14.4Ieškinio priėmimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) D. I. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. I. ieškinį atsakovui T. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (nustatymo), nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos pakeitimo(nustatymo), priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. I. pateikė ieškinį atsakovui T. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (nustatymo), nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos pakeitimo (nustatymo), priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, kuriuo ieškovė prašo: 1) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-28-405/2020 dalį dėl gyvenamosios vietos, sprendimo rezoliucinės dalies 2.1. p., kuriame nuspręsta, jog pareiškėjų nepilnametės dukros D. M. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma su motina D. M., ir nustatyti, kad nepilnamečio vaiko D. M. gyvenamoji vieta nustatoma su motina D. I. jos gyvenamojoje vietoje; 2) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-28-405/2020 dalį dėl bendravimo tvarkos, sprendimo rezoliucinės dalies 2.3. p., kuriame nurodyta, kad pareiškėjai susitaria dėl tokios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos: T. M. dukrą D. M. pasiima kas antrą savaitgalį, darbo dienomis dukrą lanko nuo 17 val. iki 20 val. ir pakeisti (nustatyti) tokią bendravimo tvarką: T. M. su dukra D. M. bendrauja Kipre dalyvaujant bendravime arba ieškovei, arba psichologui, arba vaiko teisių apsaugos specialistui, t. y. bendrauja tik kartu su tarpininku. T. M., norėdamas bendrauti su dukra D. M., apie planuojamą bendravimo tvarką turi informuoti raštu (el. paštu) ieškovę prieš 2 mėnesius iki jo pageidaujamos bendravimo datos, siekiant, kad būtų galima suderinti vaiko bendravimo grafiką (datą, laiką, vietą) ir susitarti su specialistu, kuris dalyvautų bendravime, jeigu jame negalėtų dalyvauti pati ieškovė, taip pat atsižvelgiant į vaiko užimtumą ugdymo įstaigoje, būreliuose; 3) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-28-405/2020 dalį dėl išlaikymo dydžio vaikui priteisimo, sprendimo rezoliucinės dalies 2.2. p., kuriame nuspręsta, kad T. M. moka nepilnametei dukrai D. M. jos išlaikymui 200 Eur dydžio išmokas kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukros pilnametystės. Šią sumą T. M. perveda į D. M. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ už einamąjį mėnesį iki 15 d. Išlaikymą uzufrukto teise tvarko D. M. ir šias lėšas skiria išimtinai nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti ir priteisti nuo ieškinio padavimo dienos nepilnamečiui vaikui D. M. iš atsakovo T. M. išlaikymą 400,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 15 kalendorinės dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę D. I.. Priteistas lėšas pervesti į D. I. asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas 2024 m. gruodžio 6 d. nutartimi ieškovei nustatė dvidešimties dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti – pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį ieškinį, nurodant šalių gyvenamąsias vietas, jei jos nežinomos – kitus įstatyme nustatytus duomenis, taip pat suformuluoti konkretų reikalavimą (ieškinio dalyką) dėl teismo sprendimu patvirtintos sąlygos dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pakeitimo.
3. Patikslinusi ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovė prašo nustatyti, kad nepilnamečio vaiko D. M. gyvenamoji vieta nustatoma su motina D. I. jos gyvenamojoje vietoje Kipro Respublikoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. sausio 10 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškovės D. I. ieškinio reikalavimą pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. vasario 17d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-28-405/2020 dalį dėl gyvenamosios vietos, sprendimo rezoliucinės dalies 2.1. p., kuriame nuspręsta pareiškėjų nepilnametės dukros D. M. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma su motina D. M., ir nustatyti, kad nepilnamečio vaiko D. M. gyvenamoji vieta nustatoma su motina D. I. jos gyvenamojoje vietoje Kipro Respublikoje.
Šalies argumentai
5. Teismas sprendė, kad ieškovė, ieškiniu prašydama pakeisti teismo sprendimu nustatytą vaiko gyvenamąją vietą su motina, iš esmės prašo palikti vaiko gyvenamąją vietą nepakeistą, t. y. su vaiko motina (ieškove). Teismas vadovavosi CK 3.174 straipsnio 4 dalimi ir kasacinio teismo praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-378/2023 44 p. ir jame nurodyta praktika), kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas - pakeisti teismo sprendimu nustatytą vaiko gyvenamąją vietą su motina ir vis tiek nustatyti gyvenamąją vietą su motina - neatitinka CK 3.53 straipsnio 2 dalies, CK 3.174 straipsnio 4 dalies nuostatų bei teismų praktikos. Teismas sprendė, kad nesant šalių ginčo dėl sprendimu nustatytos vaiko gyvenamosios vietos kartu su motina, ieškovės reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė D. I. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. sausio 10 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. Santuokos nutraukimo metu šalys ir jų nepilnametis vaikas gyveno Lietuvoje, tačiau dėl atsakovo fizinio ir psichologinio smurto ieškovė išvyko gyventi į Kiprą kartu su nepilnamečiu vaiku. Atsakovo rašytinio sutikimo neprašė, jo negavo, tačiau atsakovas žinojo kur gyvena ieškovė su jų dukra, jokių priemonių dėl to nesiėmė, priešingai - su vaiku ir toliau nebendravo. Šiuo metu pasikeitė aplinkybės, susijusios su nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, t. y. nors vaikas ir toliau gyvena tik su mama, tačiau gyvena ne Lietuvoje.
6.2. Ieškovei inicijavus ikiteisminę mediaciją, taikos sutartis nebuvo sudaryta nei vienu ieškovės ieškinio reikalavimo klausimu, dėl to ieškovė nurodė, kad yra ginčas tarp šalių, nes atsakovas nesutiko taikiai spręsti klausimo dėl vaiko gyvenamosios vietos.
6.3. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, „.. kad, esant Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimo dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neatitikimų įstatymų reikalavimams, ieškovė turi teisę juos spręsti įstatyme numatytais būdais“. Ieškovė pažymėjo, kad klausimų, susijusių su vaikų, sutuoktinio išlaikymu, vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymu iš esmės pasikeitus aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl nurodytų santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).
6.4. Pasikeitus nepilnamečio vaiko gyvenamajai vietai, buvusi nustatyta tvarka dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nebetinka, todėl buvo kreiptasi į teismą ją keisti, be to, ieškovės reikalavime nurodyta, kad atsakovas, vaiko tėvas su dukra bendrauja Kipre, ir tokį reikalavimą teismas priėmė nagrinėti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieškinio reikalavimo dalį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
9. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti dėl visų su santuokos nutraukimu susijusių padarinių, tarp jų – ir dėl sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.59 straipsnis). Šeimos teisinių santykių reglamentavimas užtikrina tėvams galimybę susitarti, su kuriuo iš jų po santuokos nutraukimo liks gyventi nepilnametis vaikas, taip pat nustatyti kito tėvo (su kuriuo vaikas negyvens) bendravimo su vaiku tvarką, sudarant ir teismui, sprendžiančiam santuokos nutraukimo klausimą, pateikiant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Teismas, nustatęs, kad tokia sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, ją patvirtina, įtraukdamas sutarties turinį į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys). Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Č. v. I. Č., bylos Nr. 3K-3-555/2007; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010; kt.). CK 3.174 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, minėto straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
10. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. vasario 20 d. sprendimu D. I. (pavardė santuokos nutraukimo metu – M.) ir T. M. santuoka nutraukta bendru sutarimu ir patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalių nepilnamečio vaiko D. M. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, nustatytas tėvo teiktinas vaikui išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis bei nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka. Ieškovė D. I. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo, be kita ko, prašė nustatyti, kad nepilnamečio vaiko D. M. gyvenamoji vieta nustatoma su motina D. I. jos gyvenamojoje vietoje Kipro Respublikoje.
11. Apeliantė nurodo, kad ieškovei ir atsakovui nutraukiant santuoką, jie abu ir jų nepilnametis vaikas gyveno Lietuvoje, tačiau dėl atsakovo fizinio ir psichologinio smurto, ieškovė išvyko gyventi į Kiprą kartu su nepilnamečiu vaiku, todėl, atsakovės teigimu, pasikeitė aplinkybės susijusios su nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, t. y. nors vaikas ir toliau gyvena tik su mama, tačiau gyvena ne Lietuvoje. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pateikto ieškinio turinį, atskirojo skundo argumentus, toliau nurodomais aspektais pasisako dėl minėtų apeliantės argumentų.
12. Pažymėtina, kad apeliantė, reikšdama reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo vadovaujasi CK. 3.53 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, pavirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo. Be to, CK 3.174 straipsnio 4 dalis numato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, minėto straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kaip minėta, pasikeitimu nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. vasario 20 d. sprendimo priėmimo apeliantė įvardija nepilnamečio vaiko faktinės gyvenamosios vietos pasikeitimą. Taigi, nors apeliantė argumentuoja, kad pasikeitusi aplinkybė yra gyvenamosios vietos Kipro Respublikoje nustatymas, tačiau svarbu pažymėti, kad CK 3.53 straipsnio 3 dalis, CK 3.174 straipsnio 4 dalis reglamentuoja nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimus, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno.
13. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės reikalavimas pakeisti teismo sprendimu nustatytą vaiko gyvenamąją vietą su motina ir vis tiek nustatyti gyvenamąją vietą su motina neatitinka CK 3.53 straipsnio 2 dalies, CK 3.174 straipsnio 4 dalies nuostatų bei teismų praktikos, t. y. ieškovė reiškia reikalavimą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina, nors vaiko gyvenamoji vieta su motina jau yra nustatyta Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. vasario 20 d. sprendimu. Visgi, atsižvelgiant į ieškovės ieškinio bei atskirojo skundo paaiškinimų esmę, matyti, kad ieškovės ir atsakovo nepilnametis vaikas gyvena Kipro Respublikoje, t. y. nuo minėto teismo sprendimo priėmimo yra pakitusi ieškovės ir šalių nepilnamečio vaiko faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 3.174 straipsnio 3 dalis numato, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas.
14. Taigi, iš nurodyto teisinio reglamentavimo visumos matyti, kad reiškiant reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, atsižvelgtina į šias aplinkybes: pirma, jei reikalavimas reiškiamas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo su kitu tėvu, nei su kuriuo nustatyta gyvenamoji vieta atžvilgiu, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą reglamentuoja CK 3.53 straipsnio 3 dalis, CK 3.174 straipsnio 4 dalis; antra, sprendžiant dėl vaiko išvežimo gyventi į užsienio valstybę aktuali CK 3.174 straipsnio 3 dalis, imperatyviai numatanti vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, pareigą gauti leidimą išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę.
15. Svarbu pažymėti, kad apeliantė nurodo, jog vykdant mediacijos procesą susitarti su buvusiu sutuoktiniu dėl ieškinio reikalavimų nepavyko, todėl laikytina, kad susidarė ginčo situacija, kuri turi būti sprendžiama. Kaip jau minėta, klausimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su motina nustatymo jau yra išnagrinėtas, teismo sprendimas įsiteisėjęs, todėl nagrinėjamu atveju aktualus tampa klausimo dėl leidimo išvežti vaiką gyventi į užsienio valstybę išsprendimas CK 3.174 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Dėl procesinės bylos baigties
16. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
17. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.