Alytaus apylinkės teismo nutartis

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

suinteresuotiems asmenims J. Š., V. Š., N. S., A. Š., R. M., A. P., T. B., M. M., M. M., E. M., S. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. C. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. Š., D. B., V. Š., N. S., A. Š., R. M., A. P., T. B., M. M., M. M., E. M., S. M., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas (elektroninės bylos apyrašo I. t., b. l. 1-3) grindžiamas tuo, kad 2007 m. lapkričio 26 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2239-217/07 buvo nuspręsta paskirti nepilnametės V. M. globėja ir turto administratore V. M. (C.), nustatyti nepilnametės V. M. gyvenamąją vietą kartu su globėja V. M. (C.), gyvenančia Chemikų g. 116–30, Jonavoje. 2017 m. birželio 7 d. pareiškėjai paskambino iš Jonavos vaikų teisių skyriaus darbuotoja L. K. ir pranešė, kad jos globotinei yra likęs palikimas po jos senelio J. V. Š. mirties. 2017 m. liepos 11 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. eS2-2239–722/2017 buvo nutarta pareiškėjai V. C. išduoti leidimą priimti palikimą pagal įstatymą nepilnametės globotinės V. M. vardu po jos senelio J. V. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pagal apyrašą. Visi byloje traukiami suinteresuoti asmenys jau yra priėmę palikimą, po J. V. Š. mirties, šių asmenų pareiškėja nepažįsta ir niekada nėra bendravusi. V. M. motina yra V. M. (Šalčiūtė), o V. M. (Šalčiūtės) tėvas yra J. V. Š..

Pareiškėjos V. C. atstovas advokatas Linas Mažonas teismo posėdžio metu (2018 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 5 min. 17 s. iki 10 min. 42 s.) pareiškimą palaikė jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja yra V. M. globėja, kuri apie aplinkybes, kad V. M. yra palikimo, atsiradusio po jos senelio J. V. Š., mirties 2017 m. sausio 21 d., paveldėtoja pagal įstatymą, sužinojo būtent 2018 metų birželio mėnesį, kai jai paskambino Jonavos vaikų teisių skyriaus darbuotoja ir pranešė, kad yra miręs V. M. senelis. Ji, atstovaudama savo globotinę, turėjo imtis veiksmų ir kreiptis dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja terminą palikimui priimti praleido, nes ji nepažinojo jokių V. M. giminaičių ir niekas iš jų nepranešė apie V. M. senelio mirtį.

Pareiškėja V. C. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką jai pranešta tinkamai (elektroninės bylos apyrašo I. t., b. l. 190), prašymo bylos nagrinėjimą atidėti negauta, ji byloje atstovaujama atstovo advokato. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta pareiškėjai nedalyvaujant (CPK 51 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 5 dalis, 577 straipsnis).

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant (elektroninės bylos apyrašo II. t., b. l. 54), kuriame nurodė, kad savo pateiktą išvadą palaiko. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra nepilnametės V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), globėja (elektroninės bylos apyrašo I. t., b. l. 4-7). V. M. senelis (elektroninės bylos apyrašo I. t., b. l. 20-21, 37) J. V. Š. turėjo nekilnojamojo turto (elektroninės bylos apyrašo I. t., b. l. 9-19). V. M. motina V. M. mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo I. t., b. l. 22). J. V. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo I. t., b. l. 23). Nepilnametė V. M. yra palikimo, atsiradusio po jos senelio J. V. Š., mirties (duomenys neskelbtini), paveldėtoja pagal įstatymą, tačiau laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo..

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus jį faktiškai valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, 3) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Taigi CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, teismas privalo atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, privalo taikyti ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus ir rūpestingo elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006). Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste, ypač atsižvelgti į tai, jei palikimą prašoma priimti nepilnamečių vaikų interesais, bei įvertinti, kokios yra vaikų materialinės gyvenimo sąlygos tam, kad, atsisakius pratęsti terminą palikimui priimti, nepagrįstai nenukentėtų nepilnamečių vaikų interesai, nes to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007). Taip pat pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas.

Šioje civilinėje byloje pareiškėja, prašanti atnaujinti terminą palikimui priimti, atstovauja nepilnametės globotinės V. M. interesus, taigi jos teisių gynimo teisme galimybė nagrinėtina ne tik individualaus, bet ir viešojo intereso aspektu. Pareiškėja, būdama nepilnametės įstatymine atstove, per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo nurodydama, kad nežinojo, jog nepilnametės V. M. senelis mirė, nes jo nepažinojo, o apie palikimą sužinojo tik 2017 birželio 7 d., kai pareiškėjai paskambino Jonavos vaikų teisių skyriaus darbuotoja L. K. ir pranešė, kad jos globotinei yra likęs palikimas po jos senelio J. V. Š. mirties. Minėtas pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, kad artimi giminaičiai nepranešė V. M. ir jos atstovei pagal įstatymą – globėjai (byloje - pareiškėjai) apie senelio mirtį, atsiradusį palikimą, patvirtino teismo posėdžio metu pareiškėjos V. C. atstovas advokatas Linas Mažonas ir suinteresuotas asmuo D. B., nurodydama, kad V. M. augo Alytaus kūdikių namuose, vėliau, kai jai buvo apie vienerius metukus ji buvo įvaikinta ir nuo jos įvaikinimo su V. M. niekas iš giminių nebendravo (CPK 178, 185 straipsniai). Priešingai rodančių duomenų byloje nėra gauta. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų byloje nepateikė, prieštaraujančios pareiškimo tenkinimui pozicijos neišreiškė, todėl preziumuotina, kad ginčas dėl paveldimo turto nekyla. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo ir tik sužinojusi apie reikalingumą kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo nepilnamečio globotinio vardu ėmėsi aktyvių veiksmų jam priimti, nedelsiant kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą (2017 m. liepos 11 d.) dėl leidimo priimti palikimą nepilnametės globotinės vardu priėmimo, todėl laikytina, kad pareiškėja dėl objektyvių ne nuo jos priklausančių priežasčių praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti.

Be to, byloje nustatyta, kad palikėjas J. V. Š. yra pareiškėjos nepilnametės globotinės V. M. senelis, todėl ji yra antros eilės įpėdinė pagal įstatymą paveldint jos seneliui priklausantį turtą (CK 5.11 straipsnis). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsisakymas pratęsti terminą palikimui priimti, kurį V. M. praleido ne dėl savo kaltės, nes ji, būdama nepilnametė, neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis), pažeistų nepilnametės teises ir teisėtus interesus. Tai, kad V. M. įstatyminė atstovė laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo jos atstovaujamai nepilnametei. Teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų kitų asmenų teisėtus interesus, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, praleistas įstatymų nustatytas terminas atnaujintinas (CK 5.57 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 576 - 578 straipsniai).

Patenkinus pareiškėjos pareiškimą, įvertinus priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tai, kad pareiškėja byloje buvo atstovaujama privautaus advokato, o ne skirto valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kas rodo, jog bylinėjimosi išlaidų priteisimas nepablogins iš esmės pareiškėjos turtinės padėties, tai, jog nebuvo pateikto motyvuoto ir pagrįsto prašymo iš dalies atleisti nuo minėtų išlaidų, iš pareiškėjos priteistinos teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 77,11 Eur valstybės naudai (CPK 92, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, 579-582 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą nepilnametės globotinės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo J. V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 77,11 Eur (septyniasdešimt septynis eurus 11 ct.) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjos pasirinktame banke (įmokos kodas: 5660).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.