- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-19
- Bylos Nr.
- e2A-1378-653/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27376-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- D. J. T.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovei D. J. T. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. G. prašė teismo priteisti iš atsakovės D. J. T. 4 324,66 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodo, kad ieškovas kartu su atsakove bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo nekilnojamuosius daiktus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini) 2016-06-17 audros metu ant ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užkrito didžiulis medis ir minėtą pastatą apgadino. Apie minėtą faktą jis informavo atsakovę 2016-06-20. Ieškovas ėmėsi turto išsaugojimo veiksmų – jo iniciatyva bei pastangomis pastato stogas buvo apdengtas laikina danga (plėvele), o pastato konstrukcijos sutvirtintos, taip laikinai jį apsaugant nuo sugriuvimo ir kritulių patekimo į pastato vidų. Tačiau, atsakovė, kaip šio turto bendraturtė, iki šiol nesiėmė veiksmų tokiems įvykio padariniams pašalinti. Pažymėjo, jog tam, kad pastatas būtų išsaugotas ir jis būtų tinkamas naudoti pagal jo paskirtį, reikalinga sutvarkyti pastato stogo dangą, t. y. ją perdengti, pakeisti medines pastato stogo konstrukcijas bei pakeisti apgadintas paties pastato konstrukcijas. Šalia esančio gyvenamojo namo stogo danga yra tiek susidėvėjusi, jog daugelyje vietų praleidžia vandenį ir tokiu būdu yra gadinamos namo konstrukcijos, dėl ko gyvenamasis namas greitu metu taps netinkamu gyventi bei apskritai nebus išsaugotas. Būtina pakeisti visą jo stogo dangą. Atsakovė nevykdo bendraturčio pareigos – gyvenamojo namo bei ūkinio pastato stogo dangos ir konstrukcijų remonto bei priežiūros ir /ar tvarkymo darbų. Teigia, kad reikalavo, jog atsakovė sumokėtų pusę nekilnojamųjų daiktų stogo dangos bei konstrukcijų tvarkymo išlaidų dalies. AB „Panevėžio statybos tresto“ statybinės laboratorijos viršininko 2017-04-20 akte konstatuota, kad ūkinio pastato stogui reikia pakeisti gegnę, grebėstus ir dangą. Stogo remonto kaina yra 2 165,48 Eur su PVM. Taip pat akte konstatuota, kad gyvenamojo namo stogo dangą yra būtina keisti. Stogo dangos keitimo kaina yra 5 020,28 Eur su PVM. Iš viso nekilnojamųjų daiktų stogo dangų bei konstrukcijų remonto kaina sudaro 7 185,76 Eur su PVM sumą. Pažymėjo, kad nekilnojamuosius daiktus iki 1995 m. savo lėšomis tvarkė ir prižiūrėjo jo tėvas, dabar jis juos savo lėšomis tvarko, prižiūri bei išlaiko. Atsakovė nei iki ginčo kilimo niekada nesirūpino, nei dabar nesirūpina, netvarko ir neišlaiko jai priklausančio nekilnojamojo turto. Tokiu būdu atsakovė nevykdo įstatyme nustatytos ir jai tenkančios pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą). Tuo tarpu, ieškovas neturi finansinių galimybių padengti visą nekilnojamųjų daiktų stogo dangos ir stogo konstrukcijų remonto kainą, be to, atsakovei neigiant pareigą prisidėti prie nekilnojamųjų daiktų stogų dangos remonto išlaidų padengimo, ieškovas, remdamasis ir teismo eksperto išvada, prašo iš atsakovės priteisti 4 324,66 Eur nekilnojamųjų daiktų stogo dangos bei konstrukcijų remonto išlaidų, kaip ieškovo nuostolių atlyginimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.76 straipsnio pagrindu.
Atsiliepimas
3. Atsakovė D. J. T. atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
4. Atsiliepime nurodė, kad įstatymas nenumato galimybės reikalauti nuostolių atlyginimo, jei nuostoliai nėra patirti. Nurodo, kad ji nuo 2017-07-18 nėra turto, kurio neatlikto remonto išlaidas reikalauja apmokėti ieškovas, savininkė, taigi nėra bendraturtė. Jos buvimo bendraturte metu ieškovas jokių realių išlaidų nepatyrė, taigi, jokio pagrindo priteisti iš jos nuostolių atlyginimą nėra. Pažymėjo, kad nei iš jos, nei iš kito bendraturčio negali būti reikalaujama atlyginti realiai nepatirtas išlaidas, nes to nenumato įstatymas. Neaišku, kas išlaidų patyrimo momentu bus turto bendrasavininkas ir turės pareigą prisidėti prie išlaidų padengimo; neaiškus realus išlaidų dydis – pateikta sąmata nereiškia, kad pastatai bus remontuojami nurodytoje įmonėje už nurodytą kainą; nėra jokios garantijos, kad išlaidas prisiteisęs bendraturtis realiai jas patirs, t. y. iš tikrųjų suremontuos turtą ir ar nebus taip, kad realiai turtą turės susiremontuoti kitas bendraturtis, iš kurio jau yra priteistos išlaidos. Ieškovas tik deklaruoja, kad jis rūpinasi turtu, tačiau jokių realių tai patvirtinančių įrodymų jis nepateikia. Pastatai yra labai seni, juose niekas negyvena, tik retkarčiais vasarą poilsiauja. Jokio ekonominio naudingumo juos brangiai remontuoti nėra. Nuvirtusio medžio yra apgadintas tik pagal paskirtį nenaudojamas ūkinis pastatas, kurį naudingiau iš viso nugriauti, o gyvenamasis namas nebuvo apgadintas ir tokiame stovyje, kokiame jis yra, laikinam poilsiui juo galima naudotis dar dvidešimt metų į priekį. Šiais reikalavimais (neadekvačiai didele deklaruojamo remonto suma) ieškovas siekia tik nesąžiningu spaudimu priversti ją perleisti savo turto dalį, kad jis taptų vieninteliu sodybos, esančios geroje vietoje, savininku.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-11-29 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei D. J. T. 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų bei priteisė iš ieškovo valstybei 7,91 Eur pašto išlaidų.
Šalies argumentai
6. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad 2017-07-13 ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės nuostolius. Ginčo laikotarpiu, t. y. iki 2017-07-18, ieškovas kartu su atsakove bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) valdė ginčo nekilnojamuosius daiktus – ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). 2016-06-07 audros metu ant ginčo ūkinio pastato užkrito medis ir pastatą apgadino, tačiau draudimo bendrovė atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes sugadinto pastato draudimo suma 107,96 Eur, o besąlyginė išskaitą 115,85 Eur, nuostolis neviršija besąlyginės išskaitos.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuota praktika bei teisiniu reglamentavimu dėl įrodymų vertinimu, nurodė, kad ieškovas į reikalaujamų nuostolių sumą įtraukia ne realiai patirtas išlaidas, o sumas, kurios reikalingos ginčo pastatų remontui. Teismas iš ekspertizės akto nustatė, kad eksperto nurodoma 6 868,83 Eur suma reikalinga gyvenamojo namo paprastojo remonto darbams atlikti ir 1 780,48 Eur suma ūkinio pastato paprastojo remonto darbams atlikti. Taigi, ieškovas CK 4.76 str. pagrindu neįrodė, jog jis realiai turėjo išlaidų, kurios sudaro reikalaujamą sumą. Teismas konstatavo, kad neįrodžius nuostolių fakto, ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti nuostolius.
8. Teismas nepritarė ieškovo atstovo argumentams, jog atsakovė pažeidė teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, kadangi iš Nekilnojamojo turto registrų išrašų nustatė, kad ginčo gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė, kuri nustatyta 2017-07-13, sudaro 3 030 Eur, o ginčo ūkinio pastato – 211 Eur. Teismas nurodė, jog atsakovės atsisakymas prisidėti prie remonto, kurio kaina daugiau kaip 2,5 karto viršija nekilnojamųjų daiktų vertę, yra suprantamas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
9. Apeliantas (ieškovas) J. G. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-29 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priimti naujus įrodymus.
10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė 2017-07-18, esant iškeltai civilini bylai, elgdamasi nesąžiningai perleido jai priklausančias žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir tualeto dalis savo sūnui. Atsakovė ir toliau nuosavybės teise valdo 15,92 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovė nesąžiningai visais būdais stengiasi išvengti jai kylančios atsakomybės. Atsakovei buvo įteiktas prašymas dėl bendraturčio pareigos įvykdymo, tačiau atsakovė bendraturčio pareigos – gyvenamojo namo bei ūkinio pastato stogo dangos ir konstrukcijų remonto bei priežiūros ir / ar tvarkymo darbų, neatliko bei tokios pareigos neįvykdė. AB „Panevėžio statybos tresto“ 2017-04-20 akte yra konstatuota, kad iš viso nekilnojamųjų daiktų stogo dangų bei konstrukcijų remonto kaina sudaro 7 185,76 Eur su PVM. Ieškovas 2017-05-26 pretenzija pareikalavo atsakovę sumokėti pusę nekilnojamųjų daiktų stogo dangos bei konstrukcijų tvarkymo išlaidų dalies, kuri sudarė 3 592,88 Eur, tačiau tokio reikalavimo atsakovė neįvykdė ir vengė bendradarbiauti su ieškovu.
11. Nurodo, kad 2018-10-25 statybos techninės ekspertizės akte nustatyti gyvenamojo namo ir ūkinio pastato trūkumai ir būtini privalomieji statybos darbai trūkumams pašalinti. Šių būtinų atliktų darbų kaina atitinkamai yra 6 868,83 Eur ir 1 780,48 Eur. Iš tokių ekspertizės akte padarytų išvadų akivaizdu, jog gyvenamojo namo ir ūkinio pastato stogo dangų remontas yra būtinas ir reikalingas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime apie nekilnojamųjų daiktų remonto būtinumą net neužsiminė.
12. Teigia, jog jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra name, todėl gyvenamajame name jo būtinojo remonto atlikimas yra esminis. Nors atsakovė ir neturi jokio suinteresuotumo prisidėti prie nekilnojamųjų daiktų išlaikymo išlaidų, kadangi ji minėtame gyvenamajame name negyvena ir juo nesinaudoja, tačiau, nepaisant tokios aplinkybės, jos pareiga išlaikyti bendrą daiktą yra įtvirtinta CK 4.76 str. Aplinkybė, jog atsakovė nesąžiningai atsisako vykdyti įstatyme nustatytas pareigas, nereiškia, jog ieškovas turi patirti nuostolius. Apeliantas yra sulaukęs pensijinio amžiaus ir gauna pensiją, todėl jis neturi galimybių padengti visų išlaidų.
13. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodo neteisingą gyvenamojo namo ir ūkinio pastato vidutinę rinkos vertę, kadangi jos buvo nustatytos 2017-07-13 atkuriamąja verte. Apelianto pateikiami įrodymai patvirtina, jog net gi blogesnės būklės ir mažesnio ploto gyvenamasis namas yra parduodamas už 3,5 karto didesnę kainą. Be to, akivaizdu, jog ūkinio pastato vidutinė rinkos vertė negali būti vos 211 Eur, kadangi tokia kaina medienos biržoje mokama už vieną kubinį metrą statybinės medienos, tuo tarpu, ūkinio pastato tūris sudaro net 94 kubinius metrus. Atsakovei teigiant, jog nėra reikalinga daryti remonto, ieškovo teisė į tinkamą gyvenamąjį būstą vis tiek turi ir privalo būti užtikrinama.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenustatė faktinės aplinkybės dėl būtinojo gyvenamojo namo ir ūkinio pastato stogo dangų ir konstrukcijų remonto apimties, nors tokia aplinkybė buvo nagrinėto ginčo dalykas. Pabrėžia, jog atsakovė nuo pat nekilnojamųjų daiktų įgijimo momento apskritai nepatyrė jokių nekilnojamųjų daiktų išlaikymo išlaidų.
15. Teismas nepagrįstai nurodė, jog negali būti priteisiami būsimi nuostoliai. Apelianto teigimu, CK 4.76 str. nuostata neturi būti aiškinama formaliai. Įstatymas, be kita ko, numato galimybę priteisti būsimus (atsirasiančius) nuostolius. Nors ieškovas vis stengiasi atlikti smulkius problemiškiausių stogo dangų vietų remontus, tačiau jų nepakeitus nauja danga, nekilnojamieji daiktai darosi nebetinkami naudojimui.
16. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas 2018-11-06 vykusio teismo posėdžio metu nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo patikslintą ieškinį. Paaiškino, jog pradinį ieškinį teismui pateikė 2017-08-03. Ieškovo prašymu, teismas 2018-02-28 nutartimi paskyrė statybinę ekspertizę, o 2018-10-25 gautas ekspertizės aktas. Minėtame akte nustatytos nagrinėjamai bylai esminės aplinkybės, o būtent tai, jog yra būtini atlikti tiek gyvenamojo namo, tiek ūkinio pastato privalomieji remonto darbai. Atsižvelgiant į tokias konstatuotas aplinkybes bei į tai, jog tiek ūkinio pastato, tiek gyvenamojo namo stogų dangų remonto darbų kaina, nustatyta ekspertizės akte, skyrėsi nuo specialisto išvadoje nustatytų remonto darbų kainos, ieškovas teikė patikslintą ieškinį, tikslindamas ir reiškiamo piniginio reikalavimo dydį, t. y. jį padidindamas nuo 3 592,88 Eur iki 4 324,66 Eur. Ieškovas ekspertizės aktą gavo 2018-10-26, o patikslintą ieškinį teismui pateikė 2018-11-05. Patikslinto ieškinio pateikimo būtinybė atsirado tik ekspertui pateikus ekspertizės aktą, jame suformulavus atitinkamas išvadas bei patikslinus nekilnojamųjų daiktų stogo dangų remonto kainą. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog tokiu būdu yra vilkinamas bylos nagrinėjimas, kadangi patikslintas ieškinys yra pateiktas likus vienai dienai iki teismo posėdžio.
17. Teigia, jog teismas nenurodė, kokiu CPK 137 str. 2 d. nurodytu pagrindu atsisako priimti ieškovo patikslintą ieškinį. Be to, teismas atsisakė priimti ieškovo patikslintą ieškinį, tačiau tuo pačiu priėmė ieškovo pareikšto reikalavimo piniginės sumos padidinimą, t. y. priėmė patikslinto ieškinio dalį. Tokios procesinės galimybės, selektyviai priimant atskiras ieškinio dalis ir posėdžio metu atsižvelgiant į priešingos šalies neprieštaravimus dėl ieškovo pareikšto piniginio reikalavimo padidinimo, įstatyme nenumatytos. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismui atsisakant priimti ieškovo pareikštą patikslintą ieškinį, bet tuo pačiu priimant patikslintą žodžiu ieškovo reikalavimą atsakovei padidinto piniginio reikalavimo dalyje, buvo pažeistas CPK 17 str. nustatytas šalių procesinio lygiateisiškumo principas. Faktinės aplinkybės, kuriais grindžiamas materialinis reikalavimas iš esmės nesikeitė, lyginant su pradiniu ieškiniu.
18. Teigia, jog pirmosios instancijos teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra priteistos, kadangi yra iš esmės artimos ieškovo pareikšto reikalavimo sumai. Be to, byla nebuvo sudėtinga, ginčo apimtis nedidelė, nereikalaujanti ypatingų specialių žinių, atsakovės atstovas yra gerai susipažinęs su ginčo situacija, kadangi atstovauja atsakovei ne viename teisiniame ginče, kilusiame tarp ieškovo ir atsakovės. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, o teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Atsakovė pati prisidėjo prie bylinėjimosi išlaidų atsiradimo, kadangi nepasinaudojo ieškovo siūlymu byloje sudaryti taikos sutartį. Nurodo, jog teiktos teisinės paslaugos apima viena kitą, be to, kai kurios jų nepagrįstos. Atsakovės atsiliepimas į ieškinį yra šabloniškas. Be to, dalį bylinėjimosi išlaidų yra sumokėjęs ne bylos dalyvis. Iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos nebuvo pateikta nei sąskaita– faktūra ir /ar kitokio pobūdžio dokumentas, kurio pagrindu D. T. atliktas 300 Eur bankinis mokėjimas būtų įvykdytas.
19. Pažymėjo, jog į bylą yra pateikęs visus įrodymus ir paaiškinimus dėl nuostolių pagrįstumo, tačiau šių įrodymų pirmosios instancijos teismas nevertino, visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, pažeidė civilinio proceso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.
Atsiliepimas
20. Atsakovė D. J. T. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-29 sprendimą nepakeistu. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priimti naujus įrodymus.
21. Atsiliepime nurodoma, kad apeliantas klaidina teismą, nurodydamas tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes. Nurodo, kad Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-1475-786/2017 buvo atmestas ieškovo ieškinys, kuriuo ieškovas prašė pripažinti 2017-07-18 Vilniaus 1-ojo notarų biure sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 6819, kuria atsakovė D. J. T. padovanojo atsakovui D. T. 5/56 dalis žemės sklypo, ir ½ dalį pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyti restituciją ir grąžinti atsakovės D. J. T. nuosavybėn bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas 2018-03-20 d. sprendimu konstatavo, kad nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima teigti, kad sudaryti ginčijamą dovanojimo sutartį buvo draudžiama įstatymu, o jo sudarymu buvo pažeistas geros moralės kriterijus ar veikta nesąžiningai. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl jame nurodytos aplinkybės iš naujo netirtinos.
22. Nurodo, kad atsakovė turtą perleido nežinodama apie iškeltą bylą: atsakovė į notarų biurą kreipėsi dar 2017-07-12 ir buvo užregistruota dovanojimo sutarties pasirašymui 2017-07-18 10 val., kai tuo tarpu pranešimą iš pašto su teismo įsakymu atsakovė atsiėmė tik tos pačios dienos vakare. Atsakovei, siekiant supaprastinti jai priklausančio turto valdymą, nėra būtina atsisakyti viso jai priklausančio turto, kadangi net ir vieno turto objekto perleidimas palengvina bendrą turto savininkui tenkančią turto priežiūros ir administravimo naštą. Kitas atsakovės valdomas turtas yra butas, kuriame atsakovė gyvena, bei žemės ūkio paskirties žemės sklypai, t. y. turtas, nereikalaujantis asmeninės priežiūros.
23. Teigia, jog įstatymas nenustato galimybės reikalauti nuostolių atlyginimo, jei nuostoliai nėra patirti, todėl atsakovės nesutikimas sumokėti ieškovui reikalaujamą pinigų (nuostolių) sumą nereiškia jos, kaip bendraturtės pareigų nevykdymo. Šių pareigų nevykdė pats ieškovas, vietoje remonto organizavimo pasirinkęs bylinėjimąsi teismuose. Pareiškiant ieškinį ieškovas žinojo, kad atsakovė nėra bendraturtė ir suvokė, kad jis nėra patyręs jokių nuostolių, taigi ateityje spręstinus turto išlaikymo ir priežiūros klausimus jis turėjo spręsti su naujuoju bendrasavininku. Teigia, jog ieškovas turėjo neteisėtų tikslų praturtėti atsakovės sąskaita, kadangi jei atsakovė nebūtų pareiškusi prieštaravimų, teismo įsakymas būtų įsigaliojęs. Ieškovo nurodomas Statybos techninės ekspertizės aktas nepaneigia apeliantės nurodytų išvadų.
24. Nurodo, kad apeliantas nesuvokia atsakovės pozicijos dėl ginčo dalyko. Teismas skundžiamame sprendime konstatavo atsakovės sąžiningumą, o sakinio dalį dėl atsisakymo prisidėti prie remonto reikėtų vertinti kaip paaiškinamąjį, nevertinant, ar toks atsisakymas yra faktinis, ar tik numanomai išplaukiantis iš ieškovo dėstytos pozicijos. Priešingai, nei įrodinėja apeliantas, atsakovė teigė, kad nesutinka atlyginti ieškovo nuostolių, nes tokių nuostolių jis nepatyrė. Ji nesutiko ne prižiūrėti ir išlaikyti daiktą, o avansu sumokėti nepagrįstą pinigų sumos ieškovui. CK 4.76 str. nedaro jokių išimčių ir nesuteikia jokių privilegijų asmeniui, kuris gyvena turte, labiau naudojasi juo nei kitas bendraturtis.
Šalies argumentai
25. Atsakovė neginčija, jog namo būklė yra prasta ir nuolat gyventi name, ypač žiemą, yra neįmanoma. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo naują gyvenamąjį adresą, o tai patvirtina nesąžiningą apelianto elgesį. Atsakovas savo gyvenamąją vietą sodyboje deklaravo tik 2018-08-13, todėl realus poreikis gyventi sodyboje vertintinas kritiškai. Remontas yra neproporcingas esamo turto vertei, neekonomiškas. Apeliantas byloje nepateikė įrodymų, kad jo turtinė padėtis būtų tokia bloga, kad jis nesugebėtų atlikti reikalingo remonto iš savo lėšų. Juolab, kad apelianto prieš tai buvusios pareigos neleidžia teigti, jog jis nebuvo sukaupęs santaupų ir neturi lėšų remontui. Ieškovas ir jo sutuoktinė kartu valdo nemažai nekilnojamojo turto, jo gaunama senatvės pensija yra didelė. Tai, jog ieškovo turtinė padėtis yra gera, patvirtina kitose bylose patiriamos teisminės išlaidos.
26. Apelianto pastabos apie Nekilnojamojo turto registro išraše nurodomus verčių išrašus neturi prasmės, kadangi teismas rėmėsi ne atkuriamąja, o vidutine rinkos verte. Apelianto pateikti įrodymai apie nekilnojamojo turto vertę nepatvirtina, jog sodybos kaina yra didesnė, nei nustatė teismas. Pažymėjo, kad visu turto valdymo laikotarpiui dėl jokių kitų išlaidų apeliantas į ją nesikreipė ir nenurodė jų reikalingumo.
27. Teigia, jog patikslinto ieškinio pareiškimas buvo akivaizdus siekis užvilkinti bylos nagrinėjimą. Teismas aplinkybę dėl kito atsakovo byloje aiškinosi ir siūlė atsakovui dėl jo apsispręsti, tačiau apelianto pozicija atsakove laikyti D. J. T. buvo tvirta ir aiški. Papildomo atsakovo įtraukimas bendraatsakovu nėra pagrįstas, kadangi ji niekada su D. T. nevaldė turto bendrai. Ieškinys D. T. negali būti reiškiamas, nes jis nebuvo turto bendrasavininkas. Kita vertus, ieškovas, supratęs savo klaidą dėl atsisakymo keisti atsakovą tinkamu, neteisėtais būdais siekė įtraukti naują atsakovą ir tuomet atsisakyti ieškinį atsakovės atžvilgiu. Ekspertizė buvo susijusi išimtinai su remonto išlaidų dydžiu. Ieškovui nėra jokių kliūčių atsakovui D. T. pareikšti naują ieškinį atskiroje byloje.
28. Teismas, išsprendęs klausimą dėl patikslinto ieškinio nepriėmimo, atskirai sprendė klausimą dėl ieškinio sumos padidinimo (CPK 42 str. 1 d.). Apeliantas nenurodo, kaip jo naudai priimtas ieškinio padidinimas būtų neteisingas. Priteistų bylinėjimosi išlaidų suma laikytina pagrįsta. Nagrinėjamas ginčas pakankamai buvo pakankamai sudėtingas ir užsitęsė dėl ieškovo veiksmų. Ieškinio kaina negali nusverti kitų kriterijų, vertinant suteiktų teisinių paslaugų kainą. Apelianto cituojama kasacinio teismo praktika negali būti tiesiogiai taikoma šioje byloje, neatsižvelgiant į kitas aplinkybes, kadangi faktinės apie bylų aplinkybės skiriasi. Apeliantas sau naudinga linkme vertina advokato pateiktų teismui ataskaitų turinį. Jokie teisės aktai nenustato proceso šaliai pačiai, asmeniškai apmokėti patirtas išlaidas. Ieškovo pateiktų įrodymų kiekis neatspindi reikalavimo pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Apeliacinis skundas netenkintinas.
30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
31. Apeliaciniame skunde apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl įrodymų vertinimo, nustatant remonto darbų atlikimo tikslingumą, nurodo, kad teismas nesprendė dėl remonto apimties, nepagrįstai atsisakė priimti patikslintą ieškinį, darė nepagrįstas išvadas, jog ieškovas neturi teisės į būsimų nuostolių atlyginimą.
32. Iš ieškinio ir apeliacinio skundo matyti, kad ieškovo reikalavimas kildinamas iš bendraturčio pareigos prisidėti prie bendro turto išlaikymo (CK 4.76 str.). Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad atsakovė D. J. T. buvo ginčo gyvenamojo namo ir ūkinio pastato bendraturtė iki 2017-07-19, nes 2017-07-18 dovanojimo sutartimi atsakovė perleido savo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje D. T.. Taigi, nuo 2017-07-19 ginčo statinių bendraturčiai (nuosavybės teise valdo turtą po ½ dalį) yra ieškovas ir D. T..
33. Ieškovas nurodė, kad 2016-06-17 (t.y. tuo metu, kai bendraturtė buvo atsakovė) ant ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užkrito medis ir minėtą pastatą apgadino. Ieškovas teigia, kad turi būti pašalinti šio įvykio padariniai (suremontuotas ūkinis pastatas), taip pat reikia remontuoti gyvenamojo namo stogo dangą, tam, kad pastatai būti išsaugoti, kad jais galima būtų naudotis pagal paskirtį.
34. Iš ieškinio pagrindo akivaizdu, kad, net ir sprendžiant dėl atsakovės pareigos atlyginti nuostolius dėl įvykio, buvusio 2016-06-17, reikalavimas yra tiesiogiai susijęs ir su kito – dabartinio - bendraturčio (D. T.) daiktinių teisių įgyvendinimu (CK 4.76 str.), todėl šis asmuo turėjo būti įtrauktas atsakovu.
35. Teismas, nustatęs, kad reikalavimas pareikštas ne tam atsakovui, kuris turėtų atsakyti, ar nustatęs materialųjį asmenų bendrininkavimą, bet kuriuo atveju turi pasiūlyti ieškovui netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu ar įtraukti į procesą ir kitą (naują) atsakovą, taip pat išaiškinti procesinius padarinius, jeigu ieškovas nesutinka to padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nepasiūlius ieškovui pakeisti netinkamo atsakovo tinkamu ir nepaaiškinus pasekmių, gali būti sprendžiama, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, nulėmęs neteisingą bylos išnagrinėjimą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019).
36. LITEKO duomenimis 2017-10-17 parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas, prašydamas stabdyti bylą, paaiškino, kad buvo iškelta kita civilinė byla (ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti 2017-07-18 Vilniaus 1-ojo notarų biure sudarytą dovanojimo sutartį Nr.6819, kuria atsakovė D.J. T. padovanojo savo sūnui atsakovui D. T. 5/56 dalis žemės sklypo, ir ½ dalį pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyti restituciją ir grąžinti daiktus atsakovės D.J. T. nuosavybėn), kurios išnagrinėjimo rezultatas yra susijęs su šia byla, nes, kaip teigė ieškovo atstovas, šioje byloje kyla klausimas kas turėtų atsakyti pagal ieškinį.
37. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2018-01-08 sprendimu ieškovo ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmetė; Panevėžio apygardos teismas 2018-09-03 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
38. Apeliaciniame skunde apeliantas visiškai nenurodė, jog šioje byloje turėjo būti įtrauktas ir kitas atsakovas. Priešingai, apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nepriimtame patikslintame ieškinyje buvo nurodytos tos pačios faktinės aplinkybės, kad ieškinys pasikeitė tik tuo aspektu, jog buvo gautas ekspertizės aktas. Taip pat apeliantas nurodė aplinkybes apie neva nesąžiningą turto perleidimą, atsakovei siekiant išvengti atsakomybės šioje byloje, nurodė, kad atsakovė vengia vykdyti pareigą išlaikyti bendrą nekilnojamą daiktą bei apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atsakovei tenkinti pilnai.
39. Taigi, įvertinus tokią ieškovo (apelianto) procesinę poziciją, taip pat atsižvelgus į tai, kad ieškovą atstovauja profesionalus teisininkas (advokatas), darytina išvada, jog teismo siūlymas ieškovui netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu ar įtraukti į procesą ir kitą (naują) atsakovą, šiuo atveju būtų formalus – ieškovas akivaizdžiai žinojo apie tokią savo teisę ir su tuo susijusias procesines pasekmes, bet sąmoningai šia teise nesinaudojo; nors 2018-11-02 patikslintame ieškinyje ieškovas įtraukė kitu atsakovu ir dabartinį turto bendraturtį – D. T. (nors ginčas dėl sandorio nuginčijimo jau buvo galutinai išspręstas 2018-09-03), tačiau iš apeliacinio skundo ir jame nurodyto reikalavimo matyti, kad pats apeliantas mano, jog pagal ieškinį turi atsakyti tik atsakovė D. J. T., o teismo atsisakymą priimti patikslintą ieškinį ginčija dėl to, kad patikslintame ieškinyje buvo nurodytos papildomos faktinės aplinkybės, o ne dėl to, kad patikslintame ieškinyje reikalavimai buvo pareikšti ir kitam atsakovui.
40. Įvertindama šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju procesinis pažeidimas teismui nepasiūlius ieškovui įtraukti kitą atsakovą arba pakeisti esamą atsakovą kitu atsakovu, laikytinas formaliu, nesusijusiu su apelianto ginamų teisių apimtimi ir jo paties pasirinktu teisių gynimo būdu.
41. Be to, nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti patikslintą ieškinį dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Esminę patikslinto ieškinio reikšmę šioje byloje apeliantas sieja su jame papildytomis faktinėmis aplinkybėmis po teismo ekspertizės atlikimo. Kadangi ieškovas pirmosios instancijos teismo posėdyje, taip pat ir apeliaciniame skunde turėjo galimybę pasisakyti dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių ir pirmosios instancijos teismas neatsisakė priimti ieškovo pareiškimo dėl reikalavimo padidinimo, todėl pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti patikslintą ieškinį nepažeidė apelianto procesinių teisių bei neturėjo įtakos teisingam ginčo išsprendimui.
42. Kaip buvo minėta, ieškinys grindžiamas CK 4.76 str., pagal kurį kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Taigi, ši teisės norma yra pakankami aiškiai ir vienareikšmiai suformuluota, t.y. bendraturtis turi teisę į realiai jau patirtų nuostolių atlyginimą. Kadangi ieškovas išlaidų turto remontui, dėl kurio kreipėsi su ieškiniu šioje byloje, nepatyrė, todėl jis neturi teisės į ieškinio patenkinimą šioje byloje.
43. Kita vertus, pagal CK 6.249 str., kuris reglamentuoja žalos ir nuostolių sąvokas, nustato, jog teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe (CK 6.249 str. 3 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko. Tokiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397-969/2015). Taigi, turi būti akivaizdu, kad ieškovas neišvengiamai patirs nuostolių ateityje. Nuostoliai turi būti realūs, o ne hipotetiniai.
44. Šiuo atveju ieškovas įrodymų, patvirtinančių jo realius ketinimus atlikti ginčo turto atitinkamą remontą, kuris nurodytas ekspertizės išvadoje, investuoti į ginčo turto remontą lygiavertę pinigų sumą, kurią prašo priteisti iš atsakovės, nepateikė. Vien įrodymai apie tai, kad turtui reikalingas remontas, nėra pakankami išvadai, jog ieškovas tokius darbus vykdys, kad realiai neišvengiamai patirs išlaidas šiam remontui.
45. Taigi, šiuo atveju atsakovė D. J. T. tiek, kiek ieškovo reikalavimai nėra susiję su 2016-06-17 įvykio metu padarinių šalinimu (šios nutarties 33 p.), bet yra susiję su bendraturčio pareiga prisidėti prie bendro turto išlaikymo (CK 4.76 str.), nėra tinkama atsakovė. Be to, įvertinus byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog ieškovas neįrodė nuostolių fakto, dėl ko pagrįstai atmetė ieškinį. Taip pat, dėl aukščiau išdėstytų motyvų, pirmosios instancijos teismo konkretaus siūlymo ieškovui pakeisti atsakovą nebuvimas nelaikytinas esminiu proceso teisės normų pažeidimu, nulėmusiu neteisingą bylos išnagrinėjimą.
46. Nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų, kitos apelianto nurodytos aplinkybės apie remonto apimtis, jo tikslingumą, būtinumą šioje byloje yra teisiškai nereikšmingos.
Dėl naujų įrodymų
47. Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai).
48. Dėl išdėstyto, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, teisėjų kolegija apelianto pateiktų naujų įrodymų nepriima, nes šie įrodymai pateikti pavėluotai – jie galėjo būti teikiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, atsižvelgus į aukščiu nurodytus motyvus, dėl kurių ieškinys atmestas kaip nepagrįstas, naujai teikiami įrodymai neįrodo bylai reikšmingų aplinkybių (CPK 180 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. Apeliantas apeliaciniu skundu nesutiko su sprendimo dalimi, kuria iš jo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Apelianto teigimu, bylinėjimosi išlaidų dydis yra nepagrįstai didelis. Teigia, jog tam tikri atsakovės nurodyti veiksmai yra sudėtinė kitų teisinių paslaugų dalis. Be to, ne visos atsakovės patirtos išlaidos yra pagrįstos, kadangi 400 Eur suma buvo mokama tik už atsiliepimo paruošimą ir atstovavimą civilinėje byloje, 800 Eur ir 300 Eur už atsakovę yra sumokėjęs D. T..
50. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė pagal pateiktas ataskaitas (e. b. 1 t., b. l. 185; 2 t., b. l. 148) prašė pirmosios instancijos teismo priteisti 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kaip įrodymus, patvirtinančius, jog minėta suma buvo sumokėta atsakovės atstovui, pateikė pinigų priėmimo kvitus bei mokėjimo nurodymą bendrai 1 500 Eur sumai (e. b. 1 t., b. l. 70, 186; 2 t., b. l. 149–150). Nors apeliantas ginčija, jog didžiąją dalį bylinėjimosi išlaidų sumos sumokėjo ne pati atsakovė, o D. T., pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką nėra būtina, jog už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas byloje klientas advokatui ar advokato padėjėjui sumokėtų tiesiogiai, tam, kad šios išlaidos būtų pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017). Taigi, apeliantas yra neteisus, teigdamas, jog atsakovė nepatyrė 1 500 Eur išlaidų už jai suteiktas teisines paslaugas.
51. Priešingai, nei teigia apeliantas, D. T. atliktame 2018-11-05 mokėjimo nurodyme yra aiškiai nurodoma, kad atliekamas 300 Eur pavedimas už D. T. atstovavimą teisme. Be to, apelianto nurodoma aplinkybė, jog 2017-10-16 mokėjimo kvite nurodomos konkrečios suteiktos teisinės paslaugos, kai tuo tarpu iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė ir už ją mokėjęs D. T. atsakovės atstovui atsiskaitydavo dalimis, niekaip nepaneigia aplinkybės, jog atsakovė realiai patyrė 1 500 Eur išlaidų pirmosios instancijos teisme.
52. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad susipažinimas su pareikštu ieškiniu yra sudėtinė atsiliepimo parengimo dalis, o susipažinimas su atsakovės pateiktais papildomais įrodymais yra prilyginama pasirengimo bylai veiksmais. Kita vertus, įvertinus tai, kad atsakovės prašoma atlyginti 475 Eur suma už advokato susipažinimą su ieškovo ieškiniu ir atsiliepimo į ieškinį parengimą yra net kelis kartus mažesnė nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 p. nustatytas maksimalus dydis už šių paslaugų suteikimą, o prašoma atlyginti 50 Eur suma už advokato susipažinimą su pateiktais dokumentais, kas prilyginama pasirengimo bylai veiksmais, taip pat neviršia Rekomendacijų 8.19 p. nustatytų maksimalių dydžių, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas priteisė iš ieškovo.
53. Teismų praktikoje nurodoma, jog tam, kad išlaidos būtų pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimo, be kita to, turi būti nustatyta aplinkybė, kad advokatas ar advokato padėjėjas teisines paslaugas suteikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017). Iš atsakovės pateiktos ataskaitos (e. b. 2 t., b. l. 148) matyti, jog ji prašė atlyginti 25 Eur patirtas išlaidas už 2018-09-25 teismo posėdį. Kadangi minėtas teismo posėdis buvo atidėtas ir atsakovės atstovas jame nedalyvavo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šią sumą priteisė iš ieškovo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su apelianto argumentu, jog minėtoje ataskaitoje nurodyta paslauga – susipažinimas su eksperto išvada, analizavimas, yra prilyginama pasirengimo bylai veiksmais. Nors apeliantas teigia, jog ataskaitoje tokia atsakovei suteikta paslauga jau buvo nurodyta, aplinkybė, kad atsakovė detalizavo šį veiksmą, nepaneigia atsakovės teisės į šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
54. Atsižvelgus į tai, kad bylinėjimosi išlaidų sumos patikslinimas yra nežymus ir nėra susijęs su materialinio pobūdžio reikalavimų byloje išsprendimu, bylinėjimosi išlaidų paskirstymu tarp šalių, todėl šioje dalyje teismo sprendimas tikslinamas, nurodant, kad atsakovei iš ieškovo priteisiamos 1 475 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.
55. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
56. Atsakovė apeliacinės apeliacinės instancijos teisme patyrė 925 Eur atstovavimo išlaidų. Šios išlaidos neviršija maksimalių rekomenduojamų dydžių, todėl, apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos priteistinos iš apelianto atsakovės naudai (CPK 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies antrąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„Priteisti iš ieškovo J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 1475 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti iš apelianto J. G. atsakovės D. J. T. naudai 925 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.