Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. G. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. (S. G.) 2014 m. liepos 19 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. liepos 19 d., apie 12.30 val., prie (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ir vairuodamas automobilį „Fiat Punto“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko reikiamo saugaus greičio, dėl to atsitrenkė į priekyje sustojusią transporto priemonę. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Šiais veiksmais S. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., 9 p., 133 p. reikalavimus.

Palangos miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 14 d. priėmė nutarimą, kuriuo S. G. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą ir paskyrė pagal ATPK 127 str. 3 d. administracinę nuobaudą – 4000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 m.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu S. G. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymą. Apeliantas neginčija fakto, kad būdamas neatidus, kliudė kitą automobilį, tačiau nesutinka, kad įvykio metu jo organizme alkoholio koncentracijos kiekis kraujyje viršijo leistiną normą. Prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, arba administracinį teisės pažeidimą perkvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d., arba pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 126 str. 1 d.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliantas S. G. nesutinka, jog įvykio metu jo organizme alkoholio koncentracijos kiekis kraujyje viršijo leistiną normą ir buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai ištyręs įrodymus, pagrįstai nustatė, kad S. G. 2014 m. liepos 19 d., vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. 2014 m. liepos 19 d., 13.09 val., buvo tikrinamas S. G. blaivumas alkotesteriu „Alcotest 6810“ (patikros sertifikatas Nr. 1520493) ir buvo nustatytas 0,48 promilės girtumo laipsnis (b. l. 8), tai atitinka lengvą girtumo laipsnį. Nors apelianto vertinimu, alkoholio koncentracija leistiną normą viršijo labai mažai, tačiau tai buvo pakankamas kiekis administracinės atsakomybės kilimui. Policijos pareigūnas S. G. blaivumą tikrino tinkamu naudoti alkotesteriu (b. l. 9). Paaiškinime S. G. nurodė, kad vairuodamas automobilį jautėsi visiškai blaivus, vakare buvo išgėręs porą alaus (b. l. 11). Liudytojas R. V. teismo posėdžio metu parodė, kad jautėsi alkoholio kvapas. S. G. iš pradžių neigė vartojęs alkoholį, vėliau prisipažino, kad iš vakaro vartojo alkoholį. Neprisiminė ar S. G. prašė alkotesteriu patikrinti antrą kartą (b. l. 55-56). Įvertinus šias aplinkybes, sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog S. G. įvykio metu buvo neblaivus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, S. G. nebuvo uždrausta vykti į gydymo įstaigą pasitikrinti girtumo. Apelianto argumentas, kad negalėjo nuvykti į gydymo įstaigą dėl policijos pareigūnų kaltės, yra nepagrįstas.

ATPK 127 straipsnio 3 dalis nustato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytą neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Administracinė atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d. kyla už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). S. G. administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu paaiškino, kad atsitrenkė į kitą automobilį. R. K. paaiškinime nurodė, kad jam sustojus prie pėsčiųjų perėjos praleisti pėsčiąją, į jo automobilį atsitrenkė iš paskos važiavęs automobilis (b. l. 12). Byloje esanti fotolentelė patvirtina, kad S. G. ir R. K. automobiliai apgadinti (b. l. 16-19). Tai, kad S. G. jautėsi visiškai blaivus, yra subjektyvi jo nuomone, nes buvo nustatyta, kad įvykio metu S. G. buvo neblaivus. ATPK 127 str. 3 d. dispozicija nereikalauja nustatyti priežastinio ryšio tarp neblaivumo ir svetimo turto apgadinimo. Kelių eismo taisyklių 133 p. numatyta, kad vairuotojas pasirinkdamas važiavimo greitį turi atsižvelgti į važiavimo ir kt. sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties. R. K. važiuodamas prie pėsčiųjų perėjos sustojo praleisti pėsčiąją ir tuo metu S. G. atsitrenkė į jo automobilį. S. G. automobilį vairavo neblaivus, atsitrenkė į priešais važiuojantį automobilį, abu automobiliai buvo apgadinti. Įvertinus tai, S. G. veiksmai atitinka pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 3 d., sudėtį ir administracinį teisės pažeidimą perkvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d., arba pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 126 str. 1 d., nėra jokio teisinio pagrindo.

S. G. nesutinka su paskirta nuobauda ir prašo taikyti ATPK 30¹ str., sumažinti paskirtą bausmę ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

ATPK 30¹ str. numato galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba jos neskirti, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas. Nesant visų šių sąlygų, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl administracinės nuobaudos S. G. paskyrimo atsižvelgė į tai, jog jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta ir paskyrė jam sankcijoje numatytos baudos minimumą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui. Tokią nuobaudą laikyti per griežta nėra jokio pagrindo.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad S. G. atėmus teisę vairuoti transporto priemones, jis bus atleistas, patirtų didelių piniginių nuostolių, darbinės pajamos yra visos šeimos pagrindinis pragyvenimo šaltinis, negalėtų apmokėti sugyventinės L. V. ir dėdės S. G. paskolas, sugyventinės L. V. nėštumas yra labai komplikuotas, jai reikalinga nuolatinė priežiūra, vizitai pas gydytojus, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo išimtiniam administracinės nuobaudos švelninimui. Žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga, S. G. privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, nepažeidinėti Kelių eismo taisykles, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Tačiau jis sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taip įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

S. G. darbe charakterizuojamas teigiamai, tačiau iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad S. G. nuo 2010 m. gegužės 14 d. administracine tvarka baustas 13 kartų, iš jų 12 kartų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 23-34). Pažeidimo momentu turėjo tris galiojančias nuobaudas. Tai neigiamai apibūdina S. G. asmenybę, rodo, jog anksčiau taikytos administracinės nuobaudos – baudos teigiamos įtakos nepadarė, jis nesilaiko Kelių eismo taisyklių.

S. G. paskirta administracinė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, administracinės nuobaudos paskirtį ir tikslus, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl apelianto prašymas, sumažinti paskirtą baudą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, netenkintinas. Palangos miesto apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. G. (S. G.) apeliacinio skundo netenkinti, palikti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.