- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- e2-20159-808/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14459-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė
- Ieškovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- A. J.
- Atsakovas
- UAB „Maris invest“
- Advokatai
- Kristina Baliūnaitė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei UAB „Maris invest“ dėl negrąžinto pradinio įnašo, baudos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys UAB „Capital Team ir A. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės 3000,00 Eur negrąžinto pradinio įnašo, 3000,00 Eur baudos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. lapkričio 28 d. šalys sudarė Preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Preliminarioji sutartis / Sutartis), kuria susitarė iki 2019 m. sausio 31 d. sudaryti Pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Pagrindinė sutartis) dėl 51,90 kv.m. ploto buto įsigijimo. Pradinis sutartas 15 proc. įnašas sudarė 10350,00 Eur (Sutarties II skyriaus 9 punktas). kurį ieškovas sumokėjo 2018 m. gruodžio 4 d. Šalys 2019 m. sausio 16 d. pasirašė Sutarties priedą, kuriuo įsipareigojo Pagrindinę sutartį sudaryti iki 2019 m. kovo 1 d.. Tačiau minėta sutartis nebuvo sudaryta. Atsakovei buvo išsiųsta Pretenzija grąžinti pradinį įnašą ir iki 2019 m. balandžio 12 d. sumokėti 3000,00 Eur baudą. 2019 m. balandžio 16 d. atliktu pavedimu atsakovė pervedė 7350,00 Eur suma, tačiau negrąžino viso pradinio įnašo ir nesumokėjo baudos. Nurodo, kad Pagrindinė sutartis nesudaryta dėl atsakovės, nevykdžiusios savo įsipareigojimų (neparengti dokumentai būtini Pagrindinei sutarčiai sudaryti, nebendrauta su ieškovu ir kt.), kaltės.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalių sudaryta 2018 m. lapkričio 28 d. Preliminariąja buto pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2018- 11-28/Buto Nr. 30, buvo susitarta iki 2019 m. sausio 31 d. sudaryti Pagrindinę 51,90 kv/m ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas / Turtas), Pirkimo-pardavimo sutartį. Buto (su parkingo vieta) kaina sudarė 69000,00 Eur. Kadangi Butas su daline apdaila, šalys susitarė galutinį buto įrengimą atlikti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo Sutarties sudarymo. Preliminarios sutarties sąlygos tiko ieškovui, tačiau jo pageidavimu buvo įtraukti ir kiti punktai - 21.2 punktas, kad pirkėjui pateikus ne mažiau kaip du raštiškus bankų ar kitų kredito įstaigų atsisakymus finansuoti likusią perkamo Turto sumą, pardavėjas grąžins pirkėjo sumokėtą įnašą, po to, kai bus surastas kitas pirkėjas. Kadangi nustatytu terminu Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, nes ieškovas nepateikė nei banko garantinių raštų apie ketinimą finansuoti pirkinį, nei kitų duomenų apie jo (ieškovo) pajėgumą įsigyti Turtą, todėl ieškovui buvo pasiūlyta pratęsti Preliminarios sutarties terminą iki 2019 m. kovo 1 d. Pasinaudodamas galimybe, ieškovas 2019 m. sausio 16 d. pasirašė papildomą susitarimą dėl termino Pagrindinei pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti pratęsimo iki 2019 m. kovo 1 d. Tačiau per papildomą terminą ieškovas nepateikė reikalaujamų duomenų apie finansavimo gavimą ir iš to seka, kad nuo Preliminariosios sutarties sudarymo momento, atsakovė neturėjo kliūčių sudaryti Pagrindinę sutartį, tačiau pagrindine kliūtimi buvo kliento (ieškovo) ribotos finansinės galimybės įsigyti pageidaujamą Turtą. Atsakovė neturėjo tikslo ar naudos nukelti Pagrindinės sutarties sudarymo terminus, iš ieškovo negavus notariniam sandoriui būtinų duomenų, tokio sandorio tvirtinimas notarinėje kontoroje tapo neįmanomas. Taigi, pačiam ieškovui nepateikus duomenų, būtinų Pagrindinei sutarčiai sudaryti ir nesikreipiant nei į atsakovę, nei į notarą, nebuvo sudaryta Pagrindinė sutartis, t.y. ieškovas vengė ir vėliau atsisakė ją sudaryti.
Teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartimi pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje, nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu.
Šalies argumentai
Ieškovas pateiktame dublike papildomai nurodė, kad nemokumo rizika egzistavo ir buvo žinoma dar prieš pasirašant Preliminarią sutartį, tačiau brokeriui A. J. primygtinai siūlant ją pasirašyti, kaip garantas, ieškovo nefinansavimo atveju, buvo pasiūlyta į Sutartį įtraukti sąlygą, (V skyriaus 21.2 punktas), kad Pirkėjui pateikus ne mažiau, kaip du raštiškus bankų ar kitų kredito įstaigų atsisakymus finansuoti likusią perkamo Turto sumą, Pardavėjas grąžina Pirkėjo sumokėtą įnašą po to, kai surandamas kitas pirkėjas parduodamam Turtui. Ieškovas, kaip vartotojas, neturintis specialių žinių turto įsigijimo klausimais, šią brokerio pasiūlytą sąlygą vertino palankiai, t.y. jis suprato, kad bet kuriuo atveju, nepavykus gauti finansavimo, sumokėti pinigai bus grąžinti. Visą Sutarties galiojimo laiką, brokeris neklausė apie ieškovo finansavimo galimybes. Nuo Preliminarios sutarties pasirašymo iki Pretenzijos išsiuntimo, iš atsakovės nebuvo gautas joks pranešimas apie įpareigojimą pateikti garantinius raštus iš bankų, ar kitus duomenis apie finansines galimybes pirkti Butą. Tik po Pretenzijos išsiuntimo, el. paštu (2019-03-22) buvo gautas brokerio pranešimas su pasiūlymu atvykti pasirašyti Pagrindinę sutartį. Todėl neaišku, kodėl tik praėjus terminui sudaryti Pagrindinę sutartį (termino pabaiga 2019-03-01) buvo siunčiamas toks pranešimas, jeigu buvo žinoma apie ieškovo negalėjimą įsigyti butą nesant kreditavimo.
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktame triplike papildomai nurodė, kad ieškovas subjektyviai dėsto nuomonę dėl brokerio turėtos informacijos apie ieškovo galimą nemokumą. Tai negali būti pagrindu ieškovą vertinti kaip silpnesnę ar labiau pažeidžiamą šalį, nes asmenys prievoles prisiima laisva valia. Byloje nėra duomenų, kad brokeris, viršydamas jam suteiktus įgalinimus ar veikdamas galimai neteisėtai, būtų daręs ieškovui kokį nors spaudimą. Teigia, kad ieškovas sudarydamas Sutartį, galimai jau žinojo tikrąją savo finansinę padėtį, todėl iš bankų gavęs neigiamus atsakymus, neskubėjo derinti Sutarties nutraukimo šalių sutarimu, sulaukdamas termino Pagrindinei sutarčiai sudaryti pasibaigimo. Tokiu būdu reikalaudamas baudos už esą nesudarytą Pagrindinę sutartį, ieškovas turėtų galimybę nepagrįstai praturtėti iš esamo santykio.
Tretieji asmenys UAB „Capital Team“ ir A. J. teismo nustatytu terminu atsiliepimų nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovas A. S. ir jo atstovė advokato padėjėja Kristina Baliūnaitė iš esmės palaikydami procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė Jūratė Masiulionienė – Petruitienė iš esmės palaikydama procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. J. prašė ieškinį atmesti ir paaiškino, kad ieškovo atžvilgiu buvo didelė komunikacijos klaida, tačiau tai nevaržė galimybės pasirašyti Sutartį. Ieškovas buvo kviestas pasirašyti Pagrindinę Sutartį, tačiau jis atsisakė tai padaryti. Su ieškovu susitikus po kovo 1 d. buvo derinamos Sutarties pasirašymo galimybės, siūlant jam palaukti ar pratęsti terminą iki bus išspręstas jo finansavimo klausimas. Garantinius raštus ieškovas turėjo pateikti Preliminarios sutarties galiojimo metu. Paaiškino, kad atstovavimas apėmė potencialaus pirkėjo suradimą, sutarties sąlygų bei jos pasirašymo laiko suderinimą su notaru. Kovo viduryje tapo aišku, kad ieškovui nesuteikiamas kreditas. Tais atvejais kai pirkėjas nėra įsitikinęs dėl finansavimo, į Preliminarią sutartį įtraukiamas punktas, kad tokiu atveju surandamas naujas būsto įgijėjas ir tada klientui grąžinamas sumokėtas pradinis įnašas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas
Byloje nustatyta, kad šalys 2018 m. lapkričio 28 d. sudarė Preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2018-11-28/Buto Nr. 30, kurios 6 punktu susitarė iki 2019 m. sausio 31 d. sudaryti Pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį (el. b. 10-20 l.). Šalys susitarė, kad iki numatyto termino nesudarius Pagrindinės sutarties, ieškovas per 5 darbo dienas atsakovui sumoka 10350,00 Eur įnašą (Sutarties 9 ir 9.1 punktai). Įnašą ieškovas sumokėjo 2018 m. gruodžio 5 d. (el. b. 21 l.). Atsakovė įsipareigojo informuoti (el. paštu ir/ ar registruotu laišku) ieškovą apie Pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminą ir vietą (15.3 punktas, 16.5 punktas). Šalys 2019 m. sausio 16 d. pasirašė Priedą prie Preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties, kuriuo susitarė Pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti iki 2019 m. kovo 1 d. (el. b. 22 l.). Nurodytu terminu nepasirašius Pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, ieškovas išsiuntė atsakovei 2019 m. kovo 21 d. Pretenziją dėl Sutarties nevykdymo ir pareikalavo iki 2019 m. balandžio 12 d. grąžinti sumokėtą įnašą bei sumokėti baudą (el. b. 23-24 l.). 2019 m. balandžio 2 d. atsakyme atsakovė nurodydama, kad ieškovas nerodė iniciatyvos pirkti Butą (nepateikė banko ar kitos kredito įstaigos dokumentų) atsisakė tenkinti Pretenzijos reikalavimus (el. b. 26-28 l.). LNTAA etikos komisija, išnagrinėjusi ieškovo skundą, brokeriui A. J., skyrė neviešą žodinę pastabą dėl netinkamo komunikavimo su klientais (el. b. 30-33 l.).
Byloje kilęs ginčas dėl sutartinių prievolių nevykdymo ir dėl to kylančių padarinių – pradinio įnašo grąžinimo bei baudos priteisimo.
Įstatymas numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Sąžiningas ir tinkamas prievolių vykdymas reiškia, kad šalys privalo tinkamai ir iki galo įvykdyti prisiimtas sutartines pareigas. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Tokia sutartis vertinama kaip organizacinė sutartis ir priskirtina ikisutartinių santykių stadijai, nes iš jos kyla kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo prievolė. Iš Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu. Preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių (pvz. tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ir pan.), gali nuspręsti nesudaryti pagrindinės sutarties iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje.
Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą (CK 6.2281 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Įstatymo (CK) nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. Esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo, yra: - prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; - fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; - prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai). Atsižvelgiant į tai sutartį kvalifikuojant kaip vartojimo, svarbu nustatyti, ar fizinis asmuo prekes ar/ir paslaugas vartoja asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti.
Nagrinėjamoje byloje teismas konstatuoja, kad šalių sudaryta Preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis yra vartojimo sutartis. Tokiu atveju vartotojui (ieškovui) suteikiama didesnė apsauga atsižvelgiant į informacijos, patirties, specialių žinių stokos, dėl kurios jis turi ribotas galimybes, sudarant sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui. Kadangi šalys laisva valia sudarė Preliminariąją sutartį joje numatytomis sąlygomis, todėl ji šalims turi įstatymo galią ir yra vykdytina. Konkrečiu atveju Preliminari sutartis buvo sudaryta ieškovui siekiant įsigyti nekilnojamąjį turtą. Kadangi Sutartyje nurodytais terminais, Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta iš esmės ne dėl ieškovo kaltės, todėl ieškovo atsakovei sumokėtas avansas turi būti grąžintas, jį davusiam asmeniui ( CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Civilinio kodekso 6.165 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad sutartį vengianti sudaryti šalis turi atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Kasacinis Teismas yra išaiškinęs, kad neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 29 punktas).
Konkrečiu atveju, ieškovą laikant silpnesne sutartimi šalimi, visgi jo veiksmai nebuvo pakankamai rūpestingi siekiant finansavimo norimam turtui įsigyti. Atsakovei iš esmės pripažįstant, kad jos tarpininkas trečiasis asmuo brokeris A. J., taip pat nerūpestingai ir aplaidžiai vykdė savo užduotį dėl šalių paruošimo Pagrindinės sutarties pasirašymui, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies, t.y. iš atsakovės ieškovo naudai priteisiant negrąžintą pradinio įnašo dalį - 3000,00 Eur, o kitoje dalyje ieškinį atmesti laikant jį nepagrįstu ir neįrodytu.
Teismas, dėl šalių nurodytų kitų argumentų bei aplinkybių, neturinčių esminės reikšmės bylos išsprendimui, plačiau nepasisako, atsižvelgdamas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; CPK 3 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
Dėl procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (3000,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (50,00 proc.) iš atsakovės ieškovo naudai priteistinas 67,50 Eur žyminis mokestis (135 Eur x 50,00 proc.) ir 500,00 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (1000,00 Eur x 50,00 proc.), iš viso – 567,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (7,17 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteistinos iš šalių po 3,59 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės UAB „Maris invest“, į.k. (duomenys neskelbtini), ieškovui A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 3000,00 Eur (trys tūkstančiai eurų 00 ct) negrąžinto pradinio įnašo, 5 proc. (penkis procentus) metinių palūkanų nuo priteistos sumos (3000,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-05-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 567,50 Eur (penki šimtai šešiasdešimt septyni eurai 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 3,59 Eur (trys eurus 59 ct) pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, j.a.k. 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Maris invest“, į.k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 3,59 Eur (trys eurus 59 ct) pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, į.k. 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.