Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui I. S. dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovui I. S. teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 2021 m. lapkričio 3 d. dokumentus jam išsiunčiant per Liteko VEP posistemį (Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1207-413/2016; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-499-798/2015). Duomenų, kad I. S. Liteko VEP paskyra būtų neaktyvi byloje nėra. Atsakovas per nustatytą terminą be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovo prašymu, priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

4. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Dėl negrąžinto kredito ir bendros kredito kainos dalies priteisimo.

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Ferratum“ ir atsakovas 2016 m. liepos 25 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 233633, kuria atsakovui suteiktas 1000 Eur dydžio kreditas. Sutartimi atsakovas įsipareigojo iki 2018 m. liepos 15 d. grąžinti gautą vartojimo kreditą bei sumokėti vartojimo kredito kainą – 705 Eur specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovė nurodo, kad atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė.

6. 2016 m. liepos 22 d. tarp pradinio kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Ferratum“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ferratum Finance“ buvo sudaryta Sutartis dėl paskolos sutarčių perkėlimo, kuria uždaroji akcinė bendrovė „Ferratum Finance“ perėmė visą uždarosios akcinės bendrovės „Ferratum“ paskolų sutarčių portfelį. 2019 m. gegužės 9 d. tarp uždarosios akcinės bendrovės „Ferratum Finance“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Credit day“ buvo sudaryta Subrogacijos sutartis, kurios pagrindu uždaroji akcinė bendrovė „Ferratum Finance“ perleido reikalavimo teises uždarajai akcinei bendrovei „Credit day“ į uždarajai akcinei bendrovei „Ferratum Finance“ skolingus asmenis, įskaitant reikalavimo teisę į sutarties pagrindu susidariusią atsakovo skolą. 2019 m. gegužės 10 d. uždaroji akcinė bendrovė „Credit day“ ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2019-05/01, kuria, uždaroji akcinė bendrovė „Credit day“ perleido reikalavimo teises ieškovei į uždarajai akcinei bendrovei „Credit day“ skolingus asmenis, įskaitant reikalavimo teisę į sutarties pagrindu susidariusią atsakovo skolą.

7. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 5 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bylose dėl asmenų pasikeitimo prievolėje apžvalga Nr. AC-54-1). Apie reikalavimo perleidimą atsakovas informuotas 2019 m. birželio 25 d. išsiunčiant pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę, kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija, atsakovo nurodytu elektorinio pašto adresu. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas apie į jį nukreipto reikalavimo perleidimą informuotas tinkamai.

8. Vadovaujantis CK 6.881 straipsnyje nustatytu, kredito gavėjas privalo grąžinti kreditoriui gautą sumą ir mokėti palūkanas. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita.

9. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsniai). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės nurodomų aplinkybių dėl paskolos sumokėjimo fakto, skolos dydžio bei jos pagrįstumo neginčijo (CPK 178 straipsnis).

10. Atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priteisti skolą, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamas 872,98 Eur negrąžintas kreditas, 438,52 Eur bendros kredito kainos (CK 6.873 straipsnis, 6.886 straipsnis, 6.872 straipsnis, 6.261 straipsnis).

Dėl kompensuojamųjų palūkanų.

11. Ieškovė taip pat prašo priteisti 143,52 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas nuo sutarties pasibaigimo dienos, t. y. nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2021 m. spalio 28 d. (ieškinio parengimo data). Šiame kontekste pažymėtina, kad iš kartu su ieškiniu pateikto skaičiavimo matyti, kad 143,52 Eur kompensuojamosios palūkanos paskaičiuotos, taikant CPK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytą 5 proc. dydžio metinę palūkanų normą. Šis reikalavimas, teismo vertinimu, yra nepagrįstas ir atmestinas toliau išdėstytais argumentais.

12. Visų pirma, pažymėtina, kad aptariamos vartojimo kredito sutarties specialiosios dalies 5.3 punkte ir šios sutarties bendrosios dalies 10.1 punkte, netinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju, yra numatyta, kad jeigu suėjus kredito terminui, kredito gavėjas vėluoja grąžinti kreditą, palūkanas už kreditą (t.y. palūkanas, mokėtinas iki sutarto kredito termino) ar jų dalį ir (ar) kitus bendrą kredito kainą sudarančius mokesčius ar bet kokius kitus mokėjimus pagal sutartį, kredito gavėjas įsipareigoja kredito davėjui už juos mokėti 0,05 % dydžio netesybas (delspinigius) už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne daugiau kaip už 180 dienų.

13. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį; jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

14. Kreditorės reikalavimas priteisti jai iš skolininko, netinkamai vykdžiusio piniginę prievolę, kompensuojamąsias palūkanas laikytinas reikalavimu taikyti skolininkui civilinę atsakomybę. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012), nes tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausias Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek Vartojimo kredito įstatymo, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme.

15. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti.

16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, prašymas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, ieškovei nepateikus jokių objektyvių įrodymų dėl jos realiai patirtų nuostolių dydžio, tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 78,57 Eur (872,98 Eur negrąžintas kreditas x 0,05 proc. palūkanos x 180 d.) netesybų (Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis). Likusioje dalyje reikalavimai dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl procesinių palūkanų.

17. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. spalio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

18. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 33 Eur dydžio žyminis mokestis ir 121 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, jog teismas tenkino 96 procentus (1390,07 Eur/1455,02 Eur x 100 procentų) ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 147,84 Eur (154 Eur x 96 procentai) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

19. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitime 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2, t. y. 5 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), 872,98 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 98 centų) negrąžintą kreditą, 438,52 Eur (keturių šimtų trisdešimt aštuonių eurų 52 centų) bendros kredito kainos, 78,57 Eur (septyniasdešimt aštuonių eurų 57 centų) kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1390,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. spalio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 147,84 Eur (vieno šimto keturiasdešimt septynių eurų 84 centų) bylinėjimosi išlaidas, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, adresas Vilnius, Žalgirio g. 90, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT71 3520 0003 0252 8679, naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skųsti sprendimą Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.