Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės EDS INVEST atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8503-528/2014, kuria netenkinti pareiškėjos prašymai dėl vykdomųjų raštų išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškovei bankrutuojančiai Kredito unijai „Laikinosios sostinės kreditas“ 2014 m. gegužės 27 d. buvo išduoti vykdomieji raštai dėl skolos išieškojimo iš atsakovų P. K. ir D. R. (civilinė byla Nr. 2-8503-528/2014).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatė (CPK 320 str., 338 str.).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.

11. Pareiškėjos su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai – 2018 m. vasario 8 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties išrašas su priedais, vykdomojo rašto Nr. 2-8503-528/2014 kopija, 2017 m. vasario 14 d. ir 2019 m. balandžio 3 d. išieškojimo negalimumo aktai, elektroninių laiškų kopijos yra pateikti pirmosios instancijos teismui, paskolos ir laidavimo sutartys byloje buvo pateiktos su ieškovės ieškiniu, todėl pakartotinai pateiktus šiuos dokumentus atsisakytina priimti, kaip perteklinius.

Dėl skundžiamos nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo

12. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo laiduotojo atžvilgiu, yra pagrįsta ir teisėta.

13. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 16 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-8503-528/2014 ieškovei bankrutuojančiai Kredito unijai „Laikinosios sostinės kreditas“ priteisė solidariai iš atsakovų P. K. ir D. R. 6 573,50 Lt paskolą, 388 Lt palūkanas, 371,92 Lt delspinigius, 10 procentų metines palūkanas už paskolos likutį (6 573,50 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. kovo 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. kovo 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14. Pradinei kreditorei – bankrutuojančiai Kredito unijai „Laikinosios sostinės kreditas“ 2014 m. gegužės 27 d. buvo išduoti vykdomieji raštai atsakovų P. K. ir D. R. atžvilgiu (CPK 646 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad antstolė R. G. vykdomąjį dokumentą dėl išieškojimo iš skolininko P. K. grąžino išieškotojai su 2017 m. vasario 14 d. išieškojimo negalimumo aktu Nr. S-17-90-2258, o su 2019 m. balandžio 3 d. išieškojimo negalimumo aktu Nr. S-19-90-6681 išieškotojai grąžino vykdomąjį dokumentą D. R. atžvilgiu.

15. Iš 2018 m. vasario 8 d. reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutarties ir 2020 m. liepos 13 d. reikalavimo teisių sąrašo matyti, kad reikalavimo teises į P. K. skolą pradinė kreditorė bankrutuojanti Kredito unija „Laikinosios sostinės kreditas“ perleido naujajai kreditorei – pareiškėjai UAB EDS INVEST.

16. Pareiškėja UAB EDS INVEST 2022 m. kovo 15 d. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomojo rašto dublikatus skolininkų D. R. ir P. K. atžvilgiu. Pareiškėja 2022 m. kovo 18 d. pateikė prašymą išduoti vykdomojo rašto dublikatą skolininko D. R. atžvilgiu.

17. CPK 649 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu vykdomasis raštas prarastas, tai išieškotojo ar antstolio prašymu išduodamas vykdomojo rašto dublikatas. Prašymas išduoti vykdomojo rašto dublikatą paduodamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomojo dokumento dublikatas neišduodamas, jeigu yra pasibaigęs CPK 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas CPK 608 straipsnyje nustatyta tvarka.

18. Teismų praktikoje pažymima, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas gali išduoti vykdomojo rašto dublikatą, esant dviem sąlygoms: 1) kai yra duomenų, jog vykdomasis raštas (originalas) yra prarastas; 2) kai nėra pasibaigęs terminas vykdomojo rašto pateikimui vykdyti, t. y. dublikato išdavimas gali sukelti teisines pasekmes arba, esant pasibaigusiam pateikimo vykdyti senaties terminui, šis terminas yra atnaujintas teismo CPK nustatyta tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-40-464/2015).

19. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 21 d. nutartimi pareiškėjos prašymų dėl vykdomųjų raštų dublikatų išdavimo netenkino.

20. Byloje nėra ginčo dėl vykdomojo rašto dublikato neišdavimo P. K. atžvilgiu pagrįstumo, pareiškėja sutinka, kad šio atsakovo atžvilgiu jau yra suėjęs 5 metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, todėl dėl šios 2022 m. kovo 21 d. nutarties dalies apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

21. Pareiškėja teigia, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ji nepateikė įrodymų dėl reikalavimo teisės laiduotojo D. R. atžvilgiu perėmimo, terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti šio skolininko atžvilgiu nėra pasibaigęs, todėl jo atžvilgiu išduoti vykdomojo rašto dublikatą teismas atsisakė nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, neturi teisinio sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.

22. Nustatyta, kad pagal 2018 m. vasario 8 d. reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutarties 2.1 punktą pardavėjas parduoda pirkėjui, o pirkėjas perka ir perima už pirkimo kainą visas pardavėjo teises, reikalavimus, nuosavybės teisę ir gaunamą naudą pagal paskolos sutartis ir su jomis susijusias užtikrinimo priemones, įskaitant teises į pagal paskolų sutartis suteiktų paskolų pagrindinę skolos sumą, palūkanas ir delspinigius, baudas, administravimo ir kitus skolininkų mokėtinus mokesčius; bei visas su reikalavimo teisėmis susijusias teises, įskaitant procesines teises vykstančiuose teisminiuose, arbitražo, vykdymo, išieškojimo ar administraciniuose procesuose, išskyrus šioje sutartyje aiškiai nurodytus atvejus. Reikalavimo teisės yra parduodamos kaip viena neatskiriama ir nedaloma teisių visuma. Ta apimtimi, kiek bet kokia reikalavimo teisė ar užtikrinimo priemonė negalioja arba neegzistuoja, pardavėjas šia sutartimi perduoda pirkėjui kitas teises (jei tokių yra), kurias pardavėjas turi prieš tokį skolininką pagal atitinkamą paskolos sutartį (sutarties 2.3 p.). Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog reikalavimo teisės į konkrečius skolininkus iš kredito unijos buvo perimamos pagal 2018 m. kovo 27 d. priėmimo – perdavimo aktą. Skolininkas D. R. 2020 m. liepos 13 d. reikalavimų teisių sąraše (priedas prie 2020 m. liepos 13 d. susitarimo prie 2018 m. kovo 27 d. priėmimo– perdavimo akto) nėra nurodytas. Kitų įrodymų, patvirtinančių reikalavimų teisių perėmimą į šį skolininką byloje nepateikta (CPK 178 str.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėja iš ieškovės yra perėmusi tik reikalavimo teisę į atsakovą P. K..

23. Be to, nagrinėjamu atveju egzistuoja ir kita reikšminga aplinkybė, paneigianti apeliantės argumentus, kad dėl vykdomojo rašto dublikato neišdavimo laiduotojo atžvilgiu nepagrįstumo.

24. Prievolės užtikrinamos įstatyme ar sutartyje numatytais būdais, kurie garantuoja pagrindinės prievolės įvykdymą (CK 6.70 str. 1 d.). Laidavimas yra vienas iš prievolės užtikrinimo būdų. CK 6.76 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta laidavimo samprata: laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 str. 2 d.).

25. Laiduotojo pareiga atsakyti kreditoriui yra išvestinė iš skolininko pareigos, todėl visiškai priklauso nuo pagrindinio skolininko įsipareigojimų galiojimo. Iš laidavimo atsirandanti prievolė yra priklausoma nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, ir tai yra laidavimo, kaip akcesorinės prievolės, pagrindinis požymis (akcesorinei prievolei būdinga, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės). Laidavimo prievolės akcesoriškumas pasireiškia ir tuo, kad, pasibaigus pagrindinei prievolei arba ją pripažinus negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas. Taigi laidavimas baigiasi tuo pačiu metu kaip ir juo užtikrinama prievolė (CK 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

26. Nagrinėjamu atveju pati pareiškėja sutinka, kad naujosios kreditorės reikalavimo teisė pagrindinio skolininko P. K. atžvilgiu šiuo atveju yra pasibaigusi, suėjus 5 metų terminui vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti (CPK 606 str. 2 d., 607 str. 3 d.). Iš laidavimo sutarties atsirandanti kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, negali savarankiškai, atskirai nuo pagrindinės prievolės funkcionuoti, kaip civilinės teisės objektas, Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pasibaigusi ir naujosios kreditorės reikalavimo teisė į skolininką D. R., kuris 2011 m. liepos 7 d. laidavimo sutarties prie tos pačios dienos paskolos sutarties Nr. 70117 pagrindu yra laiduotojas (CK 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d.), todėl išduoti vykdomojo rašto dublikatą šio skolininko atžvilgiu nėra teisinio pagrindo ir šiuo pagrindu.

27. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vykdomojo rašto dublikato išdavimą reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiama pagrįsta ir teisėta Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Atskirąjį skundą atmetus, iš apeliantės valstybei priteistinos 12,78 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės EDS INVEST, juridinio asmens kodas 304478449, valstybei 12,78 Eur (dvylika eurų ir septyniasdešimt aštuonis centus) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šią sumą sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.