Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei S. B. ir jos bei ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo ekspertai“ atstovei advokatei Gitanai Gudaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių S. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo ekspertai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žaliojo slėnio investicijos“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Šalys Sutartyje susitarė dėl komisinio atlygio, kurio dydis yra 3 proc. nuo turto pardavimo kainos, bet ne mažiau kaip 1 800 Eur, plius PVM (Sutarties 3 punktas). Komisinis atlygis mokamas po to, kai surandamas turto pirkėjas ir atsakovė pasirašo pirkimo-pardavimo sutartį (Sutarties 4 punktas). Tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta ir įgyjama teisė į komisinį atlyginimą, kai surandamas turto pirkėjas ir pasirašoma preliminarioji (jos nepasirašant – pagrindinė) turto pirkimo-pardavimo sutartis (Sutarties 6 punktas)

4. 2022 m. rudenį buvo surastas pirkėjas atsakovės nekilnojamojo turto pirkimui. Kartu su atsakove buvo suderinta kaina ir sutarta nekilnojamąjį turtą parduoti už 60 000 Eur. 2022 m. spalio 19 d. tarp ieškovės surasto pirkėjo ir atsakovės buvo pasirašyta preliminarioji nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartis dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Pagal preliminariosios sutarties nuostatas atsakovei buvo pervestas 5 000 Eur avansas.

5. Nekilnojamasis turtas buvo parduotas už 60 000 Eur. Pagal Sutartį, komisinis atlygis už suteiktas paslaugas sudaro 1 800 Eur (3 proc. nuo 60 000 Eur) plius PVM. Sudarant Sutartį Atsakovė buvo sumokėjusi 100 Eur Sutarties administracinį mokestį, kuris yra įskaičiuojamas į komisinį atlygį. Taigi likusi komisinio atlygio suma sudaro 1 700 Eur plius PVM.

6. 2022 m. spalio 27 d. ieškovės išrašė atsakovei sąskaitas už suteiktas paslaugas. UAB „Kapitalo ekspertai“ išrašė atsakovei sąskaitą 680 Eur be PVM (822,80 Eur su 21 proc. PVM). S. B. išrašė atsakovei sąskaitą 1 020 Eur (be PVM, nes nėra jo mokėtoja). Atsakovei buvo įteiktos sąskaitos už suteiktas paslaugas, tačiau iki šiol komisinis atlygis ieškovėms nėra sumokėtas.

9. Ieškovė S. B. užtikrino, kad ji pajėgi surasti pirkėją už tokią kainą. Kaip šio pažado užtvirtinimui, šalys sutarė, kad Sutarties kaina yra 90 000 Eur ir ji gali būti keičiama tik atskiru Sutarties šaliu susitarimu. Nuo Sutarties pasirašymo neįvyko jokio kito šalių susitarimo ar papildymo, kuriuo būtų mažinama pagrindinės sutarties kaina, kuri yra esminė sutarties sąlyga atsakovei. Visą sutarties laikotarpį atsakovė tikėjosi, kad turtas bus realiai reklamuojamas ir parduodamas būtent už šią kainą. Vėliau paaiškėjo, kad šis turtas nebuvo reklamuojamas, o buvo siūlomas saviems pirkėjams pirkti už žemesnę, savo pačių nuspręstą kainą, t. y. žemesnę nei buvo numatyta Sutartyje, nes taip buvo naudingiau tik ieškovei S. B., kadangi ji atstovavo tik savo ir savo pirkėjų interesams.

10. Atsakovė pažymi, kad šalys Sutarties 4 punkte sutarė, jog komisinis atlygis mokamas tik po to, kai ieškovės suranda turto pirkėją, kuris sumoka atsakovei priimtiną turto pardavimo kainą. Kadangi ieškovės nesurado atsakovei pirkėjo už jai priimtiną kainą (už Sutartyje numatytą 90 000 Eur), todėl ieškovės neturi teisių į komisinį atlygį.

11. Pažadais suklaidintas pardavėjas (atsakovė) buvo priverstas pasirašyti sutartį už žymiai mažesnę kainą nei buvo sutarta Sutartyje.

12. Taip pat pažymi, kad preliminariojoje sutartyje buvo numatyta, kad į sutarties kainą neįeina mokesčiai, kuriuos turėtų sumokėti atsakovė už parduodamą turtą, t. y. pagal sutartį visus mokesčius turi sumokėti pirkėjas taip ir tokia apimtimi, kad pardavėjas gautų galutinį 60 000 Eur likutį, kuris būtų gautas po visų pardavėjo mokesčių ir sutarties sudarymo išlaidų, notaro išlaidų atskaitymo ir sumokėjimo. Tačiau ir tai neįvyko, o apie šias sąlygas atsakovė buvo informuota kai jau buvo pasirašiusi visas preliminarias sutartis ir atsakovei jau grėsė sankcijos ir ji negalėjo atsisakyti sutarčių vykdymo.

14. Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus, pagrįsdami juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

15. Į teismo posėdį neatvyko (nuotoliniu būdu neprisijungė) atsakovė ar jos atstovas, nors apie teismo posėdžio vietą, laiką ir formą buvo pranešta tinkamai. Teisme negauta iš atsakovės jokių prašymų dėl teismo posėdžio. Byla teismo posėdyje nagrinėtina iš esmės nedalyvaujant atsakovei ar jos atstovui (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

18. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

19. CK 6.716 straipsnis numato, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.720 straipsnio 3 dalis).

20. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193 - 6.195 straipsniuose. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-813/2003; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-288/2010).

21. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčas, kad 2022 m. gegužės 4 d. ginčo šalys sudarė Tarpininkavimo paslaugų sutartį, pagal kurią ieškovės įsipareigojo tarpininkauti parduodant atsakovės nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pardavimo kaina - 90 000 Eur; komisinis atlygis – 3 proc. nuo turto pardavimo kainos, bet ne mažiau kaip 1 800 Eur plius PVM. Sutarties 1 punkte aptarta, kad parduodamo turto kaina gali būti keičiama šalių susitarimu

22. Byloje nekilo ginčas, kad minėtas turtas parduotas už 60 000 Eur ir tarpininkaujant ieškovėms. Pirkimo-pardavimo sutartį atsakovė sudarė 2022 m. spalio 27 d., sandoris patvirtintas notariškai. Atsakovė – juridinis asmuo. Jei sandorio kaina buvo ženkliai per maža ar kitaip netinkama atsakovei, tai pastaroji elgdamasi rūpestingai ir sąžiningai neprivalėjo sudaryti tokio sandorio, t. y. neparduoti turto už tokią kainą, o reikšti pretenzijas ieškovėms. Iš byloje esančių šalių el. susirašinėjimų matyti, kad atsakovė net nekėlė klausimo dėl tariamai per mažos kainos už parduodamą turtą. Tai leidžia labiau tikėti, kad ginčo šalys bendru sutarimu pakeitė parduodamo turto kainą, o atsakovės tikroji valia ir buvo parduoti ginčo turtą už 60 000 Eur sumą (CPK 178, 185 straipsniai, CK 6.38, 6.200 straipsniai).

23. Byloje nėra kitų įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės argumentus dėl galimai patirtų nuostolių ar ieškovių netinkamų veiksmų, dėl ko ieškovės neturi teisės į atlygį. Priešingai, pati atsakovė nepateikė įrodymų, kad būtų atsisakiusi priimti jai ieškovių išrašytas sąskaitas ar reiškusi pretenzijas dėl šių sąskaitų turinio. Be to, atsakovė neginčijo ieškovių pateikto teismui garso įrašo turinio, iš kurio girdisi, kad atsakovė (jos direktorius K. K.) žadėjo atsiskaityti artimiausiu metu.

24. Teismo posėdyje prisaikdinta ieškovė S. B. patvirtino, kad būtent atsakovė skubėjo sudaryti sandorį, todėl pastarajai tiko 60 000 Eur kaina, be to, dalis buvo mokama grynaisiais; atsakovė pretenzijų nereiškė, žadėjo apmokėti sąskaitą. Pagal egzistuojantį ieškovių susitarimą atlygis už tarpininkavimą paskirstomas santykių 60 /40 (didesnės dalis – S. B.). Teismas neturi pagrindo kritiškai vertinti jos paaiškinimus (CPK 185 straipsnis).

25. Taigi, atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visumą, minėtą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teismas daro išvadą, jog ieškovės pagrįstai reikalauja priteisti atlygį už tarpininkavimo paslaugas (CK 6.716 straipsnis, CPK 178, 179, 185 straipsniai).

26. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi ieškovėms iš atsakovės priteistina po 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą atitinkamai ieškovėms 1 020 Eur ir 822,80 sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2023-02-02 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

27. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

28. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteistina ieškovei UAB „Kapitalo ekspertai“ 41 Eur žyminio mokesčio ir 1 100 Eur už teisines paslaugas (ši ieškovė faktiškai buvo mokėtoja); į valstybės biudžetą nepriteistina bylinėjimosi išlaidos, nes jų suma yra mažesnė nei 5 eurai (CPK 88, 92, 93, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

29. Dėl bylos nagrinėjimo operatyvumo ir ekonomiškumo ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaliojo slėnio investicijos“ (juridinio asmens kodas 302523447) ieškovei S. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 020 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt eurų) skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 020 Eur sumą nuo 2023-02-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaliojo slėnio investicijos“ (juridinio asmens kodas 302523447) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo ekspertai“ (juridinio asmens kodas 303246921) 822,80 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt du eurus 80 ct) skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 822,80 Eur sumą nuo 2023-02-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 141 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.