- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-21
- Bylos Nr.
- e2S-534-924/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00041-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- D. T.
- Atsakovas
- D. M.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.2.1Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas
- 3.1.18.2.3Kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. T. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. T. ieškinį atsakovei D. M. dėl sumokėtų sumų grąžinimo, palūkanų priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. T. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės D. M. (toliau – ir atsakovė) 23 200 Eur skolą, 587,95 Eur palūkanas, 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovės turimas turtines teises ir (ar) pinigines lėšas, esančias atsakovės banko ir (ar) kitų kredito įstaigų (įskaitant elektroninių pinigų įstaigų) sąskaitose ir (ar) pas trečiuosius asmenis, bendrai 25 287,95 Eur sumai, uždraudžiant atsakovei areštuotu turtu disponuoti, jį įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti šio turto teisinę padėtį.
3. Ieškovas prašymą grindė tuo, kad neturi duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, kadangi neturi jos asmens kodo ir negali patikrinti duomenų Nekilnojamojo turto registre. Ieškinio reikalavimų suma atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, laikytina didele, tai vertintina kaip teismo sprendimo neįvykdymo rizikos padidėjimas. Ši aplinkybė leidžia įžvelgti grėsmę, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti, atsakovė gali imtis kokių nors veiksmų, siekdama perleisti turimą turtą kitiems asmenims ar kitaip sumažinti savo galimybes vykdyti prievolinius įsipareigojimus. Nors ir žadėjo, tačiau atsakovė jau pusę metų negrąžino jokios sumos ieškovui. 2022 m. birželio 20 d. atsakyme atsakovė nurodė, kad tokios sumos iš karto sumokėti negali. Tai taip pat patvirtina riziką, kad atsakovė gali siekti, gavusi ieškinį, imtis veiksmų dėl savo finansinės padėties pakeitimo/apsunkinimo. Be to, kaip matyti iš teikiamo ieškovo ir atsakovės susirašinėjimo, po darbų atlikimo sutarčių sudarymo ir pinigų gavimo beveik dvejus metus neatliko jokių realių veiksmų, konkrečiai neatsakinėdavo į tikrai nevienkartinius ieškovo klausimus/raginimus pateikti informaciją. Tai patvirtina ieškovo įsitikinimą, kad atsakovė gautus pinigus sunaudojo asmeninėms reikmėms ir šiuo metu, gavusi ieškinį, gali mėginti turtą ir/ar lėšas paslėpti, perleisti ir pan. Ieškovo nuomone, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo bei ekonomiškumo reikalavimus, užtikrina ieškovo ir atsakovės interesų pusiausvyrą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. sausio 19 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Teismas nurodė, kad ieškovas preliminariai pagrindė savo reikalavimus ir jų pagrindu gali būti priimtas jam palankus teismo sprendimas.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nenurodė jokių pagrįstų argumentų dėl atsakovės galimo nesąžiningumo, nepateikė jokių objektyvių (bent tikėtinų) duomenų, kad atsakovė turėtų ketinimų perleisti, slėpti turimą turtą ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekiant išvengti ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymo, nors būtent ieškovui, kaip prašančiam taikyti šį išimtinį ir kitos ginčo šalies interesus itin varžantį procesinį institutą, tenka pareiga pateikti konkrečius duomenis apie atsakovės nesąžiningą elgesį – atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais būtų išvengiamas ar apsunkinamas ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymas (turimo turto ar gaunamų pajamų slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar apsunkinimas bet kokia kita forma). Prie ieškinio pateikti duomenys iš interneto puslapio „rekvizitai.lt“ patvirtina tik aplinkybę, kad galimai atsakovės D. M. individuali įmonė 2023 m. sausio 12 d. pradžioje turėjo 668,33 Eur skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovė, nors ir žadėjo, tačiau pusę metų negrąžino skolos, nurodė, kad ji tokios sumos iš karto sumokėti negali, po darbų atlikimo sutarčių sudarymo ir pinigų gavimo beveik dvejus metus neatliko jokių realių veiksmų, yra pagrindas ieškovui kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nėra nustatytas bent tikėtinas atsakovės nesąžiningumas, siekiant ateityje išvengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl taikyti atsakovei tokias varžančias priemones šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas D. T. (toliau – ir apeliantas) prašo Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Pagrindinė ieškiniu prašoma priteisti suma bet kuriam fiziniam asmeniui yra didelė. Šios fiziniam asmeniui didelės sumos nurodymas nėra tik ieškovo subjektyvus suvokimas, kad būtent tokios sumos ieškiniu reikia reikalauti – būtent šios sumos gavimą raštu ir įsipareigojimą šią sumą grąžinti raštu patvirtino pati atsakovė ir tai matoma iš su ieškiniu pateiktų priedų. Dar daugiau, pati atsakovė patvirtino, kad jai 2022 m. vasarą ši suma buvo didelė ir ji jos negalėjo iš karto sumokėti. Atsakovė paprašė papildomo laiko iki 2022 m. liepos 15 d. sugrąžinti visą sumą. Atsakovė taip pat paprašė ieškovo nesikreipti į teismą, tačiau atsakovė nurodytais terminais ieškovui negrąžino jokios dalies iš 23 200 Eur sumos. Toks atsakovės elgesys tiek 2022 m. vasarą, tiek ir pusę metų iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos negali būti laikomas sąžiningu. Atsakovė atliko (iki kreipimosi į teismą) ir šiuo metu atlieka nesąžiningus veiksmus turėdama iš ieškovo gautus 23 200 Eur, įsipareigojusi juos grąžinti, tačiau iki pat šios dienos jų negrąžindama.
7.2. Apeliantas nesiekia areštuoti to turto ar jo dalies, kuri jam nepriklauso ir į kurią jis nepretenduoja ieškiniu. Dėl to šioje situacijoje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių yra pažeidžiami proporcingumo, teisingumo, lygiateisiškumo ir protingumo principai bei iškreipiama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esmė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).
11. Taigi, siekiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme kaip išimties iš bendrojo draudimo taikymo, būtina, pirma, pateikti atitinkamą prašymą, antra, šį prašymą reikia pagrįsti arba objektyviu (t. y. nuo asmens valios nepriklausiusiu) negalėjimu pateikti kurį nors dokumentą (ar įrodymą) į bylą anksčiau, arba vėliau atsiradusia būtinybe jį pateikti, arba šio įrodymo savalaikiu pateikimu ir pirmosios instancijos teismo nepagrįstu atsisakymu jį priimti.
12. Apeliantas D. T. su atskiruoju skundu pateikė į bylą Nekilnojamojo turto ir Juridinių asmenų registrų išrašus, tačiau apeliantas nepateikė prašymo priimti prie atskirojo skundo pridėtų rašytinių įrodymų ir nepagrindė objektyvaus negalėjimo pateikti minėtų įrodymų į bylą anksčiau, arba vėliau atsiradusia būtinybe juos pateikti, arba šių įrodymų savalaikiu pateikimu ir pirmosios instancijos teismo nepagrįstu atsisakymu juos priimti, todėl šie įrodymai nepriimami (CPK 314 straipsnis).
Dėl grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys: pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-381-236/2018). Abi paminėtos sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
14. Nustatyta, kad 2023 m. sausio 16 d. Alytaus apylinkės teisme gautas ir 2023 m. sausio 19 d. nutartimi priimtas ieškovo D. T. ieškinys atsakovei D. M. dėl sumokėtų sumų grąžinimo, palūkanų priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 23 200 Eur skolą, 587,95 Eur palūkanas, 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 10 d. sprendimu už akių ieškovo D. T. ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės D. M. ieškovui D. T. priteista 23 200 Eur skola, 587,95 Eur palūkanos, 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 623 Eur bylinėjimosi išlaidos. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovės turimas turtines teises ir (ar) pinigines lėšas, esančias atsakovės banko ir (ar) kitų kredito įstaigų (įskaitant elektroninių pinigų įstaigų) sąskaitose ir (ar) pas trečiuosius asmenis, bendrai 25 287,95 Eur sumai, uždraudžiant atsakovei areštuotu turtu disponuoti, jį įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti šio turto teisinę padėtį. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. sausio 19 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas D. T. pateikė atskirąjį skundą. Pirmosios instancijos teismas, pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną konstatavęs preliminarų ieškinio pagrįstumą, netenkino apelianto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenustatęs antrosios jos taikymui būtinos sąlygos – teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik šiuo aspektu.
15. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą.
16. Šiame kontekste pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar toje konkrečioje byloje kyla joje priimto teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo, šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.
17. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
18. Kadangi atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos prievoles, neprivalo įrodyti neabejotino atsakovo nesąžiningumo, ieškovui pakanka pateikti bent labiau tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo turimus ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017).
19. Nagrinėjamu atveju apeliantas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą ir ribojimų atsakovei taikymą iš esmės grindė didele ieškinio suma ir atsakovės vengimu atsiskaityti su ieškovu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina jo nurodytų aplinkybių dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ar galimo atsakovės nesąžiningumo.
20. Nors vieši draudėjų duomenys rodo, kad atsakovės D. M. individuali įmonė yra įsiskolinusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui, tačiau tik ši aplinkybė niekaip nepagrindžia grėsmės ieškovo reikalavimų įvykdymui. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1261-910/2022).
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog atsakovė nebendradarbiauja su ieškovu ir atsisako vykdyti jo reikalavimus, savaime negali būti laikoma atsakovės nesąžiningumu ieškovo atžvilgiu ir yra pagrindas kreiptis į teismą, o ne taikyti laikinąsias apsaugos priemones jos turtui ar piniginėms lėšoms, kadangi galiojantys įstatymai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo. Nagrinėjamu atveju į bylą įrodymų, kad atsakovė galėtų turimą turtą apsunkinti arba jį perleisti, t. y. konkrečių duomenų apie atsakovės turto masės bei jo vertės pokyčius iki ginčijamos bylos pradėjimo arba ją pradėjus (pavyzdžiui, sudarytų sandorių, atitinkamų skelbimų ir pan.), nepateikta. Apelianto procesiniuose dokumentuose taip pat nesama įtikinamų argumentų, kad atsakovė gali imtis su sąžiningu elgesiu nederančių veiksmų ir siekti sumažinti jai priklausančio turto masę arba jo vertę, taip mėgindama išvengti atsiradusios prievolės atsiskaityti su apeliantu.
22. Turto arešto taikymas šalių turto masės nepadidina, todėl nei didelė ieškinio suma, nei galimai prasta atsakovės finansinė padėtis, nėra aplinkybės, leidžiančios automatiškai taikyti turto areštą. Net jeigu atsakovės finansinė padėtis šiuo metu yra ne itin gera, tai negali lemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįrodžius atsakovės nesąžiningų ketinimų vengti vykdyti galimai jai nepalankų teismo sprendimą. Pažymėtina tai, kad šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nurodymas, nepateikus įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar ateityje atliks veiksmus, siekdama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teises, taikant laikinąsias apsaugos priemones. Pripažinus, kad laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, kad, jų nesiėmus, galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės ir siekia ieškovas, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-228-910/2022, 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-910/2022).
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei poreikio, tinkamai aiškino proceso normas ir nenukrypo nuo aukštesnės instancijos teismo suformuotų grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimo bei jos identifikavimo taisyklių, padaręs visiškai pagrįstą išvadą, kad šio procesinio instituto taikymui apelianto nurodytų argumentų bei jo pateiktų duomenų nepakanka.
24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apelianto atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.