- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-07
- Bylos Nr.
- e2S-731-221/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14293-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- I. P.
- Atsakovas
- P. P., A. P.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovams P. P. ir A. P. dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, tretieji asmenys: Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, A. S. J., A. B., išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. P. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovams P. P. ir A. P. dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, tretieji asmenys: Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, A. S. J., A. B., išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Šalies argumentai
2. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo P. P. laikiną išlaikymą sūnui J. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir nustatyti laikiną atsakovo P. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi ieškovės prašymas tenkintas iš dalies. Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi paliko nepakeistą 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarties dalį dėl laikino išlaikymo priteisimo, panaikino nutarties dalį dėl atsakovo P. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir perdavė šią ieškovės prašymo dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 2019 m. lapkričio 21 d. teisme gautas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą P. P. gyventi skyriumi nuo ieškovės ir nepilnamečio vaiko J. P., uždrausti atsakovui P. P. lankytis ieškovės ir nepilnamečio vaiko J. P. gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini). Patikslintame ieškinyje ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo P. P. laikiną materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai A. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 800 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo, ieškovę paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
3. 2020 m. vasario 13 d. teismo posėdžio metu atsakovas P. P. nurodė, kad pageidauja, jog būtų nustatyta jo siūloma bendravimo su sūnumi J. P. tvarka, be to, prašė teismo nustatyti jo dukters A. P. lankymo grafiką, pageidavo dukrą pamatyti vieną valandą iki to laiko, kol turi būti grąžinamas nepilnametis sūnus ieškovei. Atsakovas P. P. 2020 m. vasario 7 d. pateikė prašymą dėl teismo leidimo suteikimo pagal 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti MB (duomenys neskelbtini) įsigyti 2019 m. gruodžio 23 d. sutarties Nr. 12/23 su UAB „Vilniaus medicinos servisas“ pagrindu įrangą dantų technikų laboratorijai ir atsiskaityti su UAB „Vilniaus medicinos servisas“ pagal pateiktą 2020 m. sausio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą iš MB (duomenys neskelbtini) kredito įstaigose esančių piniginių lėšų. Atsakovas P. P. taip pat prašė panaikinti 2019 m. rugsėjo 25 d. teismo nutartimi MB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių dalį, kuriomis uždrausta atsakovui P. P. jo vadovaujamos MB (duomenys neskelbtini) vardu be teismo leidimo sudaryti sandorius dėl turto pirkimo, pardavimo, panaudos ar nuomos sudarymo, dovanojimo ir finansinių įsipareigojimų prisiėmimo, įkeitimo (hipotekos), be teismo leidimo paimti MB (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas ir išmokėti jas mažosios bendrijos nariams kaip avansu išmokamą pelną.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įpareigojant atsakovą P. P. gyventi skyriumi nuo ieškovės ir nepilnamečio vaiko, uždraudžiant atsakovui P. P. lankytis jų gyvenamojoje vietoje; ieškovės prašymą dėl laikinos atsakovo P. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. P. tvarkos nustatymo tenkino iš dalies ir iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje nustatė laikiną atsakovo P. P. ir nepilnamečių vaikų J. P. ir A. P. bendravimo tvarką, pradedant ją vykdyti nedelsiant nuo nutarties priėmimo dienos: 1) atsakovas P. P. bendrauja su nepilnamečiu vaiku J. P. kiekvieno kalendorinio mėnesio savaitę antradienį ir ketvirtadienį – antradienį, pasiimant vaiką 17 val. iš jo gyvenamosios vietos, adresu: (duomenys neskelbtini), ar ugdymo įstaigos, ir grąžinant tą pačią dieną 20 val. į vaiko gyvenamąją vietą, bei ketvirtadienį, pasiimant vaiką 17 val. iš jo gyvenamosios vietos, adresu: (duomenys neskelbtini), ar ugdymo įstaigos, ir grąžinant tą pačią dieną 20 val. į vaiko gyvenamąją vietą; ši bendravimo tvarka netaikoma atsakovo P. P. ar ieškovės atostogų su šalių vaiku metu; 2) atsakovas P. P. bendrauja su nepilnamečiu vaiku J. P. kas antrą kiekvieno kalendorinio mėnesio savaitgalį (pirmuoju savaitgaliu laikant kalendorinės savaitės, kuomet bus priimta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, einantį sekantį savaitgalį, t. y. 2020 m. vasario 29 d.): šeštadienį 11 val. pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos, adresu: (duomenys neskelbtini), ir grąžinant vaiką sekmadienį 18 val. į jo gyvenamąją vietą; ši bendravimo tvarka netaikoma atsakovo P. P. ar ieškovės atostogų su šalių vaiku metu; 3) Atsakovas P. P. praleidžia su nepilnamečiu vaiku J. P. ne mažiau kaip 7 kalendorines dienas per metus savo kasmetinių atostogų; apie atostogų konkretų laiką ir trukmę šalys viena kitą informuoja elektroniniais laiškais: šalys konkretų atostogų laiką suderina ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki planuojamų atostogų pradžios; 4) Tiek šalių atostogų su vaiku metu, kai vaiko bendravimas su kitu iš tėvų nevyksta, tiek vykstant įprastam bendravimui pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, ieškovė ir atsakovas P. P. turi teisę ne rečiau kaip kas antrą dieną bendrauti su vaiku bet kuriomis vaikui priimtinomis telekomunikacijų priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą, amžių, užimtumą; 5) Nepaisant to, kuriam iš tėvų priklauso bendrauti su vaiku, tačiau sūnus kiekvienų metų motinos dieną praleidžia su ieškove, o tėvo dieną su atsakovu P. P., kuris tėvo dienos 11 val. pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką tos pačios dienos 18 val. į jo gyvenamąją vietą; 6) Kiekvienais neporiniais metais atsakovas P. P. su nepilnamečiu vaiku J. P. praleidžia pirmąją ir antrąją šv. Velykų dieną, o kiekvienais poriniais metais Kūčių, pirmąją ir antrąją šv. Kalėdų dienas; per šias šventes atsakovas P. P. paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekančią po švenčių dieną ne vėliau kaip iki 16 val.; ieškovė kiekvienais neporiniais metais su nepilnamečiu vaiku J. P. praleidžia Kūčių, pirmąją ir antrąją šv. Kalėdų dienas, o kiekvienais poriniais metais – pirmąją ir antrąją šv. Velykų dienas; 7) Laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. P. tvarka gali būti laikinai keičiama dėl vaiko ligos; vaikui susirgus, šalys viena kitą informuoja apie vaiko ligą bei sūnui esant atsakovo P. P. žinioje, jis nedelsiant perduodamas ieškovei; 8) Ieškovė privalo nedelsdama, bet visais atvejais ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną, informuoti atsakovą P. P. apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, taip pat nepilnamečiam vaikui J. P. atsitikus nelaimingam atsitikimui ar jam susirgus, vaikui patekus į stacionarinę gydymo įstaigą; 9) Nustatyti, kad atsakovas lanko nepilnametę dukrą A. P. vieną valandą tuo metu, kai pagal nustatytą bendravimo tvarką atsakovas P. P. grąžina sūnų J. P. į jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini): antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 19 val. iki 20 val. bei sekmadieniais, kuomet grąžinamas sūnus po nakvynės, nuo 17 val. iki 18 val.; atmetė kitą prašymo dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo dalį; ieškovės prašymą dėl laikino materialinio išlaikymo tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo P. P. laikiną materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai A. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Eur nuo patikslinto ieškinio padavimo dienos (2020 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-971-1026/2020 priėmimo dienos; vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę; patenkino atsakovo P. P. prašymą dėl teismo leidimo išdavimo ir išdavė teismo leidimą MB (duomenys neskelbtini) įsigyti 2019 m. gruodžio 23 d. sutarties Nr. 12/23 su UAB „Vilniaus medicinos servisas“ pagrindu įrangą dantų technikų laboratorijai ir atsiskaityti su UAB „Vilniaus medicinos servisas“ pagal pateiktą 2020 m. sausio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą VMSTO Nr. 00004 iš MB (duomenys neskelbtini) kredito įstaigose esančių piniginių lėšų; atmetė kitas šalių prašymų dalis.
5. Teismas nurodė, kad ieškovė 2020 m. vasario 13 d. vykusio teismo posėdžio metu nebepalaikė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, įpareigojant atsakovą P. P. gyventi skyriumi nuo ieškovės ir nepilnamečio vaiko J. P., kadangi atsakovas P. P. šiuo metu negyvena bendrame bute. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė šią prašymo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išnykus jos faktiniam pagrindui.
6. Teismas nustatė, kad ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovei ir atsakovui P. P. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, jis yra šeimos turtas, todėl negali būti naudojamas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.84 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad nors ieškovės ieškinyje ir nagrinėjamame prašyme nurodytos aplinkybės patvirtina šalių tarpusavio santykių priešiškumą ar galbūt nepagarbų bendravimą vienam su kitu, tačiau pastarųjų aplinkybių nevertino kaip pagrindo riboti atsakovo P. P. teisę ir teisėtus interesus valdyti ir naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini). Nesant duomenų, kad atsakovo P. P. bendravimas su ieškove ir vaiku šiuo metu kelia grėsmę ieškovės ir vaiko interesams, teismas sprendė, kad ieškovės prašymas nepagrįstas.
7. Teismas nustatė, kad šiuo metu šalių mažametis vaikas yra beveik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, institucijos teikiančios išvadą byloje buities ir gyvenimo sąlygų akte nurodyta, jog vaikas lanko darželį, baseiną, specialių ugdymo poreikių nenustatyta. Teismas pritarė ieškovės argumentams, kad vaikui turi būti užtikrinta pastovi gyvenamoji vieta, jam įprastas maitinimo ir poilsio režimas, psichinė ir fizinė sveikata bei gerovė. Teismas pažymėjo, jog ieškovės pateikti duomenys nepagrindžia nuolatinės grėsmės, sistemingo ir galbūt netinkamo atsakovo P. P. elgesio su vaiku, tokie duomenys parodo šalių konfliktą, nenorą veikti vaikų interesų labui, ieškoti bendro susitarimo, kaip toliau šalys dalyvaus vaikų auklėjime ir ugdyme, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos pateiktas raštas yra informacinio pobūdžio ir nepatvirtina nesaugios aplinkos vaikui pas atsakovą P. P. namuose, dėl ko laikino bendravimo teisė turėtų būti maksimaliai ribojama. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenų, jog atsakovas P. P. savo valdžią vaiko atžvilgiu įgyvendintų netinkamai, kitų institucijų (policijos, prokuratūros) medžiagos apie atsakovo P. P. atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl netinkamo elgesio vaiko atžvilgiu, jo atžvilgiu nėra priimta apkaltinamųjų nuosprendžių, byloje nėra pateikta duomenų dėl fizinio ar psichologinio smurto prieš vaiką naudojimo atvejų. Priešingai, į bylą pateikta institucijos teikiančios išvadą byloje išvada dėl atsakovo P. P. gyvenimo ir buities sąlygų, kurioje nenustatyta pažeidimų ar netinkamų vaiko svečiavimuisi sąlygų, skyriaus specialistas nurodė, jog namai tvarkingi švarūs ir saugūs. Teismas pažymėjo, kad vaikui yra svarbus santykis tiek su mama (ieškove), tiek su tėvu (atsakovu), todėl santykiai su tėvu turi būti vystomi ir toliau, vien kilę nesutarimai ar konfliktai tarp sutuoktinių, kiti nepatogumai nėra pagrindas riboti bendravimą. Nustatęs, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovui P. P. laikinai pasiėmus vaiką iš motinos bendrauti, jis patirtų psichologinę įtampą, tai darytų žalą vaiko psichologinei būklei ar kitaip pažeistų jo interesus, teismas konstatavo, kad, nustačius laikiną atsakovo P. P. ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką, bus užtikrintas nepilnamečio vaiko teisių ir interesų bendrauti su tėvu stabilumas, taip pat nepaneigta ir atsakovo P. P. teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Teismas vertino, kad minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Byloje nesant objektyviai pagrįstų duomenų, kad atsakovas P. P. pažeidinėja vaiko interesus, daro jam neigiamą įtaką, taip pat nesant duomenų, dėl ko tėvo bendravimas su vaiku turėtų būti apribotas, teismas, siekdamas išlaikyti tėvo ir nepilnamečio vaiko tarpusavio ryšį, iš dalies patenkino ieškovės prašymą ir nustatė atsakovo P. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. P. tvarką. Teismas kaip nepagrįstus atmetė argumentus dėl sūnaus negalėjimo nakvoti atsakovo P. P. gyvenamojoje vietoje ir kitokios bendravimo tvarkos, dėl kurios šalys nesusitarė. Teismas sprendė, kad būtent tokia atsakovo P. P. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka yra optimali, racionali pereinamuoju laikotarpiu, iki bus išnagrinėta civilinė byla, laikinai sureguliuojanti ginčo situaciją. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovo P. P. prašoma nustatyti laikina (duomenys neskelbtini) kūdikio lankymo tvarka optimali, užtikrinanti šalių interesų pusiausvyrą bei vaiko interesus, todėl nustatė, kad atsakovas P. P. lanko nepilnametę dukrą vieną valandą tuo metu, kai pagal nustatytą bendravimo tvarką grąžina sūnų J. P. į jo gyvenamąją vietą.
8. Teismas sprendė, kad atsakovas P. P., būdamas gana jauno, darbingo amžiaus, šiuo metu dirbdamas, turėdamas pajamų ir turto, turi pareigą prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo, todėl, siekdamas kuo geriau užtikrinti vaiko materialinius interesus, įgyvendinti jo didesnius poreikius, atsižvelgęs į tai, kad nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena su ieškove, priteisė iš atsakovo P. P. laikiną išlaikymą. Preliminariai įvertinęs vaiko poreikius pagal jo amžių ((duomenys neskelbtini)), atsižvelgęs į šalių interesų pusiausvyros principus, siekdamas apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti jo būtiniausių poreikių patenkinimą, atsižvelgdamas į tėvų lygią pareigą išlaikyti savo vaikus ir orientacinį 1 MMA minimalaus išlaikymo dydžio kriterijų, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas ieškovės prašymą tenkinti iš dalies ir priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovo P. P. jo nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Eur iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo dienos, ieškovę paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas manė, kad tokia išlaikymo suma, kol bus išnagrinėta civilinė byla, padės ieškovei užtikrinti būtinus minimalius nepilnamečio vaiko poreikius.
9. Teismas sprendė, kad šioje proceso stadijoje nėra išnykę pagrindai, dėl kurių buvo priimta 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgęs į tai, kad šiuo metu yra nagrinėjama šalių santuokos nutraukimo byla, kurioje bus dalinamas sutuoktinių turtas, yra rizika ir grėsmė, kad atsakovas P. P. gali parduoti mažosios bendrijos turtines ir neturtines teises, kokiu nors kitu būdu apsunkinti jas ar sumažinti jų vertę, teismas paliko galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Įvertinęs, jog teismo leidimas atsiskaityti pagal sandorį, įgyti turtą bendrovės naudai, jį gausinti, tokiu būdu užtikrinti ir netrikdyti bendrovei vykdyti ūkinę komercinę veiklą neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, tam neprieštarauja pati ieškovė, teismas patenkino šią atsakovo P. P. prašymo dalį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį ir patenkinti ieškovės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: uždrausti atsakovui P. P. lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), išskyrus atvejus, kuomet nepilnametis sūnus J. P. pasiimamas ir grąžinamas (iš jo gyvenamosios vietos) laikino bendravimo su atsakovu P. P. laikotarpiu bei bendravimo su dukra A. P. laikotarpiu, priteisti iš atsakovo P. P. laikiną materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai A. P. po 800 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojamomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, ieškovę paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, iš dalies patenkinti ieškovės prašymą dėl laikinos atsakovo P. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. P. bendravimo tvarkos nustatymo, nustatant tokią laikiną atsakovo P. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. P. tvarką: 1. Atsakovas P. P. bendrauja su nepilnamečiu vaiku J. P. kas antrą kiekvienos kalendorinės savaitės antradienį ir ketvirtadienį (pirmąja savaite laikant tą savaitę, kuomet bus priimta apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), 16.30 val. pasiimant vaiką iš jo lankomos ugdymo įstaigos ir grąžinant vaiką 20.30 val. į jo gyvenamąją vietą; 2. Atsakovas P. P. bendrauja su nepilnamečiu vaiku J. P. kas antrą kiekvienos kalendorinės savaitės pirmadienį ir trečiadienį (pirmąja šią bendravimo tvarką pirmąja savaite laikant sekančią savaitę, einančią po teismo nutarties, kuria bus priimta apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo); 3. Atsakovas P. P. bendrauja su nepilnamečiu vaiku J. P. kas antrą kiekvieno kalendorinio mėnesio savaitgalį (pirmuoju savaitgaliu laikant kalendorinės savaitės, kuomet bus priimta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, einantį savaitgalį): šeštadienį 11 val. pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir tos pačios dienos 20 val. grąžinant į jo gyvenamąją vietą; sekmadienį 11 val. pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir tos pačios dienos 20 val. grąžinant į jo gyvenamąją vietą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas galbūt netinkamai ištyrė byloje pateiktus rašytinius įrodymus, kurie pagrindžia realią grėsmę ieškovei ir nepilnamečiams vaikams tuo atveju, jei atsakovas P. P. lankytųsi ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje. Yra didelė rizika, kad, esant konfliktiškiems šalių santykiams ir siekiui išprovokuoti konfliktus, atsakovas P. P. lankysis ieškovės gyvenamojoje vietoje. Dėl to šalių nepilnamečiai vaikai gali patirti psichologinius išgyvenimus ir sukrėtimus, kurie gali neigiamai įtakoti jų psichologinę būseną ir raidą. Be to, laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovė siekia užtikrinti savo teisę į privatumą, privataus gyvenimo neliečiamumą, juolab, kad atsakovas P. P. šiuo metu gyvena skyriumi. Taip pat ieškovė siekia užtikrinti vaikų dienos grafiko laikymąsi, nes, atsakovui P. P. jam pageidaujamu laiku lankantis ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje, nebūtų sudarytos galimybės vaikams laikytis dienos režimo. Egzistuojant konfliktinei situacijai, atsakovas P. P. nesiekia užtikrinti tinkamo vaikų dienos režimo grafiko laikymosi.
1.2. Nepagrįstai konstatuota, kad nėra duomenų, jog atsakovo P. P. bendravimas su ieškove ir vaiku šiuo metu kelia grėsmę ieškovės ir vaiko interesams. Gimus šalių dukrai, atsakovas P. P. prieš ieškovę, kuri rankose laikė dukrą, vartojo fizinį smurtą, dėl to atsakovo P. P. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsakovas P. P. savo iniciatyva išsikraustė iš šeimos namų, dabar gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau iki šios dienos ieškovė patiria didelį stresą ir psichologinę įtampą dėl atsakovo P. P. veiksmų. Tik taikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų užtikrinta ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų saugi aplinka.
1.3. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė, prioritetiniais nepripažindamas nepilnamečių vaikų interesų ir neužkirsdamas kelio tolimesniam galimam jų teisių pažeidimui ir žalos padidėjimui, tuo pažeisdamas teisingumo principą.
1.4. Teismas, atmesdamas ieškovės prašymą dėl draudimo atsakovui P. P. lankytis ieškovės ir vaiko gyvenamojoje vietoje, nesivadovavo formuojama teismų praktika.
1.5. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikinos atsakovo P. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. P. tvarkos nustatymo neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, kad atsakovas P. P. gali užtikrinti saugią aplinką vaikui. Teismas nevertino ir netyrė ieškovės teiktų paaiškinimų apie atsakovo P. P. elgesį, kuomet vaikas nebuvo tinkamai prižiūrėtas, taip pat ieškovės paaiškinimų, kad atsakovui P. P. buvo siūloma periodiškai bendrauti su vaikais. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas P. P. galbūt neturi galimybių pasirūpinti tinkama nepilnamečio vaiko priežiūra. Tai patvirtina aplinkybė, jog atsakovas P. P. pagal laikiną bendravimo tvarką yra visiškai nušalinimas nuo pareigos slaugyti sergantį vaiką. Atsakovo P. P. elgesys bendravimo su nepilnamečiu vaiku metu galbūt yra neprognozuojamas. Atsakovas P. P. ne kartą ieškovės atžvilgiu vartojo fizinį smurtą. Teismas, nustatydamas laikiną atsakovo P. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, galbūt netyrė ir nevertino šių rašytinių įrodymų. Atsakovas P. P. dėl darbo specifikos ir grafiko neturėtų objektyvių galimybių laikytis laikinos bendravimo tvarkos. Atsakovas P. P. nuolat nustatydavo bendravimą su vaiku, neatsižvelgdamas į vaiko interesus, trikdydamas pastovų vaiko dienos režimą, aktyvią veiklą planuodamas prieš vaiko miegą. Vaiko laisvalaikis su žmonėmis, kuriuos retai mato, yra nesuderinamas su vaiko interesais. Atsakovas P. P. ignoruoja ieškovės dienotvarkę, nes atvyksta pabūti su vaiku tik vieną valandą arba išvis neatvyksta, o atvykti nori kasdien. Atsakovas P. P. dirba 10 skirtingų įstaigų, todėl kyla klausimas, ar jis apskritai bus pajėgus vykdyti bet kokią bendravimo tvarką su vaiku. Atsakovas P. P. nepateikia įrodymų, jog jis galės vykdyti nustatytą bendravimo tvarką. Atsakovas P. P. sūnų po bendravimo parveža alkaną, taip pat atsakovas P. P. neprižiūri sūnaus higienos, būdamas su sūnumi, atsakovas P. P. neužsiima su sūnumi. Atsižvelgiant į šalių sūnaus amžių, nustatyta laikina bendravimo tvarka pažeidžia šalių sūnaus interesus, kadangi šalių sūnus yra tokio amžiaus, kuomet nuolatinės buvimo aplinkos pakeitimas ir nakvojimas pas atsakovą P. P. jam padarytų neigiamą įtaką. Atsakovas P. P. bendravo su sūnumi rotacijos principu vieną savaitę pirmadienį ir trečiadienį, o kitą savaitę antradienį ir ketvirtadienį bei savaitgaliais, be sūnaus nakvynių pas atsakovą P. P.. Būtent tokia bendravimo tvarka labiausiai atitiktų vaiko interesus, jis iš dalies prie tokios bendravimo tvarkos yra pratęs, be to, atsakovui P. P. buvo priimtina tokia bendravimo tvarka.
1.6. Prašyta priteisti laikina išlaikymo suma dukrai A. P. atitinka realius vaiko poreikius. Kūdikiui reikalingos prekės reikalauja labai daug išlaidų, be to, 2020 m. vasario 13 d. teismo posėdžio metu atsakovas P. P. pripažino, kad, gimus dukrai, neprisidėjo prie jos kraitelio. Šalių nepilnametės dukros interesai negali nukentėti dėl vykstančio santuokos nutraukimo proceso, turi būti patenkinti ne tik būtinieji poreikiai, juolab atsakovo P. P. finansinės galimybės leidžia didesne dalimi prisidėti prie dukros išlaikymo.
1.7. Prašyta priteisti laikina išlaikymo suma neapsunkins atsakovo P. P. turtinės padėties, teismas netinkamai ir neobjektyviai vertino rašytinius įrodymus, pagrindžiančius atsakovo P. P. turtinę padėtį. Atsakovas P. P. turi finansines galimybes teikti didesnį, nei priteistas laikiną išlaikymą. Atsakovas P. P. galbūt nepateikia duomenų apie jo realias finansines galimybes.
Atsiliepimas
11. Atsakovas P. P. atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
2.1. Pirminiu prašymu ieškovė prašė uždrausti atsakovui P. P. lankytis ieškovės ir šalių nepilnamečio vaiko J. P. gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), tuo tarpu atskirajame skunde šis reikalavimas yra pakeistas ir prašoma uždrausti atsakovui P. P. lankytis tik ieškovės gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini).
2.2. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovo P. P. elgesys ir lankymasis šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute bet kokia forma pažeistų šalių nepilnamečių vaikų interesus. Atsakovas P. P. niekada nėra nei fiziškai, nei psichologiškai smurtavęs prieš ieškovę. Būtent ieškovės iniciatyva buvo pakeistos šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), įėjimo durų spynos. Vien inicijuotas santuokos nutraukimo procesas nesudaro teisinio pagrindo ir nesuteikia teisės ieškovei veikti piktnaudžiaujant teise ir nepagrįstai riboti atsakovo P. P. teisę į nuosavybės neliečiamumą ir netrukdomą naudojimąsi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu. Atsakovas P. P. iki šiol moka būsto paskolos įmokas, komunalinius mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini). Byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovo P. P. veiksmais būtų pažeidžiama ieškovės teisė į privatumą.
2.3. Jeigu ieškovei kilo abejonių dėl įrodymų pakankamumo, juos teikti ji turėjo teisę pirmosios instancijos teisme. Naujų įrodymų teikimas su atskiruoju skundu yra teisiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas. Be to, naujai ieškovės pateiktas įrodymas neturi įrodomosios reikšmės ginčo esmei, nes šiame dokumente yra išdėstomos tik pačios ieškovės pateikta informacija ir paaiškinimai, kurie neatitinka objektyvumo kriterijaus ir nėra grindžiami kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
2.4. Atsakovas P. P. niekada jokia forma nenaudojo ir neturėjo ketinimų naudoti fizinį smurtą ieškovės ar kitų šeimos narių atžvilgiu. Ieškovės subjektyvūs teiginiai pažeidžia nekaltumo prezumpciją, o nebaigtas ikiteisminis tyrimas nėra ir negali būti siejamas su šios civilinės bylos nagrinėjimu.
2.5. Byloje nėra objektyvių duomenų, galinčių sudaryti pagrindą abejonėms, kad atsakovas P. P. savo veiksmais pažeistų svarbiausiais laikytinus šalių nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, tarp jų ir ieškovės akcentuojamą vaiko teisę į saugią ir sveiką aplinką. Byloje nėra duomenų iš Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kitų valdžios institucijų apie bet kokio turinio atsakovo P. P., kaip nepilnamečių vaikų tėvo, netinkamą elgesį ar vaikų teisių pažeidimus. Ieškovė nepateikė įrodymų ir duomenų apie neigiamą atsakovo P. P. veiksmų įtaką vaikams, jų psichologinei būsenai. Nesant objektyvių abejonių ar prielaidų dėl vaiko teisių pažeidimo iš skyrium gyvenančio tėvo, įstatymų leidėjas nenumato teisinių pagrindų bet kokia forma riboti skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su vaiku. Išvadą teikiančios institucijos atstovė 2019 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės, ribojant atsakovui P. P. galimybę lankytis ieškovės ir vaiko gyvenamojoje vietoje, neatitinka vaiko interesų, nes vaiko tėvas negalėtų įgyvendinti bendravimo su vaiku teisės vaiko gyvenamojoje vietoje. Ieškovės kartotiniai siūlymai vaiko ugdymo ir bendravimo su juo klausimais (dėl bendravimo laiko, vietos ir kt.) bendrauti su jos advokate ar advokatais, tiesiogiai prieštarauja tėvų lygiateisiškumo principui (CK 3.156 straipsnis), netrukdomam skyrium gyvenančio tėvo bendravimui su vaiku (CK 3.170 straipsnyje).
2.6. Ieškovė kritikavo atsakovo P. P. pateiktą siūlomą laikiną bendravimo tvarką, tačiau teismui nepateikė laikinos atsakovo P. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pasiūlymo po apeliacinės instancijos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties priėmimo, Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. sausio 17 d. išvados Nr. 2SD-248 ir 2020 m. sausio 15 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto pateikimo į bylą.
2.7. Išvadą teikianti institucija nenurodė aplinkybių, priežasčių ar išvadų, kurios patvirtintų ieškovės subjektyvius paaiškinimus ir atsakovo P. P. neatsakingą vaiko priežiūrą. Nepaisant ieškovės subjektyvių prielaidų, atsakovas P. P. rodo nuolatinį rūpestį ir siekia kuo daugiau laiko praleisti su šalių sūnumi.
2.8. Ieškovės akcentuojamos aplinkybės ir šalių susirašinėjimas vyko daugiau nei prieš penkis mėnesius, nesant laikinos bendravimo tvarkos.
2.9. Atsakovas P. P. nėra pažeidęs teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos. Be to, laikina bendravimo su vaiku tvarka visada gali būti keičiama abipusiu tėvų sutarimu. Atsakovas P. P. yra aukštąjį (duomenys neskelbtini) išsilavinimą turintis asmuo, dirbantis itin atsakingą (duomenys neskelbtini) darbą, todėl žino ir supranta sūnaus poreikius, būdus, kaip jais reikia pasirūpinti.
2.10. Atskirajame skunde nenurodomi dukters poreikiai ir būtinosios išlaikymo išlaidos, vertinamos tik atsakovo P. P. pajamos. Prašomas priteisti 800 Eur dydžio išlaikymas neatitinka protingumo kriterijų, ieškovė nėra niekada skyrusi dukters išlaikymui tokio dydžio lėšų. Vertinant realius dukters poreikius, ieškovės nurodoma 1 600 Eur per mėnesį suma yra neproporcingai didelė tokio amžiaus vaikui. Atsakovo P. P. nurodomas 400 Eur dukters išlaikymo dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, užtikrina būtinus tokio amžiaus nepilnamečio vaiko poreikius ir nepažeidžia proporcingumo principo.
12. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006). Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – Moterų teisių asociacijos 2020 m. vasario 5 d. pažymą. Ieškovė neprašo priimti prie atskirojo skundo pridėto įrodymo, neargumentuoja jo priėmimo būtinybės. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės su atskiruoju skundu pateiktą įrodymą. Atsakovas P. P. prie atsiliepimo į atskirąjį skundą taip pat pridėjo naujus įrodymus – fotonuotraukas. Atsakovui P. P., kaip ir ieškovei, neprašant priimti pridėtų naujų įrodymų, neargumentuojant jų priėmimo būtinybės, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovo P. P. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus.
Dėl ieškovės atskirojo skundo
14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkinti ieškovės prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktus teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui.
16. Ieškovė pirmosios instancijos teismui buvo pateikusi prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, atmetė ieškovės prašymą įpareigoti atsakovą P. P. gyventi skyriumi nuo ieškovės ir nepilnamečio vaiko, uždrausti atsakovui P. P. lankytis jų gyvenamojoje vietoje. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimis, kuriomis buvo netenkintas jos prašymas uždrausti atsakovui P. P. lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje, iš dalies netenkintas ieškovės pašymas dėl laikino išlaikymo šalių nepilnametei dukrai A. P. iš atsakovo priteisimo, nustatyta laikina atsakovo P. P. bendravimo su šalių nepilnamečiu sūnumi J. P. tvarka, atskirąjį skundą argumentuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino realios grėsmės ieškovei ir nepilnamečiams vaikams tuo atveju, jei atsakovas P. P. lankytųsi ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje, tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų užtikrinta ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų saugi aplinka, pirmosios instancijos teismas nepripažino nepilnamečių vaikų interesų prioritetiniais, neužkirto kelio galimam jų teisių pažeidimui ir žalos padidėjimui, nesivadovavo formuojama teismų praktika, nustatyta laikina atsakovo P. P. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. P. tvarka neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, prašyta priteisti laikina išlaikymo suma dukrai A. P. atitinka realius vaiko poreikius ir atsakovo P. P. finansines galimybes.
Dėl draudimo atsakovui P. P. lankytis ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.
18. Preliminariai įvertinęs ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, uždraudžiant atsakovui P. P. lankytis ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), su juo susijusius duomenis, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
19. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, todėl teismas, vertindamas vienos ginčo šalies prašymo apriboti priešingos šalies veiksmų laisvę pagrįstumą, privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeis ginčo šalių interesų pusiausvyros, bus pakankama ir kartu nereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti.
20. Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, jog iki teismas sprendimu padalys šalių santuokoje įgytą turtą, šalys turi teisę jį valdyti ir juo naudotis, nepažeisdamos kito sutuoktinio teisės naudotis bendru turtu. Teismui konstatavus, kad santuokoje įgyto turto naudojimosi tvarka pažeidžia vieno sutuoktinio teises, šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis, CK 3.65 straipsnio 1, 3 dalys).
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 straipsnio norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Iš CK 3.65 straipsnio turinio matyti, kad jis yra skirtas ne tik užtikrinti sklandų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet ir apsaugoti sutuoktinių ir jų vaikų interesus iki bylos išnagrinėjimo pabaigos.
22. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), šalims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Tam, kad būtų pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones buto, esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, turi būti konstatuotas ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų interesų pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal esamus bylos duomenis nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų interesams apsaugoti. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad atsakovo P. P. elgesys kelia grėsmę ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų interesams. Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip nurodo pati ieškovė, atsakovas P. P. negyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuomojasi kitą būstą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant objektyvių duomenų, kad atsakovo P. P. apsilankymas šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute kelia realią grėsmę ieškovei ir šalių nepilnamečiams vaikams, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės suvaržytų atsakovo P. P. teises daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti, taigi būtų pažeisti teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principai. Šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, jog ji įrodė būtinybę taikyti jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Vien subjektyvūs ieškovės pasvarstymai dėl galimos konfliktų tarp jos ir atsakovo P. P. kilimo rizikos, šių konfliktų įtakos šalių nepilnamečiams vaikams nesudaro pagrindo spręsti, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti tinkamas šalių nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygas, netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, yra pažeidžiama šalių nepilnamečių vaikų teisė į saugią ir jų poreikius atitinkančią aplinką.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje pagal byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, ginčo situacija dėl ieškovės ir atsakovo P. P. naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), yra pakankamai stabili (kaip minėta, atsakovas P. P. šiuo metu gyvena skyrium nuo ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų) ir nereikalauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jos sureguliavimui. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui P. P. lankytis ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje, o su tuo susiję ieškovės atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
24. Pažymėtina, kad pagal CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Jis formuoja vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo vadovautis atskirajame skunde nurodytomis apygardos teismų nutartimis ir atsižvelgti į jose pateiktus išaiškinimus.
Dėl laikinos atsakovo P. P. bendravimo su šalių nepilnamečiu sūnumi J. P. tvarkos nustatymo
25. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad klausimas dėl nuolatinės atsakovo P. P. bendravimo su šalių nepilnamečiu sūnumi J. P. tvarkos nustatymo bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą. Tik preliminariai įvertinęs šalių pateiktus su prašymu dėl laikinos atsakovo P. P. bendravimo su šalių nepilnamečiu sūnumi J. P. tvarkos nustatymu susijusius duomenis, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nustatyta laikina atsakovo P. P. bendravimo su šalių nepilnamečiu sūnumi J. P. tvarka atitinka nepilnamečio vaiko interesus.
27. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių kyla ginčai dėl atsakovo P. P. bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos, tai patvirtina ieškovės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog būtina bylos nagrinėjimo metu laikinai sureguliuoti šalių ginčą ir nustatyti tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką. Byloje esanti informacija šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neleidžia spręsti apie šalių nepilnamečio vaiko teisėtų interesų pažeidimą jam bendraujant su tėvu, tačiau, kaip minėta, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstas ieškovės atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė neįvertinęs tokių priemonių neigiamo poveikio šalių nepilnamečiam vaikui. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas P. P. netinkamai įgyvendina savo, kaip tėvo, teises ir pareigas nepilnamečio sūnaus J. P. atžvilgiu, tačiau teismui nepateikia objektyvių šį teiginį patvirtinančių duomenų. Vien ieškovės teiginiai, kad atsakovas P. P. dėl savo darbo pobūdžio galbūt negalės tinkamai vykdyti nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, užtikrinti saugią aplinką šalių nepilnamečiam sūnui J. P., nakvojimas pas atsakovą P. P. jam padarytų neigiamą įtaką, negali sudaryti pagrindo apriboti atsakovo P. P. teisę bendrauti su šalių nepilnamečiu sūnumi J. P., nesant pateiktų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovo P. P. bendravimas su šalių nepilnamečiu vaiku neatitinka pastarojo interesų. Į bylą yra pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. sausio 17 d. išvada dėl atsakovo P. P. gyvenimo ir buities sąlygų, kurioje nenustatyta pažeidimų ar netinkamų vaiko svečiavimuisi sąlygų, išvadoje nurodyta, jog namai tvarkingi, švarūs ir saugūs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant duomenų, kad bendravimas su atsakovu P. P. gali neigiamai paveikti šalių nepilnametį sūnų J. P., jo bendravimo su atsakovu P. P. apribojimas ieškovės prašomu būdu negali būti laikomas labiau atitinkančiu nepilnamečio vaiko interesus. Ieškovei nepateikus objektyvių duomenų, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyta atsakovo P. P. bendravimo su šalių nepilnamečiu sūnumi J. P. tvarka pažeidžia pastarojo teisėtus interesus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ši tvarka, jos intensyvumas, atsižvelgiant į laikiną bendravimo tvarkos pobūdį, yra pagrįsta ir užtikrinanti šalių nepilnamečio sūnaus J. P. interesus bei atsakovo P. P. teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi J. P., dalyvauti jo auklėjime.
Dėl laikino išlaikymo šalių nepilnametei dukrai A. P. priteisimo
28. Nesant duomenų, kad atsakovas P. P. tinkamai vykdo pareigą išlaikyti šalių nepilnametę dukrą A. P., pirmosios instancijos teismas iš atsakovo P. P. šalių nepilnametei dukrai A. P. priteisė 400 Eur dydžio laikiną išlaikymą, įvertinęs, kad nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Ieškovė nesutinka su šalių nepilnametei dukrai A. P. priteisto laikino išlaikymo dydžiu, teigdama, kad jis yra per mažas, atsakovo P. P. turtinė padėtis leidžia jam teikti dukrai didesnį išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su atsakovo P. P. galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Ieškovės argumentai dėl šalių nepilnametės dukros A. P. realių poreikių, atsakovo P. P. turtinės padėties, atsakovo P. P. galimybės teikti ieškovės nurodomą išlaikymą šalių nepilnametei dukrai A. P. bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo P. P. tam tikro dydžio išlaikymą šalių nepilnametei dukrai A. P. pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių atskirojo skundo argumentų išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis.
29. Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į tai, jog pagal šalių dukros amžių ((duomenys neskelbtini)) jos poreikiai nėra labai dideli, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai A. P. po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per mažas laikinai užtikrinti jos būtinuosius poreikius. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo šalių nepilnametei dukrai A. P. priteistas laikino išlaikymo dydis nėra neproporcingas, pažeidžiantis šalių nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus. Bylos duomenys nepatvirtina, kad šalių nepilnametė dukra A. P. turi specialių poreikių, kuriems patenkinti reikalingos papildomos lėšos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, ieškovė atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.