- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-13
- Bylos Nr.
- 1A-846-72-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01811-2009-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pranas Šimkus, Sigitas Bagdonavičius
- Nuteistasis
- P. Š., R. G.
- Civilinis ieškovas
- Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijos
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei, dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei, nuteistiesiems P. Š. ir R. G., gynėjui advokatui R. R., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų P. Š. ir R. G. bei civilinio ieškovo Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijos apeliacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio, kuriuo P. Š. ir R. G. pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 192 str. 1 d. (iki 2009-07-23 galiojusi redakcija) ir nuteisti: P. Š. – šešių mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, R. G. – keturių mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. P. Š. į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2010-08-04 iki 2010-08-06 (dvi paros), vieną arešto parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms. Priteista solidariai iš P. Š. ir R. G. 45 000 Lt kompensacijos Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 str. 1 d. 1 p., BK 72 str. 2 d. (iki 2010-12-11 galiojusi redakcija), konfiskuoti UAB „E.“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „Swedbank“, 61 214,84 Lt, gauti iš nusikalstamos veikos. Vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 1 p., BK 72 str. 2 d. (iki 2010-12-11 galiojusi redakcija), kaip nusikaltimo įrankiai konfiskuoti Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate saugomi P. Š. priklausantis nešiojamas kompiuteris „Asus X51L“ ir R. G. priklausantis kompiuterio sisteminis blokas „MBS expert“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. Š. nuteistas už tai, kad būdamas interneto svetainės www.filmai.us savininku bei administratoriumi, susitaręs ir bendrai dalyvaudamas su R. G., pažeisdamas 1999 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ir ATGTĮ) Nr. VIII–1185 (2003 m. kovo 5 d. įstatymo Nr.IX–1335 redakcija) 15 straipsnio 2 dalies bei 73 straipsnio nuostatas, neturėdamas autorių teisių, gretutinių teisių subjekto ar jų tinkamai įgalioto asmens leidimo, nuo 2008-11-16 iki 2009-12-03, gaudamas turtinės naudos už „VIP“ narystę interneto svetainėje www.filmai.us, apmokamą padidinto tarifo žinutėmis su raktažodžiu „FSTART“, komercijos tikslais atgamino, laikė ir padarydamas viešai prieinamais interneto svetainėje www.filmai.us, išplatino 74 368 vienetus neteisėtų audiovizualinių kūrinių kopijų, kurių bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmeninę kainą 736 243,20 Lt, taip teisėtiems kūrinių teisių turėtojams „Warner Bros.“, „20th Century Fox“, „Warner Bros. Pictures“, „Sony Pictures Home Entertainment“, Columbia Pictures“, „Paramount“, „Universal Pictures“, „P. V.“, „Warner Home Video“, „Reflex“, „Buena Vista International“, „Universal Studios Home Video“, „Sony Pictures Entertainment“, „Lietuvos kinostudijai“, „2929 Productions“, „Lions Gate Films“, „Walt Disney Pictures“, „Amrion“, „Universal“, „Universal Home Entertainment“, „Lionsgate“, „Cinemascope“, „Mosfilm“, „Buena Vista Home Entertainment“, „20th Century Fox Home Entertainment“, „Soyuzmultfilm“, „Paramount Pictures“, „Columbia Pictures Corporation“, „Warner Home Video“, „New Line Cinema“, „Shadow Factory“, „Columbia TriStar“, „Lions Gate Films Home Entertainment“, „Digi Art“, „Universal Pictures Benelux“, „Happinet Pictures“, „Mayhem Project, The“, „Metro-Goldwyn-Mayer“, „Memfis Film“, „B. S. Movie Unit“, 20th Century Fox Television“ padarydamas bendrą 736 243,20 Lt turtinę žalą.
R. G. nuteista už tai, kad būdama susitarusi ir bendrai dalyvaudama su interneto svetainės www.filmai.us savininku bei administratoriumi P. Š., iš kurio gavo interneto svetainės www.filmai.us administratoriaus teises, pažeisdama 1999 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII–1185 (2003 m. kovo 5 d. įstatymo Nr.IX–1335 redakcija) 15 straipsnio 2 dalies bei 73 straipsnio nuostatas, neturėdama autorių teisių, gretutinių teisių subjekto ar jų tinkamai įgalioto asmens leidimo, nuo 2008-11-24 iki 2009-12-03, P. Š. gavus turtinės naudos už „VIP“ narystę interneto svetainėje www.filmai.us, apmokamą padidinto tarifo žinutėmis su raktažodžiu „FSTART“, komercijos tikslais atgamino, laikė interneto svetainėje www.speedyshare.com ir padarydama viešai prieinamais interneto svetainėje www.filmai.us, išplatino 69 986 vienetus neteisėtų audiovizualinių kūrinių kopijų, kurių bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmeninę kainą 69 2861,40 Lt, taip teisėtiems kūrinių teisių turėtojams „Warner Bros.“, „20th Century Fox“, „Warner Bros. Pictures“, „Sony Pictures Home Entertainment“, Columbia Pictures“, „Paramount“, „Universal Pictures“, „P. V.“, „Warner Home Video“, „Reflex“, „Buena Vista International“, „Universal Studios Home Video“, „Sony Pictures Entertainment“, „Lietuvos kinostudijai“, „2929 Productions“, „Lions Gate Films“, „Walt Disney Pictures“, „Amrion“, „Universal“, „Universal Home Entertainment“, „Lionsgate“, „Cinemascope“, „Mosfilm“, „Buena Vista Home Entertainment“, „20th Century Fox Home Entertainment“, „Soyuzmultfilm“, „Paramount Pictures“, „Columbia Pictures Corporation“, „Warner Home Video“, „New Line Cinema“, „Shadow Factory“, „Columbia TriStar“, „Lions Gate Films Home Entertainment“, „Digi Art“, „Universal Pictures Benelux“, „Happinet Pictures“, „Mayhem Project, The“, „Metro-Goldwyn-Mayer“, „Memfis Film“, „B. S. Movie Unit“, 20th Century Fox Television“ padarydama bendrą 692 861,40 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistieji P. Š. ir R. G. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2011-08-30 nuosprendį ir nutraukti bylą BPK 327 str. 2 d. numatytais pagrindais, t. y. atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal teismo pasitikėjimo vertų asmenų laidavimą, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones jų ir UAB „E.“ turtui, grąžinti jam (P. Š.) Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate saugomą nešiojamą kompiuterį „Asus X51L“, o jai (R. G.) kompiuterio sisteminį bloką „BMS Expert“, ieškovo Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Mano, kad teismo išvada netaikyti jų atžvilgiu BK 40 str. numatyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir neadekvatus UAB „E.“ piniginių lėšų konfiskavimas buvo padarytas netinkamai aiškinant ir taikant baudžiamąjį įstatymą bei pažeidžiant baudžiamojo proceso normas. Nurodo, kad teisme pateikė prašymus atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal teismo pasitikėjimo vertų asmenų laidavimą. Už jį (P. Š.) laidavo jo motina, kuri kartu su savo sutuoktiniu (P. Š. tėvu) turi nuolatines pajamas bei gyvenamąjį būstą ir gali bei daro tiesioginę įtaką jam (P. Š.), nes jis gyvena kartu su tėvais. Už ją (R. G.) laidavo jos pusbrolis, kuris ne tik yra socialiai atsakingas, apsirūpinęs bei atitinkantis visus laiduotojui keliamus reikalavimus, bet ir savo darbo bei tarnybos pobūdžiu yra tikro pilietinio elgesio pavyzdys ne tik jai (R. G.), bet ir daugeliui LR piliečių. Tiek valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė, tiek ir civilinis ieškovas palaikė jų prašymus dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikant atitinkamą užstatą. Tačiau pirmosios instancijos teismas netenkino prašymų atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą motyvuodamas tuo, jog jie davė tik iš dalies teisingus parodymus, siekdami būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atkreipia dėmesį, kad jie yra nuteisti už skaitmeninio amžiaus specifinio nusikaltimo padarymą. Kompiuteris yra mašina, kuri vykdo žmogaus komandas. Kompiuterių tarnybinės stotys yra skirtos aptarnauti besikeičiančių kompiuterių (kartais ir be jų pačių vartotojų žinios) užklausas. Tarnybinių stočių loguose yra fiksuojami bet kokie faktinių prisijungimų prie tarnybinėse stotyse saugomų bylų (failų) duomenys. Konkrečiu atveju tarnybinė stotis turėjo fiksuoti, kas ir iš kokio kompiuterinio adreso jungėsi prie kompiuterinės laikmenos (ar jos dalies), darė jos pakeitimus, ją galėjo atsidaryti arba bent jau bandė tai padaryti. Kadangi nagrinėjamoje byloje nei jie, nei jų gynėjas šių aplinkybių neprašė paaiškinti nei specialistų, nei kitų trečiųjų asmenų dėl paprastos priežasties – pareikšto prašymo atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas, jų manymu, pasielgė negarbingai ir nesąžiningai, nuosprendyje traktavęs jų negalėjimą paaiškinti techninių skaičių įrašų subtilybių, kaip nenuoširdų prisipažinimą. Nurodo, kad tiksliai nustatyti, koks tikslus kiekis audiovizualinių kūrinių buvo patalpintas svetainėje yra iš esmės neišsprendžiama užduotis. Todėl jie savo baigiamosiose kalbose ir negalėjo tiksliai nurodyti nei „įkeltų“ filmų skaičiaus, nei aklai sutikti su dėl paprasčiausių technologinių priežasčių neabejotinai netiksliais specialisto išvadoje nurodytais skaičiais. Be to, specialisto išvadą davė būtent tas pats asmuo, kuris civilinio ieškinio pareiškimo metu vadovavo ieškovui – Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijai, kas kelia pagrįstų abejonių dėl specialisto išvadoje išvardytų autorinių kūrinių identifikacijos ir tikslaus skaičiaus. Nors ši aplinkybė jiems ir nėra svarbi dėl tos priežasties, jog jie pripažįsta savo kaltę ir yra susitarę su autorių teisių turėtojų atstovais dėl piniginio pobūdžio kompensacijos, tačiau mano, kad apeliacinės instancijos teismas apie tai turėtų pasisakyti, jeigu vienu ar kitu būdu nuspręstų netenkinti šio apeliacinio skundo. Jie neneigė jiems pateiktų kaltinimų apimties ir masto, tačiau nei vienas, nei kitas negalėjo tinkamai prisiminti ar kaip nors kitaip padėti nustatyti savo neteisėtais veiksmais išplatintų autorinių kūrinių skaičiaus ir jį atitinkamai nurodyti bei dėl to prisiimti atitinkamą atsakomybę. Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas yra neteisus savo nuosprendyje atskleisdamas jų visiško prisipažinimo dėl padarytų nusikaltimų nuoširdumo turinį. Nurodo, kad byloje yra nustatyta visuma teigiamai juos charakterizuojančių aplinkybių. Mano, kad byloje būtina įvertinti ir jų teigiamą elgesį po nusikaltimų padarymo, t. y. kad jie kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, atsiprašė nukentėjusiojo bei stengėsi sumažinti nusikaltimo pasekmes. Teismas nenustatė nė vienos jų pavojingumą visuomenei sąlygojančios aplinkybės. Kaip tik jie dėjo pastangas, kad jų veiksmais padaryta žala būtų minimalizuota – susitarė su civilinio ieškovo atstovais dėl žalos atlyginimo. Tuo tarpu teismas, pusei metų jiems paskyręs nuo 1 iki 2 vidutinių viešųjų darbų valandų kiekvieną darbo dieną, iš esmės sąlygojo jų socialinę atskirtį bei neteisingai apsunkino jų bei artimųjų žmonių būtį. Jis (P. Š.) šiuo metu mokosi Utenos kolegijos dieniniame skyriuje, todėl jam paskirtas laisvės ribojimas, įpareigojant dirbti viešuosius darbus, iš esmės komplikuos žinių siekimo galimybes, nes jis didžiąją pirmųjų mokslų metų dalį turės blaškytis tarp mokslų ir viešųjų darbų atlikimo prievolės. Ji (R. G.) šiuo metu yra vieniša, nuolatinių pajamų neturinti mažamečio vaiko motina, kuriai teko ne tik sunkus ir niekada neįsivaizduotas teisinis išbandymas dėl iš pažiūros nekalto neapdairumo ir teisinės situacijos nežinojimo, dėl kurio jai smarkiai pašlijo sveikata, ji iki šiol vartoja raminamuosius vaistus, antidepresantus, dėl šio nervinio išbandymo jai ženkliai pakito (padidėjo) kūno svoris. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių mano, kad yra pagrindas atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal teismo pasitikėjimo vertų asmenų laidavimą taikant užstatą. Jie sutiktų ir su papildomai skirtina baudžiamojo poveikio priemone – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Ji (R. G.) nesutinka su tuo, kad teismas iš P. Š. du kartus gautus piniginius pervedimus prilygino komercinėms lėšoms, kurias neva ji gavo iš P. Š. dėl to, kad sąmoningai siekė komercinės naudos už autorinių darbų platinimą. Nurodo, kad analizuojant šalių duotus parodymus ir paaiškinimus bei asmenybes yra akivaizdu, jog savo neteisėta veikla ji nesiekė jokios objektyvios valios iš to gauti komercinės naudos. Paprasčiausiai ji dėl tuo metu augusio kūdikio daug laiko praleido namie ir turėdama laisvo laiko, įkeldama svetimus kūrinius, paprasčiausiai darė administracinį teisės pažeidimą, nes tokiais savo veiksmais ji nesiekė jokių sąmoningų komercijos tikslų. Ji, kaip kvalifikuota sociologijos specialistė, P. Š., jo prašymu, rinko bei buvo pateikusi apibendrintą mokslinę/mokomąją informaciją apie „žmonių elgesį internete“, ir būtent už šias paslaugas jai iš esmės ir buvo atlyginta nelauktu piniginiu atlygiu. Be to, ji yra pateikusi neprašytų pinigų grąžinimo P. Š. pakvitavimą, iš kurio turinio yra akivaizdu, kad ji grąžino P. Š. visas iš pastarojo gautas pinigines lėšas. Todėl mano, kad teismas yra neteisus nuoširdžius jos parodymus interpretuodamas jos nenaudai ir į juos neatsižvelgdamas palengvinant jos teisinę padėtį. Atkreipia dėmesį, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2009 m. Pagal tuo metu galiojusį įstatymą kitiems fiziniams asmenims perduotas turtas galėjo būti konfiskuojamas, neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas padarant sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. BK 192 str. numatytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Todėl mano, kad teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo pateisinti skundžiamu nuosprendžiu įteisinto ne baudžiamosios bylos dalyvio turto konfiskavimo BK 72 str. 3 d. 2 p. nustatytomis sąlygomis. Konfiskuodamas visas UAB „E.“ sąskaitoje esančias pinigines lėšas teismas ne tik neištyrė į bylą pateiktos UAB „E.“ pažymos apie piniginių lėšų kilmę, iš kurios matyti, kad tik dalis piniginių lėšų buvo gautos už tinklalapio vartotojų VIP narystės apmokestinimą, tačiau nepagrįstai nesivadovavo Panevėžio apygardos teismo 2011-05-20 nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-256/2011, kurioje teismas nurodė, kad jų faktinių aplinkybių aprašyme nėra nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarytos naudojant UAB „E.“ turtą ar kad veikos padarytos UAB „E.“ naudai, todėl UAB „E.“ turtinės teisės apribotos nepagrįstai, remiantis prielaida apie ateityje galimas pretenzijas šiai bendrovei. Teismas, konfiskuodamas jiems priklausantį turtą, taip pat netinkamai pritaikė įstatymą. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad nešiojamas kompiuteris arba sisteminis blokas buvo nusikaltimo įrankis, priemone ar nusikalstamos veikos rezultatas. Todėl mano, kad konfiskuoti daiktai turėtų būti jiems grąžinti.
Apeliaciniu skundu civilinis ieškovas Lietuvos antipiratinė veiklos asociacija prašo pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2011-08-30 nuosprendį ir patvirtinti priimtą tarp P. Š., R. G., jų (civilinio ieškovo) ir UAB „E.“ sudarytą taikos sutartį arba priteisti solidariai iš P. Š. ir R. G. jiems 130 000 Lt kompensacijos, panaikinti taikytą baudžiamojo poveikio priemonę – UAB „Eprom“ sąskaitoje esančių piniginių lėšų – 61 214,84 Lt konfiskavimą ir laikinai apriboti UAB „E.“ nuosavybės teises į pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje, uždraudžiant pinigines lėšas valdyti, naudoti ir jomis disponuoti, išskyrus atsiskaitymą su jais pagal 2011-05-11 sudarytą taikos sutartį, turto saugotoju ir administratoriumi paskiriant AB „Swedbank“. Nurodo, kad jis (civilinis ieškovas) nesutinka su teismo nuosprendžio dalimi, kuria teismas atsisakė tvirtinti taikos sutartį, iš dalies tenkino civilinį ieškinį ir taikė baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Mano, kad teismas, taikydamas civilinę atsakomybę reglamentuojančias Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo, taip pat Civilinio kodekso nuostatas, netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias autorių ir gretutinių teisių subjektų civilinių teisinių gynimo būdus, nepagrįstai atsisakė tvirtinti ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, taip pažeisdamas jų teises ir teisėtus interesus bei formuodamas netinkamą teismų praktiką. Jie byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo iš P. Š. ir R. G. prašė priteisi 130 000 Lt žalos atlyginimo. Teismas civilinį ieškinį tenkino visiškai, atsižvelgęs į taikos sutartyje sumažintą civilinio ieškinio dydį. Su tuo nesutinka ir mano, kad bylą nagrinėjęs teismas, priimdamas sprendimą tenkinti civilinį ieškinį taikos sutarties apimtimi, iš esmės pažeidė principines taikos sutarties instituto nuostatas. Teismui pateikta tvirtinti, tačiau nepatvirtina taikos sutartis neturi res judicata galios, taip pat nėra ir negali būti laikoma pareiškimu dėl civilinio ieškinio dalyko sumažinimo. Atsižvelgę į tai, kad baudžiamojoje byloje buvo nustatyti net 74 368 neteisėto audiovizualinių kūrinių platinimo atvejai, jie manė, kad jiems (civiliniam ieškovui) buvo padaryta itin didelė žala ir prašė iš atsakovų P. Š. ir R. G. priteisti maksimalią įstatyme numatytą kompensaciją, lygią 130 000 Lt. Taigi teismas, visiškai tenkindamas pareikštą civilinį ieškinį, jiems turėjo priteisti 130 000 Lt. Mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė patvirtinti ginčo šalių sudarytą taikos sutartį. Nurodo, kad sudaryta taikos sutartis yra šalių laisvos valios išraiška. Ši sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui. Esant nurodytoms aplinkybėms, mano, kad teismas turėjo nustatyta tvarka patvirtinti taikos sutartį ir baudžiamosios bylos dalį dėl civilinio ieškinio nutraukti. Nurodo, kad teismo sprendimas konfiskuoti pinigines lėšas pažeidžia jų teises ir konstitucinį žalos atlyginimo principą, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas. Turto konfiskavimas valstybės naudai negali paneigti jų teisės gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą. Pagal ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, kurią teismas atsisakė patvirtinti, iš UAB „E.“ atsiskaitomojoje sąskaitoje esančių lėšų būtų jiems atlyginti nuostoliai. Tačiau konfiskavus UAB „E.“ sąskaitoje esančias pinigines lėšas valstybės naudai, jie praras galimybę gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą arba nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio patenkinimo vykdymas bus apsunkintas.
Teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistieji ir gynėjas advokatas prašė nuteistųjų apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinį skundą atmesti, civilinio ieškovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, iš konfiskuotų UAB „E.“ sąskaitoje esančių piniginių lėšų – 61214,84 Lt padengti civiliniam ieškovui padarytą žalą – 45 000 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų apeliacinis skundas atmetamas, civilinio ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliaciniu skundu nuteistieji R. G. ir P. Š. ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą netaikyti jų atžvilgiu BK 40 str. nuostatų ir neatleisti jų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teigdami, kad atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra visos BK 40 str. 2 d. numatytos sąlygos ir prašo juos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal teismo pasitikėjimo vertų asmenų laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-84/2010, 2K-31/2010, 2K-51/2010). Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti sprendimą atleisti asmenį nuo atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą, kad yra galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamą sprendimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-82/2010).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje motyvuotai pasisakė, kodėl apeliantams netaikė BK 40 straipsnio ir jų neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, akcentuodamas, kad nėra trijų iš BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų šio straipsnio taikymo būtinų sąlygų – visiško savo kaltės pripažinimo ir gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygintos ar pašalintos padarytos žalos arba įsipareigojimo ją atlyginti ir pagrindo manyti, kad nuteistieji atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti nuteistųjų atžvilgiu BK 40 str. nuostatų ir neatleisti jų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą visiškai sutinka ir teisėjų kolegija.
Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis gali būti teismo pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Visiškas kaltės pripažinimas yra vertinamoji aplinkybė, kurios esmė yra tai, jog kaltininkas prisipažįsta ne dėl bylos proceso metu surinktų įrodymų, o savo noru, siekdamas padėti ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatyti tikrąsias nusikalstamos veikos aplinkybes, jos padarymo priežastis bei motyvus. Gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką pasireiškia asmens savikritišku požiūriu į buvusį elgesį, krimtimąsi dėl padarytos veikos, neigiamą jos vertinimą. Apie gailėjimąsi galima spręsti iš kaltininko poelgių, kuriais jis stengiasi pašalinti ar sušvelninti žalingus savo veikos padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan.
Vertindamas nuteistosios R. G. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodė, kad nuteistoji R. G. ikiteisminio tyrimo metu ir pradėjus bylą nagrinėti teisme savo kaltės nepripažino, o pareiškė kaltę pripažįstanti tik ištyrus visus byloje surinktus įrodymus ir nuteistiesiems bei civiliniam ieškovui sudarius taikos sutartį, tačiau davė labai lakoniškus parodymus, menkindama savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, sakydama, kad į serverį www.speedyshare.com įkėlusi tik apie 50 filmų, kai objektyviais bylos įrodymais nustatyta, kad ji į šią talpyklą įkėlė 69 986 vienetus filmų. Taip pat nuteistoji R. G. neigia gavusi turtinę naudą už filmų į talpyklą įkėlimą, teigdama, kad P. Š. 500 Lt jai pervedė už tai, kad ji jam prieš 5 metus padėjo atlikti sociologinį tyrimą apie žmonių elgseną internete (ikiteisminio tyrimo metu ji tokių aplinkybių nenurodė, tvirtino nežinanti už ką iš P. Š. gavo 500 Lt), kai tuo tarpu pats P. Š. teisme paaiškino, kad R. G. 500 Lt pervedė „galima sakyti už filmų patalpinimą į svetainę“ (T 4, b. l. 48). Be to, pinigus – 500 Lt, per du kartus nurodant jų mokėjimo paskirtis – „dovana“ (200 Lt) ir „už gražias akis“ (300 Lt) R. G. iš P. Š. gavo ne kokiu kitu laiku, o būtent 2009 metais, kada jie abu neteisėtai platino filmus. Taigi nuteistosios R. G. versijos apie atlygio iš P. Š. gavimą už jam sociologinio tyrimo apie žmonių elgseną internete atlikimą nepatvirtina daugiau jokie kiti bylos įrodymai, pats P. Š. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nenurodė, kad R. G. pinigus būtų pervedęs už jos jam pateiktą informaciją apie žmonių elgseną internete. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad taip P. Š. atsilygino R. G. už filmų platinimą ir ji iš tokios veiklos gavo komercinės naudos (T. 3, b. l. 13, 18). Pažymėtina ir tai, kad ir apeliaciniame skunde prašydama atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nuteistoji R. G. toliau neigia gavusi komercinės naudos už neteisėtą autorinių darbų platinimą, kai objektyviais įrodymais nustatyta, kad ji tokią naudą gavo.
Vertindamas nuteistojo P. Š. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodė, kad nuteistasis P. Š., ikiteisminio tyrimo metu pripažinęs kaltę, pradėjus bylą nagrinėti teisme ją neigė ir tik ištyrus visus įrodymus bei nuteistiesiems ir civiliniam ieškovui sudarius taikos sutartį, pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas, tačiau neigė gavęs iš nusikalstamos veikos didelę turtinę naudą, kuri nustatyta kitais byloje surinktais įrodymais. Visos pirmiau minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistųjų visiškas prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis buvo atlikti ne laisva valia, o verčiant susiklosčiusioms objektyvioms aplinkybėms. Nuteistieji tik iš dalies davė teisingus parodymus, siekdami būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai konstatuota ir skundžiamame nuosprendyje. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistųjų kaltės prisipažinimą nelaikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme.
Nesant bent vienos BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti taikomas, todėl nėra prasmės svarstyti kitų BK 40 straipsnyje nustatytų sąlygų buvimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė įstatymo nuostatas ir rėmėsi teismų praktika, taikydamas šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą. Esant pirmiau nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neduoda pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino BK 40 straipsnio nuostatas ir neteisingai išsprendė galimybės atleisti nuteistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, o atsižvelgęs į tai, kad P. Š. dalį nusikalstamos veikos padarė būdamas nepilnametis, vadovavosi ir nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais. Bausmės skyrimo motyvai aiškūs, konkretūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą ir veikos tikslus, nuteistųjų asmenybes. Paskirta BK 192 straipsnio 1 d., pagal kurį kvalifikuota nusikalstama veika, sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – viešieji darbai, savo rūšimi ir dydžiu nėra per griežta, nepažeidžia apelianto P. Š. konstitucinių teisių į mokslus. Pažymėtina ir tai, kad, apeliaciniame skunde ginčijant paskirtos bausmės rūšį, nenurodomas baudžiamojo įstatymo netinkamas taikymas, vadovaujamasi prielaidomis dėl bausmės vykdymo pasekmių.
Apeliaciniu skundu nuteistieji prašo palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą, o civilinis ieškovas Lietuvos antipiratinės veiklos asociacija nesutinka su teismo sprendimu jiems priteisti atlyginti nusikaltimu padarytą 45 000 Lt kompensaciją ir prašo iš nuteistųjų P. Š. ir R. G. jiems priteisti atlyginti nusikaltimu padarytą 130 000 Lt kompensaciją. BPK 109 str. nurodyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas baudžiamajame procese. Tokiu atveju teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 113 str. 1 d. nurodyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas. Pagal BPK 115 str. 1 d. priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškovas Lietuvos antipiratinė veiklos asociacija pareiškė baudžiamajame procese civilinį ieškinį, atsakovais patraukdami nuteistuosius P. Š. ir R. G.. Civilinis ieškovas vietoje nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo pasirinko Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 83 str. 4 d. numatytą maksimalaus dydžio – 1 000 MGL, t. y. 130 000 Lt, kompensaciją. Minėto įstatymo 83 str. 4 d. nurodyta, kad kompensacijos dydį nustato teismas, atsižvelgęs į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinis ieškovas baudžiamajame procese civiliniu ieškiniu pareikalavęs iš nuteistųjų maksimalaus įstatyme numatyto dydžio kompensacijos atlyginimo, vėliau su nuteistaisiais sudaręs taikos sutartį joje jau nurodė kompensacijos dydį – 45 000 Lt, su kuriuo sutiko ir nuteistieji. Taigi taikos sutartimi civilinis ieškovas išreiškė savo valią ir dėl juos tenkinančio mažesnio kompensacijos atlyginimo dydžio. Atsižvelgusi į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad civilinio ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neduoda pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu neteisingai išsprendė jiems nusikaltimu padarytos kompensacijos atlyginimo dydžio klausimą.
Nuteistasis P. Š. nesutinka su teismo sprendimu konfiskuoti jo nešiojamą kompiuterį „Asus X51L“, o nuteistoji R. G. nesutinka su teismo sprendimu konfiskuoti jos sisteminį bloką „BMS Expert“, kaip įrankius nusikalstamai veikai padaryti, teigdami, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokia objektyvi aplinkybė, leidžianti teismui konstatuoti, jog minėti daiktai buvo arba nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas, be to, kompiuterinės programos buvo įdiegtos kietajame diske, kuris, skirtingai nei likusi kompiuterio techninė įranga, nėra neatsiejamai susijusi su pačiu kompiuteriu.
BK 72 straipsnio 2 dalis (iki 2010-12-11 galiojusi redakcija) numato, jog konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Ši įstatymo nuostata reiškia, jog konfiskuojamas ne bet koks su nusikaltimo padarymu siejamas turtas, o tik toks, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Tokia įstatymo formuluotė įtvirtina reikalavimą Baudžiamojo proceso nustatyta tvarka nustatyti, jog konfiskuotinas turtas buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Sprendžiant, ar turto panaudojimas sudarė sąlygas arba labai palengvino nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgiama į šio konkretaus turto panaudojimo vaidmenį nusikalstamos veikos darymo procese. Teismas įvertina turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių realizavimui. Tai yra būtina sąlyga turtui pripažinti nusikalstamos veikos priemone.
Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog nuteistieji P. Š. ir R. G. be autorių teisių turėtojų leidimo, atgamino, laikė ir platino neteisėtas audiovizualinių kūrinių kopijas, atsižvelgęs į šio nusikaltimo specifiką, t. y. į tai, kad jam padaryti P. Š. tiesiogiai naudojo nešiojamą kompiuterį „Asus X51L“, o R. G. – kompiuterio sisteminį bloką „MBS expert“, ką pripažino ir patys nuteistieji, nusprendė šiuos nuteistiesiems priklausančius daiktus konfiskuoti kaip įrankius nusikalstamai veikai daryti (BK 72 straipsnio 2 dalis (iki 2010-12-11 galiojusi redakcija). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks teismo sprendimas yra teisėtas. Kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas turėjo konfiskuoti tik P. Š. kompiuteryje buvusį kietąjį diską. Teisėjų kolegija pažymi, kad pats savaime kietasis diskas negalėtų būti panaudotas darant nusikalstamą veiką. Nuteistasis P. Š. pripažino, kad savo veikloje jis naudojo būtent tą kompiuterį, kuris teismo sprendimu kaip nusikalstamos veikos priemonė ir buvo konfiskuotas. Apylinkės teismas teisingai pritaikė BK 72 straipsnio 2 dalies (iki 2010-12-11 galiojusi redakcija) nuostatas, todėl nėra pagrindo keisti šio teismo sprendimo.
Skundžiamu nuosprendžiu teismas, vadovaudamasis BK 72 str. 3 d. 2 p. (iki 2010-12-11 galiojusi redakcija), konfiskavo UAB „E.“, kuri nėra patraukta baudžiamojon atsakomybėn, tačiau bylos duomenimis, vienintelis šios bendrovės akcininkas ir direktorius yra nuteistasis P. Š., buvusius 61 214,84 Lt, kaip pinigus, gautus iš nusikalstamos veikos. Tokį sprendimą teismas motyvavo atsižvelgęs į paties nuteistojo P. Š. paaiškinimus, kad pinigai už neteisėtą filmų platinimą iš UAB „V.“, su kuria jis buvo sudaręs sutartį, buvo pervedami į jam priklausančios UAB „E.“ sąskaitą, taip pat atsižvelgęs ir į kitus byloje esančius įrodymus. Tiek nuteistieji, tiek ir civilinis ieškovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka savo skunduose išdėstydami skirtingus reikalavimus – nuteistieji prašo panaikinti turto konfiskavimą kaip nepagrįstai taikytą, atkreipdami dėmesį ir į tai, kad tik dalis piniginių lėšų buvo gautos už tinklalapio www.filmai.us vartotojų VIP narystės apmokestinimą, o civilinis ieškovas prašo panaikinti turto konfiskavimą ir laikinai apriboti UAB „E.“ nuosavybės teises į pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje, uždraudžiant pinigines lėšas valdyti, naudoti ir jomis disponuoti, taip užtikrinant jiems galimybę padengti civilinį ieškinį. Kaip nepagrįstas atmetamas nuteistųjų skundo argumentas, kad tik dalis piniginių lėšų buvo gautos už tinklalapio www.filmai.us vartotojų VIP narystės apmokestinimą, nes toks skundo argumentas prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti UAB „E.“, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius yra nuteistasis P. Š. ir į kurios sąskaitą iš UAB „V.“ buvo pervedami pinigai už nuteistųjų filmų platinimą padidinto tarifo žinutėmis, sąskaitoje esančias pinigines lėšas – 61 214,84 Lt, kaip gautas iš nusikalstamos veikos. Kolegija iš dalies sutinka su civilinio ieškovo prašymu šią nuosprendžio dalį pakeisti iš esmės todėl, kad konfiskuotą turtą paėmus valstybės nuosavybėn, tai faktiškai užkirstų kelią kitos nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio patenkinimo įvykdymui ir ieškovui padaryta žala nebūtų atlyginta.
Kolegija pažymi, kad įsigaliojus naujajam 2000 m. BK, turto konfiskavimas neteko bausmės savybių, o savo esme jis priartėjo prie civilinio poveikio priemonių, kadangi juo paimama tik tai, kas neteisėtai gauta. Kita vertus, turto konfiskavimas skiriasi nuo civilinio poveikio priemonių tuo, kad konfiskuojant turtą jis atitenka valstybei, kai tuo tarpu taikant civilinės atsakomybės priemones – nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas taikė BK 72 str. nuostatas ir iš UAB „E.“, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius yra nuteistasis P. Š., sąskaitos konfiskavo iš nusikalstamos veikos gautas lėšas, tačiau kartu patenkino ir civilinio ieškovo Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijos pareikštą civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos kompensacijos atlyginimo. Tačiau kolegija atsižvelgia į tai, kad teismo sprendimas konfiskuoti turtą – UAB „E.“ sąskaitoje esančias pinigines lėšas šioje byloje aiškiai prieštarauja civilinio ieškovo Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijos interesams. Akivaizdu, kad konfiskuotą turtą paėmus valstybės nuosavybėn, Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijai priteista 45 000 Lt kompensacija nebus atlyginta, nes bylos duomenimis, nuteistieji turto, iš kurio būtų galima nukreipti išieškojimą nusikaltimu padarytos žalos kompensacijai atlyginti, neturi, be to, nuteistasis P. Š. šiuo metu studijuoja, o nuteistoji R. G. niekur nedirba. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pakeitus nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo, civiliniam ieškovui iš karto galėtų būti atlyginta nusikaltimu padarytos žala. Tai atitiktų civilinio ieškovo interesus iš karto gauti visą nusikalstama veika padarytos žalos kompensacijos atlyginimą, toks sprendimas iš esmės neprieštarautų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams. Dėl to, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad šioje byloje priėmęs sprendimą konfiskuoti UAB „E.“, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius yra nuteistasis P. Š., sąskaitoje esančias lėšas, kaip pinigus, gautus iš nusikalstamos veikos (BK 72 str. 3 d. 2 p. (iki 2010-12-11 galiojusi redakcija) pirmosios instancijos teismas formaliai jokių baudžiamųjų ir baudžiamojo proceso įstatymų nepažeidė. Tačiau dėl pirmiau aptartų šios bylos aplinkybių BK 72 str. nuostatų taikymas laikytinas netinkamu. Todėl nuosprendžio dalis, kuria remiantis BPK 94 str. 1 d. 1 p., BK 72 str. 3 d. 2 p. (iki 2010-12-11 galiojusi redakcija) konfiskuoti UAB „E.“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „Swedbank“, 61 214,84 Lt keistina dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir iš UAB „E.“ sąskaitoje esančių konfiskuotų piniginių lėšų – 61 214,84 Lt padengtina civiliniam ieškovui Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijai priteista nusikaltimu padarytos žalos 45 000 Lt kompensacija, likusios UAB „E.“ sąskaitoje konfiskuotos piniginės lėšos paliktinos valstybės naudai (BPK 328 str. 4 p.).
Vienas iš civilinio ieškovo prašymų buvo patvirtinti tarp jo, nuteistųjų ir nuteistajam priklausančios UAB „E.“ taikos sutartį. Kadangi šis civilinio ieškovo prašymas iš esmės buvo susijęs su nusikaltimu padarytos žalos kompensacijos atlyginimu, tai dėl pirmiau paminėtų aplinkybių apie tai nebetikslinga pasisakyti.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistųjų R. G. ir P. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria remiantis BPK 94 str. 1 d. 1 p., BK 72 str. 3 d. 2 p. (iki 2010-12-11 galiojusi redakcija) konfiskuoti UAB „E.“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „Swedbank“, 61 214,84 Lt, gauti iš nusikalstamos veikos:
Iš UAB „E.“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „Swedbank“, konfiskuotų 61 214,84 Lt padengti civiliniam ieškovui Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijai priteistą nusikaltimu padarytos žalos 45 000 Lt kompensaciją, likusias konfiskuotas lėšas palikti valstybės naudai.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.