- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-18
- Bylos Nr.
- 1A-268-282/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus
- Nuteistasis
- K. M.
- Civilinis ieškovas
- B. G.
- Nukentėjusysis
- B. G.
- Advokatai
- Algirdas Zakrasas
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (Šiaulių rūmų) 2018 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo K. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, K. M. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. gruodžio 16 d. 17.12 val. iki 2017 m. gruodžio 17 d., 13.25 val. (1 para).
Nukentėjusiosios B. G. pareikštas civilinis ieškinys dėl 191,37 eurų turtinės žalos ir 3 200 eurų neturtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai ir iš K. M. priteista nukentėjusiajai B. G. 191,37 Eur turtinei žalai atlyginti ir 3 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
K. M. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. gruodžio 16 d. 16.57 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu, viešoje vietoje, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją B. G., o būtent: spausdamas už sprando žemyn ir spirdamas jai vieną kartą keliu į veido sritį bei kumščiu suduodamas du kartus į veido sritį ir nenustatytą skaičių kartų į galvos sritį, padarė nukentėjusiajai B. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – nosies kaulų lūžį, nes dėl nosies kaulų lūžio jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis K. M. prašo sumažinti jam paskirtos bausmės laiką ir neturtinės žalos dydį. Nurodo, kad jam po galvos traumos yra sutrikęs mąstymas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą nukentėjusioji B. G. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes teismo nuosprendis yra teisingas. Nurodo, kad nuteistasis yra pavojingas visuomenei recidyvistas, kuris nedaro jokių teigiamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų ir nepasitaiso, todėl mano, kad jis turi atlikti laisvės atėmimo bausmę. Taip pat nurodo, kad jai priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra pagrįstas teisingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgus į nuteistojo nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, jos psichoemocinius sutrikimus, reikalaujančius medicininio gydymo, išgyventas fizines ir dvasines kančias, jos gyvenimo pablogėjimą, į teismų praktiką.
Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą nukentėjusioji prašė nuteistojo apeliacinio skundo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, sušvelninti bausmę ir sumažinti neturtinės žalos atlyginimui priteistą sumą, sutiko, kad papildomai iš jo nukentėjusiajai būtų priteista 60 eurų nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui. Nukentėjusioji B. G. ir prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir papildomai priteisti iš K. M. 60 eurų nukentėjusiajai turtinės žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, apeliantą pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir neturtinės žalos dydį, ir apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam K. M. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų iš esmės nepažeidė.
K. M. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo K. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
Nuteistasis nevedęs, nuo (duomenys neskelbtini) niekur nedirba (1 t. 171 b. l.), nuo (duomenys neskelbtini) registruotas darbo biržoje (1 t. 172 b. l.), 2016 m. jam buvo nustatytas organinio asmenybės sutrikimas, jis buvo gydytas ir VĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje Psichiatrijos klinikoje dėl ūminės patologinės intoksikacijos alkoholiui, priklausomybės sindromo alkoholiui, organinio asmenybės sutrikimo, žalingo alkoholio vartojimo, potrauminio sindromo (1 t. 165, 167 b. l.), baustas administracine tvarka (per paskutinius penkerius metus baustas 11 kartų, iš jų net 8 kartus už administracinius nusižengimus (teisės pažeidimus) padarytus esant neblaiviam), turi galiojančią nuobaudą. Taip pat iš bylos matyti, kad anksčiau K. M. buvo teistas 6 kartus, iš jų vieną kartą už tyčinį nužudymą, du kartus už sveikatos sutrikdymą. Iš Liteko duomenų matyti, kad K. M. už nesunkų sveikatos sutrikdymą buvo teistas ir Telšių apylinkės teismo (Akmenės rūmų) 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu. Nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, K. M. padarė neišnykus teistumui už tyčinius nusikaltimus. Iš pažymos apie nuteistojo ankstesnius teistumus matyti, kad anksčiau K. M. paskirtomis bausmėmis (laisvės apribojimu, areštu) bei lygtiniu paleidimu anksčiau termino iš pataisos įstaigos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą.
BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 5 metų (bausmės vidurkis 2 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Esant nustatytai vienai atsakomybę lengvinančiai ir dviem atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei įvertinus tai, jog skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už jo įvykdytą apysunkį nusikaltimą paskirta bausmė yra mažesnė nei sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, daroma išvada, kad K. M. paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta. Be to, apylinkės teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir apeliantui paskirtą 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu paskirdamas galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas K. M. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, BK 61, 64¹ straipsnių nuostatų nepažeidė. Dėl to konstatuojama, kad nuteistajam paskirta bausmė – laisvės atėmimas – savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, švelninti jos nėra pagrindo.
BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors K. M. nuteistas už apysunkį nusikaltimą, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų, ir dėl to yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis teistas ne kartą, kad jam anksčiau paskirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, kad jam buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas, kolegija laiko, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to atidėti apeliantui paskirtos bausmės vykdymą nėra pagrindo.
Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat prašo sumažinti neturtinės žalos dydį. Motyvų, kodėl prašo mažinti nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos atlyginimą apeliantas savo skunde nenurodė.
Byloje nukentėjusioji B. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 191,37 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 3 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 42–43). Nukentėjusioji B. G. civiliniame ieškinyje bei teisme nurodė, kad išgyvento streso pasekoje buvo konstatuoti rimti nerviniai psichoemociniai sutrikimai, kurie pasireiškia baime išeiti į viešą vietą tamsiu paros metu, yra baimė matant nepažįstamus atsitiktinius praeivius gatvėje, nuotaikų kintama emocinė būsena su panikos ir isterijos priepuoliais. Dėl jos atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo laikinai prarado darbingumą, gydėsi pas psichoterapeutą dėl psichologinės ir emocinės pusiausvyros sutrikimo, išgyvenimų.
Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Nuteistojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai B. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl patirtų kūno sužalojimų (nosies kaulų lūžio) ji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjo jos galimybė bendrauti, tam tikrą laiką ji negalėjo dirbti, ji taip pat patyrė išgąstį, didelį stresą, nes sužalota buvo viešoje vietoje, nepažįstamo asmens. Šios paminėtos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusioji patyrė neturtinės žalos. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes bei atsižvelgiant į nukentėjusiajai padarytus sužalojimus (sužalojimai veide), į nukentėjusiajai suduotų smūgių skaičių (ne vienas, o keletas smūgių; šie smūgiai suduoti tiek kumščiu, tiek spiriant keliu į veido sritį), į liekamuosius reiškinius (likę itin stiprūs neigiami psichologiniai ir emociniai išgyvenimai, baimės jausmas, B. G. lankėsi pas psichoterapeutą), į jos patirtus dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, į padarytų sužalojimų sunkumą (nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nosies kaulų lūžių), į nukentėjusiajai sukeltas neigiamas emocijas, išgąstį, stresą, į padaryto nusikaltimo pobūdį (apysunkis tyčinis nusikaltimas), nuteistojo turtinę padėtį (darbingas), į tai, kad buvo padaryta turtinės žalos (iš viso 191,37 Eur turtinės žalos), į suformuotą teismų praktiką nagrinėjant tokio pobūdžio bylas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-469/2010, 2K-181/2012, 2K-314/2012, 2K-25-942/2015, 2K-371-696/2015, 2K-377-222/2017; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-115-458/2017; Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-86-282/2018 ir kt.) bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiajai B. G. patirtą neturtinę žalą įvertino 3 200 Eur. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, CK 6.250 straipsnio nuostatų nepažeidė, todėl mažinti nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį nėra pagrindo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl K. M. paskirtos bausmės dydžio bei priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji B. G. prašė papildomai priteisti iš K. M. 60 eurų turtinės žalos atlyginimo, nurodydama, kad jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės ji dar papildomai mokėjo 60 eurų už tris psichoterapijos sesijas. Šis nukentėjusiosios prašymas negali būti tenkinamas, nes pirmosios instancijos teismas visiškai patenkino nukentėjusiosios ieškinį, t. y. dėl papildomai priteisti prašomų 60 eurų ieškinys nebuvo pareikštas. Be to, byloje nėra išlaidų už psichoterapijos seansus dydį patvirtinančių dokumentų, kurie teismui leistų spręsti, už kuriuos seansus yra priteista, ir už kuriuos liko nepriteista. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji apeliacinio skundo nepadavė, o nagrinėjant bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, nuteistojo padėtis negali būti pasunkinama (BPK 320 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 puntu, kolegija,
nutaria:
atmesti nuteistojo K. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (Šiaulių rūmų) 2018 m. birželio 8 d. nuosprendžio.