- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-10
- Bylos Nr.
- 1S-263-493/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Kategorijos
neviešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, A. S. L. atstovo pagal įstatymą – sūnaus S. L. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. kovo 5 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Alytaus poliklinikos teikimas ir A. S. L. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. spalio 29 d. nutartimi A. S. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 17 straipsniu, pripažintas nepakaltinamu ir, vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, A. S. L. skirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Minėta įsiteisėjusi nutartis 2018 m. lapkričio 21 d. pateikta vykdyti VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos Psichikos sveikatos priežiūros centrui.
2. 2019 m. sausio 31 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose gautas VšĮ Alytaus poliklinikos teikimas, kuriame rekomenduojama pacientui A. S. L. nutraukti taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – ir spręsti dėl galimybės taikyti A. S. L. priverstinį gydymą stacionaro sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. 2019 m. kovo 5 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi VšĮ Alytaus poliklinikos teikimas tenkintas, nurodant, kad A. S. L. neatvyksta pas gydytojus, atsisako tai daryti ateityje, gydytojai negali įvertinti jo psichinės būklės, užtikrinti gydymo ambulatorinėmis sąlygomis.
Šalies argumentai
3. Skunde aukštesnės instancijos teismui A. S. L. atstovas pagal įstatymą – sūnus S. L. prašo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti ir VšĮ Alytaus poliklinikos teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo A. S. L. atmesti bei tęsti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą taikymą.
3.1. Skundo autorius nurodo, kad jam nebuvo žinoma apie 2019 m. kovo 4 d. vykusį teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo jo tėvui A. S. L., teismo šaukimas jam įteiktas nebuvo. Kadangi byla išnagrinėta atstovui apie posėdį tinkamai neprašus, tuo buvo pažeista Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 236 straipsnio 1 dalis, nurodanti, kad nagrinėjimo teisme dalyviai, taip pat liudytojai, ekspertai, specialistai ir vertėjai į teisiamąjį posėdį iškviečiami šaukimu.
3.2. Be to, apelianto teigimu, apylinkės teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, nurodytos 2019 m. sausio 30 d. psichiatrinės gydytojų komisijos medicininės apžiūros akte Nr. 145 bei VšĮ Alytaus poliklinikos atstovės E. Č. apklausoje, kad, susisiekus su A. S. L., jis kalbėjo nepagarbiai, atsisakė atvykti pas gydytojus, liepė daugiau neskambinti. Pažymėjo, kad gydytojai psichiatrei buvo žinoma, kad apeliantas yra asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, įstatyminis atstovas, todėl mano, kad gydytoja, siekdama užtikrinti tinką tėvo A. S. L. atvykimą į gydymo įstaigą, turėjo susisiekti su apeliantu. Mano, kad tėvui nustatyta liga galėjo apsunkinti jo gebėjimą orientuotis aplinkoje, įvertinti telefoninį pokalbį. Byloje nėra duomenų, kad A. S. L. per laikotarpį nuo 2018 m. spalio 29 d. nutarties, kuria jam buvo paskirtas ambulatorinis stebėjimas, priėmimo iki 2019 m. kovo 5 d. nutarties, kuria ambulatorinis stebėjimas pakeistas į stacionarinį, priėmimo padarė naujų nusikalstamų veikų ar jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ar buvo baustas administracine tvarka, ar jo socialinis pavojingumas pasikeitė, todėl pakeisti priverčiamąją medicinos priemonę į griežtesnę nėra jokio pagrindo.
4. 2019 m. balandžio 1 d. Kauno apygardos teisme gauti A. S. L. rašytiniai paaiškinimai.
5. Asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, A. S. L. atstovo pagal įstatymą – sūnaus S. L. skundas tenkinamas iš dalies.
Šalies argumentai
6. Skundo autorius aukštesnės instancijos teismui pateiktame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė A. S. L. įstatyminio atstovo teisę tinkamai atstovauti A. S. L., be to, nesiaiškino jo esamos sveikatos būklės, socialinio pavojingumo, tolesnio gydymo perspektyvos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą pakeisti priverčiamąją medicinos priemonę į griežtesnę – stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Aukštesnysis teismas sutinka, kad apylinkės teismo nutartis yra formali ir iš esmės nemotyvuota, byloje esančių duomenų visuma visapusiškai neįvertinta, be to, buvo pažeista A. S. L. teisė į gynybą bei jo įstatyminio atstovo teisė visapusiškai padėti atstovaujamam asmeniui.
7. Pažymėtina, jog priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas yra specifinis, nes minėtos medicinos priemonės yra kartu ir gydymo, ir valstybės prievartos priemonių derinys. Tai nėra bausmė, jomis nesiekiama nubausti. Paskirta (pratęsta) priverčiamoji medicinos priemonė turi būti tokia, kuri ne tik užtikrintų pavojingą veiką padariusio asmens interesų (sveikatos) apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmens pavojingų veikų. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Tuo tarpu, kai sprendžiamas priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo klausimas, atsižvelgiama ir į tai, ar asmens psichinė sveikatos būklė gerėja, ar blogėja, ar išlieka nepakitusi, taip pat į jo socialinį pavojingumą. Psichikos sutrikimo pobūdis bei pokytis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas turi būti pateikiamas ekspertams.
8. Nagrinėjamu atveju A. S. L. yra diagnozuotas organinis kliedesinis (panašus į šizofreniją) sutrikimas (F06.2). Ekspertizės akte konstatuota, kad A. S. L. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu, dėl kurių negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jam rekomenduojamas ambulatorinis stebėjimas. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio.
9. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas VšĮ Alytaus poliklinikos teikimą, vadovavosi išimtinai tik Psichiatrinės gydytojų komisijos Medicininės apžiūros aktu (3 t., b. l. 175-176), kuriame nurodyta, kad paciento psichinės būklės įvertinti negalima, kadangi jis neatvyko į gydymo įstaigą. Komisija rekomendavo ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nutraukti ir spręsti dėl galimybės taikyti priverstinį gydymą stacionaro sąlygomis. Tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad teismas privalo kruopščiai ištirti pateiktą išvadą dėl asmens sveikatos būklės ir įvertinti jos pagrįstumą. Tokia išvada vertinama visų bylos duomenų kontekste ir jai negali būti suteikiama išskirtinė, prioritetinė reikšmė. Nagrinėjamu atveju A. S. L. psichinė būsena liko neįvertinta. Teismo posėdžio metu VšĮ Alytaus poliklinikos atstovė Psichikos sveikatos centro gydytoja psichiatrė E. Č. taip pat tik formaliai nurodė, kad prašo sugriežtinti privalomąsias medicinos priemones, kadangi susisiekus su pacientu jis bendravo nepagarbiai, išsamiau A. S. L. sveikatos būklės neaptarė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šių duomenų visuma neleidžia teigti, kad nagrinėjamu atveju A. S. L. sveikatos būklė buvo kruopščiai ir visapusiškai ištirta, pagrįstai paskiriant griežtesnę priverčiamąją medicinos priemonę.
10. Aukštesnysis teismas pažymi, kad A. S. L. įstatyminis atstovas, nagrinėjant bylą dėl griežtesnės priverčiamosios medicinos priemonės skyrimo, nedalyvavo. BPK 405 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad apie posėdžio, kurio metu bus sprendžiamas klausimas priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo, vietą ir laiką teismas privalo pranešti šio Kodekso 404 straipsnyje nurodytiems asmenims. Nagrinėjamu atveju tai padaryta nebuvo. Nors teismo posėdžio protokole nurodyta, kad įstatyminiam atstovui S. L. apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai (3 t., b. l. 188-189), tačiau to nepatvirtina byloje esantys duomenys. Priešingai, iš byloje esančio teismo šaukimo (3 t., b. l. 185) matyti, kad teismo šaukimas S. L. įteiktas nebuvo, o 2019 m. kovo 4 d. siunta buvo grąžinta siuntėjui. Atitinkamai S. L. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie A. S. L. ligą, jos eigą, liko neįvertintos. Teismas sutinka su apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad asmuo, kuriam taikomos priverčiamoji medicinos priemonė, galėjo netinkamai suvokti skambučio esmę, todėl neatvyko į gydymo įstaigą. Kitų duomenų, kad būtų pasikeitęs A. S. L. pavojingumas ir kad jis keltų grėsmę sau ir aplinkiniams, byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens, kurio atžvilgiu taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu gali pateikti sveikatos priežiūros įstaigos atstovui klausimus apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą ir rezultatus, siekiant nustatyti, ar iš tikrųjų asmuo yra tiek pavojingas visuomenei, kad jam būtų taikomas priverstinis stacionarinis gydymas, kas nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo.
11. Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suvaržė A. S. L. teisę į gynybą, nevertino jo socialinio pavojingumo bei esamos psichinės būklės, nesvarstė galimybės įstatyminio atstovo pagalba pristatyti jį į gydymo įstaigą. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punkte minimu aukštesniojo teismo sprendimu, priimamu išnagrinėjus skundą, teismų praktikoje atskirais atvejais laikomas ir sprendimas perduoti skundžiamą klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos apeliacinio teismo bylos Nr. 1N-27/2011; 1S-252-197/2018; 1S-13-453/2019). Todėl esant šiems pažeidimams, skundžiama nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo VšĮ Alytaus poliklinikos grąžinamas nagrinėti iš naujo apylinkės teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, A. S. L. atstovo pagal įstatymą – sūnaus S. L. skundą tenkinti iš dalies.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – VšĮ Alytaus poliklinikos teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo A. S. L. grąžinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.