- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-07
- Bylos Nr.
- ATP-580-397/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Pažeidėjas
- D. M.
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. M. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutarimo D. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. M. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 350 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviems mėnesiams už tai, kad jis 2016 m. kovo 26 d. 00.50 val., būdamas neblaivus (nustatytas 0,49 prom. girtumas – lengvas girtumo laipsnis), (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Rover 75, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde D. M. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo, už kurį yra nubaustas, nepadarė, todėl nutarimas pripažinti jį kaltu ir nubausti yra neteisingas ir turi būti panaikintas. Teigia, kad davė nuoseklius ir teisingus parodymus, jie atitinka kitus byloje esančius objektyvius įrodymus, šie parodymai yra nepaneigti. Tvirtina, kad 2016 m. kovo 25 d. paėmęs iš darbo draugę I. M. parvažiavo namo adresu (duomenys neskelbtini) apie 23 val., tačiau prie namo laiptinės neradęs laisvos vietos automobilį pastatė prie gretimo namo – (duomenys neskelbtini). Nuo namo iki laiptinės, kurioje yra jo ir I. M. butas, reikėjo eiti apie 60-70 metrų. Atvykę pareigūnai rado automobilį toje pačioje vietoje, kur skundo autorius jį buvo pastatęs, ką patvirtino ir liudytoja I. M.. Pažymi ir tai, kad teismas nepagrįstai atmetė liudytojos I. M. parodymus, kur ji paaiškino, kad susipyko su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, jam išėjus iš buto, paskambino policijai bijodama, kad jis gali vairuoti automobilį neblaivus. Liudytoja patvirtino, kad atvykus policijai, automobilis Rover 75 stovėjo toje pačioje vietoje, kur buvo pastatytas parvažiavus namo po darbo, kas anot apelianto, reiškia, kad automobiliu jis niekur nevažiavo.
Skunde taip pat teigiama, kad tai, jog pareigūnai rado šiltą administarcinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilio variklį, negali būti pagrindu laikyti, jog jis vairavo automobilį. Tvirtinama, kad kovo 25-26 d. nakties temperatūra buvo teigiama. Automobilis buvo pastatytas į jo stovėjimo vietą apie 23:00 val., jo šiltumas buvo tikrinamas nepraėjus nei 2 valandoms po pastatymo, todėl, anot apelianto, normalu, kad variklis buvo šiltas, bet ne karštas. Be to, automobilyje yra įrengta variklio Webasto autonominio šildymo sistema, kuri neleidžia varikliui visiškai atvėsti.
Taip pat pasak skundo autoriaus, negalima tikėti liudytojo pareigūno D. Š. parodymais. Pažymima, kad po jo bylos nagrinėjimo viešojoje erdvėje buvo paskleista informacija apie netinkamą šio pareigūno, daromus jo įstatymų pažeidimus. Apie tai, kad neblaivus D. Š. vairuoja automobilį, buvo preanešta policijai ir nufilmuota. Atvykę policijos pareigūnai D. Š. rado neblaivų miegantį už automobilio vairo, tačiau jokių priemonių jo atžvilgiu nesiėmė ir net netikrino girtumo. Anot apelianto, tai reiškia, kad D. Š. nebaudžiamas gali daryti įstatymų pažeidimus, meluoti teisme. Pabrėžiama, kad nagrinėjant jo administracinę bylą teisme, D. Š. parodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, neva neblaivus, automobiliu pravažiavo apie 500 metrų. Tokią prielaidą jis padarė dėl to, kad nuo skundo autoriaus stovinčio automobilio už 500 metrų buvo laisva automobilių stovėjimo vieta ir ta laisva vieta atsirado po to, kai jis iš tos vietos išvažiavo ir sustojo už 500 metrų. Tokie D. Š. parodymai, apelianto teigimu, yra neteisingi. Viso gyvenamųjų namų kvartalo, kuriame jis gyvena, nuo vieno iki kito krašto yra nedaugiau 500 metrų, o automobilis rastas už 50 metrų nuo skundo autoriaus gyvenamosios vietos. Tokia melaginga D. Š. prielaida, anot apelianto, patikėjo teismas yra laikė pagrindu nubausti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį.
Skunde pažymima ir tai, kad policijos komisariate, ruošiant medžiagą teismui, nebuvo sudėtinga padaryti įvykio vietos schemą, atlikti išmatavimus, siekiant nustatyti, kokiu atstumu nuo apelianto buto buvo automobilis Rover 75 ir patikrinti D. Š. parodymus – koks atstumas nuo tos vietos, kur neva iki pajudėjimo stovėjo skundo autoriaus automobilis, iki tos vietos, kur buvo rastas automobilis.
Galiausiai pabrėžiama, kad teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, tikimybėmis, o privaloma remtis įstatymais ir nenuginčijamais įrodymais, kurių pagrįstumas nekelia jokių abejonių.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato atsiliepime prašoma palikti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutarimą nepakeistą ir D. M. skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
D. M. skundas atmetamas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis dėl D. M. kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos ATPK 257 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios įstatymo nuostatos seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas D. M. skundą, paminėtų įstatyminių normų nepažeidė, jas taikė tinkamai, todėl teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą pagrįstai pripažinti D. M. padarius administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.
D. M. buvo nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį buvo neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,49 promilės). Tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Nors apeliaciniame skunde, kaip ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tvirtinama, kad atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį D. M. patrauktas, neįrodžius, jog tikrai jis, būdamas neblaivus, vairavo automobilį, kadangi automobilio nevairavo, tik sėdėjo jame, o transporto priemonės variklis šiltas buvo dėl įrengto autonominio šildymo, kuris neleido jam atvėsti, tokius paaiškinimus aukštesnysis teismas vertina kritiškai, kadangi byloje esantys įrodymai šią apelianto versiją paneigia. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas iš pirminių nagrinėjamus administracinius teisės pažeidimus užfiksavusių dokumentų – administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 1-2), policijos komisariate gauto pranešime apie įvykį (b. l. 3-4), policijos pareigūnų D. Š. ir V. M. tarnybinių pranešimų (b. l. 5-6), alkoholio kiekio matuoklio rodmenų (b. l. 8) – matyti, kad juose nurodytos esminės pažeidimo padarymo aplinkybės, kurias patvirtino liudytojais apklausti pareigūnai, bylą nagrinėjant teisme, bei rašytiniai dokumentai, esantys byloje. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu nurodytose aplinkybėse nėra esminių prieštaravimų.
Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo I. M. parodymais, nes jie sutampa su nuosekliais ir teisingais apelianto paaiškinimais, o policijos pareigūnų parodymai melagingi. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad policijos pareigūno D. Š. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, jog 2016 m. kovo 26 d. patruliuojant apie 00.41 val. iš Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), kiemais gali važinėti automobilis Rover 75, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas yra neblaivus; tikrinant informaciją, prie 8A namo, pastebėjo stovintį minėtą automobilį, prie jo vairo sėdėjo D. M., kuris pasakė, kad niekur nevažiavo, o automobilis visą vakarą stovėjo ten, kur jį rado; patikrinus automobilio variklį, jis buvo šiltas, tuo tarpu pranešėja I. M. nurodė, kad jos draugo automobilis vakare buvo pastatytas prie (duomenys neskelbtini) namo, o po to, kai jie susipyko, jis išėjo iš namų ir automobilio toje vietoje nebuvo, tačiau paprašius I. M. parašyti paaiškinimą, ji prašė neforminti jos draugo, nurodė, kad jie buvo susipykę ir tik todėl apie jį pranešė; paaiškinus, kad tokiu atveju ji gali būti nubausta apie žinomai melagingą pranešimą, ji pasakė, kad geriau tegul baudžia ją, nei kad jos draugas prarastų teisę vairuoti transporto priemones, visiškai sutampa su šio pareigūno parodymais, duotais bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat su pareigūno V. M. tarnybiniu pranešimu ir parodymais, duotais teismo posėdyje, bei aplinkybėmis, užfiksuotomis policijos komisariate gautame pranešime apie įvykį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodyti įrodymai yra nuoseklūs, logiški, neprieštaringi. Tuo tarpu liudytojos I. M. parodymai šiems byloje surinktiems įrodymams prieštarauja. Pažymėtina, kad pati I. M. savo paaiškinimuose neneigė, jog pranešė policijai apie D. M. vairavimą, būnant neblaiviu, tačiau vėlesnio nurodytų aplinkybių pakeitimo, t. y., kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevažiavo, objektyviai pagrįsti negalėjo. Pastebėtina ir tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog liudytoją I. M. su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu sieja artimi ryšiai. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, I. M. parodymai galimai melagingi ir duoti, siekiant padėti D. M. išvengti administracinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su apylinkės teismo išvada, kad D. M. teiginiai apie tai, jog jis 2016 m. kovo 26 d., po to, kai susipyko su savo drauge ir išėjo iš namų, nevairavo automobilio, o transporto priemonės variklis buvo šiltas tik dėl įrengto autonominio šildymo, yra tik gynybinė versija, kuri nepagrįsta jokiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.
Apeliantas skunde kelia klausimus dėl pareigūno D. Š. duotų parodymų patikimumo, taip pat nurodo jo nuomone procedūrinius duomenų fiksavimo pažeidimus (neatliktų įvykio vietos matavimų). Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Suformuotoje administracinių bylų praktikoje teismai ne kartą yra pažymėję, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Jeigu bent vieno pažeidimo sudėtį sudarančio elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo (ATPK 250 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-976/2015, 2AT-10-895/2015, 2AT-35-648/2015, 2AT-15-2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-927/2012, N438-1316/2012 ir kt.). Taigi siekiant įrodyti, kad asmuo nepadarė administracinio teisės pažeidimo būtina nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje administracinio pažeidimo sudėties požymių ar bent vieno iš jų elemento nebuvimą. Tuo tarpu apeliantas skunde iš esmės įrodinėja ne administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių D. M. veikoje nebuvimą, o bando įrodyti statutinių valstybės tarnautojų (pareigūnų) netinkamą savo pareigų atlikimą, aplaidumą, nustatytų tarnybos pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą ir panašiai. Spręsti ar pareigūnų veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo požymių neįeina į Kauno apygardos teismo kompetenciją. Byloje nėra išvados ir jokių pagristų duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti pareigūnų vykdžiusių savo pareigas veiksmais, kurie turėtų įtakos D. M. administracinės teisės pažeidimo kvalifikacijai ar šalintų jo administracinę atsakomybę. Be to, byloje sprendžiama, ar D. M., būdamas neblaivus, vairavo automobilį, o ne tai ar pareigūnas D. Š. padarė kokius nors teisės pažeidimus.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad procesiniai veiksmai, kuriais užfiksuotas nagrinėjamas pažeidimas, atlikti nesuinteresuotų, nešališkų, kompetentingų asmenų – pareigūnų. Duomenų apie tai, kad kuris nors iš pareigūnų, nagrinėjamo įvykio laiku, tikrinusių iš budėtojo gautą informaciją apie galimai daromą kelių eismo pažeidimą (duomenys neskelbtini), būtų šališkas, suinteresuotas bylos baigtimi ir veiktų priešingai apelianto interesams nėra. Nurodyti asmenys įvykio dieną įvykio vietoje atsirado atsitiktinai, jie su pažeidėju nėra susieti jokiais ryšiais, liudytojais apklausti D. Š. ir V. M. davė parodymus būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi apeliantas nepateikė, todėl pagrindo teigti, kad D. Š. paaiškinimai yra neteisingi, prieštaringi ar melagingi, nėra.
Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančią rašytinę medžiagą ir liudytojų parodymus, pagrindė, kodėl vadovaujasi pareigūnų liudijimais, kritiškai vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus, su kuo nesutikti aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Šiame kontekste pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ar jo atstovas, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2016 m. gegužės 9 d. nutarimą D. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl skundžiamo nutarimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.