Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-1488-1047/2021

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-05-20
Bylos Nr.: eI3-1488-1047/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04103-2020-5
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Beata Martišienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Tomas Blinstrubis
Pareiškėjas: V. M.
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Biržų šilumos tinklai, Biržų miesto Vytauto g. 61 daugiabučio namo savininkų bendrija
Atsakovas: valstybės įmonei „Registrų centras“, ,,Registrų centras"

Kategorijos

19.3Nekilnojamojo turto kadastras ir registras
55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. eI3-1488-1047/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04103-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3; 55.1.3

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui V. M. ir pareiškėjo advokatui V. K. advokato padėjėjui A. Š.,atsakovės atstovei L. K.,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui V. J.,

trečiojo suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovei advokatei I. B., pirmininkui D. K.,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovei valstybės įmonei „Registrų centras“, tretieji suinteresuotieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti 2020 m. lapkričio 11 d. valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimą Nr. NCSPR-77 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą atkurti įrašą apie pareiškėjo patalpų šildymo būdą: Nekilnojamojo turto kadastre nekilnojamojo daikto – patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Biržai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis apie šildymą įrašant „Vietinė šildymo sistema“ ir „Dujinis šildymas“.

Skunde nurodo, kad tiek uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija) negali būti laikomi suinteresuotais asmenimis dėl įrašo keitimo valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centras dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Biržai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpos), šildymo būdo, kadangi autonominė dujinė šildymo sistema Patalpose buvo jau seniai, ji nebuvo pakeista, UAB (duomenys neskelbtini) ginčo patalpoms šilumos neteikia. Be to, į pareiškėjo patalpas buvo užėjęs Biržų miesto savivaldybės viešojo skyriaus pareigūnas, patikrinti kokia yra sumontuota šildymo sistema. Po patikrinimo nustatyta, kad patalpose įrengtas dujinis šildymas. Todėl VĮ Registrų centras duomenų bazėje turėtų taip pat būti įrašyti šie duomenys.

Pareiškėjui nėra žinoma, kokias teisines pasekmes UAB (duomenys neskelbtini) sukelia įrašo VĮ Registrų centro duomenų bazėje įrašytas pakeitimas, nes patalpos nėra jos nuosavybė bei patalpose nėra centrinio-kolektorinio šildymo sistemos dalis. Pažymi, kad Sprendime ir UAB (duomenys neskelbtini) dokumentuose nurodyta, kad pareiškėjas yra neteisėtai ir savavališkai įsirengęs dujinį šildymą. VĮ Registrų centras esančioje duomenų bazėje prie skilties šildymas yra pažymėtas brūkšnelis, kas patvirtina, jog centrinio šildymo nebėra, nors tuo pačiu privalo būti įrašas, kuris nurodytų, kokia yra įrengta šildymo sistema. Mano, kad Komisija nenagrinėja dokumentų teisėtumo ar neteisėtumo, todėl nepagrįstai pakeitė įrašą duomenų bazėje ir viršijo savo kompetenciją.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, UAB (duomenys neskelbtini), kreipdamiesi į Komisiją, nesąžiningai nuslėpė faktą, kad jų tikslas yra priversti pareiškėją jam priklausančias Patalpas prijungti prie bendros Biržų miesto šildymo sistemos, nors jau anksčiau nagrinėjamoje Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. civilinėje byloje Nr. 2S-536-227/2019 buvo išaiškinta, kad to padaryti be Patalpų savininko neįmanoma. Šildymas iš centralizuotų šildymo sistemų Biržuose yra pats brangiausias visoje Lietuvoje. Be to, šiuo metu vyksta namo renovacijos darbai ir Bendrija siekia pasinaudoti lengvatiniu finansavimu gaunamu iš UAB „Būsto energijos taupymo agentūra“.

Tvirtina, kad pareiškėjo patalpose nuo 2002 m. teisėtai įrengta autonominė dujinio šildymo sistema. Tai patvirtina buto (patalpos) kadastro duomenys, užfiksuoti 2001 m. birželio 6 d. 1 D formoje bylos Nr. 1928, kurioje nurodyta, kad šildymas yra centrinis, o po 2020 m. birželio 10 d. atlikto patikrinimo ties šildymo grafa parašyta „Centrinis šildymas“ nebeliko, liko tik pažymėtas brūkšnelis. Kadastro išraše taip pat nurodyti duomenys pagal 2020 m. birželio 10 d. pakeitimus.

Nurodo, kad Panevėžio apygardos teismas nustatė, kad dėl tariamo šildymo sistemos įrengimo neteisėtumo, įrodymus turėtų pateikti Bendrija, tačiau Bendrija šio sprendimo neapskundė. Panevėžio apygardos teismo sprendime yra nurodyta, kad dujinis šildymas Patalpose teisėtai egzistuoja nuo 2002 m.

Pažymi, kad Bendrija nepateikė ieškinio su reikalavimu dėl pareiškėjo įpareigojimo prisijungti prie centralizuotos šildymo sistemos ar, kad būtų pripažinta, jog pareiškėjas neteisėtai atsijungė nuo centralizuotos šildymo sistemos. Panevėžio apygardos teismas 2019 gruodžio 12 d. civilinėje byloje Nr. 2S-719-280/2019 nurodė, kad be V. M. sutikimo nei namo Bendrija, nei kiti asmenys negali keisti jo šildymo sistemos. Apie šias aplinkybes taip pat žinojo Komisija, kurios Sprendime uždėtas antspaudas „Negalioja“. Antspaudas uždėtas 2004 m. gruodžio 14 d., tačiau dokumentas nepasirašytas, nors parašas yra privalomas tokio antspaudo rekvizitas. Iš antspaudo turinio nėra aišku, kas yra panaikinta, todėl Komisija negalėjo dokumentu vadovautis.

Žemesnės instancijos teismas

Akcentuoja, kad 2020 m. birželio 10 d. pakeitimus įtvirtintus 1 D formoje, jog centrinio šildymo nebėra, pasirašė registro technikė V. P.. Taip pat šiuos duomenis tikrino ir pasirašė grupės vedėja J. Z.. Visgi, susipažinus su archyvine byla, tą pačią dieną, t. y. 2002 m. birželio 10 d., buvo užregistruota dar viena 1 D forma, kuri yra priešinga prieš tai minėtai 1 D formai. Paskesnėje 1 D formoje nurodyta, kad šildymas yra iš centralizuotų sistemų, be to, ją parengė tik viena kadastro specialistė D. G., tačiau grupės vedėjos I. R. parašo nėra. Taigi, vien šio fakto užtenka, kad minėta forma nebūtų vadovaujamasi. Be to, prie minėtos formos pridėtas priedas ant kurio 2004 m. gruodžio 14 d. uždėtas antspaudas panaikintas, tačiau nenurodant vardo, pavardės ir parašo. Būtent šiuo įrašu Sprendime ir rėmėsi Komisija, nors ir ant jo nėra asmens rekvizitų.

Pažymi, kad A. D. įmonės 2004 m. gruodžio 14 d. prašymas VĮ Registrų centrui patvirtina, jog atlikti statinių statybos ir griovimo darbai, atitinka užfiksuotų statinių būklę, t. y. pagal paskutinę 2002 m. birželio 10 d. patalpos inventorizaciją, kurioje nurodyta, kad tuo metu centrinio šildymo nebebuvo.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti.

Šalies argumentai

Pažymi, kad pareiškėjas pats skunde teismui nurodo, kad Patalpos kadastro duomenų byloje, kurioje duomenų fiksavimo data yra 2001 m. birželio 6 d., ties šildymo grafa nurodyta, kad Patalpoje yra centrinis šildymas. Šias aplinkybes patvirtina 2001 m. birželio 6 d. rengta 1 D forma „Buto

(patalpos) kadastro duomenys“. Taigi Patalpoje buvo centrinis šildymas ir UAB (duomenys neskelbtini), kaip šilumos tiekėjas, byloje yra suinteresuotas asmuo. Be to, UAB (duomenys neskelbtini) 2002 m. rugsėjo 19 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 579 kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl savavališko šildymo sistemos Patalpoje atsijungimo nuo centralizuotų šildymo sistemų ir buvo sudaryta komisija, kuri 2002 m. spalio 28 d. aktu tuometinį Patalpos savininką įpareigojo gauti reikiamus dokumentus atsijungti nuo centralizuotų šilumos tinklų ir įrengti autonominę šildymo sistemą.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir Registras) įrašyti nekilnojamojo daikto duomenys laikomi klaidingais, jeigu jie neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, o ne faktinių duomenų. Todėl minėtas Statinio techninės priežiūros 2020 m. lapkričio 26 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. TP-75 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kurį pareiškėjas pateikė teismui, neįrodo skundžiamo Komisijos Sprendimo neteisėtumo ir nagrinėjant pareiškėjo skundą yra nereikšmingas. Be to, jis netgi yra priimtas vėliau, nei buvo priimtas šioje byloje ginčijamas Komisijos Sprendimas. Prie Patalpų duomenų, nuo 2001 m. liepos 2 d. įregistravimo iki 2019 m. vasario 5 d. duomenų ištaisymo Registre buvo įrašyta „Centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų“. Taip pat tuometinio savininko A. D. įmonės kartu su 2002 m. gruodžio 12 d. prašymu pateiktoje 2002 m. birželio 10 d. parengtoje kadastro duomenų byloje jokių duomenų apie vietinį ar dujinį šildymą nebuvo, nebuvo pateikti ir dokumentai, patvirtinantys centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų atjungimo ir vietinio dujinio šildymo įrengimo Patalpoje teisėtumą. Atsakovo vertinimu, Kadastro tvarkytojas, neturėdamas jokio teisinio pagrindo, patvirtinančio šildymo būdo pakeitimo teisėtumą (2002 m. rugsėjo 17 d. Pripažinimo tinkamu naudoti akte jokių duomenų apie šildymo sistemos keitimą taip pat nebuvo), taikydamas klaidos taisymo procedūrą, Kadastre nepagrįstai pakeitė Patalpos šildymo būdą.

Tvirtina, kad pareiškėjas vadovaujantis Įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 13 straipsniu, norėdamas Registre įrašyti naujus Patalpos kadastro duomenis apie šildymą, turėtų pateikti prašymą įrašyti Patalpos kadastro duomenis į Kadastrą, kadastro duomenų bylą (kurioje būtų nurodytas vietinis dujinis šildymas) ir dokumentą, patvirtinantį šildymo būdo pakeitimo teisėtumą. Tačiau tokių dokumentų nei pareiškėjas, nei ankstesnis Patalpos savininkas Kadastro tvarkytojui nebuvo pateikę.

Mano, kad Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. civilinėje byloje Nr. 2S-719-280/2019 ginčo dalykas buvo proceso atnaujinimas civilinėje byloje Nr. S2-5590-434/2019 pagal Bendrijos prašymą dėl leidimo įeiti į V. M. nuosavybės teise priklausančią Patalpą. Be to, minėtoje civilinėje byloje nedalyvavo UAB (duomenys neskelbtini). Taigi civilinės bylos ginčo dalykas ir dalyvaujantys asmenys nesutampa, todėl pareiškėjo teiginiai, kad Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-719-280/2019 nustatyti ir įtvirtinti prejudiciniai faktai, yra nepagrįsti.

Teigia, kad Kadastro tvarkytojas, o ne Komisija, įrašo duomenis. Duomenys į Kadastrą įrašomi iš pateiktų dokumentų, nustatytų Įstatymo 12 straipsnyje, o ne pagal faktinę situaciją. Komisija nepriima sprendimų registruoti nekilnojamųjų daiktų. Komisija, gavusi suinteresuoto asmens skundą, vertina, ar Kadastro tvarkytojo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir atitinkamai priima vieną iš Įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nurodytų sprendimų. Be to, tai, kad 2002 m. birželio 10 d. parengtoje Patalpos kadastro duomenų byloje nebuvo nurodyta, koks Patalpoje yra šildymo būdas, Kadastro tvarkytojui neleidžia daryti išvados, kad Patalpoje centrinis šildymas buvo pakeistas į vietinį dujinį šildymą, kad jis buvo pakeistas teisėtai bei į Kadastrą įrašyti kadastro duomenų byloje ir Pripažinimo tinkamu naudoti akte nesančių duomenų, nes tokie duomenys turėjo būti nurodytuose dokumentuose.

Akcentuoja, kad 2004 m. gruodžio 14 d. V. M. nebuvo Patalpos savininkas, todėl 2002 m. birželio 10 d. rengtos 1 D formos panaikinimui ir jos perrašymui jo sutikimas 2004 m. gruodžio 14 d. neturėjo būti gautas. Tuo metu Patalpos savininkas buvo A. D. įmonė. Tuometinis Patalpos savininkas pretenzijų dėl 2002 m. birželio 10 d. rengtos 1 D formos 2004 m. gruodžio 14 d. panaikinimo (kurioje prie duomenų apie šildymą buvo nurodytas brūkšnelis) ir naujos 1D formos 2004 m. gruodžio 14 d. perrašymo (kurioje prie duomenų apie šildymą buvo nurodytas centrinis šildymas) pretenzijų nereiškė. Taigi Patalpos savininkas su minėtos formos panaikinimu ir surašymu sutiko.

Nurodo, kad minėta 1 D forma nėra teisės aktų nustatyta tvarka panaikinta, todėl yra galiojanti, kaip pagrįstai nurodė Komisija. Pareiškėjo Kadastro tvarkytojui 2019 m. vasario 5 d. pateikta rengta 1 D forma buvo panaikinta. Tai, kad pareiškėjas turi 1 D formą, kurioje nėra duomenų apie jos panaikinimą, nepatvirtina, kad ji yra galiojanti.

Mano, kad Komisija skundžiamame Sprendime pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas, pasirašydamas 2013 m. gruodžio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3 ir 2013 m. gruodžio 9 d. perdavimo-priėmimo aktą, turėjo domėtis perkamu turtu, kokie Patalpos duomenys įregistruoti Registre. Be to, 2013 m. gruodžio 18 d. įregistravus pareiškėjo nuosavybės teisę į Patalpą, jam buvo išduotas 2013 m. gruodžio 18 d. Registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame buvo aiškiai nurodyta, kad Patalpos šildymas yra „Centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų“.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrija atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Nurodo, kad 2017 m. gegužės 11 d. visuotinio butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolu patvirtintas namo renovacijos Investicinis planas. Visi susirinkimo sprendimai priimti vienbalsiai „Už“, dalyvavo ir pasirašė ginčo Patalpų savininkai – pareiškėjas su sutuoktine. Be to, 2018 m. gegužės 9 d. visuotiniame butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime pritarta namo atnaujinimo (modernizavimo) techninio projekto sprendiniams. Bendrijos teigimu, jokie Bendrijos narių ir visuotinių savininkų susirinkimų sprendimai, kuriais vienbalsiai pritarta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planui ir 2018 m. gegužės 9 d. techniniam projektui nebuvo ginčyti, jie yra galiojantys, privalomi ir vykdytini.

Teigia, kad pareiškėjas 2019 m. vasario pabaigoje Bendrijos pirmininkui telefonu nurodė, jog jo patalpose įrengtas dujinis šildymas ir pareiškėjas nebesutinka su techniniame projekte numatytu centriniu kolektoriniu šildymu, atsisako vykdyti anksčiau susirinkimuose priimtus sprendimus. Taigi renovacijos užbaigimas negalimas išimtinai dėl V. M. veiksmų – jis neleidžia patekti į jo patalpas atlikti darbų pagal projektą. Dėl to kiti gyventojai kasdien patiria finansinius nuostolius dėl neužbaigtos renovacijos ir patiria šilumos nuostolius dėl neizoliuotų, nešildomų V. M. patalpų (savavališkai atsijungus nuo centrinio šildymo, jo patalpos neapšiltintos), nuo 2019 m. gegužės mėnesio vyksta teisminiai ginčai.

Pažymi, kad pareiškėjas klaidingai traktuoja Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį Nr. 2S-719-280/2019. Laikytina, kad vien dujinio šildymo įrengimas nėra pakankamas pagrindas atsijungimą nuo centrinio šildymo laikyti teisėtu, jei visos imperatyvios atsijungimo sąlygos neįvykdytos, todėl kadastro duomenys ištaisyti pagrįstai. Pareiškėjas vienintelis iš (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo butų ir patalpų savininkų nevykdo techninio renovacijos projekto, veikia prieš taikų ginčų sprendimą, piktnaudžiauja procesu (dėl to bylos yra sudėtingos ir didelės apimties), prevencinį ieškinį teikė tik norėdamas sustabdyti techninio projekto vykdymą, nors jis / jo sutuoktinė tris kartus raštu techniniam projektui pritarė.

Tvirtina, kad Komisijos priimtame Sprendime paneigti pareiškėjo teiginiai apie dujinio šildymo teisėtumą ir konstatuota, kad Registre 2019 m. vasario 5 d. įrašyti duomenys apie Patalpos šildymą – „Vietinė šildymo sistema“ ir „Dujinis šildymas“ – neatitinka 2002 m. birželio 10 d. kadastro duomenų bylos. Pareiškėjas, skunde tvirtindamas, kad jo patalpose dujinis šildymas teisėtas, nepateikia jokių atsijungimo nuo centrinio šildymo sistemų dokumentų. Vien tai, kad pareiškėjo patalpose savavališkai įrengtas dujinis katilas, nelemia atsijungimo nuo centrinio šildymo teisėtumo – turi būti atliktos imperatyvių teisės normų nustatytos procedūros, gauti reikalingi dokumentai. Be to, pareiškėjas neturi jokių dokumentų, kurie patvirtintų kadastro duomens (šildymo sistemos) keitimo (iš centrinio šildymo į vietinį šildymą) teisėtumą.

Teigia, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2002 m. rugsėjo 19 d. tarnybiniu pranešimu informavo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kad A. D. įmonė, vykdydama kavinės „Apaščia“ kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos darbus, neturėdama įmonės techninių sąlygų, leidimo, šildymo sistemos pakeitimo projekto, savavališkai atliko šildymo sistemos atjungimo darbus, tuo pažeisdama galiojančius statybos reglamentus ir namo gyventojų interesus. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjas iki 2002 m. lapkričio 28 d. buvo įpareigotas pateikti dokumentus, patvirtinančius šiuos pakeitimus, tačiau dokumentai nepateikti iki šiol.

Bendrijos teigimu, pareiškėjas formuluoja deklaratyvaus pobūdžio subjektyvius pasvarstymus dėl 1 D formos, tačiau esminis dalykas yra tai, jog net jei nurodyta, jog centrinio šildymo nėra, tai automatiškai nereiškia, jog yra teisėtas dujinis ar koks kitas įteisintas šildymo būdas. Taigi, pareiškėjui neturint teisėtą atsijungimą patvirtinančių dokumentų, jis išlieka centrinės šildymo sistemos vartotoju.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti visiškai.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovas prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovai palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą` atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo nutarta panaikinti VĮ Registrų centras Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Panevėžio skyriaus 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. NS-8164(14.1E) „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų“ ir priimti naują sprendimą – ištaisyti Patalpos duomenis apie šildymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje rašytinių duomenų nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 20 d. pateikė prašymą VĮ Registrų centras „Dėl netikslių ir klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų (duomenys neskelbtini) , taisymo“, kuriame prašė pareiškėjo Patalpų netikslius ir klaidingus duomenis patikslinti ir ištaisyti arba neišsamius papildyti.

VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Panevėžio skyrius 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. NS-8164 (14.E) „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų“ UAB (duomenys neskelbtini) prašymo netenkino. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 35/7967 įrašyti duomenys atitinka dokumentus. Kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, todėl juos tikslinti nėra teisinio pagrindo.

UAB (duomenys neskelbtini), nesutikdama su minėtu sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuriuo prašė panaikinti teritorinio registratoriaus sprendimą, kiek tai susiję su Patalpos šildymu.

Komisija, išnagrinėjusi pateiktus duomenis, 2020 m. lapkričio 10 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame nutarė panaikinti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Panevėžio skyrius 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. NS-8164 (14.1E) „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų“, kuriuo atsisakyta tenkinti prašymą Kadastre patikslinti Patalpos kadastro duomenis apie šildymą ir priimti naują sprendimą, t. y. UAB „Biržų šilumos tinklai“ 2020 m. rugpjūčio 20 d. prašymą Nr. 120 netikslius ir klaidingus duomenis patikslinti ir ištaisyti arba neišsamius papildyti dėl Patalpos – šildymas – šildymo būdas – (neįteisintas, vietinė sistema savavališka), tenkinti ir ištaisyti Patalpos duomenis apie šildymą: „Vietinė šildymo sistema“ ir „Dujinis šildymas“ į „Centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų“.

Pareiškėjas, kuris yra Registre nurodytas kaip Patalpų savininkas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisinius santykius, atsirandančius dėl nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos ir su šių teisių suvaržymais susijusių juridinių faktų registravimo, reguliuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 4 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) bei šio Įstatymo įgyvendinimą reglamentuojantys poįstatyminiai teisės aktai. Registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Registre, teisingumą ir apsaugą. Registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Įstatymo 5 straipsnis).

Įstatymo 33 straipsnyje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų (1 dalis). Techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Techninės klaidos taisomos neatlygintinai ir apie klaidos ištaisymą pranešama prašymą ištaisyti duomenis padavusiam asmeniui bei asmeniui, tiesiogiai susijusiam su taisomais duomenimis apie nekilnojamojo turto registre įregistruotas daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus (2 dalis).

LVAT praktikoje, aiškinant Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio nuostatas, yra pažymėta, kad būtina sąlyga techninio pobūdžio klaidų taisymo procedūrai atlikti yra fakto, kad toks ištaisymas nepažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtų interesų, konstatavimas. Jeigu yra pagrindas manyti, kad prašomas Nekilnojamojo turto registro duomenų ištaisymas gali pažeisti teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus, taisymo procedūra negalima (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-1020/2003). Nekilnojamojo turto registro klaidų taisymas turi būti išskirtinė procedūra, taikoma išimtiniais atvejais, kai nekyla abejonių dėl techninio pobūdžio klaidos buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-502-725/2009).

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) (toliau – ir Kadastro įstatymas) 15 straipsnyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta teritorinių registratorių priimtų sprendimų skundimo tvarka mutatis mutandis taikoma ir skundžiant Kadastro tvarkytojo sprendimus (1 dalis). Suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad Kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų. Kadastro tvarkytojas, gavęs tokį prašymą, per 5 darbo dienas turi jį išnagrinėti ir priimti sprendimą. Apie priimtą sprendimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos Kadastro tvarkytojas raštu praneša suinteresuotam asmeniui (2 dalis).

Pareiškėjas teigia, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir Bendrija nėra suinteresuoti asmenys Įstatymo 33 straipsnio ir Kadastro įstatymo 15 straipsnio prasme. Teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Pirma, Bendrija yra suinteresuotas asmuo, nes ji įsteigta Pastate, kuriame yra Patalpos. Taigi Bendrija turi materialinį teisinį suinteresuotumą Registro įrašais dėl Patalpų, esančių Pastate. Antra, UAB (duomenys neskelbtini) veikia pagal 2017 m. gegužės 11 d. pavedimo sutartį, sudarytą tarp Bendrijos ir UAB (duomenys neskelbtini) dėl Pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo. Taigi UAB (duomenys neskelbtini) turi materialinį teisinį suinteresuotumą Registro įrašais, nes yra Pastato renovacijos projekto vykdytojas, organizuoja ir administruoja renovacijos projekto parengimą ir įgyvendinimą, atlieka visus administracinius ir teisinius veiksmus, susijusius su renovacijos projekto įgyvendinimu.

Teismas itin kritiškai vertina tai, kad Patalpos registracija Registre naudojama šalių tarpusavio ginčams spręsti, nes Registro tvarkytojas ginčų tarp šalių nesprendžia, tai daro atitinkamos kompetencijos teismas. Šioje byloje teismas analizuos ir vertins tik šalių ginčą dėl Registro duomenų ištaisymo. Kitų tarp šalių ginčų (dėl ne / teisėto atsijungimo, pateikimo į patalpas ir kt.) teismas nesprendžia ir dėl tokių argumentų nepasisako.

Teismas konstatuoja, kad, pirma, nagrinėjamoje byloje UAB (duomenys neskelbtini) prašė ištaisyti klaidą kitokiu būdu nei nusprendė Komisija. UAB (duomenys neskelbtini) prašė įrašą „Vietinė šildymo sistema“ ir „Dujinis šildymas“ ištaisyti į „Neįteisintas, vietinė sistema savavališka“. Komisija įrašą „Vietinė šildymo sistema“ ir „Dujinis šildymas“ ištaisė į „Centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų“. Taigi Komisija tenkino UAB „(duomenys neskelbtini) prašymą iš dalies: įrašą ištaisė, tačiau ne taip, kaip prašė UAB (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad taip, kaip prašė UAB (duomenys neskelbtini), taisyti Registro įrašų negalima: faktai, kuriuos prašė įrašyti taisant klaidą UAB (duomenys neskelbtini) yra teisminio ginčo dalykas. Taigi darytina išvada, kad Komisija UAB (duomenys neskelbtini) paprašius ištaisė duomenis į savo iniciatyva nustatytus tikslius ir atitinkančius dokumentus.

Antra, Komisijos Sprendime nurodyta, kad duomenys ištaisomi remiantis tuo, kad Registre įrašyti Patalpos duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Tarp šalių kilo ginčas, kas yra dokumentai, kurių pagrindu duomenys įrašyti į Registrą, ir koks jų turinys.

Pareiškėjas prašo vadovautis 2002 m. birželio 10 d. Buto (patalpos) kadastro duomenų 1 priedo D forma, bylos Nr. 1928, kurią 2002 m. birželio 10 d. užpildė V. P. ir J. Z. ir 2002 m. birželio 24 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktu. Komisija Sprendime vadovavosi 2004 m. gruodžio 14 d. surašyta Patalpos kadastro duomenų forma 1 D (kadastro duomenų užfiksavimo data 2002 m. birželio 10 d.). Teismas pritaria atsakovo pozicijai, kad šiuo metu reikia vadovautis naujausia nenuginčyta Patalpos kadastro duomenų forma 1 D. Tokia nagrinėjamu atveju yra 2004 m. gruodžio 14 d. surašyta Patalpos kadastro duomenų forma 1 D, kurioje nurodyta, kad Patalpos šildymas yra „Centrinis šildymas iš centr. sist“ (kalba netaisyta). Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos ribos lemia, kad teismas nesprendžia, ar 2004 m. gruodžio 14 d. surašyta Patalpos kadastro duomenų forma 1 D yra teisėta ir galiojanti. Argumentų dėl jos pasirašymo, datos, buvimo vietos (yra / nėra el. sistemoje), dėl ankstesnės formos panaikinimo teisėtumo (pareiškėjas nurodė, kad tėra tik antspaudas be parašų) teismas nenagrinėja, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (reikalavimas skunde dėl šios formos panaikinimo nesuformuluotas, pareiškėjas neprašė stabdyti bylos, kol jis nuginčys minėtą formą ir t.t.).

Taip pat teismas pritaria atsakovo pozicijai, kad 2002 m. birželio 24 d. Pripažinimo tinkamu naudoti akte nėra nurodyta, kad Patalpų šildymas teisėtai pakeistas atsijungiant nuo centrinio šildymo ir įrengiant vietinį dujinį. 2002 m. birželio 24 d. Pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodyta, kad „Projekte numatyti inžineriniai tinklai ir įrenginiai yra sumontuoti, išbandyti ir statytojo priimti aktais, išvardintais šio akto 2 priede“ (8 punktas). Lauko inžineriniai tinklai bei statinio inžinerinė įranga (šildymo <...> sistemos) yra patikrinti valstybinės priežiūros institucijų, aptarnaujančių bei naudojančių įmonių ir pripažinti tinkamais“ (9 punktas). Teismo vertinimu, pažodžiui bei sistemiškai vertinant minėtas tekstas nepatvirtina, kad dokumente nurodytas vietinis šildymas dujomis.

Trečia, pagal Įstatymą, Kadastro įstatymą ir LVAT praktiką būtina sąlyga techninio pobūdžio klaidų taisymo procedūrai atlikti yra fakto, kad toks ištaisymas nepažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtų interesų, konstatavimas. Jeigu yra pagrindas manyti, kad prašomas Nekilnojamojo turto registro duomenų ištaisymas gali pažeisti teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus, taisymo procedūra negalima (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-1020/2003). Nagrinėjamu atveju Komisija konstatavo, kad įrašo ištaisymas nepažeis pareiškėjo interesų. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo interesas yra, kad jo valdomo turto įrašai būtų teisingi, todėl klaidos ištaisymas (perrašymas tiksliai iš dokumentų) jo interesų nepažeidžia. Taip pat pritartina, kad pareiškėjas 2013 m. gruodžio 19 d. įsiregistravęs savo nuosavybės teises registre, žinojo, kad nusipirko Patalpą, kurioje įregistruotas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų (nes tokį išrašą buvo gavęs iš Registrų centro). Todėl kitokie pareiškėjo lūkesčiai nėra teisiškai pagrįsti.

Teismas itin neigiamai vertina atsakovo elgesį, kai jis 2019 m. vasario 5 d. pareiškėjo prašymu ištaisė klaidą ir įrašą „Centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų“ pakeitė į „Vietinė šildymo sistema“ ir „Dujinis šildymas“, o po to 2020 m. lapkričio 11 d. skundžiamu Sprendimu vėl ištaisė įrašą „Vietinė šildymo sistema“ ir „Dujinis šildymas“ pakeisdamas į „Centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų“. Tačiau toks elgesys (įrašų klaidų taisymas 2 kartus per 2 metus) nekeičia fakto, kad skundžiamu Sprendimu įrašas atitinka dokumentus (nenuginčytą teisės aktų nustatyta tvarka 2004 m. gruodžio 14 d. surašytą Patalpos kadastro duomenų formą 1 D, 2002 m. birželio 24 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktą). Taigi susidarė netipinė, bet išskirtinė situacija, kai nekyla abejonių dėl techninio pobūdžio klaidos buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-502-725/2009).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovas tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Atmetus pagrindinį pareiškėjo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas – įpareigoti atsakovą atkurti įrašą apie pareiškėjo patalpų šildymo būdą: Nekilnojamojo turto kadastre nekilnojamojo daikto – patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis apie šildymą įrašant „Vietinė šildymo sistema“ ir „Dujinis šildymas“. Taigi pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl teismo išlaidų atlyginimas jam nepriklauso. Teismas atmeta pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija prašė pareiškėjo skundą atmesti, priteisti 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl gali būti sprendžiama dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Nuostatos dėl išlaidų atlyginimo įtvirtintos ABTĮ 40 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnyje bei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimą, 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos).

Nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija 2019 m. rugpjūčio 2 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokate I. B.. Bendrija patirtas bylinėjimosi išlaidas grindžia 2021 m. balandžio 29 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. S2021/261 ir 2021 m. gegužės 3 d. Swedbank mokėjimo nurodymu (mokėjimo paskirtyje nurodyta – sąskaita už teisines paslaugas administracinėje byloje Nr. eI3-1488-1047/2021).

Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Teisinių paslaugų teikimo metu (atsiliepimas teismui pateiktas 2020 m. gruodžio 31 d.) užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo atitinkamai 1 398,5 Eur (2020 m. II ketvirtis).

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už atsiliepimo parengimą taikomas koeficientas – 2,5 (2,5 x 1 398,5 Eur = 3 496,26 Eur). Prašoma priteisti už atsiliepimo parengimą 1 000 Eur suma neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.2 punkto nustatyto užmokesčio dydžio, todėl gali būti priteistina trečiajam suinteresuotam asmeniui Bendrijai.

Teismas, įvertinęs tai, kad išlaidų dydis yra pagrįstas apmokėjimą už šias paslaugas patvirtinančiais dokumentais bei neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus įkainio dydžio, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai iš pareiškėjo V. M. priteisia 1 000 Eur už suteiktas teisines paslaugas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. M. skundą atmesti.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai iš pareiškėjo V. M. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Asta Adamonytė-ŠipkauskienėTomas BlinstrubisBeata Martišienė