Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, vienasmeniškai, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) uždarosios akcinės bendrovės „MV Logistics“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Transporto Lyga“ ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „MV Logistics“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovas pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo 345,28 Lt skolos, 6 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu sudarė 2013-12-04 Pervežimo sutartį Nr. MV-2013-1202 (toliau – Pervežimo sutartis), kuria ieškovas, pagal sutartį būdamas vežėju, įsipareigojo pervežti jam perduotą krovinį (įranga granulator 2000 mit schaltchrank) į pristatymo vietą – Baltarusija, Minsk, muitinė Koliadiciavto, o atsakovas – pagal sutartį būdamas užsakovu – įsipareigojo vežėjui už suteiktas paslaugas sumokėti užmokestį – 3400 eurų bei konvojaus per Baltarusijos teritoriją paslaugų išlaidas. Ieškovas paaiškino, kad krovinį pasikrovė 2013-12-11 iš atsakovo nurodytos krovinio pakrovimo vietos Vokietijoje ir jį 2013-12-17 pristatė į užsakovo nurodytą krovinio pristatymo vietą Baltarusijoje. Įvykdęs savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovas 2013-12-23 pateikė atsakovui sąskaitą-faktūrą Nr. 0557 3534 eurų sumai, tačiau atsakovas 2013-12-30 pateikė ieškovui pretenziją, kurioje nurodė, kad krovinys buvo pristatytas pavėluotai nei buvo numatyta sutartyje, todėl dėl krovinio vėlavimo atsakovas patyrė 100 eurų nuostolių. Ieškovas pažymėjo, jog atsakovas savo pretenzijoje neteisingai nurodė krovinio pristatymo datą – 2013-12-18, kadangi krovinys faktiškai buvo pristatytas 2013-12-17, tai grindė rašytiniais įrodymais. Nurodė, jog 2014-01-02 ir 2014-01-06 raštais informavo atsakovą apie savo nesutikimą su pretenzijoje nurodytu reikalavimu, o 2014-01-21 raštu – apie atsakovo įsiskolinimą, kadangi atsakovas ne pilnai apmokėjo už suteiktas pervežimo paslaugas. Paaiškino, kad atsakovas pretenzijoje savo patirtus nuostolius grindžia Pervežimo sutarties 3.5 punktu ir CMR konvencijos nuostatomis, todėl apmokėjo ieškovui už suteiktas paslaugas sumažindamas sutartyje nustatytą atlygį patirtų 100 eurų dydžio nuostolių suma. Nurodė, jog vežėjo atsakomybę už pavėluotą krovinio pristatymą reguliuoja CMR konvencijos 23 str. 5 d., todėl, remiantis CMR konvencijos nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Pervežimo sutarties 3.5 punktas, kuriame buvo susitarta dėl netesybų, yra neteisėtas ir negaliojantis, todėl negali būti taikomas. Pažymėjo, jog pagal CMR konvencijos nuostatas vien tik fakto, jog krovinys pristatytas pavėluotai, neužtenka tam, jog vežėjui būtų taikoma atsakomybė, kadangi patirti nuostoliai turi būti įrodyti, t.y. įrodytas jų dydis bei priežastinis ryšis tarp pavėluoto krovinio pristatymo ir patirtos žalos (b.l. 2-5),