Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. S. pareiškimą dėl globėjo ir turto administratoriaus skyrimo bei suinteresuoto asmens T. F. savarankiškus reikalavimus dėl globėjo ir turto administratoriaus skyrimo, suinteresuoti asmenys Z. Č. (Z. Č.), T. F., išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

pareiškėja O. S. prašė ją paskirti Z. Č. globėja ir turto administratore. Nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-04-27 sprendimu Z. Č. pripažintas neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, o 2017-06-02 sprendimu neveiksnaus asmens globėja ir turto administratore paskirta jo žmona D. Č., kuri yra pareiškėjos mama. D. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Mirus motinai, pareiškėja toliau rūpinasi Z. Č., kuris hospitalizuotas (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Pareiškėja supranta patėvio pageidavimus, kai kiti asmenys nesupranta. Pareiškėja gyvena jai nuosavybės teisė priklausančiame dviejų kambarių bute, yra sveika, neteista, turi nuolatinį darbą, susijusį su neįgaliųjų priežiūra, neturi žalingų įpročių. Pareiškėja turi patirties, nes nuo 1991-11-18 iki 1999-04-22 rūpinosi ir globojo kitą asmenį. Z. Č. gauna socialinę pensiją, asmeninės nuosavybės teise turi gyvenamąjį namą su kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypus (duomenys neskelbtini), todėl turi būti paskirtas turto administratorius. Suinteresuotas asmuo T. F. nesutiko, kad jos brolio Z. Č. globėja būtų paskirta pareiškėja. Pati sutiko būti brolio globėja. Turi įgūdžių ir didžiulę darbo patirtį, nes 20 metų dirba ligoninėje slaugytojos padėjėja. Turi sąlygas apsaugoti brolio interesus.Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrius išvadoje nurodė, kad:Z. Č. patyrė galvos smegenų insultą, nuo 2014-05-05 neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Z. Č. nevaikšto, kalba sutrikusi. Dėl psichikos sutrikimo ir blogos fizinės sveikatos jis negali pasirūpinti savimi, nesugeba priimti kasdienių sprendimų. Jam reikalinga slauga ir globa: reikia paduoti maistą, pasodinti, aprengti, pasirūpinti higiena ir kt. Po žmonos mirties Z. Č. gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, priklausomas nuo kitų asmenų globos. Turi nekilnojamojo turto: gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ūkio pastatus bei žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Z. Č. turi dvi dukras iš pirmos santuokos, kurios gyvena Baltarusijoje. Z. Č. brolis gyvena Rusijoje;O. S. yra našlė, gyvena nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas yra 40,51 m² ploto, 2 kambarių, su daliniais patogumais. Kartu gyvena sūnus D., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. O. S. nuo 2011 m. dirba (duomenys neskelbtini) slaugytojo padėjėja, uždirba apie 650 Eur, sūnui mokama 142 Eur našlaičių pensija. O. S. rami, rūpestinga, atsakinga, žalingų įpročių neturi, tinkama būti globėja. O. dažnai lanko Z. slaugos ligoninėje, rūpinasi jo sveikata, nuperka maisto produktų;T. F. gyvena (duomenys neskelbtini), 2 kambarių bute su patogumais. Išsituokusi, daug metų dirbo (duomenys neskelbtini) valytoja, nuo 2015 m. dirba slaugytojo padėjėja, uždirba apie 520 Eur. Globoja 2 nepilnametes mergaites, gim. (duomenys neskelbtini), trečioji globotinė yra pilnametė, gyvena kartu. Už dviejų vaikų globą mokama 304 Eur išmoka, 304 Eur tikslinis priedas, 90 Eur išmoka vaikams, 152 Eur pagalbos pinigai. Neoficialiai duomenimis T. F. santykiai su broliu Z. ir jo sutuoktine D. buvo pašliję dėl turtinio pobūdžio nesutarimų. Po D. Č. mirties T. dažnai lanko brolį slaugos ligoninėje, aprūpina maisto produktais;Nemenčinės miesto seniūnijos socialinio darbo organizatorius 2018-01-10 aplankė Z. Č. (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Paminėjus T. F. neverbaline kalba (galvos judesiais) parodė, kad nenori šios globėjos. Paminėjus O. S. negalėjo apsispręsti. Pagal moralines savybes, santykius su neveiksniu asmeniu O. S. tinkamesnė būti globėja, tačiau jai neužtenka gyvenamojo ploto (2 kambariuose gyvena 2 asmenys). O. ketina butą pasikeisti į 3 kambarių, neplanuoja apgyvendinti Z. globos įstaigoje, nebent stipriai pablogėtų jo sveikata.Suinteresuotas asmuo T. F. pareiškė savarankišką reikalavimą paskirti ją Z. Č. globėja ir turto administratore. Nurodė, kad santykiai su broliu nuo vaikystės buvo šilti ir artimi, jie nuolat bendravo bei gražiai sutarė. Broliui pradėjus gyventi su D. Č., santykiai pašlijo. Mano, kad gali geriausiai atlikti globėjos pareigas. Tinkamai prižiūrės broliui priklausantį nekilnojamąjį turtą, apgins jo turtinius interesus, broliui priklausančio turto dalis yra jų tėvų palikimas. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrius nurodė, kad nesutinka su T. F. pareiškimu, siūlo Z. Č. globėja ir turto administratore paskirti pareiškėją O. S.. T. F. su broliu ilgai nepalaikė ryšių dėl turtinio ir kitokio pobūdžio nesutarimų. Skiriant ją Z. Č. turto administratore, kyla abejonių dėl neveiksnaus asmens turtinių teisių ir interesų užtikrinimo. Z. Č. išreiškė nenorą, kad T. F. būtų jo globėja.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi atmetė pareiškėjos O. S. pareiškimą ir tenkino suinteresuoto asmens T. F. savarankišką reikalavimą bei Z. Č. globėja ir turto administratore paskyrė T. F.. Apylinkės teismas:nustatė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-04-27 sprendimu Z. Č. pripažintas neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-06-02 nutartimi nustatyta globa, globėju ir turto administratoriumi paskirta sutuoktinė D. Č.. Z. Č. nuo 2013-08-26 neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. 2017-10-05 išraše diagnozuota (duomenys neskelbtini). Pacientas gulintis, priklausomas nuo slaugos. Klausimų nesupranta, paliepimų nevykdo, savimi pasirūpinti negali. Globėja D. Č. mirė (duomenys neskelbtini);sprendė, kad geriausiai neveiksniu asmeniu pasirūpinti gali sesuo T. F. O. S. nėra biologinė dukra. O. S. su nepilnamečiu sūnumi gyvena dviejų kambarių 40,51 m² ploto bute su daliniais patogumais, būstas antrame aukšte. Geriamojo vandens tiekimas centralizuotas, apšildymas – krosninis. Būstas netinkamas neveiksnaus asmens globai. Pareiškėja galimybę įgyti didesnio ploto būstą patvirtinančių įrodymų neteikė. O. S. nuo 2011-06-17 dirba (duomenys neskelbtini) slaugytojo padėjėjos pareigose, charakterizuojama teigiamai. Neteista, bausta administracine tvarka už nesusijusį pažeidimą;T. F. yra Z. Č. sesuo, kartu su globojamais dviem nepilnamečiais vaikais ir pilnamete globotine gyvena bute, esančiame pirmame aukšte. T. F. pertvarkė patalpas, pritaikė dušą. T. F. sveika, neteista, administracine tvarka bausta du kartus. T. F. 2015 m. baigė 9 savaičių trukmės slaugytojo padėjėjo mokymo programą ir įgijo kompetenciją dirbti slaugytojo padėjėju. Nuo 1999-08-02 dirba (duomenys neskelbtini) slaugytojos pareigose, charakterizuojama teigiamai;nesirėmė T. F. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte pareikšta nuomone dėl sudėtingo charakterio, nes tame pačiame buities tyrimo akte nurodoma, kad ji darbšti, nepiktnaudžiauja alkoholiu. Liudytojai nepatvirtino, kad T. F. būtų sudėtingo charakterio ir linkusi į konfliktus. Z. Č. patekus į ligoninę jį lankė, siūlė pagalbą. Neatsižvelgė į nurodytą Z. Č. nuomonę, nes jis pripažintas neveiksniu ir negali įvertinti savo poreikių bei priimti sąmoningų sprendimų. Socialinė darbuotoja negali įvertinti neveiksnaus, nekalbančio asmens pageidavimų. T. F. brolį prižiūri, beveik kas antrą dieną jį lanko ligoninėje, domisi gydymu, maitinimu, atlieka higienos priežiūrą. Tai, kad T. F. kreipėsi į teismą dėl su tėvų ir senelių palikimu susijusių klausimų, nerodo, kad ji būtų netinkama globėja ar administruotų turtą ne globotinio interesais. Tarp abiejų pareiškėjų yra konfliktinė situacija, todėl globos ir turto administravimo teisių ir pareigų padalijimas neužtikrins neveiksnaus asmens interesų ir poreikių tenkinimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja O. S. prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad:Valstybės paskirta Z. Č. advokatė J. U. buvo neobjektyvi, atstovavo T. F. interesus. Advokatė reiškė prieštaravimus dėl pareiškėjos atstovų klausimų T. F. ir jos iniciatyva apklausiamų liudytojų. T. F. prašymu liudytoju buvo apklaustas E. P. (P.), kuris buvo pristatytas kaip T. F. kaimynas, tačiau yra T. F. sugyventinis. E. P. žinomas teisėsaugos institucijoms dėl smurtinių nusikaltimų. Pareiškėjos advokatui K. P. įrodinėjant T. F. ir advokatės J. U. bei VšĮ (duomenys neskelbtini) vyriausiojo gydytojo O. K. tarpusavio ryšius, advokatė J. U. išsakė prieštaravimą tokiam klausimui. Po advokatės išsakyto prieštaravimo T. F. aiškino, kad jai skambino ne gydytojas, bet kaimynas, nors prieš įsiterpiant advokatei J. U. nurodė, kad jai paskambino gydytojas. J. U. atstovaujamojo Z. Č. neaplankė; 2017 m. rudenį VšĮ (duomenys neskelbtini) vyriausiasis gydytojas O. K., 2017 m. liepos pabaigoje O. S. atvežus Z. Č. į ligoninę, pareiškė, kad pastaroji nėra giminaitė ir jis su pareiškėja nebendraus. Kai gydytojas O. K. O. S. pasakė, kad baigiasi galimas Z. Č. hospitalizacijos laikas ir jis bus išrašytas, advokatas K. P. ne kartą skambino gydytojui, tačiau šis vengė bendrauti;teisėjos veiksmai nagrinėjant bylą kelia abejonių dėl jos objektyvumo. Byla nagrinėta per ilgai, nepaisytos proceso stadijos, teisėja palaikė advokatės J. U. bylos vilkinimo iniciatyvas. Pasirengimas bylos nagrinėjimui buvo baigtas 2017-12-12;liudytojai, artimiausi Z. Č. kaimynai, A. L. (A. L.), I. L. ir T. K. nurodė, kad T. F. pas Z. Č. nematė 17 metų, jų santykiai buvo konfliktiški. 2018-01-23 liudytojais apklausti T. F. kviesti liudytojai: E. G. (G.), kuris yra T. F. sūnus, H. L., kuri yra T. F. pusseserė, J. M. ir Z. L. (Z. L.). Liudytojos H. L. liudijimas nepatikimas, kadangi jos nurodytos aplinkybės prieštarauja Z. Č. kaimynų parodymams bei T. F. paaiškinimams apie D. Č. ir jų tarpusavio santykius. Liudytojo E. G. parodymai prieštaringi. E. G. nurodė, kad pareiškėją matė gatvėje (duomenys neskelbtini), tačiau nesugebėjo paaiškinti nei kada matė, nei kaip atpažino, jeigu iki tol nebuvo matęs. Pas Z. Č. ligoninėje buvo vieną kartą prieš teismo posėdį. Liudytojo E. G. motina T. F. bylinėjasi su broliu, tačiau minėtas liudytojas neva nieko apie tai nežinojo. Liudytojos J. M. parodymai apie Z. Č. ir T. F. bendravimą prieštaravo apklaustų Z. Č. kaimynų parodymams. Liudytojas Z. L. nežinojo bylos aplinkybių, jis gyvena gretimame kaime, kuris nuo Z. Č. gyvenamosios vietos nutolęs 12 kilometrų. Liudytojas negalėjo žinoti, kokie yra Z. Č. ir T. F. santykiai;apylinkės teismas nutarė gydytojo O. K., tačiau remiasi gydytojo rašte nurodytomis aplinkybėmis. Rašte nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės. O. K. priesaikos nedavė, apie baudžiamąją atsakomybę dėl melagingų parodymų davimo neįspėtas. Gydytojas O. K. kartu su T. F. surežisavo Z. Č. priepuolį išvežė jį į (duomenys neskelbtini) polikliniką, kurioje dirba T. F. Pastarosios gydytojai informavo O. S., kad jokio priepuolio požymių nenustatė, todėl norėjo grąžinti pacientą į slaugos ligoninę, tačiau (duomenys neskelbtini) ligoninės direktorius pareiškė, kad jis pacientą atgal priimti atsisako, nes jo buvimo laikas ligoninėje yra pasibaigęs;T. F. bandė rinkti informaciją apie jos nepilnametį sūnų. T. F. sūnūs galimai girtauja, antrosios pusės galimai yra įkalinimo įstaigoje. Teisėja bylos nagrinėjimo metu T. F. išsakė pastabas ir galimybę ją pašalinti iš teismo posėdžių salės, tai rodo T. F. sudėtingą charakterį. T. F. bausta administracine tvarka už tai, kad nesutiko pasitikrinti blaivumo ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo;Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus išvadoje nurodyta, kad pareiškėja yra tinkamesnė globėja. Apylinkės teismas nepagrįstai atmetė prašymą surengti išvažiuojamąjį teismo posėdį. T. F. turi turtinių pretenzijų broliui, tai patvirtina prijungtų bylų medžiaga. Pareiškėja rūpinosi tiek savo mama, tiek Z. Č.. Pareiškėja Z. Č. rūpinosi tinkamai, santykiai buvo geri. Pareiškėja darbdavio apibūdinama teigiamai, nors vieną kartą yra bausta administracine tvarka, tačiau ne už savo pačios, bet sūnaus padarytą nusižengimą. Suinteresuotas asmuo T. F. su atskirojo skundo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad:suinteresuoto asmens Z. Č. advokatė J. U. sąžiningai atliko neveiksnaus asmens atstovavimo funkcijas. Advokatė buvo iniciatyvi. Advokatė nereiškė nuomonės dėl pretendenčių. T. F. ir jos atstovė nepažįsta advokatės J. U.; advokatė J. U. pareiškė teismui prašymą apklausti liudytoju (duomenys neskelbtini) vyriausiąjį gydytoją O. K. dėl to, kad jai trūksta duomenų apsispręsti dėl savo kliento interesų. Viešosios įstaigos vadovas suteikė informaciją ir atsakė į teismo užduotus klausimus. Z. Č. gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje nuo 2017-07-27. T. F. nuolat lankydavo brolį, bendravo su gydytoju;2017-10-05 išraše iš Z. Č. medicinos dokumentų nurodyta, kad jam diagnozuota (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) diagnozuota nuo 2011 m. 2013 m. įvyko (duomenys neskelbtini). Pacientas gulintis, priklausomas nuo slaugos. Esant tokiai sveikatos būklei, nėra prasmės tikrinti Z. Č. galimybių reikšti nuomonę, todėl teismas pagrįstai atsisakė surengti išvažiuojamąjį teismo posėdį ligoninėje;bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl bylos apimties ir dėl nenuoseklios Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės globos ir rūpybos skyriaus pozicijos. Byloje sujungtos 2 bylos – pagal O. S. pareiškimą ir pagal Socialinės globos ir rūpybos skyriaus pareiškimą dėl T. F. Skyrius gerai charakterizavo T. F. ir pripažino ją tinkama būti brolio globėja ir jo turto administratore. Vėliau Socialinės globos ir rūpybos skyrius, neatsisakęs savo pareiškimo dėl T. F. paskyrimo, pakeitė nuomonę ir 2018-01-23 pateikė išvadą, kad globėja turi būti paskirta O. S. Socialinės globos ir rūpybos skyrius 2018-03-13 atsisakė pareiškimo dėl T. F. Teko atidėti teismo posėdį ir suteikti T. F. galimybę pateikti savarankišką pareiškimą;Socialinės globos ir rūpybos skyriaus pozicija prieštaringa. Skyriaus darbuotojų veiksmai kelia abejonių dėl darbuotojų profesionalumo bei nešališkumo. Socialinės globos ir rūpybos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodyta, kad 2018-01-10 Nemenčinės miesto seniūnijos socialinio darbo organizatorius aplankė Z. Č. ligoninėje. Neaišku, ar Z. Č. suprato klausimą, kyla abejonių, ar socialinė darbuotoja turi specialių žinių, kad galėtų tinkamai įvertinti neveiksnaus, nekalbančio asmens pageidavimus. T. F. išvadoje apibūdinta kaip sudėtingo charakterio konfliktiška asmenybė pagal nenurodytų kaimynų nuomonę, duomenys apie jos santykius su broliu surinkti iš neoficialių šaltinių. T. F. globoja dvi mergaites, globėjos pareigas vykdo atsakingai. Globotinės charakteristikoje pažymėta, kad merginos pažangumas mokykloje pagerėjo, kai ją pradėjo globoti T. F. Teismas įvertino, kad T. F. brolį prižiūri, kas antrą dieną lankė jį ligoninėje, žino ir domisi jo gydymu, maitinimo klausimais, atlieka jam higienos procedūras, kad jos būstas su visais patogumais, pritaikytas neveiksnaus asmens slaugai, ji turi pakankamai žinių ir gebėjimų prižiūrėti neįgalų brolį. Byloje nėra atitinkamų duomenų dėl O. S. sveikatos bei jos tinkamumo pagal sveikatos būklę atlikti globėjos funkcijas. Teismas pagrįstai pažymėjo, jog aplinkybės, kad T. F. kreipėsi į teismą dėl su tėvų ir senelių palikimu susijusių klausimų, savaime nerodo, kad ji būtų netinkama jo globėja ar administruotų turtą ne globotinio interesais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties vieną iš dviejų pageidaujančių asmenų paskirti neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse pripažinto Z. Č. globėja ir turto administratore.

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme

Pareiškėja O. S. prašė prijungti naujus įrodymus: 2018-05-12 advokatui K. P. atsiųstą elektroninį laišką, S. Č. ir A. Č. gimimo liudijimus, S. Č. santuokos liudijimą ir išrašą iš Baltarusijos Respublikos Voronovo rajono teismo 2006-06-21 sprendimą dėl ištuokos; suinteresuoto asmens Z. Č. dukterų S. V. ir H. S. parodymus bei advokatų elektroninį laišką Vilniaus miesto 30 notarų biurui (El. b. t. 1, b. l. 162–170, 193–198). Nurodė, kad nauji įrodymai, susiję su T. F. teiginiais, netinkamai aiškinant apie tariamą pareiškėjos mamos D. Č. ir Z. Č. dukterų konfliktą, neva D. Č. neleido dukterims lankyti tėvo. Pareiškėja susisiekė su Z. Č. dukterimis, kurios paneigė T. F. nurodytas aplinkybes. Baltarusijos Respublikoje gyvenančios Z. Č. dukterys S. V. ir H. S. 2018 m. birželio pradžioje atvyko lankyti tėvo ir davė parodymus, kuriuos 2018-06-07 užfiksavo notarė. T. F. prašė prijungti naujus įrodymus: raštą dėl pareiškėjos O. S. prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo; gydytojos A. G. 2018-06-22 išduotą medicinos dokumentų išrašą; Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus 2018-06-22 buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą; Vilniaus rajono policijos komisariato 2 veiklos skyriaus 2018-05-29 ir 2018-06-18 raštus (El. b. t. 2, b. l. 5–13). Nurodė, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-05-10 nutarties priėmimo.Teisme 2018-06-14 gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus raštas dėl informacijos pateikimo, kuriame aprašomas 2018-06-02 konfliktas tarp T. F. ir jos globotinės L. D. (El. b. t. 2, b. l. 1–3). Bendroji taisykle ta, kad įrodymai renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis), o apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-916/2017, nutarties 35–36 punktai).Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga bei procesu apylinkės teisme, sprendžia, jog pareiškėja visus prašomus prijungti įrodymus galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme. Pareiškėja dalyvavo visose teismo posėdžiuose apylinkės teisme, betarpiškai išklausė visus liudytojus, todėl turėjo galimybę teikti prašymus apklausti liudytojas S. V. ir H. S.. Gimimo liudijimai, santuokos išrašas bei Baltarusijos Respublikos teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo taip pat galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjo advokatas elektroninius laiškus rašė jau po skundžiamo sprendimo priėmimo. Įrodymus advokatas turėjo rinkti proceso apylinkės teisme metu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsisako prijungti ir suinteresuoto asmens T. F. pateiktus dokumentus, kadangi pastarieji pateikti 2018-06-25, t. y. prieš pat bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme. Patekti dokumentai didelės apimtiems, proceso dalyviai dėl įrodymų negalėjo pasisakyti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas surinko ir ištyrė pakankamai duomenų, todėl papildomų įrodymų prijungimas netikslingas, vilkintų bylos procesą.

Dėl suinteresuoto asmens O. S. nurodytų proceso teisės pažeidimų

Pareiškėja O. S. nurodo proceso pirmosios instancijos teisme pažeidimus. Vienas iš atskirojo skundo argumentų buvo tas, kad suinteresuotą asmenį Z. Č. atstovavusi advokatė J. U. buvo šališka ir gynė ne Z. Č., o T. F. interesus. Advokatų teisinę padėtį, jų veiklos sąlygas, tvarką, teikiamas paslaugas reguliuoja Advokatūros įstatymas. Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 1–6 punktuose nurodyti advokatų veiklos principai. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualūs advokato lojalumo klientui ir advokato nepriklausomumo principai (Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 1 ir 5 punktai). Lojalumo principas reiškia, jog advokatas turi siekti paslaugas klientui teikti taip, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Advokato nepriklausomumo principas šios bylos kontekste pasireiškia tuo, kad esant dviem kandidatams tapti suinteresuoto asmens Z. Č. globėju bei turto administratoriumi, advokatas turi priimti sprendimą teismui siūlyti konkretų globėją ir turto administratorių vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu bylos medžiagos analize; asmeninis apsisprendimas turi būti priimtas be konkuruojančių šalių įtakos advokatui. Nustatyta, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyrius 2017-10-17 sprendimu advokatę J. U. paskyrė suinteresuoto asmens Z. Č. atstovu (El. b. priedas, b. l. 2). Advokatė J. U. dalyvavo visuose posėdžiuose, vykusiuose 2017-12-12, 2018-01-23, 2018-03-13, 2018-04-11 ir 2018-05-03 (El. b. t. 1, b. l. 66–72, 83–87, 97–99, 116–119; 129–132). Advokatė J. U. galutinę nuomonę dėl Z. Č. globėjos ir turto administratorės suformulavo paskutinio teismo posėdžio metu, nurodė, jog tinkamesne globėja ir turto administratore būtų T. F.. Nuomonę advokatė grindė byloje liudijusių asmenų paaiškinimais ir jų vertinimu bei rašytinėje bylos medžiagoje esančios informacijos analize. Advokatė J. U. paaiškino, jog T. F. geriau žino suinteresuoto asmens Z. Č. kasdienius įpročius, žino kokius vaistus vartoja, šalis sieja artimas giminystės ryšys. Advokatė J. U. taip pat pasisakė, kad duomenys apie ūmų T. F. charakterį negali būti atmesti, tačiau reikėtų išsamesnės analizės. Darytina išvada, jog advokatė argumentuotai paaiškino, kodėl priėmė sprendimą palaikyti T. T. skyrimą. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliantės argumentus, jog advokatė atstovavo ne suinteresuoto asmens Z. Č., o T. F. interesus. Apeliantė advokato šališkumo versiją grindžia subjektyviais teiginiais, objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima suabejoti advokatės lojalumu, nepateikta. Vien tai, kad advokatė uždavė tokius klausimus, kurie nebuvo patogūs apeliantei, ar ne tokius klausimus, kokius norėjo užduoti apeliantė, neįrodo advokatės nelojalumo. Pareiškėja su advokatu dalyvavo visose teismo posėdžiuose, todėl užduoti klausimus. Tai, jog advokatė J. U. nesusitiko su atstovaujamuoju, nerodo nelojalumo ar šališkumo. Z. Č. esant pripažintam neveiksniu visose turtinių ir neturtinių santykių srityse, neaišku kokias aplinkybes Z. Č. galėtų nurodyti savo advokatei. Nors Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrius 2018-01-16 bei 2018-04-04 išvadose kaip tinkamesnę kandidatę būti globotoja nurodė pareiškėją, tačiau kategoriškų išvadų dėl T. F. tinkamumo nesuformulavo (El. b. t. 1, b. l. 77–79, 111–112). Sprendžiama, jog apeliantė neįrodė teiginių, susijusių su advokatės šališkumu ir nelojalumu savo atstovaujamajam. Atskirajame skunde pareiškėja abejoja apylinkės teismo teisėjos šališkumu. Vertinant šį apeliantės teiginį, pažymėtina, jog byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas galėjo būti neobjektyvus ir šališkas, turi pateikti įrodymus, kurie patvirtintų šališkumą. Įvairūs įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai, kuriuos suinteresuotas asmuo vertina kaip nepalankius, savaime nereiškia teisėjo šališkumo. Aplinkybė, jog teisėja 2017-12-13 nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl laikinos globos nustatymo (El. b. t. 1, b. l. 73–74) nereiškia, kad teisėja turėjo išankstinį nusistatymą pareiškėjos atžvilgiu. Pareiškėja turėjo galimybę skųsti nutartį, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Apeliantė taip pat nepasinaudojo teise reikšti nušalimą pirmosios instancijos teisme. Iš bylos medžiagos matyti, apylinkės teismo teisėja proceso metu tenkino ir pareiškėjos prašymus: prijungė civilines bylas, apklausė pareiškėjos kviestus liudytojus, skundžiamame spendime motyvavo kodėl vienus pareiškėjos teiginius laiko pagrįstais, o kitus atmeta. Tai, jog apylinkės teismo teisėja netenkino pareiškėjos prašymo dėl išvažiuojamojo teismo posėdžio, taip pat nepagrindžia teisėjos šališkumo. Sprendimas motyvuotas tuo, kad nepateikta duomenų apie Z. Č. sveikatos būklės pagerėjimą po jo pripažinimo neveiksniu (El. b. t. 1, b. l. 116 – 120, 2018-04-11 teismo posėdžio garso įrašo takelio 01:42:00 – 01:42:50 min.). Tokiai apylinkės teismo pozicijai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas. 2017-03-01 teismo ekspertizės akte nurodyta, jog Z. Č. teismo posėdyje dalyvauti negali dėl gilaus psichikos defekto ir kontaktas su juo bus neproduktyvus (civilinės bylos Nr. 2YT-2827-494/2017 b. l. 3–5). Šioje byloje iš naujo nenustatinėjamas suinteresuoto asmens neveiksnumo klausimas, todėl teismui betarpiškai apklausti Z. Č. nebuvo poreikio. 2017-08-09 ir 2017-10-05 medicininiai išrašai patvirtina, jog kontaktas su Z. Č. yra apsunkintas, jis klausimų nesupranta ir paliepimų nevykdo (El. b. t. 1, b. l. 7–8, 123). Z. Č. apklausa nebūtų teisiškai reikšminga. Apeliantė nurodė, kad Z. Č. į klausimus gali atsakyti gestikuliuodamas tam tikromis kūno dalimis, pavyzdžiui, galva, tačiau toks apklausos būdas nepatikimas, kadangi neaišku, ar neveiksnus asmuo tinkamai suvoktų jam užduodamų klausimų prasmę. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, jog byla buvo vilkinama. Pareiškimas teisme gautas 2017-09-25, nutartis priimta 2018-05-10, t. y. greičiau nei per 8 mėnesius. Byloje buvo sprendžiamas dviejų pareiškimų sujungimo į vieną bylą klausimas, kilusiam ginčui tar dviejų potencialių globėjų spręsti buvo organizuoti 5 teismo posėdžiai, tarp kurių nebuvo didesnio nei dviejų mėnesių tarpo, buvo apklausti 9 liudytojai, todėl nelaikytina, jog byla buvo vilkinama. Liudytojus prašė apklausti abi šalys. Pareiškėja teigė, jog apylinkės teismo teisėja nesilaikė proceso stadijų. Byla iš esmės nagrinėti paskirta 2017-12-21 teismo posėdžio metu (El. b. t. 1, b. l. 66–72). 2017-12-21 teismo posėdis atidėtas dėl būtinumo apklausti liudytojus, tokiam veiksmui neprieštaravo ir pareiškėjos atstovas. 2018-01-23 posėdis atidėtas dėl suinteresuoto asmens Z. Č. atstovės prašymo apklausti ligoninės darbuotojus, teismui sutikus užklausti gydytoją raštu (El. b. t. 1, b. l. 83–87). 2018-03-13 posėdis atidėtas, nes Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrius atsisakė nuo pareiškimo paskirti Z. Č. globotoja ir turto administratorę T. F. ir sudarė galimybę suinteresuotam asmeniui T. F. pateikti savarankiškus reikalavimus (El. b. t. 1, b. l. 97–99). 2018-04-11 posėdis, atidėtas dėl Z. Č. atstovės užimtumo kitose bylose (El. b. t. 1, b. l. 116–120). 2018-05-03 posėdyje byla išnagrinėta. Posėdžiai atidėti dėl objektyvių priežasčių, proceso dėl globotojo ir turto administratoriaus paskyrimo nagrinėjimo stadijų (CPK 505–508 straipsniai) nesilaikymo nenustatyta. Darytina išvada, jog apeliantė nepateikė pagrįstų duomenų, kurių pagrindu galima būtų abejoti apylinkės teismo teisėjos šališkumu. Apeliantė nurodė, jog teismas nepagrįstai atsisakė apklausti medicinos gydytoją O. K., todėl neaišku kaip vertinti pastarojo 2018-01-24 raštą. Apylinkės teismas 2018-01-23 posėdžio metu netenkino suinteresuoto asmens Z. Č. atstovės prašymo iškviesti liudyti medicinos personalą ir nutarė užklausti gydymo įstaigą raštu. Pareiškėjos atstovas prieštaravo prašymui, gydytojų apklausti nepageidavo. Gydytojas O. K. 2018-01-24 pateikė raštą, kuriame nurodė, jog suinteresuotą asmenį hospitalizavus 2017-07-27, pareiškėja ir T. F. lankė Z. Č. (El. b. t. 1, b. l. 93). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog gydytojo O. K. 2018-01-24 raštas negali būti laikomas gydytojo liudijimu, tačiau gali būti vertinamas kaip paprastas rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog apylinkės teismas gydytojo 2018-01-24 raštui suteikė ypatingą reikšmę. Pareiškėja abejoja 2018-01-24 rašte nurodytų aplinkybių tikrumu, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurios paneigtų 2018-01-24 rašte nurodytą informaciją. Pareiškėja teigė, jog gydytojas O. K. surežisavo Z. Č. priepuolį, tačiau toks teiginys tėra subjektyvi pareiškėjos nuomonė. Civilinėje teisėje asmens sąžiningumas preziumuojamas, o įrodymų, kurių pagrindu galima būtų patvirtinti gydytojo O. K. nesąžiningumą ar šališkumą pareiškėja nepateikė. Apeliantė nurodė, jog liudytojos H. L. paaiškinimai nepatikimi, liudytojo E. G. paaiškinimai prieštaringi, o liudytojas Z. L. su byla susijusių aplinkybių paaiškinti negalėjo. Liudytojų parodymai yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), kuria byloje nustatomi tam tikri faktiniai duomenys. Aplinkybė, jog asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai šaliai palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio. Parodymai turi būti įvertinami pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus – ar jie išsamūs ir tikslūs, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvūs ir patikimi. Aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, teismo turi būti įvertintos ir į jas atsižvelgta sprendžiant dėl tokio asmens duotų parodymų įrodomosios galios, o išvada dėl jų patikimumo darytina pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Apylinkės teismas skundžiamo sprendimo iš esmės negrindė liudytojų paaiškinimais, daugiau rėmėsi rašytine bylos medžiaga. Sutiktina su pareiškėja, jog suinteresuoto asmens T. F. sūnus gali būti suinteresuotas duoti teigiamus parodymus savo motinai, tačiau iš E. G. liudijimo matyti, kad iš esmės jokių reikšmingų aplinkybių bylai jis nenurodė. Reikšmingų aplinkybių bylai nenurodė ir liudytojas Z. L. bei H. L.. Vertinant visų liudytojų, t. y. T. K., I. L., A. L., H. L., J. M., E. G., Z. L., M. A. bei E. P. paaiškinimus tarpusavyje matyti, jog iš esmės liudijimai priklauso nuo to, kuriuos šalies – pareiškėjos ar T. F. – buvo kviečiami liudyti. Pareiškėjos kviesti liudytojai nurodė palankesnes aplinkybes pareiškėjai O. S., suinteresuoto asmens T. F. liudytojai nurodė palankesnes aplinkybes T. F. Apklaustų liudytojų parodymai objektyviai patvirtina tik tai, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens T. F. santykiai konfliktiški, tačiau jie nepatvirtina, kad T. F. negalėtų atlikti globėjos bei turto administratorės pareigų. Byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, kuriuos analizuojant ir vertinant galima padaryti išvadą dėl tinkamesnio globėjo bei turto administratoriaus. Apeliantė nurodė, jog suinteresuotas asmuo T. F. bandė rinkti informaciją apie jos nepilnametį sūnų. Nagrinėjama aplinkybė nereikšminga šios bylos kontekste. Jei pareiškėja mano, jog suinteresuotas asmuo T. F. pažeidė įstatymus, ji gali kreiptis į atitinkamas institucijos dėl jos, ar jos nepilnamečių vaikų teisių pažeidimo. Apeliantė nurodė, jog T. F. sūnūs galimai girtauja, jų antrosios pusės galimai yra įkalinimo įstaigoje. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus 2018-01-16 išvadoje nenurodyta, jog T. F. sūnūs gyvena kartu su ja. Apeliantė taip pat teigė, kad bylos nagrinėjimo metu apylinkės teisėja išsakė T. F. pastabas ir galimybę ją pašalinti iš teismo posėdžių salės, o tai rodo T. F. sudėtinga charakterį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog vykstant ginčui tarp šalių apylinkės teisėja išsakė pastabą suinteresuotam asmeniui T. F. neįrodo jos ūmaus būdo. Pasisakant dėl suinteresuoto asmens T. F. administracinių nuobaudų pastebėtina, jog apylinkės teismas skundžiamame sprendime šalių turėtų nuobaudų aplinkybę analizavo. Tiek suinteresuotas asmuo T. F., tiek pareiškėja O. S. buvo baustos administracine tvarka, tačiau apylinkės teismo vertinimu pažeidimai buvo vienkartinio pobūdžio ir necharakterizuoja asmenybių būdo. Tokiai apylinkės teismo pozicijai pritartina.

Dėl suinteresuoto asmens Z. Č. globėjos ir turto administratorės paskyrimo pagrįstumo

Pareiškėja nesutinka su išvada, jog tinkamesnė suinteresuoto asmens Z. Č. globėja ir turto administratore pripažinta T. F.. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.242 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į globėjo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į globotinio pageidavimą, į globėjo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog kai globoti tą patį neveiksnų asmenį pretenduoja daugiau kaip vienas asmuo, parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2013). Pareiškėja nurodė, jog byloje išvadą teikianti institucija nurodė, kad apeliantė yra tinkamesnė kandidatė būti suinteresuoto asmens Z. Č. globėja ir turto administratore. Sutiktina, jog išvadą byloje teikiančios institucijos nuomonė yra svarbi, tačiau tokia išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio ir nėra privaloma teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2008). Apylinkės teismas nurodė, jog išvadą byloje teikiančios institucijos išvada buvo nenuosekli, kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo keičiamos pozicijos dėl tinkamo asmens, kuris galėtų globoti Z. Č., o pozicijų pasikeitimą grįstas Z. Č. galvos judesiais, neva reiškiančiais jo nenorą dėl T. F. paskyrimo globėja. Pirmosios instancijos teismas tokią pozicija vertino kaip nenuoseklią ir ja nesivadovavo. Apeliacinės instancijos teismas tokiai apylinkės teismo pozicijai pritaria. Jau minėta, jog išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrius 2018-01-16 bei 2018-04-04 išvadose kategoriškų išvadų dėl T. F. tinkamumo būti suinteresuoto asmens Z. Č. globotoja ir turto administratore nesuformulavo, t. y. nurodė, kad abi kandidatės gali būti globėjomis. Abi kandidatės turi asmeninių savybių, kurios leidžia joms būti suinteresuoto asmens Z. Č. globėjomis. Tiek pareiškėja O. S., tiek suinteresuotas asmuo T. F. turi slaugytojo padėjėjo darbo patirties, todėl sugebėtų tinkamai pasirūpinti slauga. Apsisprendžiant dėl tinkamesnio kandidato svarbi aplinkybė yra ta, jog suinteresuotas asmuo T. F. turi tinkamesnes buities ir gyvenimo sąlygas (El. b. t. 1, b. l. 77–79). Suinteresuotas asmuo T. F. teismui pateikė savo buto nuotraukas iš kurių matyti, jog gyvenimo sąlygos bute tinkamos (El. b. priedas, b. l. 68–72). Suinteresuoto asmens T. F. butas yra pirmame, o pareiškėjos O. S. – antrame aukšte. Asmeniui, kuris negeba pasirūpinti savimi, nagrinėjamu atveju butas, esantis pirmame aukšte, patogesnis dėl patogesnių ir paprastesnių judėjimo bei transportavimo galimybių. Apeliantė nurodė, jog suinteresuotas asmuo T. F. turi turtinių pretenzijų broliui, todėl negali būti tinkama globėja. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, nustatę, jog prie nagrinėjamos civilinės bylos yra prijungta Vilniaus rajono apylinkės teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. A2-596-95/2009 ir civilinė byla Nr. 2-239-647/2011, kuriuose buvo kilęs ginčai tarp suinteresuoto asmens Z. Č. ir suinteresuoto asmens T. F.. Civilinėje byloje Nr. 2-239-647/2011 T. F. buvo pareiškusi ieškinį Z. Č., D. V. ir R. V. bei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybių teisių pripažinimo ir sprendimų dalies panaikinimo. Aptariama byla baigta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-01-27 sprendimu, kuriuo ieškinys atmestas. Sprendimas nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo. Vilniaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-00396-647/2005 2005-05-09 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. S. (E. S.), Z. Č. senelis, 1940-06-15 nacionalizacijos metu valdė 10 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja civilinėje byloje Nr. 2-00396-647/2005 bandė atnaujinti procesą, tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009-02-03 nutartimi suinteresuoto asmens T. F. prašymą atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2009-04-28 T. F. atskirąjį skundą atmetė. Teismas sutinka, kad tarp suinteresuoto asmens T. F. ir Z. Č. buvo kilęs turtinis ginčas dėl žemės sklypų, tačiau bylos buvo išnagrinėtos dar 2011 m. Byloje nėra duomenų, kad T. F. turėtų turtinių ginčų po 2011 m. Nuo 2011 m. praėjo ilgas laiko tarpas, todėl sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju buvę turtiniai ginčai, kurie jau išspręsti, savaime nepagrindžia, jog suinteresuotas asmuo T. F. netinkamai atliks globėjos ir turto administratorės funkcijas. Pareiškėja taip pat nurodė, jog tarp suinteresuoto asmens Z. Č. ir T. F. yra giminystės, tačiau ne artimas asmeninis ryšys. Z. Č. pripažintas neveiksniu visose turtinėse ir asmeninėse neturtinėse srityse, medicininių duomenų, jog Z. Č. geriau jaustųsi globojamas O. S., ar T. F. nėra. Jokių kitų objektyvių duomenų apie tai, jog suinteresuotas asmuo T. F. negalėtų būti suinteresuoto asmens Z. Č. globėja apeliantė nepateikė, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, jog keisti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 334–338 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

suinteresuoto asmens O. S. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį nepakeistą.