- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-21
- Bylos Nr.
- 1A-287-462/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16930-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius, Edita Lapinskienė, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- A. B., V. R.
- Advokatai
- Edvardas Staponkus
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 2.4.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Eduardo Maškevičiaus ir Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-09-10 nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. B. paskirta galutinė 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-03-05 nuosprendžiu paskirta bausme ir A. B. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 85 (aštuoniasdešimt penkių) parų areštas.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į arešto bausmės laiką A. B. įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas – 2 (dvi) paros nuo 2019-04-26 iki 2019-04-27, ir nustatyta, kad A. B. privalo atlikti 83 (aštuoniasdešimt trijų) parų arešto bausmę.
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-09-10 nuosprendžiu taip pat nuteistas V. R., tačiau dėl šio asmens apeliacinis skundas negautas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. B. nuteistas už tai, kad su V. R., veikdami kartu, 2019-04-22 nakties metu (tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) (duomenys neskelbtini), akumuliatoriniu suktuvu atsukę J. Č. priklausančio ūkinio pastato durų vyrius, įsibrovė į pastato vidų ir pagrobė A. Č. priklausantį turtą – 27 vnt. pastolių kojų, 5 vnt. įstrižainių, 2 vnt. įstrižainių atraminių laikiklių, 16 vnt. pastolių dangčių, 1 pusinę koją, 29 vnt. pastolių kojų reguliatorių, 8 vnt. ankerių, 3 vnt. atraminių laikiklių, 13 vnt. spynų, 9 vnt. ankerių tvirtinimo detalių ir 14 vnt. pastolių atraminių laikiklių, taip padarydami nukentėjusiajam 2 700 Eur vertės turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. (toliau – ir apeliantas) nesutinka su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-09-10 nuosprendžiu, prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą arba baudą. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir apeliantui už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrė aiškiai neproporcingai per griežtą ir teisingumo principui prieštaraujančią arešto bausmę. Skunde nurodoma, jog tiek apelianto asmenybės, tiek jo padaryto nusikaltimo pavojingumo, atsižvelgiant į jo padarymo aplinkybes, laipsnis yra daug mažesnis, negu rūšinis šios nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo, tačiau pirmosios instancijos teismas netaikė švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės rūšies (BK 54 straipsnio 3 dalis). Apelianto teigimu, įvertinus jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo požiūrį ir elgesį po nusikaltimo padarymo, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ir neproporcinga įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad, vertinant jo asmenybės pavojingumą, reikia atsižvelgti į tai, kad jis yra jauno amžiaus, seniūno charakterizuojamas gerai, augina ir išlaiko mažametį vaiką, gyvena darnioje pasitikėjimo vertoje šeimoje, su ja palaiko tvirtus socialinius ryšius ir ji apeliantui daro teigiamą įtaką; visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė išsamius parodymus apie esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jo parodymai prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo byloje. Apeliantas neigiamai vertina tokį savo poelgį ir gailisi dėl tokių savo veiksmų. Apeliantas po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo daugiau jokių naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų (nusižengimų) nepadarė, rimtai pergalvojo ir pasmerkė tokį savo poelgį, atsisakė svaigalų, pakeitė savo gyvenimo būdą, atsiribojo nuo neigiamą įtaką darančių draugų, visą savo dėmesį skiria tik darbui ir šeimai, tai, apelianto manymu, rodo akivaizdžiai mažesnį jo pavojingumo visuomenei laipsnį, norą ir realiai daromus žingsnius pasitaisyti, gyventi dorai bei laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Nėra pagrindo manyti, kad, paskyrus švelnesnės rūšies bausmę, apeliantas galėtų vėl daryti kitas nusikalstamas veikas. Apeliantas visiškai atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą sugrąžindamas pagrobtus daiktus ir dar sumokėdamas 300 Eur nuostoliams atlyginti, su nukentėjusiuoju susitaikė ir šis apeliantui atleido, jokių pretenzijų neturi. Apeliantui paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, būtų padaryta reali neigiama įtaka jo teigiamiems socialiniams ryšiams – nutrūktų ryšys su tėvais, artima drauge, mažamečiu vaiku, be to, apeliantas nebegalėtų dirbti ir padėti šeimai finansiškai, mokėti privalomų mokesčių valstybei.
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliantas teigia, kad arešto bausmė už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (taigi, atitinkamai ir subendrinta bausmė) yra per griežta. Be kita ko, apeliantas teigia, kad paskirta bausmė neatitinka teisingumo principo, nes jis yra jauno amžiaus, dirbantis, išlaiko mažametį vaiką, jį su artimaisiais saisto tvirti socialiniai ryšiai. Atsižvelgusi į tai, jog apeliantas nesutinka tik su jam paskirtos bausmės rūšimi, teisėjų kolegija analizuos būtent bausmės nuteistajam A. B. individualizavimo klausimą.
5. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.
6. Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog teisingumo principas, kuriuo vadovaujamasi ir skiriant bausmes, reiškia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimą. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas bei siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-567/2006, 2K-451/2012, 2K-315/2013, 2K-213/2014, 2K-7-5-895/2018 ir kt.).
7. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta sankcija numato šias bausmės rūšis: baudą, areštą, laisvės apribojimą bei laisvės atėmimą iki šešerių metų. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
8. Nagrinėjamu atveju A. B. paskirta arešto bausmė. Nors A. B. nesutinka su šios rūšies bausmės jam paskyrimu, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju būtent arešto bausmė už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką labiausiai atitinka teisingumo bei sąžiningumo principus bei bausmės tikslus. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą nuosavybei, į tai, kad kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus, nors seniūnijos pateiktoje charakteristikoje apibūdinamas kaip asmuo, seniūnijoje nesvarstytas dėl blogo elgesio (t. 1, b. l. 68), tačiau daug kartų baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 69–76), verčiasi individualia veikla (t. 2, b. l. 5), turi mažametį vaiką (t. 2, b. l. 4), į tai, kad nusikaltimą padarė per ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės laikotarpį (t. 1, b. l. 69–76), sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad anksčiau paskirta laisvės apribojimo bausmė neturėjo jam teigiamos įtakos ir atskleidžia A. B. atsainų požiūrį į jam paskirtą švelnesnę bausmę.
9. A. B. apeliaciniame skunde teigia, jog teisingumo principą bei bausmės tikslus atitiktų jam paskirta baudos bausmė. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis A. B., be kita ko, parodė, jog jam kilo mintis, kad pastolius galėtų pavogti ir pardavęs gauti pinigų, kuriais pasigerintų savo sunkią materialinę padėtį (2019-04-27 Liudytojo apklausos protokolas, t. 1, b. l. 98). Atsižvelgiant į tai, jog A. B. materialinė padėtis iki nusikaltimo įvykdymo buvo sunki ir būtent ši aplinkybė jį paskatino daryti nusikalstamą veiką, teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta piniginė sankcija taip pat gali nuteistąjį paskatinti veikti nusikalstamai. Be to, nors baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme A. B. pateikė nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą, tačiau pateikta pažyma pati savaime neįrodo A. B. gaunamų pajamų, o kitų duomenų, patvirtinančių A. B. teiginį, jog jo pajamos per mėnesį sudaro apie 1000 Eur, baudžiamojoje byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu pirmosios instancijos teismui perduota 2019-05-28, minėta pažyma dėl A. B. individualios veiklos vykdymo patvirtina, jog A. B. tik nuo 2019-06-04 vykdo individualią veiklą. Atsižvelgusi į tai, jog, kaip minėta, baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie A. B. gaunamas pajamas, į tai, jog A. B. nuolatinio Lietuvos gyventojo individualią veiklą, remiantis pažymoje išdėstyta informacija, vykdo nuo 2019-06-04, t. y. pradėjo vykdyti iškart po baudžiamosios bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija daro išvadą, jog minėta pažyma pateikta tik kaip vienas iš A. B. charakterizuojančių duomenų, tačiau nepatvirtina jo faktinio darbo ir tuo labiau gaunamų pajamų. Be to, baudžiamojoje byloje taip pat nepateikti duomenys, jog A. B., kaip nurodė apeliaciniame skunde, išlaiko mažametį vaiką. Atsižvelgusi į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sutinka su baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta A. B. paskyrus arešto bausmę.
10. BK 49 straipsnio 3 dalis numato, jog už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju yra nustatyta viena A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe ir apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad, kaip minėta, nagrinėjamu atveju yra nustatyta viena A. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės, atsižvelgusi į tai, kad pavogti daiktai nukentėjusiajam grąžinti ir A. B. papildomai sumokėjo nukentėjusiajam 300 Eur bei su juo susitaikė (t. 2, b. l. 14), nukentėjusysis A. B. pretenzijų neturi (t. 2, b. l. 12), nagrinėjama nusikalstama veika padaryta Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-03-05 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės laikotarpiu, vadovaudamasi BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis bei atsižvelgusi į išdėstytus motyvus, kodėl nagrinėjamu atveju A. B. neskirtina baudos bausmė, konstatuoja, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas paskyrė A. B. tinkamos trukmės arešto bausmę, kurią, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažino vienu trečdaliu.
11. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad anksčiau paskirta bausme BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai nebuvo pasiekti, kadangi A. B. laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu padarė naują nusikalstamą veiką, atsižvelgus į vieną A. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią bei dvi sunkinančias aplinkybes, į tai, jog nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad A. B. iš darbo veiklos gauna pajamų, į tai, kad būtent sunki materialinė padėtis A. B. paskatino daryti nusikalstamą veiką, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, nustatydamas didesnį nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas vidurkis bausmės dydį. Manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus kitos rūšies bausmę, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-09-10 nuosprendis, kuriuo A. B. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta 50 parų arešto bausmė, o subendrinus su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-03-05 nuosprendžiu – 85 parų arešto bausmė, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo A. B. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.