Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui R. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo ir pagal atsakovo R. B. priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo ieškovei S. M., išvadą duodanti institucija byloje Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

15. Byloje kilęs ginčas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir nustatė laikiną nepilnamečio vaiko R. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove S. M.. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės ir atsakovo dukters R. B. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus, kadangi ieškovės šeimoje situacija gerėja ir pas šeimą lankosi individualios priežiūros darbuotojas, kuris visapusiškai padeda bei motyvuoja ieškovę užtikrinti vaikui švarią ir tvarkingą aplinką, teikia rekomendacijas dėl dukros kasdieninio mitybos raciono, ieškovės gyvenamasis būstas yra labiau pritaikytas mažamečiui vaikui augti, dukra nuolatos ir nepertraukiamai gyveno kartu su ieškove ir jos vaikais, mergaitė yra mažo amžiaus (1 metų ir 4 mėnesių).

19. Apeliantas (atsakovas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo nustatyti dukros laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu. Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl laikinos dukros gyvenamosios vietos nustatymu su ieškove grindžia iš esmės aplinkybėmis, jog atsakovas geriau pasirūpintų dukros poreikiais bei užtikrintų saugią aplinką.

20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė netinkamai rūpintųsi šalių nepilnametės dukros sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, darytų žalingą įtaką dukrai savo elgesiu ar kitaip neigiamai veiktų ją. Byloje yra pateiktos 2023 m. lapkričio 3 d. ir 2023 m. gruodžio 1 d. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius, Kauno miesto VTAS) išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (toliau – Išvada). Teismas atkreipia dėmesį, jog vaiko teisių apsaugos specialistai, bendravę tiek su ieškove, tiek su atsakovu, įvertinę šalių gyvenamųjų vietų buities sąlygas, padarė išvadą, jog ieškovės šeimos aplinkos sąlygos geriau atitinka R. B. poreikius. Nors socialinių darbuotojų pastebėjimu, ieškovei trūksta socialinių ir tėvystės įgūdžių, moteris stokoja žinių apie vaikų priežiūrą, ne visada užtikrina vaikams švarią ir tvarkingą gyvenamąją aplinką, tačiau ieškovė bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, kitais paslaugas teikiančiais specialistais. Ieškovės šeimai paskirta individualios priežiūros darbuotoja, kuri padeda moteriai užtikrinti vaiko tinkamą priežiūrą, ugdyti šeimos narių švaros ir higienos įgūdžius, užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, laiku kreiptis į įstaigas ir susitvarkyti reikiamus dokumentus. Ieškovė užtikrina vaikų sveikatos priežiūrą, vykdo gydytojų rekomendacijas ir nurodymus.

21. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo metu vaiko interesus į saugią ir stabilią aplinką labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su motina S. M., kuri užtikrina dukters interesus, visas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, turi artimą emocinį ryšį, mergaitė yra mažo amžiaus, iki šiol visad gyveno su mama ir su kitais ieškovės nepilnamečiais vaikais 15 metų amžiaus sese ir 10 metų amžiau broliu. Atsakovas šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių nepaneigė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes, šalių paaiškinimus, Skyriaus specialistų išvadas, pagrįstai sprendė, jog mergaitei šiuo metu saugi ir stabili aplinka bus užtikrinta nustatant laikiną gyvenamąją vietą su ieškove.

22. Pažymėtina, kad nuolatinė nepilnametės šalių dukros gyvenamoji vieta bus nustatyta tik išsprendus ginčą iš esmės, t. y. nustačius vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, laikotarpį, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu, galbūt atsižvelgus ir į vaiko nuomonę. Taip pat bus įvertinti ir kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaikų auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaikus auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).

Dėl bendravimo tvarkos atitikties vaiko interesams

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi nustatė atsakovo ir dukros R. B. bendravimo tvarką du kartus savaitėje po dvi valandas vaikų gerovės centre „Pastogė“, o jei dėl objektyvių priežasčių nepavyktų gauti nemokamų vaikų gerovės centro „Pastogė‘ paslaugų, teismas nustatė, kad atsakovas su dukra bendrauja dukros gyvenamojoje vietoje kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį po dvi valandas, taip pat vieną savaitgalio dieną (šeštadienį arba sekmadienį) tris valandas, atsakovui pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir po to grąžinant atgal į gyvenamąją vietą.

24. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka, prašo nustatyti maksimalią bendravimo su dukra tvarką pagal atsakovo prašymą, pateiktą 2023 m. spalio 7 d., t. y. po savaitę – kiekvieną lyginių kalendorinių metų lyginę savaitę, pasiimant R. B. iš jos gyvenamosios vietos prieš lyginę savaitę einantį sekmadienį 19.00 val. ir grąžinant R. B. į jos gyvenamąją vietą lyginės savaitės sekmadienį 19.00 val.; kiekvieną nelyginių kalendorinių metų nelyginę savaitę, pasiimant R. B. iš jos gyvenamosios vietos prieš nelyginę savaitę einantį sekmadienį 19.00 val. ir grąžinant R. B. į jos gyvenamąją vietą nelyginės savaitės sekmadienį 19.00 val.

25. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).

26. Vis dėl to tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas; pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

27. Nustatant bendravimo su vaiku „50:50 procentų laiko“ bendravimo formos modelį yra sudėtinga užtikrinti vaiko nuolatinę ir pastovią vaiko gyvenamąją aplinką, todėl toks bendravimas gali būti taikomas tokiais atvejais, kai dėl to sutaria abu tėvai, su tokiu modeliu sutinka vaikas, gebantis išreikšti savo pažiūras, taip pat teismas numato, kad tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus.

28. Nagrinėjamuoju atveju šalių santykiai yra konfliktiški, šalys nesutaria dėl bendravimo tvarkos. Šalių dukra yra 1,5 metų amžiaus, registruota eilėje į darželį „(duomenys neskelbtini)“. Natūralu, kad tokio amžiaus vaikas turi laikytis atitinkamo režimo, todėl mažamečio šalių vaiko interesus labiau atitiktų viena nuolatinė jo gyvenamoji vieta, o pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas neužtikrintų vaiko poreikio turėti stabilią ir vaikui pažįstamą namų aplinką. Kauno miesto VTAS išvadoje nurodoma, jog šiuo vaiko raidos laikotarpiu atsakovo prašoma nustatyti laikinoji bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vienerių metų amžiaus vaiko interesų. Pažymėtina ir tai, kad Kauno miesto VTAS specialistai nustatė, jog atsakovui trūksta tėvystės įgūdžių, t. y. atsakovui trūksta žinių apie vaiko raidą, vaiko mitybą ir lavinimą, kad atsakovas galėtų ir vienas pats bendrauti su vaiku kelioms valandoms, be nakvynės. Esant nurodytoms aplinkybės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl maksimalios bendravimo tvarkos (kas savaitę) su dukra nustatymo.

29. Apeliantas nurodo, jog teismo nustatyta bendravimo tvarka su dukra vaikų gerovės centre „Pastogė“ nepagrįstai riboja atsakovo ir dukros bendravimą (nustatoma konkreti vieta, būdas ir sąlygos), daug kainuoja finansiškai, o atsakovas finansiškai nėra pajėgus mokėti net dalies pinigų už bendravimą vaikų gerovės centre „Pastogė“. Todėl atsakovas prašo pakeisti nutartimi nustatytą bendravimo su dukra tvarką, nustatant, kad atsakovas bendrauja su dukra kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 15.00 val. iki 19.00 val., pasiimdamas dukrą iš ieškovės gyvenamosios vietos 14.30 val. į savo gyvenamąją vietą ir grąžindamas dukrą ieškovei tą pačią dieną 19.30 val. į ieškovės gyvenamąją vietą.

30. Visų pirma, atsakovas nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, jog jam nebus teikiamos nemokamos paslaugos vaikų gerovės centre „Pastogė“. Antra, šalių santykiai yra itin konfliktiški, atsakovui kelis kartus nustatyti įpareigojimai pagal išduotą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, t. y. nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), nesiartinti 100 m atstumu prie pavojų patiriančio asmens S. M., kartu su ja gyvenančių vaikų E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), R. B., gimusios (duomenys neskelbtini), nebendrauti, neieškoti ryšių su pavojų patiriančiu asmeniu S. M. bei kartu su ja gyvenančiais vaikais. Taigi, esant itin konfliktiškiems šalių santykiams, teismo nustatyta atsakovo ir dukros bendravimo vieta vaikų gerovės centre „Pastogė“ padėtų išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių vaiko akivaizdoje.

31. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog nagrinėjamuoju atveju keistina bendravimo tvarka dalyje, kuria nustatyta, jog „Dėl objektyvių priežasčių bylos šalims nepavykus gauti vaikų gerovės centro „Pastogė“ specialistų paslaugų nemokamai, tėvas R. B. bendrauja su dukra R. B., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val., atvykdamas į dukros R. B. gyvenamąją vietą“. Šiuo atveju atsakovo bendravimas su dukra jos, t. y. ieškovės gyvenamojoje vietoje, esant itin konfliktiškiems šalių santykiams, negalimas, todėl nustatytina, kad „Dėl objektyvių priežasčių bylos šalims nepavykus gauti vaikų gerovės centro „Pastogė“ specialistų paslaugų nemokamai, tėvas R. B. bendrauja su dukra R. B., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.30 val. iki 19.30 val., pasiimdamas dukrą iš ieškovės S. M. gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžindamas dukrą ieškovei tą pačią dieną 20.00 val. į ieškovės S. M. gyvenamąją vietą.“.

32. Apeliantas prašo nustatyti ilgesnes bendravimo valandas savaitgalį, kadangi dukra miega pietų miegą, todėl tuo metu atsakovas negali bendrauti su dukra.

33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog 1,5 metų amžiaus vaikas miega dienos metu, pripažįsta atsakovo prašymą nustatyti ilgesnes bendravimo valandas savaitgalį pagrįstu. Esant nustatytoms aplinkybėms, nutarties dalis keistina, nustatant, kad „- Tėvas R. B. bendrauja su nepilnamete dukra R. B., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieno savaitgalio vieną dieną – šeštadienį ar sekmadienį nuo 12.00 val. iki 16.00 val., pasiimdamas dukrą iš ieškovės S. M. gyvenamosios vietos 11.30 val. į savo gyvenamąją vietą ir grąžindamas dukrą ieškovei tą pačią dieną 16.30 val. į ieškovės S. M. gyvenamąją vietą.

Dėl laikinojo išlaikymo vaikui priteisimo

34. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi priteisė iš atsakovo R. B. laikiną išlaikymą nepilnametei šalių dukrai R. B., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 257 Eur nuo šios nutarties priėmimo dienos (2023 m. gruodžio 13 d.) iki teismo sprendimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-15270-1191/2023 priėmimo, pinigus pervedant į ieškovės S. M. sąskaitą banke, priteisto laikino išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, laikino išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei S. M..

35. Atsakovas, nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutarties dalimi dėl laikinojo išlaikymo priteisimo, nurodo, kad reikalaujamas priteisti nepilnametei dukrai išlaikymo dydis yra nepagrįstas, neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai, atsakovas sutinka mokėti kas mėnesį po 200 Eur išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovo atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

37. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai (įvertinant, ar vaikas turi specialiųjų poreikių ir kokios jie apimties), kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo ir kt.

38. Teismų praktikoje minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris skundžiamos nutarties priėmimo metu atskaičius mokesčius buvo 633,00 Eur, laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

39. Nagrinėjamuoju atveju, pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė 257 Eur, t. y. mažiau nei pusę minimalios mėnesinės algos (316,50 Eur), todėl ši suma laikytina pakankama užtikrinti būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą.

40. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina iš esmės nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutarties dalį dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir išdėstyti ją sekančiai:

„- Tėvas R. B. bendrauja su dukra R. B., gim. (duomenys neskelbtini), vaikų gerovės centre „Pastogė“, dalyvaujant kompetentingiems specialistams, dvi darbo dienas po dvi valandas. Konkretų bendravimo laiką parenka atitinkami specialistai, suderinę su bylos šalimis. Ieškovė S. M. įsipareigoja dukrą pristatyti į vaikų gerovės centrą „Pastogė“ suderintu laiku.

- Dėl objektyvių priežasčių bylos šalims nepavykus gauti vaikų gerovės centro „Pastogė“ specialistų paslaugų nemokamai, tėvas R. B. bendrauja su dukra R. B., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.30 val. iki 19.30 val., pasiimdamas dukrą iš ieškovės S. M. gyvenamosios vietos 17.00 val. į savo gyvenamąją vietą ir grąžindamas dukrą ieškovei tą pačią dieną 20.00 val. į ieškovės S. M. gyvenamąją vietą.

- Tėvas R. B. bendrauja su nepilnamete dukra R. B., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieno savaitgalio vieną dieną – šeštadienį ar sekmadienį nuo 12.00 val. iki 16.00 val., pasiimdamas dukrą iš ieškovės S. M. gyvenamosios vietos 11.30 val. į savo gyvenamąją vietą ir grąžindamas dukrą ieškovei tą pačią dieną 16.30 val. į ieškovės S. M. gyvenamąją vietą.“

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.