Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui Linui Ališauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tilžės turgus“ dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 11 d. pareiškimą tenkino ir išdavė teismo įsakymą dėl 10961,49 Eur žemės nuomos mokesčio skolos, 184,15 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininkės UAB „Tilžės turgus“ kreditorės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos naudai.

8. Teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė, kad įvertinus, jog atsakovė sumokėjo 984,15 Eur sumą ieškinio reikalavimams padengti, pateikė ieškinio atsisakymą šioje dalyje. Paaiškino, kad atsakovės sumokėtos lėšos paskirstytos Apraše nustatyta tvarka padengiant susidariusius delspinigius, todėl prašė priteisti likusią 10470,61 Eur žemės nuomos mokesčio skolą. Sutiko, kad skolos mokėjimas būtų išdėstytas dalimis iki 2021 m. lapkričio 15 d.

9. Atsakovės UAB „Tilžės turgus“ direktorė teismo posėdyje pripažino skolą ieškovei ir prašė išdėstyti likusios skolos mokėjimą metams, skaičiuojant nuo 2021 m. kovo mėn.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

10. nustatyta, kad atsakovė UAB „Tilžės turgus“ yra valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkė pagal 1996 m. gruodžio 19 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. 2015 m. liepos 9 d. susitarimu dėl 1996 m. gruodžio 19 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N21/96-0201 nuomos sutarties šalys susitarė, kad nuomotojas (Klaipėdos miesto savivaldybės administracija) išnuomoja, o nuomininkas (UAB „Tilžės turgus“) išsinuomoja 7,6318 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė teigia, kad atsakovė nevykdė pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už 2020 m., dėl ko susidarė 10961,49 Eur žemės nuomos mokesčio skola bei ieškinio pateikimo dienai paskaičiuota 282,81 Eur delspinigių už 2020 m. mokestinį laikotarpį.

11. Byloje pateikti įrodymai (žemės nuomos mokesčio deklaracija už 2020 metus, mokesčių mokėtojo kortelė, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas) patvirtina, jog atsakovė naudojosi valstybei nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tačiau prievolės sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį neįvykdė.

12. Atsakovė iš esmės ieškinio neginčijo ir pripažino ieškovės paskaičiuotą skolą.

13. 2021 m. birželio 28 d. atsakovė pateikė du mokėjimo nurodymus, patvirtinančius, jog 2021 m birželio 14 d. sumokėjo ieškovei 484,15 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama, jog moka 484,15 Eur palūkanų ir žemės mokestį, o 2021 m. birželio 22 d. sumokėjo dar 500 Eur žemės mokesčio.

14. Ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovės sumokėta suma buvo paskirstyta vadovaujantis Aprašo 42 punktu, t. y. sumokėtos sumos įskaitytos anksčiausiai atsiradusiai prievolei įvykdyti. Iš ieškovės pateiktos mokesčio mokėtojo kortelės nustatyta, kad iš atsakovės sumokėtos sumos padengti priskaičiuoti delspinigiai (484,15 Eur ir 9,12 Eur) ir dalis nuomos mokesčio skolos (490 Eur). Likęs nesumokėtas valstybinės žemės mokestis – 10470,61 Eur.

15. Teismo posėdyje ieškovės atstovas pareiškė, kad atsižvelgiant į atsakovės sumokėtas sumas ieškovė atsisako dalies reikalavimo, t. y. 984,15 Eur sumoje, įskaitant reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, ir palaiko ieškinį dėl 10470,61 Eur skolos priteisimo.

16. Ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 42 straipsnis, 140 straipsnio 1 dalis). Byloje nesant duomenų, kad ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl atsisakymas nuo ieškinio dalyje dėl 984,15 Eur skolos įskaitant delspinigius priteisimo priimtinas, byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

17. Kaip minėta, šalys neginčijo jų santykių turinio pagal valstybinės žemės nuomos sutartį. Atsakovė pripažino, kad nėra sumokėjusi dalies valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2020 m.

18. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje bylose, kuriose sprendžiami klausimai dėl valstybinės žemės ir jos naudojimo, konstatuota, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017, 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-313/2018).

19. Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad valstybinės žemės nuomos santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, reguliuojami ne viešosios, o privatinės teisės. Šių santykių civilinio teisinio pobūdžio nekeičia tai, kad vienas iš santykio subjektų yra valstybė, savivaldybė ar jų institucija (pareigūnas). Taigi valstybinės žemės nuomos santykiams visų pirma taikytinos Civilinio kodekso normos. Civilinio kodekso 6.552 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Ši įstatymo nuostata yra imperatyvi. Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-701/2016).

20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ (toliau – Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1798) 1.4 punkte nurodyta, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas. Nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja valstybinės žemės nuomotojas (Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 1.5 punktas).

21. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T2-134 patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo 6 punktas numato, jog žemės nuomos mokestį administruoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

22. Teismas, išklausęs byloje dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus bei ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.2-6.4 straipsniai, 6.551 straipsnis, 6.552 straipsnis, 1999 m. kovo 9 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28 punktas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T2-134 patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo 3 punktas, 5 punktas, 6 punktas).

23. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra,- vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

24. Kadangi atsakovė naudojasi valstybine žeme, jai kyla pareiga sumokėti teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotą nuomos mokestį (CK 6.551 straipsnis, 6.552 straipsnis). Atsakovė ieškovės prašomos priteisti 10470,61 Eur nesumokėtos valstybinės žemės nuomos mokesčio sumos neginčijo. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 10470,61 Eur nuomos mokesčio skola.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

25. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant nuo priteistos sumos.

26. Atsakovė procesiniuose dokumentuose prašė netenkinti reikalavimo dėl palūkanų priteisimo.

27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006; 2007 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2007; 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Pareiga mokėti procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-888/2003; 2004 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006).

28. Taigi terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi atsakovė privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 10470,61 Eur skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl skolos išdėstymo

29. Atsakovė prašo išdėstyti priteistos sumos mokėjimą lygiomis dalimis vieneriems metams.

30. Teismo posėdžio metu UAB „Tilžės turgus“ direktorė prašė išdėstyti skolos mokėjimą vieneriems metams skaičiuojant nuo 2021 m. kovo mėn. Ieškovė šiam prašymui neprieštaravo.

31. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

32. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo (ar išdėstymo), teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas (ar išdėstymas) neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

33. Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą.

34. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

35. Nagrinėjamu atveju atsakovė ieškinį pripažino ir iki teismo posėdžio dalį skolos sumokėjo. Teismo vertinimu, kas rodo, jog atsakovė yra linkusi vykdyti savo įsipareigojimus ieškovei. Atsakovė yra pateikusi pažymą, kuri patvirtina, kad dėl paskelbto karantino bendrovės gaunamos mėnesinės pajamos buvo mažesnės nei mėnesio išlaidos. Teismo vertinimu, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, kaip to prašo atsakovė, teigdama, jog realiai galės įvykdyti prievolę ieškovei iki 2022 m. kovo mėn., per šį terminą, nebus pažeisti šalių lygiateisiškumo bei teisėtų lūkesčių principai bei bus išlaikyta abiejų šalių interesų pusiausvyra.

36. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje galimas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas, leidžiant atsakovei įvykdyti teismo sprendimą dalimis iki 2022 m. kovo mėn.

37. Atsižvelgiant į tai, kad šalys pasisakė dėl skolos mokėjimo lygiomis dalimis, o ne iki tam tikro termino pabaigos, teismo sprendimu priteistos 10470,61 Eur skolos mokėjimas išdėstomas iki 2022 m. kovo mėn., nustatant, jog atsakovė kas mėnesį pradedant 2021 m. liepos mėn. iki 2022 m. vasario mėn. ieškovei turi sumokėti po 1300 Eur, o paskutinį 2022 m. kovo mėn. – 70,61 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) bylose už ieškinius dėl lėšų išieškojimo yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl žyminis mokestis (236 Eur) iš atsakovės priteistinas į valstybės biudžetą nuo patenkintos ieškinio dalies (CPK 96 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktu, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

priimti ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsisakymą nuo ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tilžės turgus“ dalyje dėl 984,15 Eur skolos įskaitant delspinigius priteisimo ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Išaiškinti, kad šioje dalyje nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Kitoje dalyje ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tilžės turgus“ 10470,61 Eur (dešimt tūkstančių keturis šimtus septyniasdešimt eurų šešiasdešimt vieną centą) valstybinės žemės nuomos mokesčio skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (10470,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. kovo 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos naudai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tilžės turgus“ 236 Eur (du šimtus trisdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Išdėstyti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tilžės turgus“ priteistos 10470,61 Eur sumos mokėjimą dalimis, nustatant, nustatant, kad atsakovė pradedant 2021 m. liepos mėnesiu atliks ieškovei aštuonias mėnesines įmokas po 1300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų), o paskutinį 2022 m. kovo mėn. sumokės 70,61 Eur (septyniasdešimt eurų šešiasdešimt vieną centą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.