Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. J. (R. J.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo R. J. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5012-345/2014 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „DaRoma“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Extra servisas“ dėl skolos priteisimo. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pirmosios instancijos teismo išvada, jog teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimu už akių nebuvo nuspręsta dėl į bylą neįtraukto pareiškėjo, nepagrįsta. Pareiškėjas sutinka, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo nustatytos pareiškėjo, kaip įmonės vadovo, civilinės atsakomybės sąlygos. Pareiškėjo nuomone, sprendimu už akių teismas tikėtinai sukūrė prejudicinį faktą dėl vienos pareiškėjo civilinės atsakomybės sąlygos – žalos fakto ir dydžio. Todėl pareiškėjas neturės galimybės šios sąlygos egzistavimo ginčyti nagrinėjamoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai neatnaujino proceso civilinėje byloje Nr. 2-5012-345/2014 dėl pareiškėjo R. J. prašyme nurodytų aplinkybių.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai. Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, nustato, ar subjektas įgijo jo nurodomas teises, kad būtų galima spręsti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia šio subjekto teises.

Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad, nagrinėjant bylą, buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis proceso teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Kasacinio teismo išaiškinta, kad procesui šiuo pagrindu atnaujinti būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010). Vertinant proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, pirmiausia pažymėtina tai, kad pareiškėjas neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, tai yra naudotis instancine teismų sistema, kad proceso atnaujinimas yra vienintelė tokia galimybė. Tačiau svarbi ir ta aplinkybė, jog neįtraukti į bylą asmenys negali piktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Taigi tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas nurodytu pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, bet būtina nustatyti, jog priimtas sprendimas pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus, tai yra sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl tokio asmens teisių ir pareigų atsiradimo, pasibaigimo ar išnykimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar pasekmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007).

Bylos duomenys patvirtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-5012-345/2014, kuriuo iš atsakovės UAB „Extra servisas“ priteisė ieškovės BUAB „DaRoma“ naudai 1 650 000 Lt (477 873,03 Eur) skolą ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Išnagrinėjus nurodytą bylą nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2009 m. gruodžio 1 d. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė už 1 650 000 Lt (477 873,03 Eur) kainą pardavė, o atsakovė nupirko negyvenamąsias patalpas, esančias Metalo g. 1, Vilniuje. Teismas išnagrinėjęs bylą nustatė, kad pagal minėtą sutartį atsakovė neatsiskaitė su ieškove, nors nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas atsakovės vardu. Pareiškėjas mano, jog šiuo sprendimu už akių nuspręsta dėl jo materialiųjų teisių ir pareigų, kadangi kitoje civilinėje byloje (Nr.e2-923-560/2015) ieškovė pareiškė ieškinį pareiškėjui, prašydama priteisti iš pareiškėjo ir buvusio bendrovės vadovo R. B. ieškovės naudai teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendime nurodytą sumą kaip žalos atlyginimą. Apeliantas atskirajame skunde laikėsi pozicijos, jog 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimu už akių galėjo būti sukurtas prejudicinis faktas dėl pareiškėjo, kaip buvusio įmonės vadovo, civilinės atsakomybės sąlygos – žalos (nuostolių) fakto ir dydžio, o tai patvirtina aplinkybę, jog sprendimu už akių nuspręsta dėl pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų. Apeliacinis teismas šią apelianto poziciją pripažįsta nepagrįsta.

Kaip minėta, procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Tačiau aptariamu atveju 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimo už akių turinys įgalina daryti išvadą, jog juo tiesiogiai nenuspręsta dėl pareiškėjo teisių ir pareigų (pvz., įsiskolinimas priteistas iš atsakovės ir šio sprendimo pagrindu negali būti išieškomas iš pareiškėjo). Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ta aplinkybė, kad civilinėje byloje Nr.e2-923-560/2015 pareiškėjo neteisėti veiksmai ir žalos dydis yra siejami su 2009 m. gruodžio 1 d. pirkimo - pardavimo sutarties sudarymu ir vykdymu, nesudaro pagrindo teigti, jog 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimu buvo nuspręsta dėl pareiškėjo teisių ir pareigų, o pareiškėjo atsakomybės sąlygos turės būti nustatytos civilinėje byloje Nr.e2-923-560/2015. Kita vertus, pati apelianto pozicija, jog išnagrinėtoje byloje nustatytoms aplinkybėms gali būti suteikta prejudicinė reikšmė nagrinėjant bylą pagal pareiškėjui pareikštą ieškinį, sudaro pagrindą išvadai, jog nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas grindžiamas tik prielaida. Apeliacinio teismo vertinimu, sprendimą dėl prejudicinės reikšmės suteikimo konkrečiam kitoje byloje nustatytam faktui turi priimti bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs CPK 182 straipsnyje nurodytų sąlygų egzistavimą. Todėl hipotetinio pobūdžio prielaidos, jog, galiojant 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimui už akių, pareiškėjas nebeturi galimybės kitoje civilinėje byloje neigti jo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, sprendžiamam klausimui yra teisiškai nereikšmingos. Pažymėtina, kad esminė aplinkybė sprendžiant dėl byloje priimto teismo sprendimo teisėtumo yra tai, ar dėl neįtraukto į bylą asmens nedalyvavimo procese buvo pažeistos jo materialinės teisės ir teisėti interesai, bet ne tai, jog asmuo nebuvo įtrauktas į procesą ir dėl to negalėjo naudotis procesinėmis teisėmis (teikti įrodymų, argumentų, atsikirtimų, reikšti nušalinimų, skųsti teismo procesinius sprendimus ir kt.).

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, keisti ar naikinti apskųstą teismo nutartį dėl pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs prašymą dėl proceso atnaujinimo tinkamai nustatė bei įvertino teisiškai svarbias aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.