- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-15
- Bylos Nr.
- 2A-1550-803/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28209-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic Beauty Group“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic Beauty Group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Beauty Group“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo priteisti 4 645,75 Eur skolą už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas, 369,80 Eur delspinigių, taip pat 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodo, kad skola susidarė atsakovui nemokant už patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomą. Pagal nuomos sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti už patalpų nuomą kiekvieną mėnesį 900,00 Lt, (315,40 Eur) iki einamojo mėnesio penkioliktos dienos. Sutarties 6.3 punktu šalys susitarė, kad patalpų nuomos mokestis dėl infliacijos ar defliacijos perskaičiuojamas kiekvienais metais, pradedant nu 2014 metų. Nuomos mokestis pradėtas skaičiuoti nuo priėmimo – perdavimo akto pasirašymo dienos 2013 m. birželio 21 d. Sutarties 6.4 punktu ieškovas ir atsakovas susitarė, kad nuomos mokestis ir visos kitos pagal sutartį atsakovo mokėtinos įmokos turi būti mokamos į ieškovo nurodytą banko sąskaitą. Ieškovas už naudojimąsi patalpomis atsakovui išrašinėjo sąskaitas – faktūras, tačiau atsakovas pradėjo vengti jas apmokėti. Į ieškovo raginimus žodžiu ir raštu nereagavo. Galiausiai 2016 m. gruodžio 11 d. paliko patalpas, neatsiskaitęs už jų nuomą. Sutarties 10.1 punktu atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 0,04 procentų dydžio delspinigius nuo įsiskolinimo sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Ieškovas skaičiuoja delspinigius nuo susidariusios 2016 m. gruodžio 31 d. skolos sumos 4 645,75 Eur už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinį pripažįsta iš dalies. Teigė, kad negavo sąskaitų – faktūrų, o ieškovas nepateikė įrodymų, kad minėtos sąskaitos – faktūros atsakovui buvo įteiktos. Pažymėjo, kad ieškovas nenurodė informacijos, kurios sąskaitos – faktūros atsakovo nebuvo apmokėtos ar apmokėtos tik iš dalies. Nurodo, kad atsakovas yra apmokėjęs visas ieškovo jam patektas sąskaitas – faktūras ir neturėjo pareigos bei galimybės apmokėti tas sąskaitas – faktūras, kurios atsakovui nebuvo pateiktos apmokėti. Nurodė, kad pripažįsta 3 696,08 Eur skolą ieškovui ir sumokėjo ieškovui 949,67 Eur skolos dalį. Atsakovas taip pat pripažįsta 22,71 Eur delspinigius už sąskaitos Nr. FI610 neapmokėjimą laiku. Taip pat prašo taikyti ieškinio senaties terminą ieškovo reikalavimui dėl delspinigių priteisimo ir priteisti delspinigius ne daugiau kaip už 180 dienų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Baltic Beauty Group“ 4 645,75 Eur skolos ir 336,35 Eur delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą 4 982,10 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. liepos 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat priteisė iš atsakovo UAB „Baltic Beauty Group“ valstybės naudai 10,69 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
5. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nuo 2017 m. sausio 19 d. iki kreipimosi į teismą dienos 2017 m. liepos 18 d., šiam laikotarpiui tenka 181 diena, skolos suma visu minėtu laikotarpiu nekito ir sudarė 4 645,75 Eur. Delspinigiai po 0,04 procentų nuo skolos sumos 4 645,75 Eur už 181 dieną sudaro 336,35 Eur. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo kitoje dalyje atmestinas, nes už likusį laikotarpį ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl netesybų priteisimo, o atsakovas prašo taikyti ieškinio senaties termino pasibaigimo pasekmes.
6. Teismas vertino, kad atsakovo argumentas, jog ieškovas pagal sutarties 6.4 punktą nėra pateikęs atsakovui apmokėti PVM sąskaitų – faktūrų, paneigiamas ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais – šalių elektroniniu susirašinėjimu, iš kurio matyti, kad minėtos sąskaitos – faktūros atsakovui buvo teikiamos elektroniniu paštu ir atsakovas jas gavo. Pažymėjo, kad atsakovas mokėjimo pavedimuose yra nurodęs sąskaitų – faktūrų datą ir numerius, taip pat jose nurodytą mokėtiną sumą, todėl konstatuotina, kad ieškovo išrašytų sąskaitų – faktūrų turinys atsakovui buvo žinomas. Teismas vertino, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog sąskaitos – faktūros, kurias atsakovas yra apmokėjęs, būtų pateiktos atsakovui kitu būdu, nei likusios neapmokėtos sąskaitos – faktūros. Taip pat teismas konstatavo, kad atsakovas per visą nuomos sutarties galiojimo laikotarpį nereiškė ieškovui pretenzijų dėl sutarties 6.4 punkte numatytos ieškovo prievolės pateikti sąskaitas – faktūras vykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Atsakovas UAB „Baltic Beauty Group“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimo, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį dalyje dėl 949,67 Eur skolos bei 369,80 Eur delspinigių priteisimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos esminius argumentus:
1.1. ieškovas priedu Nr. 3 prie ieškinio pateikė sąskaitų suvestinę, tačiau iš jos nėra aišku, už kokias ieškovo pateiktas sąskaitas atsakovas neatsiskaitė / nevisiškai atsiskaitė. Teismui teikiama sąskaitų suvestinė yra vidinis ieškovo dokumentas, kuris nesant pirminių šią suvestinę pagrindžiančių dokumentų – ieškovo atsakovui išrašytų sąskaitų – faktūrų, atsakovo mokėjimo nurodymų kopijų – neturi jokios įrodomosios reikšmės. Ieškovo pateikta sąskaitų suvestinė, kuria kaip įrodymu rėmėsi teismas, nėra pasirašyta ieškovo įgalioto asmens, o suvestinėje pateikiama informacija priklauso nuo to, kokia informacija yra suvesta kompiuterinėje programoje bei kokie paieškos kriterijai pasirinkti. Sąskaitų suvestinėje pateikiama informacija išimtinai priklauso nuo ieškovo ir nesant pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, negali būti pripažįstama kaip objektyvi ir pakankama skolai įrodyti;
1.2. vadovaujantis ieškovo pateiktomis sąskaitomis, kurių neapmokėjimo faktu remiamas ieškinys, matyti, jog dalis ieškovo nurodomų neapmokėtų sąskaitų buvo apmokėtos: 2015-07-01 sąskaita faktūra Nr. 681 315,40 Eur sumai, 2015-09-01 sąskaita faktūra Nr. 752 315,40 Eur sumai, 2015-09-01 sąskaita faktūra Nr. 769 3,47 Eur sumai bei 2016-06-01 sąskaita faktūra Nr. 1002 315,40 Eur sumai buvo apmokėtos 2016-01-28, 2016-02-21, 2016-10-14 ir atsakovas kartu su 2017-11-29 rašytiniais paaiškinimais pateikė apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus (dėl 949,67 Eur sumos). Atsakovo pateikti dokumentai neginčijamai paneigia dalies ieškovo nurodytų sąskaitų, iš kurių keliamas įsiskolinimas, neapmokėjimą;
Žemesnės instancijos teismas
1.3. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog sąskaitų įteikimą pagrindžia pateikti el. laiškai bei aplinkybė, kad atsakovas pateiktuose mokėjimuose nurodė sąskaitos numerį bei sumas. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų susirašinėjimų el. paštu, ieškovas ir atsakovas šiuose laiškuose diskutuoja apie sutarties nutraukimą ir išsikraustymą iš patalpų, bet nei vienu laišku nėra siunčiama sąskaita atsakovui už patalpų nuomą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad sąskaitos atsakovui buvo įteiktos. Ieškovui nepateikus jokių įrodymų apie sąskaitų atsakovui įteikimą ir reikalavimą apmokėti konkretų įsiskolinimą, laikoma, jog ieškovas tokios aplinkybės neįrodė. Sutarties 6.4 p. numato, jog patalpų nuomos mokestis mokamas pagal ieškovo atsakovui pateiktas sąskaitas – faktūras. Atsakovas yra apmokėjęs visas jam pateiktas sąskaitas – faktūras;
1.4. atsakovas apmokėjo tas sąskaitas, kurios jam buvo pateiktos. Dalis sąskaitų apeliantui buvo pateikta ir jis šias sąskaitas apmokėjo, tačiau šis faktas niekaip nepagrindžia aplinkybės apie kitų, atsakovo neapmokėtų, sąskaitų pateikimą apmokėti: aplinkybė, kad atsakovui buvo pateiktos apmokėti ir apmokėtos 2015-07-01 sąskaita – faktūra Nr. 681 315,40 Eur sumai, 2015-09-01 sąskaita – faktūra Nr. 752 315,40 Eur sumai, 2015-09-01 sąskaita – faktūra Nr. 769 3,47 Eur sumai bei 2016-06-01 sąskaita – faktūra Nr. 1002 315,40 Eur sumai, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovas atsakovui pateikė apmokėti ir kitas sąskaitas – faktūras, kurių apmokėjimo yra reikalaujama. Atsakovas atsiskaitė su ieškovu pagal visas pateiktas sąskaitas ir neturėjo pareigos atsiskaityti už sąskaitas, kurios nebuvo pateiktos atsakovui apmokėti;
1.5. aplinkybę, kad atsakovas yra atsiskaitęs pagal visas pateiktas sąskaitas patvirtina ir faktas, jog iki patalpų pagal sutartį perdavimo ieškovui (2016-12-31), ieškovas nei prieš tai, nei po to neteikė atsakovui jokių pretenzijų dėl neapmokėtų sąskaitų – faktūrų, o savo reikalavimą pareiškė tik 2017-07-19 ieškiniu teisme.
8. Ieškovas UAB „Finiens“ teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Finiens“ ir atsakovas UAB „Baltic Beauty Group“ 2013 m. birželio 21 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 13/06/21, pagal kurią ieškovas perdavė atsakovui nuomos teise laikinai valdyti ir naudoti 81,86 kv. m ploto patalpą Nr. 18, esančią pastate adresu Švitrigailos g. 40a, Vilniuje, pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais mokėti sutartyje numatyto dydžio nuomos mokestį už nuomojamas patalpas (b.l. 5-11). Sutarties 6 punktu atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 900,00 Lt nuomos mokestį per mėnesį už visos sutarties 3.1 punkte nurodytos patalpos nuomą ir papildomai sumokėti tai sumai privalomą mokėti į biudžetą nustatyto dydžio pridėtinės vertės mokestį, jei nuomininkui jį privalu mokėti. Sutarties 6.4 punktu šalys susitarė, kad nuomos mokestis mokamas kas mėnesį iki mėnesio, už kurį mokama 15 dienos į nuomotojo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“, pagal nuomotojo pateiktą sąskaitą, kurią nuomotojas įsipareigoja pateikti kas mėnesį iki mėnesio, už kurį mokama, 5 dienos. Sutarties 6.3 punktu šalys susitarė, kad patalpų nuomos mokestis dėl infliacijos ar defliacijos perskaičiuojamas kiekvienais metais, pradedant nuo 2014 metų.
10. Iš atsakovo sąskaitos išrašų matyti, kad atsakovas 2016 m. sausio 28 d. yra sumokėjęs ieškovui 314,40 Eur pagal sąskaitą – faktūrą serija FI Nr. 681 už patalpų nuomą už 2015 m. liepos mėnesį (b. l. 96), 2016 m. vasario 21 d. sumokėjęs 318,87 Eur pagal sąskaitą – faktūrą serija FI Nr. 752 už patalpų nuomą už 2015 m. rugsėjo mėnesį bei nuomos padidėjimą (b. l. 97) bei 2016 m. spalio 14 d. sumokėjo 318,87 Eur pagal sąskaitą – faktūrą serija FI Nr. 1002 už patalpų nuomą už 2016 m. birželio mėnesį bei nuomos padidėjimą pagal sąskaitą – Faktūrą Nr. 1014 (b. l. 98).
11. Apeliantas įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovo parengta sąskaitų suvestine, nes už nuomą buvo apmokėtos tos sąskaitos, kurios buvo pateiktos. Anot apelianto, jam nekyla pareiga mokėti nuomos mokesčio, jei sąskaitos nebuvo pateiktos.
12. Taigi apeliantas nesutikdamas su priteista skola už nuomą, neginčija jos dydžio, tačiau nurodo deklaratyvius teiginius, neigdamas skolos faktą. Pažymėtina, kad pati savaime šaliai pateikta PVM sąskaita – faktūra nesukuria prievolės atsakovui apmokėti joje nurodytą sumą. Ūkinėje – komercinėje veikloje šalių sudaryti sandoriai yra pagrindu atsirasti abipusėms asmenų civilinėms teisėms ir pareigoms (CK 1.136 straipsnis), todėl nagrinėjamos bylos išsprendimui teisiškai reikšmingomis įrodinėtinomis aplinkybėmis yra šalių sutartinių santykių buvimo nustatymas.
13. Byloje nustatyta, jog apeliantas patalpas nuomojosi nuo 2013 m. birželio 21 d., kai buvo pasirašytas priėmimo – perdavimo aktas (b.l.12). Patalpos buvo nuomojamos iki 2016 m. gruodžio 31 d. Apeliantas nepateikia įrodymų, jog nuomos laikotarpis buvo trumpesnis, nei jį skaičiavo ieškovas (CPK 12, 178 straipsnis).
14. Taip pat byloje nustatyta, jog pagal nuomos sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti už patalpų nuomą kiekvieną mėnesį 900,00 Lt (sutarties 6.1 punktas), t. y. 315,40 Eur iki einamojo mėnesio penkioliktos dienos. Sutarties 6.3 punktu šalys susitarė, kad patalpų nuomos mokestis dėl infliacijos ar defliacijos perskaičiuojamas kiekvienais metais, pradedant nu 2014 metų. Taigi nuomos mokestis buvo aiškiai apibrėžtas.
15. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis).
16. Pagrindinė nuomotojo pareiga yra perduoti nuomininkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Šios nuomotojo pareigos vykdymas prasideda įsigaliojus sutarčiai ir nesibaigia turtą perdavus nuomininkui. Nuomotojo prievolė suteikti turtą nuomininkui, kad šis juo galėtų naudotis pagal paskirtį ir daikto būklė atitiktų šią paskirtį, nepasibaigia daikto perdavimu nuomininkui, o išlieka visą nuomos sutarties terminą (CK 6.483 straipsnio 1 dalis), todėl ši prievolė turi garantinį pobūdį ir lemia nuomotojo atsakomybės už šios prievolės nevykdymą ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2008).
17. Komercinėmis sąlygomis sudaromomis gyvenamosios patalpos nuomos sutartimis visuomet siekiama gauti pelno (CK 6.577 straipsnio 2 dalis), o nuomos mokesčio dydis nustatomas pagal CK 6.583 straipsnio 4 dalies taisykles.
18. Nagrinėjamoje byloje Nuomos sutartis sudaryta tarp juridinių asmenų, apelianto komercinei veiklai vykdyti. Apskaičiavus patalpų naudojimo laikotarpį, t. y. nuo patalpų perdavimo apeliantui 2013 m. birželio 21 d. iki nuomos sutarties nutraukimo 2016 m. gruodžio 31 d., jis sutampa su ieškovo parengta sąskaitų suvestine. Vadinasi, atsakovė pagal sutartį turėjo sumokėti iš viso 13130,97 Eur.
19. Minėta, kad pareiga mokėti už nuomą kyla ne sąskaitos išrašymo pagrindu, o dėl patalpų naudojimo fakto pagal sutarties nuostatas.
20. Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). CK 6.189 straipsnis numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šalys gali nustatyti, kad sutartis taikoma iki jos sudarymo atsiradusiems jų santykiams. Sutartyje ar įstatymuose gali būti numatyta, kad sutarties galiojimo termino pabaiga reiškia ir šalių prievolių pagal sutartį pabaigą. Sutarties galiojimo termino pabaiga neatleidžia šalių nuo civilinės atsakomybės už sutarties pažeidimą.
21. Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
22. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Bendradarbiavimo principas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis) reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas įvykdyti prievolę, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis. Bendradarbiavimo pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
23. Bylą nagrinėjusio teismo nustatyta, kad nuo nuomojamų patalpų perdavimo atsakovui momento 2013 m. birželio 21 d. iki nuomos sutarties nutraukimo 2016 m. gruodžio 31 d. atsakovas pagal sutartį turėjo sumokėti iš viso 13 130,97 Eur, o sumokėjo 8 485,23 Eur ir liko skolingas 4 645,75 Eur. Minėta, ieškovo priskaičiuota suma už patalpų nuomą yra detalizuota ieškovo išrašytose ir atsakovui pateiktose sąskaitose – faktūrose (b. l. 50-81). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis sutarties sąlygų turinio analize, sprendė, kad atsakovas pagal sudarytą Sutartį ir teisinį reguliavimą privalėjo apmokėti už nuomą pagal patalpų naudojimosi faktą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ši išvada yra teisinga, apeliantas neatsiskaitydamas už patalpų nuomą pažeidė prievolių vykdymo principus, pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sąžiningai ir nustatytu laiku (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis).
24. Noras apeliantas prašo panaikinti sprendimą iš dalies ir ieškovo reikalavimą dėl 369,80 Eur delspinigių priteisimo atmesti, tačiau neįrodinėja šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
25. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas iš dalies ieškovo reikalavimus, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas yra atmestas. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl šis klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
27. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos nesiekia 3 Eur sumos ir tai yra mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutarė:
apelianto UAB „Baltic Beauty Group“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.