Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8638-1136/2021 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei valstybės įmonei Registrų centras dėl kadastrinės bylos dokumentų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9. Ieškovas 2021 m. lapkričio 22 d., o jo atstovas advokatas – 2021 m. lapkričio 23 d., pateikė teismui prašymą, kuriame iš esmės yra išdėstyti papildomi apelianto paaiškinimai, kuriuose, pasak apelianto, jis nurodo papildomas ginčui aktualias aplinkybes. Kadangi pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis, 338 straipsnis), o apeliantas iš esmės siekia išplėsti atskirojo skundo argumentus ir juos papildyti, ieškovo 2021 m. lapkričio 22 d. prašymą (papildomus paaiškinimus) atsisakoma priimti.

10. Nagrinėjimu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl kadastro duomenų formos pripažinimo negaliojančia ir kitoje formoje esančio spaudo panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ginčas kildintinas iš administracinio teisinio santykio, sietino su registro tvarkytojo veiksmais darant įrašus viešajame registre (CPK 185 straipsnis). Taip pat nurodė, kad teritorinio registratoriaus atsisakymas tenkinti prašymą patikslinti ir ištaisyti nekilnojamojo turto registro netikslius ir klaidingus duomenis arba papildyti neišsamius duomenis skundžiamas centriniam registratoriui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Apeliantas su tokia teismo nutartimi nesutinka, nurodydamas, kad 2004 m. gruodžio 14 d. Patalpos (buto) kadastro duomenų 1 D formos pripažinimas negaliojančia yra būtina sąlyga tam, kad būtų atstatytas teisingumas bei apgintos ieškovo V. M. teisės ir teisėti interesai administracinėje byloje Nr. eI3-1488-1047/2021. Apeliantas taip pat nurodo, kad ginčijamoje nutartyje teismas nepagrįstai nesuteikė galimybės pašalinti trūkumų, mano, kad teismas nepagrįstai atsisakydamas priimti pareiškimą šiurkščiai pažeidė pareiškėjo teisę pareikšti ieškinį ir teisę į ieškinio patenkinimą.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimus ir ieškovo nurodomas aplinkybes (ieškinio pagrindą) sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

13. Visų pirma, Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto kadastro įstatymas, be kita ko, reglamentuoja nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą (Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto kadastro įstatymo 1 straipsnis). Šio įstatymo 13 straipsnis reglamentuoja nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimą, šio straipsnio antra dalis numato, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, o trečioje dalyje nurodyta, kad prašymai įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikiami ir nagrinėjami kadastro nuostatų nustatyta tvarka.

14. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 6 punkte numatyta, kad kadastro tvarkytojas yra valstybės įmonė Registrų centras, kuris nagrinėja skundus dėl kadastro tvarkytojo darbuotojų priimtų sprendimų (8.12 punktas). Nuostatų 9 punkte nurodoma, kad kadastro tvarkytojo darbuotojai šių nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka: priima ir registruoja prašymus įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą, juos pakeisti ar išbraukti, atlikti kitus duomenų tvarkymo darbus; nekilnojamojo daikto kadastro duomenis įrašo į kadastrą, pakeičia, panaikina, pataiso (raštu informuodami ir kadastro duomenų teikėjus), perkelia į duomenų bazės archyvą. Nagrinėjamu atveju, iš ieškovo pareikšto reikalavimo bei ieškovo tiek ieškinio, tiek atskirojo skundo argumentų matyti, kad ieškovas siekia, jog iš nekilnojamo turto kadastro duomenų būtų panaikinta nekilnojamo daikto, t. y. ieškovui priklausančios patalpos, kadastro duomenų forma bei kitoje formoje esantis spaudas su žyma.

15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog teismas ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar ginčas (jo atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, taip pat ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė suinteresuotas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2020, 30 punktas). Teismo pareiga ex officio patikrinti, ar ginčas nagrinėtinas teisme, apima ir pareigą patikrinti, ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku.

16. Spręstina, kad ieškovo keliami ieškinio reikalavimai yra tiesiogiai susiję su kadastro tvarkytojo veiksmais ir (arba) atsisakymu tokius veiksmus atlikti bei yra susiję tik su kadastro tvarkytojo administracinio pobūdžio procedūrų vykdymu ir (ar) atsisakymu jas vykdyti, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog toks ginčas bendrosios kompetencijos teisme nenagrinėtinas. Nagrinėjamu atveju, įvertinus ginčo pobūdį, ieškovas pasirinko netinkamą pažeistų teisių gynimo būdą. Kaip nurodyta šios nutarties 13–14 punktuose, nekilnojamo turto kadastro duomenų keitimui, panaikinimui nustatyta būtent administracinė procedūra. Tokiais atvejais asmuo savo pažeistas teises gali ginti kreipdamasis į teritorinį registratorių, o nesutinkant su jo sprendimu nekeisti ar nepanaikinti kadastro duomenų, skųsti tokį sprendimą centriniam registratoriui. Teisę į teisminę gynybą tokiu atveju asmuo gali įgyvendinti ne kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl kadastro duomenų formos pripažinimo negaliojančia ar spaudo su žyma panaikinimo, bet Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka centrinio registratoriaus sprendimą skųsdamas administraciniam teismui.

17. Nors apeliantas atskirajame skunde remiasi kasacinio teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl žemės sklypo planų, kurie buvo sudaryti atliekant kadastrinius matavimus, ginčijimo, suformulavo tokią teisės taikymo taisyklę: civilinėse bylose dėl administracinių aktų, priimtų panaudojant kadastrinių matavimų metu sudarytus dokumentus, panaikinimo nėra pagrindo reikšti ir nagrinėti reikalavimų dėl kadastrinių matavimų metu sudarytų faktinio pobūdžio dokumentų (aktų, planų, schemų, abrisų ir kitokių) panaikinimo (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad tarpiniai dokumentai, pvz., faktinius duomenis apie kadastro objektus turintys dokumentai, kaip šiuo atveju nekilnojamo turto kadastro duomenų forma, kuri nelaikytina administraciniu aktu ar sprendimu, kuriame būtų suformuluotos asmenų teisės bei pareigos, nesudaro savarankiško nagrinėjimo dalyko. Vadinasi, ieškovo pareikštas reikalavimas dėl kadastro duomenų formos pripažinimo negaliojančia ir spaudo žymos formoje panaikinimo negali būti savarankišku reikalavimo dalyku ir ginčo teisme objektu. Kaip nurodo pats ieškovas, ieškinį jis reiškia tam, kad galėtų apginti savo teises administracinėje byloje, t. y. siekia nuginčyti vieną iš dokumentų, kuriame nurodyti kadastro objekto duomenys, ir kuriuo remiasi administracinis teismas. Vien tai, kad ieškovo minimame administracinio teismo sprendime buvo pavartotas žodis „nuginčyti“, nereiškia, kad ieškovas privalo ginčyti kadastro duomenų formą civilinio proceso tvarka reikšdamas ieškinį.

18. Nors apeliantas teigia, kad nenustačius ieškinio trūkumų buvo pažeistos jo teisės, tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kuris nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teismas turi teisę iš karto atsisakyti priimti ieškinį, o nutartyje teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 3 dalis). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes jo ieškinio reikalavimai negali būti nagrinėjami teisme.

19. Kiti ieškovo atskirojo skundo argumentai, susiję su pretenzijomis VĮ Registrų centras neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl nutarties, kuria atsisakyti priimti ieškinį, teisėtumo.

20. Atsižvelgus į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių ieškinio priėmimo klausimą, todėl naikinti ją remiantis ieškovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 12 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.