- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-10
- Bylos Nr.
- e2-306-450/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00112-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Jusara“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Jusara“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jusara“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) Panevėžio skyrius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Jusara“ (toliau – ir įmonė, bendrovė). Nurodė, kad UAB „Jusara“ nemokėjo privalomų įmokų už samdomus darbuotojus ir yra skolinga VSDFV Panevėžio skyriui 4 594,30 Eur. VSDFV Panevėžio skyrius taikė priverstinio poveikio priemones: siuntė raginimus dėl skolos sumokėjimo gera valia, į įmonės atsiskaitomąsias sąskaitas kredito įstaigose pateikė debeto mokėjimo nurodymus, perdavė sprendimą vykdyti antstoliui, tačiau skola nebuvo išieškota. Nurodė, jog paskutinę finansinę ataskaitą UAB „Jusara“ valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centrui“ yra pateikusi už 2018 metus. Tuo metu įmonė turėjo turto už 83 196 Eur, kurio didžiąją dalį sudarė trumpalaikis turtas. Nustatyta, kad įmonės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto. Kadangi UAB „Jusara“ ilgą laiką nemoka įsiskolinimo VSDFV biudžetui, įmonėje dirba tik vienas samdomas darbuotojas, vertino, jog UAB „Jusara“ patiria finansinius sunkumus, yra nemoki ir negyvybinga, todėl prašė iškelti bankroto bylą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Jusara“ atsiliepime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad įmonė vykdo ūkinę-komercinę veiklą; yra gyvybingas juridinis asmuo, turintis laikinų finansinių sunkumų. UAB „Jusara“ turi objektyvias galimybes įmonės mokumui atkurti ir užtikrinti veiklos tęstinumą bei atsiskaityti su kreditoriais. UAB „Jusara“ 2021 m. gruodžio 31 d. balanse ir kreditorių sąraše nurodoma, kad įmonė turi 35 888 Eur turto, jos įsipareigojimai kreditoriams sudaro 30 829 Eur sumą. Įsipareigojimų suma neviršija į UAB „Jusara“ balansą įrašyto turto vertės. Todėl UAB „Jusara“ yra moki. UAB „Jusara“ nėra viešai paskelbusi ar pranešusi kreditoriams, kad negali ar neketina vykdyti įsipareigojimų. Atsakovė neturi jos atžvilgiu vykdomų vykdomųjų bylų pas antstolius.
3. Nurodė, kad laikinius finansinius sunkumus lėmė sumažėję įmonės pardavimai, paskelbtas karantinas dėl COVID-19, o tai įtakojo sumažėjusias gaunamas pajamas. Su įmone už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas neatsiskaitė arba vėluoja atsiskaityti dalis jos klientų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartimi iškėlė UAB „Jusara“ bankroto bylą; nemokumo administratoriumi paskyrė M. D..
Šalies argumentai
5. Teismas nustatė, kad finansinės atskaitomybės duomenis VĮ „Registrų centrui“ atsakovė yra pateikusi už 2021 metus; iki pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo – buvo pateikusi už 2018 metus.
Žemesnės instancijos teismas
6. Iš 2018 metų ir 2021 metų finansinės atskaitomybės duomenų matyti, kad atsakovės finansinė padėtis nuo 2018 metų (pagal pateikto balanso duomenis) prastėjo. Lyginant 2018 metų ir 2021 metų duomenis matyti, jog 2018 metais bendrovės ilgalaikis turtas sudarė 21 496 Eur, o pagal 2021 metų finansinės atskaitomybės duomenis – 12 598 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 2018 metais buvo 30 344 Eur, 2021 metais – 30 829 Eur. Bendrovės ilgalaikis turtas sumažėjo per pusę, tuo tarpu mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai augo. Atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Pagal VĮ „Regitra“ duomenis atsakovės vardu yra registruotos dvi transporto priemonės: AUDI ALLROAD, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir PEUGEOT, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Jusara“ pateikiamame ilgalaikio turto detalizacijos sąraše nenurodoma apie automobilį PEUGEOT. Atsakovė yra skolinga aštuoniems kreditoriams; didžiausia skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir VSDFV. Skolų grąžinimo terminai kreditoriams UAB „Audito nauda“, UAB „Ejonas“, UAB „Orfa ir partneriai“ yra suėję 2016-2018 metais. Skolų sumokėjimo terminas antstoliams I. E., D. P., J. B., R. K. suėjo 2018 metais. Duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi šiuos įsipareigojimus ar dalį šių įsipareigojimų, byloje nėra.
7. Nors atsakovė teigia, kad finansiniai sunkumai yra laikini, ji vykdo ūkinę komercinę veiklą, su finansiniais sunkumais įmonė susidūrė dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių, paskelbto karantino ir kt., tačiau skolų grąžinimo terminai kai kuriems kreditoriams suėję 2018 metais, t. y. iki paskelbto karantino. Įsiskolinimai VMI ir VSDFV yra ženklūs ir ilgalaikio pobūdžio. Bendrovė nuo 2019 m. rugsėjo mėn. turėjo mokėti įmokas tik už vieną darbuotoją.
8. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad yra pajėgi išspręsti finansinius sunkumus, ilgą laiką nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, neturi turto, pakankamo kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, todėl yra pagrindas iškelti bankroto bylą.
Atsiliepimas
9. Atsakovės vadovas A. J. nurodė, kad ketina inicijuoti bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimą. Teismas atidėjo bylos nagrinėjimą ir suteikė galimybę inicijuoti restruktūrizavimo bylos iškėlimą. Byla dėl restruktūrizavimo UAB „Jusara“ nėra iškelta. Pažymėjo, kad iškėlus nemokumo bylą, ji gali būti nutraukiama jeigu yra iškeliama restruktūrizavimo byla (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ) 78 straipsnio 1 dalies 4 punktas) arba pasiūlymą restruktūrizuoti juridinį asmenį kreditorių susirinkimui gali teikti nemokumo administratorius (JANĮ 79 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė UAB „Jusara“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. UAB „Jusara“ neatitinka nei vieno JANĮ 2 straipsnyje numatyto kriterijaus, kuriais remiantis galėtų būti iškelta nemokumo byla. UAB „Jusara“ yra gyvybingas juridinis asmuo, vykdantis veiklą, gaunantis pajamas ir yra pajėgus atsiskaityti su aštuoniais kreditoriais.
10.2. Pagal 2021 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentus įmonė yra moki, turi turto už 35 888 Eur, o jos įsipareigojimai kreditoriams yra 30 829 Eur. Įmonės finansiniai sunkumai nėra pastovūs.
10.3. Teismas iškeldamas bankroto bylą iš esmės vadovavosi prielaidomis, nesistengė išreikalauti duomenis, patikslinančius pateiktus į bylą įrodymus. Klaidingai vertino įmonės nemokumą.
Atsiliepimas
11. Ieškovas VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 punkto aplinkybė – juridinis asmuo nėra nemokus – UAB „Jusara“ nevykdo prievolės mokėti įmokas už samdomus darbuotojus nuo 2019 metų, kuomet 2019 m. rugsėjo 25 d. buvo sudaryta įmokų už samdomus darbuotojus įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartis Nr. VIA_ST-106 ir kuri 2020 m. vasario 7 d. buvo nutraukta Nr. VIA_SP4-17 dėl sutarties sąlygų nevykdymo, bei skolos išieškojimas 2020 m. kovo 3 d. antstoliui.
11.2. JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 3 punkto aplinkybė – juridiniam asmeniui iškelta restruktūrizavimo byla – skundžiamos nutarties priėmimo metu tokios bylos teisme nebuvo registruotos, nors įmonės vadovas apie įmonės sunkią ir blogėjančią finansinę padėtį žinojo nuo 2019 metų, tačiau neįgyvendino teisės kreiptis dėl nemokumo bylos inicijavimo kaip numato JANĮ 4 straipsnis.
11.3. JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 4 punkto aplinkybė – pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį – nagrinėjamu atveju neginčijama.
11.4. JANĮ 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens finansiniai sunkumai – padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, jog taps nemokus per artimiausius tris mėnesius. UAB „Jusara“ finansinė padėtis prastėja nuo 2018 metų, t. y. ilgiau nei tris mėnesius.
11.5. UAB „Jusara“ nepateikė įrodymų pagrindžiančių veiklos vykdymą, kuri atsispindėtų finansiniuose dokumentuose ar atsiskaitymų su kreditoriais dokumentų. Įmonėje nuo 2019 m. rugsėjo mėn. dirba vienas darbuotojas – įmonės akcininkas ir vadovas A. J., dėl to kyla pagrįstų abejonių ar vienas darbuotojas gali užtikrinti įmonės gyvybingumą ir atsiskaityti su kreditoriais.
11.6. UAB „Jusara“ teiginys, kad įmonė yra moki, nepagrįstas įrodymais, nes turtinių prievolių nevykdo nuo 2019 metų ir kaip teisingai pažymėjo teismas, finansiniai sunkumai susidarė dar iki ekstremalios situacijos ir karantino dėl Covid-19 pandemijos paskelbimo, o teismui pateiktas balansas už 2021 metus bei kreditorių sąrašas patvirtina įmonės turto ir įsipareigojimų balansą, kuris neigiamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
13. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, konstatavęs atsakovės nemokumą, iškėlė jai bankroto bylą. Ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina neperžengdamas atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Ieškovė VSDFV Panevėžio skyrius kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikia: VSDFV Panevėžio skyriaus 2019 m. rugsėjo 25 d. sutartį Nr. VIA_ST-106; 2020 m. vasario 7 d. sutarties nutraukimą Nr. VIA_SP4-17 dėl sutarties sąlygų nevykdymo; 2020 m. kovo 3 d. pranešimą Lietuvos antstolių rūmams.
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
16. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad viena vertus, ieškovė neprašo teikiamų dokumentų priimti į bylą, kita vertus, minėti duomenys galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šių dokumentų priėmimas užvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimą, todėl teikiami duomenys nepriimami į bylą.
Dėl atsakovės (ne)mokumo
18. Įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija turimo turto vertę.
19. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
20. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš atsakovės 2018 m. ir 2021 m. finansinės atskaitomybės duomenų nustatė, kad atsakovės finansinė padėtis nuo 2018 metų (pagal pateikto balanso duomenis) prastėjo; 2018 metais bendrovės ilgalaikis turtas sudarė 21 496 Eur, o pagal 2021 metų finansinės atskaitomybės duomenis – 12 598 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 2018 metais buvo 30 344 Eur, 2021 metais – 30 829 Eur. Vertindamas viešųjų registrų duomenis, teismas nustatė, kad VĮ Nekilnojamojo turto registre UAB „Jusara“ vardu nėra registruota nekilnojamojo turto; iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro matyti, kad jos vardu yra registruoti du automobiliai: AUDI ALLROAD, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir PEUGEOT, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Sodros viešai teikiamų draudėjų duomenų matyti, jog įmonėje dirbančių asmenų nuo 2019 m. rugsėjo mėn. yra 1 darbuotojas – jos vadovas ir akcininkas A. J..
22. Teismas nustatė, kad įmonė yra skolinga aštuoniems kreditoriams, bendra skola 30 828,68 Eur, iš jos VSDFV – 5 751,88 Eur, VMI – 19 633,33 Eur (2021 m. gruodžio 31 d. duomenys). Apeliantas iš esmės neginčija aplinkybės, kad bendrovė turi aštuonis kreditorius, kuriems pradelsta skola sudaro 30 828,68 Eur. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, skolų grąžinimo terminai kreditorėms UAB „Audito nauda“, UAB „Ejonas“, UAB „Orfa ir partneriai“ yra suėję 2016-2018 metais. Duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi šiuos įsipareigojimus ar dalį šių įsipareigojimų, byloje nėra. Iš turimų duomenų pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bendrovė yra nemoki, ilgą laiką (nuo 2018 m.) nevykdo turtinių prievolių, neturi turto, kurio pakaktų atsiskaitymams su kreditoriais, taip pat nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė yra gyvybinga – duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančių gauti pajamas bei įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta, todėl iškėlė atsakovei bankroto bylą.
23. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, ar atsakovės turimas turtas yra nepakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams padengti – pagal 2021 m. balanso duomenis atsakovės turto vertė nurodyta 35 888 Eur, o įsipareigojimai ir mokėtinos sumos 30 829 Eur; įmonė pajėgi atsiskaityti su 8 kreditoriais; finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio.
24. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad ji vykdo veiklą, jog vykdoma veikla pelninga ir ji turi daugiau turto nei įsipareigojimų bei turi finansines galimybes atsiskaityti su kreditoriais.
25. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią procesinę normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo kelias nagrinėjamai bylai reikšmingas įrodymų vertinimo taisykles: pirma, civiliniame procese taikomas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį teismas įrodytomis pripažįsta aplinkybes, kurios, vadovaujantis įrodymų visuma, įvertinamos kaip labiau tikėtinos; antra, vertindamas įrodymų visetą teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015); trečia, kilus abejonėms dėl įrodymų patikimumo, šias abejones pašalina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018).
26. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, byloje surinktų įrodymų pagrindu, negali padaryti priešingos išvados nei padarė pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje, t. y. pati apeliantė pripažįsta, kad jos turto vertė yra 35 888 Eur (pagal pateiktą debitorių sąrašą, įmonės debitorinės skolos sudaro 23 189,80 Eur; bendra ilgalaikio turto vertė – 12 697,50 Eur (iš jo a/m AUDI vertė 1 000 Eur)), o bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai – 30 829 Eur (iš jų VMI 19 633,33 Eur ir VSDFV 5 751,88 Eur); įmonėje nuo 2019 m. dirba vienas darbuotojas – jos vadovas ir akcininkas. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė. Nors įmonės (ne)mokumą, visų pirma, apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę. Nagrinėjamu atveju bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai paskutinį kartą yra teikti už 2018 metus ir 2021 metus. Apeliantė nepateikė duomenų (finansinės atskaitomybės dokumentų), kurie leistų vertinti, kad atsakovės finansinė būklė pagerėjo, priešingai, atskirajame skunde ji pripažįsta, kad turimo turto vertė visiškai artima skoliniams įsipareigojimams (35 888 Eur ir 30 829 Eur). Be to, byloje nustatyta, kad atsakovė jokios veiklos nevykdo, VSDFV duomenimis atsakovė nuo 2021 gruodžio 31 d. skolinga VSDF biudžetui 5 751,88 Eur, nuo 2019 m. rugsėjo mėn. dirba tik vienas vadovas.
27. Atsikertant į apeliantės argumentą dėl to, kad ji yra gyvybinga ir vykdo veiklą, pasakytina, jog apeliantė taip pat į bylą nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad ji vykdo ūkinę komercinę veiklą, sudarinėja sandorius su klientais, vykdo darbus už kuriuos gauna atlygį, t. y. generuoja pelną ir pan.
28. Išanalizavęs šioje byloje esančius duomenis, atskirojo skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakovės nemokumą, faktą, jog įmonė nevykdo veiklos ir yra nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė yra nemoki, veiklos nevykdo, neturi turto ir negali atsiskaityti su kreditoriais.
29. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, kad atsakovės finansinė padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalis pateiktą nemokumo sampratą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.