Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią statybų veiklą, teistas tris kartus, paskutinį Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-03-05 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje;

V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji A. B. ir V. R., veikdami kartu, 2019-04-22 nakties metu (tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), (duomenys neskelbtini), akumuliatoriniu suktuvu atsukę J. Č. priklausančio ūkinio pastato durų vyrius, įsibrovė į pastato vidų, iš kur pagrobė A. Č. priklausantį turtą – 27 vnt. pastolių kojų, 5 vnt. įstrižainių, 2 vnt. įstrižainių atraminių laikiklių, 16 vnt. pastolių dangčių, 1 vnt. pusinių kojų, 29 vnt. pastolių kojų reguliatorių, 8 vnt. ankerių, 3 vnt. atraminių, 13 vnt. spynų, 9 vnt. ankerių tvirtinimų ir 14 vnt. pastolių atraminių laikiklių, taip padarydami nukentėjusiajam 2 700 Eur vertės turtinę žalą.

Tokiais veiksmais A. B. ir V. R. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2019-04-22 (duomenys neskelbtini) sėdėjo su V. R. ir dar keliais asmenimis, vartojo alkoholį. Eidamas nusišlapinti, per tarpą tarp lentų pamatė pastolius ir sugalvojo juos paimti. Pastoliai buvo išardyti ir sudėti. Jis kartu su V. R., kuriam pasiūlė paimti pastolius, atsisuko medinių durų vyrius ir įėjo į patalpą. Pripažįsta, kad paėmė visus kaltinamajame akte išvardytus daiktus, kuriuos vėliau patys grąžino nukentėjusiajam ir sumokėjo jam po 300 Eur, o nukentėjusysis patvirtino, kad pretenzijų jiems neturi. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir atsiprašo nukentėjusiojo.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. R. taip pat visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2019-04-22 buvo (duomenys neskelbtini) gėrė alkoholį. A. B. pasiūlė paimti pastolius, kurie buvo netoliese. Jis kartu su A. B., atsisuko medinių durų vyrius ir įėjo į patalpą. Pripažįsta, kad paėmė visus kaltinamajame akte išvardytus daiktus. Vėliau kalinamasis pats paskambino nukentėjusiajam A. Č. ir prisipažino, kad paėmė jo pastolius. Pastolius jam grąžino, be to, sumokėjo kiekvienas po 300 Eur, kaip neturtinę žalą. Kaltinamasis prašau bylą nutraukti susitaikius su nukentėjusiuoju.

Teismo posėdyje davę parodymus kaltinamieji sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorai, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Nežiūrint kaltinamųjų kaltės pripažinimo dėl jiems inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, jų kaltė yra visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu liudytojų, nukentėjusiojo duotais parodymais ir kita rašytine, teismo posėdžio metu ištirta bei BPK 291 straipsnyje nustatytu būdu paskelbta, bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis A. Č. parodė, kad vykdo individualią veiklą – užsiima statybomis. Visus statyboms reikalingus komplektus pirko prieš daug metų ir juos kuriam laikui pasidėjo pas brolį (duomenys neskelbtini) kaime, pastarajam priklausančiame pastate, kurio durys buvo užrakintos pakabinama spyna. 2019-04-24, apie 14:30 val., atvykęs į sandėlį, kuriame laikė visus metalus, pasigedo: 27 pastolių kojų, 5 įstrižainių, 2 įstrižainių atraminiai laikiklių, 16 pastolių dangčių, 1 pusinės kojos, 29 pastolių kojų reguliatorių, 8 ankerių, 3 atraminių, 13 spynų, 9 ankerių tvirtinimų ir 14 pastolių atraminių laikiklių. Kiekvienos dalies kainos atskirai įvardinti negali, nes juos pirko komplektais, todėl atskiromis dalimis nevertina. Dėl visų šių pavogtų daiktų jam padaryta 2 700 Eur vertės turtinė žala. Visi anksčiau minėti metalai jam šiuo metu grąžinti, įtariamieji jo atsiprašė, todėl žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia (t. 1, b. l., 2, 21-24).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. S. parodė, kad A. B. yra jo pusbrolis. 2019 m., antrą dieną po Šv. Velykų, link vakaro, jam paskambino A. B. ir paklausė ar jis nori pirkti metalų. Jis sutiko ir vakare, tiksliai valandų nepamena, savo automobiliu nuvyko pas A. B. į (duomenys neskelbtini) kaimą prie jam priklausančios malkinės. A. B. buvo su draugu (duomenys neskelbtini), jie buvo neblaivūs. A. B. pasiteiravo iš kur tie metalai, ar jie nėra vogti, pastarasis patvirtino, kad metalai nėra vogti, nes jie priklauso jam. Metalai buvo - prie statybų naudojami pastoliai ir visokios kitos dalys. Per kelis kartus šiuos metalus parsivežė pas save į namus. A. B. sumokėjo 250 eurų. Kad metalai vis dėl to buvo vogti, sužinojo kelios dienos po įvykio, kai atvyko policijos pareigūnai (t. 1, b. l. 33-35).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. K. parodė, kad A. B. yra jo pusbrolis. 2019-04-15, apie 18:00 - 19:00 val., jam paskambino A. B., kuris iš balso atrodė labai girtas, kalbėjo nerišliai. A. B. pasiūlė „varkę“, jis, V. K., suprato, kad eis kažką vogti, siūlė jam už tai 50 Eur. Sakė, kad reikės panešti apie 10 kg svorio metalų, liepė atvažiuoti kuo greičiau į (duomenys neskelbtini) kaimą (prie parduotuvės). Jis atsakė, kad iškart atvykti negali, galėtų tik paryčiais, tuo pokalbis baigėsi. 2019-04-16, apie 3:30 val., jis nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą pas (duomenys neskelbtini), kurio pavardės nežino. Ten buvo ir A. B., kuris buvo labai stipriai neblaivus. Pasiteiravo A. B. dėl tos jo siūlomos „varkės“, tačiau pastarasis pasakė, kad jau viskas padaryta ir nieko nebereikia, todėl jis jo daugiau nieko nebeklausinėjo (t. 1, b. l. 38-40).

2019-04-24 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (t. 1, b. l. 1-5) bei jo priede - fotolentelėje (t. 1, b. l. 6-12) užfiksuota įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini).

2019-04-27 įtariamasis A. B. pateikė 27 vnt. pastolių kojas, 5 vnt. įstrižaines, 2 vnt. įstrižainių atraminius laikiklius, 16 vnt. pastolių dangčių, 1 vnt. pusinę koją, 29 vnt. pastolių kojų reguliatorius, 8 vnt. ankerius, 3 vnt. atraminius, 13 vnt. spynų, 9 vnt. ankerių tvirtinimus ir 14 vnt. pastolių atraminių laikiklių (b. l. 41-43, 44-45; 46-48, 49-57), kurie grąžinti nukentėjusiajam A. Č. (t. 1, b. l. 58-61).

Dėl veikos kvalifikavimo

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-139/2016. Teismų praktika. 2016, 46, p. 347-356). Teismų praktikoje įsibrovimu pripažįstamas neteisėtas patekimą į patalpą bet kuriuo būdu (durų išlaužimas, patekimas per neužrakintas duris ir kt.), jei tai buvo padaryta, turint tikslą pagrobti ten esantį turtą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-02 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-280/2006).

Visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis sprendžia, kad kaltinamieji 2019-04-22, nakties metu, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, akumuliatoriniu suktuvu atsukę J. Č. priklausančio ūkinio pastato durų vyrius, įsibrovė į pastato vidų, iš kur pagrobė svetimą – A. Č. priklausantį turtą (t. y., 27 vnt. pastolių kojų, 5 vnt. įstrižainių, 2 vnt. įstrižainių atraminių laikiklių, 16 vnt. pastolių dangčių, 1 vnt. pusinių kojų, 29 vnt. pastolių kojų reguliatorių, 8 vnt. ankerių, 3 vnt. atraminių, 13 vnt. spynų, 9 vnt. ankerių tvirtinimų ir 14 vnt. pastolių atraminių laikiklių). Turto pagrobimas buvo įvykdytas įsibrovus į patalpą, todėl kaltinamųjų veika atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Teismas, įvertinęs šiuos aukščiau išdėstytus kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamųjų A. B. ir V. R. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, todėl kvalifikuota teisingai.

Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo ir bausmės skyrimo

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamasis V. R. nebuvo teistas, taip pat ankščiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu, jo padaryta nusikalstama veika priskinama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. R. savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, pripažino visiškai, gailėjosi, savo noru gražino nukentėjusiajam pagrobtus daiktus, be to, atsiprašė nukentėjusiojo bei atlygino jam padarytą neturtinę žalą, sumokėdamas 300 Eur sumą.

Tokiu atveju yra pagrindo manyti, kad V. R. nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi jis anksčiau teistas nebuvo (t. 1, b. l. 138), administracine tvarka baustas už įvairius pažeidimus, tačiau dažniausiai už kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 1, b. l. 135-137), šiuo metu dirba įmonėje (t. 1, b. l. 131) ir darbdavio yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai (t. 1, b. l. 134) Duomenų apie V. R. psichikos sveikatos sutrikimus, priklausomybės ligas nėra.

Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis V. R. susitaikė su nukentėjusiu A. Č., prašė baudžiamąją bylą nutraukti (t. 2, b. l. 11, 13). Teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje yra visi BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai, taip pat nėra BK 38 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, kurioms esant V. R. negalėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Atsižvelgiant į nurodytą, kaltinamasis V. R. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas ir baudžiamosios bylos dalis kaltinamojo V. R. atžvilgiu nutrauktina.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 156-158) – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

A. B. taip pat susitaikė su nukentėjusiuoju A. Č., atsiprašė bei atlygino jam padarytą neturtiną žalą, šią aplinkybę patvirtina teismui pateiktas nukentėjusiojo prašymas dėl baudžiamosios bylos nutraukimo susitaikius su kaltinamuoju A. B. (t. 2, b. l. 12, 14).

Kaip minėta BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta viena iš būtinųjų sąlygų atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius instituto taikymui – pagrįstas manymas, kad ateityje kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio ir, teismo vertinimu, pagrindo tokiam manymui kaltinamojo A. B. atžvilgiu nėra. Iš bylos duomenų matyti, kad A. B. laikomas neteistu, aplinkybė, kad jo teistumai išnykęs (BK 97 straipsnio 6 dalis) yra konstatuota Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-03-05 nuosprendžiu (t. 1, b. l. 81-91), kuriuo jis nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą, kas taip pat nesuponuoja teistumo (BK 97 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, A. B. šioje byloje jam inkriminuojamą apysunkį nusikaltimą nuosavybei padarė 2019-03-05 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu, be to, jis daug kartų baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 69-76), todėl nėra pagrindo išvadai, kad nusikalstamas veiką šiuo atveju jis padarė atsitiktinai. Įvertinus aptartus duomenis, charakterizuojančius A. B., teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog A. B. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nėra pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiesiems susitaikius.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšys yra: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. B. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą nuosavybei), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus (t. 1, b. l. 62), seniūnijos pateiktoje charakteristikoje apibūdinamas kaip asmuo, seniūnijoje nesvarstytas dėl blogo elgesio, (t. 1, b. l. 68), daug (10) kartų baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 72-76), verčiasi individualia veikla (t. 2, b. l. 5), turi mažametį vaiką (t. 2, b. l. 4). Be to, A. B. nusikaltimą padarė per ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės laikotarpį (t. 1, b. l. 69-76), kas leidžia spręsti apie tai, kad anksčiau paskirta laisvės apribojimo bausmė neturėjo įtakos bei atskleidžia A. B. atsainų požiūrį į jam paskirtą švelnesnę bausmę.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam A. B. paskyrus sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą arešto bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, jog nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymu (60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). Kaip minėta, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-03-05 nuosprendžiu (t. 1, b. l. 81-91) A. B. nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą, todėl teismas nepripažįsta sunkinančia aplinkybę, jog nusikalstama veika padaryta recidyvisto (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktai, 97 straipsnio 1 dalis).

Kadangi byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, remiantis BK 64¹ straipsniu, A. B. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

A. B. nusikaltimą padarė neatlikęs jam įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės (t. y., Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-03-05 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalyje ir paskirtos laisvės apribojimo šešiems mėnesiams bausmės), todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2019-03-05 nuosprendžiu paskirta bausme (BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Taip pat į bausmės laiką įskaitytinas A. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019-04-26, 10.30 val. iki 2019-04-27, 12.27 val. (t. 1, b. l. 118-121) vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai parai arešto (BK 66 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 122-124) – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. paskirti galutinę 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-03-05 nuosprendžiu paskirta bausme ir A. B. galutinę subendrintą bausmę – nustatyti 85 (aštuoniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į arešto bausmės laiką A. B. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 2 (dvi) paras nuo 2019-04-26 iki 2019-04-27 ir nustatyti, kad A. B. privalo atlikti 83 (aštuoniasdešimt trijų) parų arešto bausmę.

Arešto bausmę A. B. paskirti atlikti Marijampolės pataisos namuose (J. Biliūno g. 14, Kybartai).

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

V. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą jam bei nukentėjusiam A. Č. susitaikius bei baudžiamosios bylos dalį V. R. atžvilgiu nutraukti.

V. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.