Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

civilinio ieškovo juridinio asmens „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo atstovui advokatui Audriui Pėstininkui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

E. B., veikdamas tyčia ir turėdamas išankstinį tikslą apgauti ir negrąžinti išsinuomotų statybinių įrankių, prisistatęs kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadovas, 2023 m. gegužės 18 d. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su juridiniu asmeniu „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialu (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) dėl statybinių įrankių nuomos, po to juridinio asmens „(duomenys neskelbtini)“ įrankių nuomos punktuose sudarytos sutarties pagrindu išsinuomojo statybinius įrankius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal priėmimo perdavimo aktus: 1) (duomenys neskelbtini), sudarytu 2023 m. gegužės 19 d., 2) (duomenys neskelbtini), sudarytu 2023 m. gegužės 19 d., 3) (duomenys neskelbtini), sudarytu 2023 m. gegužės 20 d., 4) (duomenys neskelbtini), sudarytu 2023 m. gegužės 29 d., 5) (duomenys neskelbtini), sudarytu 2023 m. gegužės 30 d., 6) (duomenys neskelbtini), sudarytu 2023 m. gegužės 31 d., 7) (duomenys neskelbtini), sudarytu 2023 m. gegužės 31 d., paėmė išsinuomotus 39 vnt. įvairių statybinių įrankių su 18 vnt. įrankių priedų, tarp kurių buvo:

1) 5 vnt. rotacinių lazerinių nivelyrų „HILTI“, modelio PR30-HVS, kurio vertė už vnt. yra 1303 Eur, bendros 6515 Eur vertės;

2) 1 vnt. suvirinimo transformatorių (220V) „KEMPPI“, modelis MINARC EVO180, 521 Eur vertės;

3) 2 vnt. akumuliatorinio kampinio šlifuoklio (18V) „MILWAUKEE“, kurio vertė už vnt. yra 220 Eur, bendros 440 Eur vertės;

4) 8 vnt. akumuliatorinių kampinių šlifuoklių (18V) „MILWAUKEE“, modelis M18FPD-502X, kurio vertė už vnt. yra 23,35 Eur, bendros 186,80 Eur vertės;

5) 6 vnt. armatūros rišiklių „MAX“, modelis RB441T, kurio vertė už vnt. yra 1326,60 Eur, bendros 7959,60 Eur vertės;

6) 2 vnt. elektrinių kirstuvų, 14,5 kg (30 kg), „HILTI“ modelis TE2000AVR, kurio vertė už vnt. yra 1224,41 Eur, bendros 2448,82 Eur vertės;

7) 1 vnt. diskinio akumuliatorinio pjūklo (gylis 57 mm) „MAKITA“, modelis DHS680, 220,56 Eur vertės;

8) 5 vnt. akumuliatorinių smūginių suktuvų (18V) „MILWAUKEE“, modelis M18FID2-502X, kurio vertė už vnt. yra 248,08 Eur, bendros 1240,40 Eur vertės;

9) 1 vnt. akumuliatorinio automatinio suktuvo „DEWALT“, modelis DCF620D2K, 169,20 Eur vertės;

10) 1 vnt. akumuliatorinio kampinio smūginio veržliasukio (300NM) „MILWAUKEE“, modelio M12FRAIWF12-0, 210,87 Eur vertės;

11) 2 vnt. akumuliatorinių smūginių veržliasukių (18V) „MILWAUKEE“, modelis M18ONEFHIWF34-502X, kurio vertė už vnt. yra 274,18 Eur, bendros 548,36 Eur vertės;

12) 1 vnt. akumuliatorinių kampinių šlifuoklių (18V) „MILWAUKEE“, modelis M18CAG125X-502C, 220,70 Eur vertės;

13) 1 vnt. elektrinio kirstuvo (30 kg) „HILTI“, modelis TE3000AVR, 1505,05 Eur vertės;

14) 1 vnt. metalo detektoriaus (nešiojamo) „MINELAB“, modelis VANQUISH440, 198,05 Eur vertės;

15) 2 vnt. elektrinių kirstuvų (14,2 kg) „HILTI“, modelis TE1500AVR, kurio vertė už vnt. yra 117,68 Eur, bendros 235,36 Eur vertės;

16) 4 vnt. nivelyro trikojų, turtine verte nevertinamų, nes jie buvo įtraukti į nivelyro komplektaciją;

17) 4 vnt. liniuočių nivelyrui, turtine verte nevertinamų, nes jos buvo įtrauktos į nivelyro komplektaciją;

18) 8 vnt. 16KG kaltų elektriniam kirstuvui, turtine verte nevertinamų, nes jie buvo įtraukti į elektrinių kirstuvų komplektaciją;

19) 1 vnt. šviesos skydelio, turtine verte nevertinamo, nes jis buvo įtrauktas į nivelyro komplektaciją;

už kurių nuomą nesumokėjo ir įrankių negrąžino, taip apgaule įgijo juridiniam asmeniui „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialui priklausantį 22 940,17 Eur turtą.

E. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis E. B. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad bylai reikšmingu laiku buvo sudaryta sutartis dėl įrankių nuomos. Jis tuo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir akcininkas. Neatsimena, iš ko 2022–2023 m. įsigijo bendrovę, mokėjo 5000 Eur. Įsigijimo metu buvo veikianti įmonė (pajamos ir balansai buvo geri), tačiau veikla sustabdyta apie du mėnesius. Bendrovė užsiėmė transporto paslaugų teikimu, vėliau – statybų darbais. Sutiko su kaltinime nurodytais daiktais, kurie buvo išnuomoti, taip pat su jų vertėmis. Įrankiai buvo reikalingi statant objektus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jo bendrovėje oficialiai ir neoficialiai dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau jie dingo su įrankiais. Manė, kad pats suras šiuos asmenis, tačiau nepavyko to padaryti. Pavyko sužinoti, kad darbininkai yra (duomenys neskelbtini) Respublikoje, tačiau nežino, ar jie ten išsivežė įrankius. Skambino „(duomenys neskelbtini)“ atstovai dėl išnuomotų įrankių, bet jis ne visada atsiliepdavo. Kai atsiliepdavo, sakydavo, kad yra dirbama su įrankiais ir viskas yra tvarkoje. Kai suprato, kad įrankių nebėra, nebeatsiliepdavo telefonu. Paėmus išsinuomotus įrankius, reikėjo po 15 darbo dienų atsiskaityti už nuomą, tačiau nieko nebuvo sumokėta (rangovas nieko nesumokėjo, nebuvo iš ko mokėti). UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ šiuo metu nedirbanti, daugiau darbuotojų nėra, neturi turto. Sutinka atlyginti žalą dalimis. Jo pajamos per mėnesį apie 1000 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Liudytojas L. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba pardavimų vadybininku užsienio įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri turi padalinį Lietuvos Respublikoje. „(duomenys neskelbtini)“ pagal darbo specifiką vykdo įvairių statybos įrankių ir statybinės technikos nuomą. 2023 m. gegužės 29 d. ryte, maždaug apie 10–11 val., į darbo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), atvyko jam nepažįstamas vyras – E. B. (duomenis žino, nes šis rodė savo asmens tapatybės dokumentą), kuris pranešė, kad jam reikia daug įrankių nuomai. Kai aptarnavo kitus klientus ir pradėjo bendrauti, E. B. pradėjo vaikščioti po parduotuvėje esančią prekybos salę, kur yra prekystaliai su išdėstytais įvairiais įrankiais. Kaltinamasis sakė, kad jam reikia 6 vnt. rotacinių lazerinių nivelyrų, suktukų, impaktinių grąžtų, armatūros rišiklių. Patikrinęs įmonės sandėlį per kompiuterizuotą darbo vietą, pasakė, kad gali pateikti maždaug po 4 vnt. įrankių, nes daugiau šioje parduotuvėje tiek tuo metu neturėjo. E. B. sutiko su tuo. Kol rinko įrankius nuomai, klausė kaltinamojo, kokiam tikslui reikia tiek įrankių. E. B. paaiškino, kad dirba dideliame objekte, kurio savininkas yra labai turtingas (duomenys neskelbtini), jam reikia sutvirtinti pamatus, kiekvienam darbininkui reikia turėti po įrankį. Kaltinamasis minėjo, kad su įrankiais bus dirbama (duomenys neskelbtini), iš to suprato, kad jis dirbs (duomenys neskelbtini) ar kažkur šioje vietoje. E. B. pagal įrankių priėmimo–perdavimo aktą savaitei išsinuomojo įrankius: 3 vnt. rotacinių lazerinių nivelyrų (1 vnt. vertė 1334,40 Eur), 3 vnt. akumuliatorinių smūginių suktuvų (1 vnt. vertė 404,40 Eur), 1 vnt. suvirinimo transformatorių – aparatą (1 vnt. vertė 804 Eur), 2 vnt. armatūros rišiklių (1 vnt. vertė 1920 Eur), 2 vnt. akumuliatorinių gręžtuvų 18V (2 vnt. vertė 276 Eur), 1 vnt. akumuliatorinį gręžtuvą 18V (1 vnt. vertė 378 Eur), 1 vnt. akumuliatorinį gręžtuvą 18V (1 vnt. vertė 372 Eur), 1 vnt. trikojį nivelyrui (1 vnt. vertė 115 Eur), 1 vnt. skydelį su šviesos filtru (1 vnt. vertė 139,89 Eur), 1 vnt. liniuotę nivelyrui (1 vnt. vertė 126,50 Eur). Jo vardu buvo sudarytas daiktų priėmimo–perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) su E. B., kur yra parašyti visi išnuomoti daiktai, jų kaina ir serijos numeriai (serijos numeriai nurodyti tik skaičiais). Serijos numeriai ant įrankių yra išgraviruoti, taip pat išnuomoti įrankiai buvo su „(duomenys neskelbtini)“ ženkliukais bei lipdukais. Taip pat prie išsinuomotų įrankių E. B. pirko armatūros rišikliams vielos 30 vnt. ritinėlių, kurio 1 vnt. vertė 5,34 Eur (bendra visos vielos vertė 160,20 Eur). Kaltinamasis, paėmęs įrankius, juos susinešė į sidabrinės arba šviesios spalvos sedano kėbulo tipo automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi įrankiai buvo išnuomoti įmonės vardu su 15 dienų nuomos mokėjimo atidėjimu, E. B. nieko nemokėjo už įrankius. Įmonė turėjo apmokėti sąskaitą už įrankių nuomą per 15 dienų. Prieš perduodant E. B. įrankius, kaltinamasis rodė jam savo pasą, kuriame buvo parašytas šio vardas ir pavardė, dėl to liudytojui nekilo abejonių, kad įrankius atvyko nuomotis pats E. B., o ne koks nors svetimas asmuo, tuo labiau kad sistemoje matė įrašus, kad kaltinamasis jau anksčiau nuomojosi įrankius iš „(duomenys neskelbtini)“ kitose padalinio parduotuvėse. Po įrankių perdavimo kaltinamasis išvyko. Maždaug savaitės laikotarpiu iš įmonės darbuotojo S. V. gavo pranešimą, kad jis įtaria, jog E. B. gali vykdyti nesąžiningus veiksmus ir prašė jo susisiekti su kaltinamuoju ir patikrinti, kur yra laikomi išnuomoti įrankiai. Jis tuomet kelias dienas skambino kaltinamajam telefono Nr. (duomenys neskelbtini), klausė jo, ar su išnuomotais įrankiais yra dirbama, pranešė, kad pagal sudarytą nuomos sutartį „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai turi teisę įsitikinti, ar su išnuomotais įrankiais yra dirbama, kad gali atvykti į darbo vietą. Kaltinamasis nieko konkretaus jam nepasakė, vis žadėjo, kad pats parodys fiziškai vietą, kur yra dirbama su įrankiais, tikino jį, kad su įrankiais tikrai yra tvarkingai dirbama. Paprašius jo pasakyti vietą, kur yra dirbama su įrankiais ir kad norėtų atvykti patikrinti, E. B. aiškino, kad tiksliai negali pasakyti vietos, teigė, kad įrankiai yra (duomenys neskelbtini), ją reikia parodyti, pats nežino tikslaus adreso, parodyti galėtų susitikęs kitu metu ir taip toliau, nieko konkrečiai nepasakydamas. Vėliau kaltinamasis nustojo atsiliepti į jo nurodytą telefono Nr. Iki šios dienos E. B. yra negrąžinęs jokių išnuomotų įrankių pagal nuomos sutartį ar apmokėjęs už įrankių išsinuomojimą. Nori pasakyti, kad, kuomet pamatė E. B., nekilo jokio įtarimo, kad kaltinamasis gali būti nesąžiningas. Patikrintus duomenis, E. B. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nors juo tapo palyginus neseniai. Įtarimus, kad kaltinamasis išsinuomotų įrankių galimai negrąžins, sukėlė jo vėlesnis elgesys, kuomet jis negalėjo tiksliai nupasakoti, kur yra laikomi išnuomoti įrankiai, nustojo atsiliepti telefonu (1 t., b. l. 32–36).

Liudytojas S. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba komercijos vadovu užsienio įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri turi padalinį Lietuvos Respublikoje. „(duomenys neskelbtini)“ pagal darbo specifiką vykdo įvairių statybos įrankių ir statybinės technikos nuomą. 2023 m. gegužės 31 d. būdamas darbo vietoje, iš „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų gavo pranešimą, kad klientas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atrodo įtartinas, nes, atrodo, kad nuomojasi įrankius visiškai nesuprasdamas, kam jie reikalingi. Įtarimas pasireiškė tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. B., kuris pagal sudarytą nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. gegužės 18 d. išsinuomojo iš skirtingų parduotuvių „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius įrankius. Tuo metu, kai parduotuvėje buvo E. B. su dar vienu vyru ir rinkosi įrankius, kuriuos nori išsinuomoti, su kaltinamuoju buvęs vyras klausė parduotuvės personalo, kam skirtas vienas ar kitas įrankis, iš kurių buvo metalo ieškiklis. Darbuotojams pasirodė keista, kad, jiems atsakius į kliento klausimus, E. B., kalbėdamas su atvykusiu vyru, pasakė kažką panašaus į tai, kad „imam ir šį įrankį“, taip įrankiai galimai buvo imami atsitiktinai. Gavęs šią informaciją, liudytojas patikrino viešai prieinamus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ per interneto tinklapį www.rekvizitai.lt. Pamatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas yra pasikeitęs, dabartinis direktorius E. B. dirba šiose pareigose nuo 2023 metų pradžios, įmonėje iš anksčiau buvusių darbuotojų dirba tik keli žmonės, kas jam kėlė įtarimą, kad įmonė galbūt veikia nevisapusiškai, nors įrankių išsinuomojo daug daugiau, negu joje dirba darbuotojų. Pamatęs šią informaciją, jis informacinėje sistemoje rado, kad pagal sudarytą sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išnuomotas mini traktorius–ekskavatorius, kuris buvo grąžintas. Jis patikrino šio traktoriaus GPS siųstuvo duomenis, kur su juo buvo dirbta (traktoriaus duomenų dabar negali patikslinti). Pagal GPS siųstuvo duomenis, traktorius buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) šalia arba pačią automobilių stovėjimo aikštelę prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, tačiau juo nebuvo dirbta, net transporto priemonė nebuvo užvesta. Po to, peržiūrėjęs iš „(duomenys neskelbtini)“ išnuomotų įrankių sąrašą, pastebėjo, kad nuomoti įrankiai yra pasikartojantys, pavyzdžiui, rotacinių lazerinių nivelyrų buvo išnuomota UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5 vnt., nors net didelės statybos įmonės, atliekančios didelės apimties statybas, nuomojasi tik po 2 vnt. Tai jam taip pat sukėlė įtarimą, kad išsinuomoti įrankiai yra brangūs, paklausūs, sudėti į patogias dėžutes, skirtas laikymui ar transportavimui. Po tokių pastebėjimų jis skambino E. B. jo nurodytu numeriu (duomenys neskelbtini). Atsiliepus kaltinamajam, buvo paklausta, kodėl su išsinuomotu traktoriumi nebuvo dirbama, į ką kaltinamasis tik atsakė, kad tai – turtingų žmonių užgaidos. Paklausus, kur yra laikomi ir kur yra dirbama su įmonei išnuomotais įrankiais, nes pagal sudarytą nuomos sutartį asmuo privalo pateikti apie tai duomenis įrankių savininkui „(duomenys neskelbtini)“, E. B. nieko konkretaus neatsakė, tik kad dirbama aptvertoje teritorijoje, užsakovas yra turtingas žmogus, tikslaus adreso negali pasakyti, nes konkretaus adreso nėra, bet dirbama miestelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Toks kaltinamojo elgesys sukėlė įtarimą, kad galbūt įrankiai išsinuomoti ne darbo tikslais, o juos parduoti ir iš to užsidirbti. Nori pasakyti, kad, prieš sudarant sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonė buvo tikrinama „creditinfo“ sistemoje, pagal gautus duomenis nebuvo nustatyta kokių nors kliūčių ar įtarimų apie įmonę, kad įmonė galėtų būti nemoki, jai iškelta bankroto byla ar įmonė būtų nepajėgi atlyginti nuostolių dėl išnuomotų įrankių. Buvo pastebėta tik tai, kad įmonėje keitėsi keletas direktorių ir tikėtina, kad ankstesnis įmonės adresas yra nurodytas (duomenys neskelbtini), kad yra pasikeitęs pagrindinis akcininkas ir pagrindinis direktorius, direktoriaus pareigose yra dirbantis iki vienų metų. Po jo pokalbių su E. B. kaltinamasis vėliau nustojo atsiliepti į jo skambučius, pagal sudarytą nuomos sutartį ir daiktų perdavimo–priėmimo aktus, sutartu nuomos laiku, pasibaigus nuomai, negrąžino išsinuomotų įrankių, neapmokėjo jokių sąskaitų nei už įrankių nuomą, nei atlygino jokių nuostolių dėl negrąžintų įrankių. Dėl to „(duomenys neskelbtini)“ patyrė turtinės žalos, vertinamos apie 39 128,57 Eur (vertinami negrąžinti įrankiai) ir 60 vnt. vielos ritinėlių (1 vnt. vertė 5,34 Eur), iš viso 320,40 Eur, kuriuos turėjo apmokėti, bet kadangi pagal nuomos sutartį mokėjimas buvo galimas atidėti iki 15 dienų, už įrankius ir vielą nebuvo apmokėta. Iš viso savo tokiais nesąžiningais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. B. padarė 39 448,97 Eur žalą (neskaitant delspinigių už negrąžintą įrangą ir neapmokėtą nuomą). Nori dar pranešti, kad jam pavyko sužinoti, kad kaltinamasis galėtų gyventi (duomenys neskelbtini), tačiau iki jo namų nebuvo atvykę ir su juo bandę kalbėti gyvai. Kadangi E. B. negrąžino įrankių, neapmokėjo jokių nuomos mokesčių, jų įmonės teisininkas išsiuntė raštą, kuriame paragino grąžinti išnuomotos įrankius, pranešti, kur jie yra laikomi ir užmegzti dialogą, tačiau į šį raštą atsakymas nebuvo gautas. Kadangi nebuvo gauti jokie paaiškinimai ir nei įranga buvo grąžinta, nei apmokėta už jos nuomą, 2023 m. birželio 8 d. tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nutraukti sutartiniai santykiai. Nutraukus sutartį, kadangi įrankiai iki šiol nėra grąžinti, „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nutarė kreiptis į teisėsaugą. Prie savo apklausos prideda sąrašą su daiktais, kurie buvo skolinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, su nurodytomis kainomis, kiekiais ir serijos numeriais (serijos numeriai surašyti skaičiais). Patys išnuomoti įrankiai turėjo lipdukus, užrašus su „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimu ir išgraviruotus serijos numerius, kurie pateikti minėtame sąraše tik skaičiais (1 t., b. l. 50–54).

„(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo atstovo 2023 m. birželio 15 d. pareiškime nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialas 2023 m. gegužės 18 d. sudarė įrangos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su E. B., prisistačiusiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu. Sutarties pagrindu laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 19 d. iki gegužės 31 d. įvairiose „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo skyriuose (duomenys neskelbtini) mieste per keturis kartus E. B. buvo perduota įrangos už 68 847,47 Eur. Minėta įranga pasibaigus nuomos sutarčiai grąžinta nebuvo. Prie pareiškimo pridėti priedai (1 t., b. l. 1–2, 3–29).

2023 m. birželio 26 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad liudytojas L. P. elektroniniu paštu atsiuntė du mobiliojo ryšio telefonu perfilmuotus vaizdo įrašus iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje esančios vaizdo kameros įrašo, kuriuose matyti, kaip 2023 m. gegužės 29 d. į parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), atvyksta E. B. (1 t., b. l. 37–40).

2023 m. birželio 26 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota liudytojo L. P. pateiktų vaizdo įrašų apžiūra (1 t., b. l. 41–45).

Liudytojas S. V. prie savo atliktos apklausos protokolo 2023 m. birželio 26 d. pateikė sąrašą su daiktais, kurie buvo skolinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ su nurodytomis kainomis, kiekiais ir serijos numeriais (serijos numeriai surašyti skaičiais), taip pat nuotrauka iš interneto apie E. B. (1 t., b. l. 55–59).

2023 m. spalio 20 d. apžiūros protokole užfiksuota liudytojo S. V. pateiktų dokumentų apžiūra (1 t., b. l. 60–63).

Duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 85–99, 3 t., b. l. 1–10).

2023 m. rugsėjo 18 d.–2023 m. rugsėjo 19 d. apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota vaizdo įrašų, kuriuos pateikė „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo atstovas, apžiūra (1 t., b. l. 160–179).

2023 m. rugpjūčio 21 d. apžiūros protokoluose užfiksuota vaizdo įrašų, kuriuos pateikė „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo atstovas, apžiūra (2 t., b. l. 12–14, 15–22).

2023 m. spalio 20 d. ir 2023 m. lapkričio 20 d. buvo išsiųsti paklausimai „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialui dėl informacijos ir dokumentų pateikimo. Įmonės atstovas 2023 m. gruodžio 4 d. pateikė atsakymą ir dokumentus (2 t., b. l. 23–30, 35–39).

2024 m. sausio 5 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo atstovo pateiktų dokumentų apžiūra (2 t., b. l. 40–46).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji atsakomybė atsiranda tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino.

BK 190 straipsnyje nurodyta, kad šiame skyriuje nurodytas turtas yra <...> didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos <...>.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pavyzdžiui, teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-166-895/2019, 2K-227-976/2020, 2K-158-303/2021).

Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą neteisėtą baudžiamąja prasme, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Ši apgaulė turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-179/2013, 2K-17-976/2020). Vien tai, kad nukentėjusysis turi galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad kaltininko veiksmais nebuvo pasunkintas nukentėjusiojo pažeistų teisių atkūrimas, taip pat nepaneigia kaltininko veiksmų kaip nusikalstamų, o ne kylančių iš civilinių teisinių santykių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170-895/2018, 2K-7-25-495/2020, 2K-26-495/2022).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. B. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

E. B. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi. Kaltinamasis patvirtino, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, sudarė su „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialu įrankių nuomos sutartį, tačiau nei sumokėjo už įrankių nuomą, nei grąžino juos savininkui. E. B. neneigė, kad buvo išnuomoti tokie įrankiai, kurie nurodyti kaltinamajame akte. Kaltinamasis teisme taip pat nurodė, kad jis iš pradžių atsakinėjo į „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo atstovų skambučius dėl situacijos su įrankiais, tačiau vėliau vengė bendrauti su jais. Taip jis pradėjo elgtis, nes nepavyko rasti darbuotojų, kuriems buvo perduoti įrankiai, ir pačių įrankių. E. B. manė, kad jis savo pastangomis ras dingusius įrankius. Minėtas kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojų L. P. ir S. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad E. B. po įrankių išnuomojimo jo vadovaujamai bendrovei tam tikru metu pradėjo vengti bendradarbiauti (pavyzdžiui, atsakinėti į telefono skambučius). Teismas nenustatė pagrindo abejoti minėtų liudytojų parodymais ar kad jie būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus. E. B. kaltę taip pat įrodo kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai: „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo atstovo 2023 m. birželio 15 d. pareiškimas, vaizdo įrašai, kurie apžiūrėti 2023 m. birželio 26 d. kitų objektų apžiūros protokole, 2023 m. rugpjūčio 21 d., 2023 m. rugsėjo 18 d.–2023 m. rugsėjo 19 d. ir 2023 m. spalio 20 d. apžiūros protokoluose, „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo atstovo pateikti dokumentai.

Kaip minėta, po įrankių išnuomojimo E. B. tam tikru metu pradėjo vengti bendrauti su „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo atstovais (pavyzdžiui, atsakinėti į telefono skambučius), kaltinamojo vadovaujama bendrovė nesumokėjo net dalies sutartos pinigų sumos „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialui. Išnuomoti įrankiai dingo neaiškiomis aplinkybėmis. E. B. teisme teigė, kad juos neva pasisavino objekte dirbę darbuotojai. Kita vertus, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis kreipėsi į policiją dėl darbuotojų kokių nors neteisėtų veiksmų. Kaltinamasis teisme nurodė, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ šiuo metu nedirbanti, daugiau darbuotojų nėra, neturi turto. Byloje esantys duomenys taip pat neįrodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų sugebėjusi atsiskaityti su „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialu. Taigi „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo galimybės ginti savo teises civiline tvarka būtų apsunkintos. Anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad E. B. veikė apgaule, t. y. žinodamas apie UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, kad bendrovė negalėtų atsiskaityti už prarastus įrankius, vis tiek sudarė įrankių nuomos sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialu. Tokia apgaulė buvo esminė. Kaltinamojo elgesys po įrankių nuomos sudarymo taip pat įrodo, kad jis vengė grąžinti įrankius ir nesiekė atsiskaityti su „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialu.

Byloje nekilo ginčų dėl apgaule įgytų daiktų verčių. Bendra jų vertė yra 22 940,17 Eur (458,80 MGL dydžio sumos), o tai atitinka didelės vertės turto sąvoką BK 190 straipsnio prasme.

Byloje nustatytos aplinkybes patvirtina, kad E. B. veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, teismas konstatuoja, kad E. B. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą, nes, palyginus jį su nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiu baudžiamuoju įstatymu, šiuo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis).

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę E. B., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. B. padarė vieną baigtą tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Apgaule įgyto svetimo turto vertė sudaro 458,80 MGL dydžio sumos.

E. B. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

E. B. atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikaltimą būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. B. anksčiau vieną kartą teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (3 t., b. l. 137–141). Jis baustas daug kartų administracine tvarka, be kita ko, už šiurkščių administracinių nusižengimų padarymą, iš esmės nemoka paskirtų baudų (3 t., b. l. 142–159). Bylos duomenimis, jis dirba (3 t., b. l. 24). Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti E. B. už padarą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, paskyrus 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis mažesnis nei sankcijos vidurkis (vidurkis – 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų). Teismas nemano, kad, kaltinamajam paskyrus švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, bus pakankama valstybės reakcija į jo elgesį. Kaip minėta, E. B. iš esmės nemoka paskirtų baudų už padarytus administracinius nusižengimus, todėl baudos bausmė būtų neefektyvi. Kaltinamajam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu jau buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau ši bausmės rūšis nepasiekė savo tikslų, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, E. B. skirti arešto bausmę taip pat netikslinga.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas, svarstydamas galimybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas E. B., visų pirma atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis anksčiau teistas vieną kartą, jam anksčiau nebuvo taikyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad nusikaltimai nuosavybei pagal savo pobūdį yra mažesnio pavojingumo nei smurtinio pobūdžio nusikaltimai. Be to, pagal nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo apgaule įgyto svetimo turto vertė ne itin daug viršija 400 MGL dydžio sumą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Nors dėl kaltinamojo yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla ir atliekami keli ikiteisminiai tyrimai, o tai gana neigiamai apibūdina jo asmenybę, tačiau kol nėra priimta įsiteisėjusių apkaltinamųjų nuosprendžių kituose baudžiamuosiuose procesuose E. B. laikomas nekaltu. Taigi negalima daryti neabejotinos išvados, kad kaltinamasis yra linkęs nesilaikyti baudžiamojo įstatymo. Atsižvelgiant į tai, baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme ir ikiteisminių tyrimų atlikimas savaime nešalina galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Kaltinamasis iš tiesų daug kartų baustas administracine tvarka, tačiau administraciniai nusižengimai pagal savo pobūdį yra mažesnio pavojingumo nei nusikalstamos veikos. E. B. dirba, pasak jo, turi šeimą. Todėl, teismo vertinimu, E. B. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, būtų pernelyg griežta valstybės reakcija į kaltinamojo nusikalstamą elgesį. E. B. elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Kita vertus, jei kaltinamasis nesilaikys bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, bausmę vykdanti institucija turės pareigą kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, E. B. bausmės vykdymas atidedamas 1 metams ir 8 mėnesiams (minimalus terminas yra 1 metai, o maksimalus – 3 metai, BK 75 straipsnio 2 dalis) be intensyvios priežiūros, paskiriant jam:

1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigą sudalyvauti elgesio pataisos programoje, įvykdant šią pareigą per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas).

3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

Taip pat paskirti E. B. baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti bent 20 procentų turtinės žalos per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 69 straipsnis).

V. Civilinis ieškinys

Šioje byloje civilinis ieškovas juridinio asmens „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialas pareiškė civilinį ieškinį dėl 68 847,47 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 100–102). Civilinio ieškovo atstovas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad civilinis ieškovas palaiko civilinio ieškinio dalį dėl 22 619,77 Eur turtinės žalos atlyginimo (nustačius daiktų likutinę vertę).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Nagrinėjamu atveju anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad E. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, apgaule įgijo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialui priklausančius įrankius. Tarp kaltinamojo ir jo padarytų neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Civilinio ieškovo netektų įrankių likutinės vertės pagrįstos rašytiniais dokumentais. E. B. neprieštaravo su apgaule įgytų įrankių vertėmis. Atsižvelgiant į tai, laikytina įrodyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialui buvo padaryta 22 619,77 Eur turtinė žala.

Remiantis CK 2.50 straipsnio 3 dalimi, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio (akcininko, dalininko, nario ir pan.) nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Kaip matyti iš bylos duomenų, sudarant „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo 2023 m. gegužės 18 d. įrankių nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), E. B. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ir direktorius ir savo nesąžiningais veiksmais lėmė bendrovės turtinės prievolės atsiradimą. Todėl E. B. civilinė atsakomybė dėl 22 619,77 Eur turtinės žalos padarymo yra subsidiarioji, t. y. jis privalo atlyginti turtinę žalą tiek, kiek jos neatlygins UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-495/2021, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-316-1053/2023).

Civiliniame ieškinyje taip pat prašoma priteisti iš E. B. 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, konstatuota, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad tikslinga iš nusikalstamą veiką padariusio asmens – E. B. – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo atstovas teisiamojo posėdžio metu atsisakė prašymo priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, todėl toks prašymas atmetamas.

E. B. teisme prašė išdėstyti civilinio ieškinio mokėjimą dalimis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-495/2004, Nr. 3K-7-61/2011).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad E. B. yra gana jaunas, darbingas, byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių jo itin sunkią finansinę padėtį, taip pat nenustatyta, kad ateityje kaltinamojo finansinė padėtis itin pablogės. Jokio išimtinio atvejo taikyti CPK 284 straipsnio 1 dalį nenustatyta. Be to, kaltinamasis su civiliniu ieškovu nėra nusistatęs turtinės žalos atlyginimo grafiko. Šiame kontekste pasakytina, kad, pradėjus vykdyti nuosprendį, E. B. turės teisę kreiptis į antstolį susitarti dėl priteistos turtinės žalos atlyginimo per nustatytą grafiką. Todėl E. B. prašymas atmetamas.

VI. Kiti klausimai

E. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 167–170). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esančius kompaktinius diskus palikti saugoti byloje.

E. B. byloje nebuvo laikinai sulaikytas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. B. (E. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. B. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, atidėti E. B. bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant jam:

1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigą sudalyvauti elgesio pataisos programoje, įvykdant šią pareigą per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas).

3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsniu, paskirti E. B. baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti bent 20 (dvidešimt) procentų turtinės žalos per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. B. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Civiliniam ieškovui juridinio asmens „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialui priteisti 22 619,77 Eur (dvidešimt du tūkstančius šešis šimtus devyniolika eurų ir septyniasdešimt septynis euro centus) turtinės žalos atlyginimo, taip pat 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo iš E. B. subsidiariai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)).

Civilinio ieškovo juridinio asmens „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo prašymą atlyginti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti atmesti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esančius kompaktinius diskus palikti saugoti byloje.

bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Probuojamasis privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, (8 5) 212 3551, elektroninis paštas vilnius@probacija.lt) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.