- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- TA-885-261/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01607-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- O. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas O. B. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK, atsakovės atstovas, pataisos namai), 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu bei atsikirtimuose paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 14 d. iki 2020 m. kovo 30 d. buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK karantino patalpoje Nr. 2 ir kamerų tipo patalpoje Nr. 8. Pareiškėjas karantino patalpoje buvo laikomas nepagrįstai ilgą laiką, nors maksimali tokio kalinimo trukmė – 24 valandos. Karantine buvo apribotas pareiškėjo pasivaikščiojimo laikas, kadangi, kalint būriuose, leidžiama pasivaikščioti tris valandas, o karantine – tik 1 valandą. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo per maži. Patalpoje kiti nuteistieji rūkydavo, o vėdinimas buvo nepakankamas. Pareiškėjas negalėjo gamintis maisto, o būdamas vegetaras, negaudavo sau tinkamo maitinimo. Nurodė negalėjęs lankyti profesinės mokyklos, dalyvauti kituose užsiėmimuose. Karantino patalpa buvo apleista, baldai sulūžę, byrėjo tinkas. Kameroje Nr. 8 pareiškėjas buvo nepagrįstai kalinamas vienas, dėl ko tapo dirglus, pasunkėjo jo psichologinė būsena. Abejose patalpose nebuvo sėdimo klozeto, dėl ko pareiškėjui kilo didelių nepatogumų. Dėl tokių atsakovo atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, papildomais nepatogumais, neigiamais dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu, dvasinėmis ir fizinėmis kančiomis.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Nurodė, jog pareiškėją karantino patalpoje bei kamerų tipo patalpoje laikinai izoliavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai. Karantino patalpose nuteistiesiems leidžiama pasivaikščioti dvi valandas per parą. Teisės aktuose nenumatyta pareiga įrengti atskiras patalpas rūkymui. Gyvenamosiose patalpose rūkyti griežtai draudžiama, šio reikalavimo laikymąsi nuolat kontroliuoja pataisos namų pareigūnai. Patalpos remontuojamos pagal poreikį ir skiriamą finansavimą. Pagal teisės aktų reikalavimus klozetai gali būti ir tupiami. Pareiškėjas yra baustas už tabako gaminių turėjimą, todėl manytina, kad yra rūkantis. Iki 2020 m. balandžio 2 d. pareiškėjui buvo skirtas dietinis maitinimas, kuris buvo nutrauktas, nesant indikacijų. Kadangi pareiškėjas įgijo siuvėjo specialybę, atsakovo atstovas nurodė, kad mokytis jam nebuvo draudžiama. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti, nėra jokių duomenų apie realiai jam kilusią neturtinę žalą ar neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus.
5. Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti ir nurodė, kad pareiškėjas buvo perkeltas į karantino ir kamerų tipo patalpas siekiant išvengti suicidinių veiksmų prieš save ir jam pačiam prašant, kol buvo sprendžiamas jo perkėlimo į kitus pataisos namus klausimas. Pareiškėjas nepagrindė neturtinės žalos atsiradimo fakto, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, skundas neturi realaus pagrindo, todėl negali būti tenkinamas.
II.
6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių PN-AK buvo pažeista laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 14 d. iki 2020 m. kovo 17 d., kalint karantino patalpoje Nr. 2., tačiau kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
7. Teismas visų pirma nustatė, kad pareiškėjas skunde nurodomu laikotarpiu karantino patalpoje Nr. 2 buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 14 d. iki 2020 m. kovo 17 d., o kameroje Nr. 8 – nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2020 m. kovo 30 d. Be to, pareiškėjas buvo laikinai izoliuotas ginčo patalpose dėl grasinimų nusižudyti ir po realaus bandymo tai padaryti, siekiant jį apsaugoti nuo suicidinių veiksmų.
8. Teismas nurodė, kad ginčo laikotarpiu savižudybių ir savęs žalojimo prevencinius veiksmus laisvės atėmimo vietose bei tokių asmenų apsaugos ir jose priežiūros vykdymo tvarką nustatė Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau ir – Instrukcija), nuostatos bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. V-353 patvirtinto Savižudybių ir savęs žalojimo laisvės atėmimo vietų įstaigose prevencijos tvarkos aprašo nuostatos (toliau – Prevencijos tvarkos aprašas). Pagal Prevencijos tvarkos aprašo 11 punktą duomenys apie save žalojusius ar bandžiusius nusižudyti nuteistuosius ir suimtuosius, taip pat asmenis, priskiriamus didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, apskaitomi laisvės atėmimo vietos įstaigos Nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, apskaitos žurnale. Žurnalas saugomas psichologinėje tarnyboje. Nuteistajam ar suimtajam nustačius didelį savižudiško elgesio rizikos laipsnį, psichologas, nustatydamas konkretų terminą, įtraukia jį į Nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, apskaitos žurnalą, parengia ir pateikia įstaigos direktoriui pažymą-rekomendaciją dėl nuteistojo ar suimtojo priežiūros ypatumų (numatoma sustiprinta individuali priežiūra ir jos intensyvumas), bendravimo ypatumų, prireikus – dėl apgyvendinimo vietos pakeitimo (16 p.).
9. Teismas pažymėjo, kad byloje yra pateikta Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos Psichologinė pažyma-rekomendacija dėl O. B. priežiūros ypatumų, iš kurios matyti, jog pareiškėjas 2018 m. balandžio 4 d. buvo įtrauktas į „Nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei, dėl savęs žalojimo ar bandymo žudytis“ apskaitos žurnalą laikotarpiui nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2021 m. lapkričio 11 d. Minėtoje pažymoje buvo rekomenduota įvertinti pareiškėjo galimybės gyventi jam paskirtame būryje, esant poreikiui – perkelti į ramesnį būrį. Tačiau pagal Instrukcijos 145 punktą, suimtiesiems (nuteistiesiems), kurių priežiūra sustiprinama, taip pat gali būti taikoma viena iš sustiprintos individualios priežiūros priemonių: gyvenamosios vietos paskyrimas, atsižvelgiant į sustiprintos individualios priežiūros galimybes. Taigi, pataisos namų administracijai suteikiama teisė, atsižvelgiant į individualią situaciją, taikyti nuteistiesiems sustiprintas individualios priežiūros priemones, taip pat ir paskiriant nuteistąjį į tam tikrą gyvenamąją patalpą, su tikslu užtikrinti intensyvią jo priežiūrą.
10. Byloje nustatyta, kad, Kalėjimų departamente gavus du pareiškėjo kreipimusis, kuriuose jis teigia ketinantis nusižudyti, pareiškėjas buvo nedelsiant izoliuotas Pravieniškių PN-AK karantino patalpoje nuo 2020 m. vasario 14 d., siekiant užtikrinti intensyvią jo priežiūrą. Toks pareiškėjo izoliavimas nėra prilyginamas ginčo laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 144 straipsnio reglamentuojamam nuteistojo izoliavimui dėl padaryto bausmės atlikimo rėžimo pažeidimo, kurio trukmė yra ribojama 24 valandomis. Nei BVK, nei Instrukcijoje nėra nustatyta maksimali trukmė rizikos grupei priklausančio nuteistojo apgyvendinimo kitose gyvenamosiose patalpose (šiuo atveju – karantino, kamerų tipo) dėl pasireiškusių suicidinių rizikos veiksnių ir užtikrinant jo intensyvią priežiūrą, todėl šiuos pareiškėjo argumentus teismas atmetė. Be to, teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu, sustiprintos individualios nuteistųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, priežiūros taikymas nuteistajam lemia tam tikrų jo teisių ir asmeninių laisvių suvaržymą (apribojimą).
Šalies argumentai
11. Pareiškėjas teigia, kad karantino patalpoje buvo ribojama jo teisė į pasivaikščiojimą, tačiau teismas nurodė, jog teisės aktai nereglamentuoja nuteistųjų laikymo sąlygų karantino patalpose, taip pat ir nuteistųjų pasivaikščiojimo laiko. BVK 145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, laikomiems kamerų tipo patalpose, leidžiama kasdien vieną valandą, o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas pasivaikščioti. Iš byloje pateiktos kamerų tipo patalpose ir karantine laikomų nuteistųjų dienotvarkės teismas nustatė, kad pareiškėjo pasivaikščiojimo laikas buvo paskirtas nuo 9.00 iki 11.10 val., taigi, dviem valandoms. Teismas akcentavo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui buvo neleidžiama pasivaikščioti dvi valandas per parą, tačiau net ir vadovaujantis paties pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad pasivaikščiojimas trukdavo tik 1 valandą, teismo vertinimu, atsakovo atstovas, suteikdamas pareiškėjui, laikomam kamerų tipo patalpose, ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti, nepažeidė pareiškėjo teisės į valandos pasivaikščiojimą gryname ore (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2048-662/2020).
Žemesnės instancijos teismas
12. Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, kad karantino patalpoje jis buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, dėl ko buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog ginčui aktualiu metu kreipėsi į Pravieniškių PN administraciją, nurodydamas, jog yra nerūkantis ir prašo užtikrinti jo teisę būti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose patalpose, kuriose nerūkoma. Taip pat nei atsakovo atstovui, nei teismui nenurodė, kada ir kokie konkretūs asmenys rūkė jo gyvenamojoje patalpoje. LVAT savo bylose yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai pareiškėjas į administraciją su prašymu ar skundu dėl to, kad kameroje (ar pasivaikščiojimo kiemelyje) rūkoma, raštu nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrintas draudimas rūkyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, dėl ko, laikydama pareiškėją kartu su šiose patalpose rūkančiais nuteistaisiais, būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad Pravieniškių PN-AK neteisėto veikimo ar neveikimo dėl pareiškėjo buvimo drauge su rūkančiais asmenimis nenustatė. Be to, pareiškėjo teiginius, kad jis yra nerūkantis asmuo, teismas laikė abejotinais, nes byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2020 m. sausio mėnesį buvo baustas už tabako gaminių turėjimą. Teismas pažymėjo, kad iš to galima spręsti, jog pareiškėjas, jei pats ir nerūkė, propagavo tabako gaminių vartojimą, nes, kaip teigė, šiais produktais prekiavo su kitais nuteistaisiais. Be to, teismas pažymėjo, jog nėra duomenų, kad dėl buvimo su rūkančiais asmenimis, pareiškėjui būtų kilusios sunkios psichologinės ar fizinės pasekmės, ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė nei į psichologą, nei į gydytoją. Teismas pabrėžė, kad savo teiginiams pagrįsti pats pareiškėjas jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius, nepateikė, todėl jo argumentus atmetė kaip neįrodytus.
13. Pareiškėjas buvo priimtas mokytis į viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Kaišiadorių technologijų ir verslo mokyklą, tačiau siuvėjo specialybės diplomą įgijo 2020 m. gegužės 8 d. Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjui nebuvo užtikrinta galimybė mokytis, kadangi norimą specialybę jis įgijo.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui buvo paskirtas maitinimas pagal valgiaraštį vegetarams. Teismas nenustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų išreiškęs pataisos namams tokį pageidavimą, kuris nebūtų patenkintas. Iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjui iki 2020 m. balandžio 2 d. buvo paskirtas dietinis maitinimas, tačiau, nesant indikacijų, nutrauktas nuo 2020 m. balandžio 2 d. Teismas, be kita ko, nenustatė ir pareiškėjas neteigė, kad karantino patalpose ar kameroje jam apskritai nebuvo tiekiamas maitinimas, todėl šioje dalyje nekonstatavo atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.
15. Nors pareiškėjas skundėsi, jog tualetai yra tupiami, teismas nurodė, jog Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose atskirai ir aiškiai nurodyta, jog tualetas gali būti ir tupiamas. Taigi, teismas priėjo prie išvados, jog teisės aktuose nėra imperatyviai nustatyta, kad tualetas turi būti sėdimas, todėl šį pareiškėjo argumentą atmetė.
16. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) numatyta, jog laisvės atėmimo vietos įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.), tačiau atsakovo atstovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų paneigti pareiškėjo nusiskundimus dėl sulūžusių baldų ir netvarkingos kameros būklės (fotonuotraukų, patikrinimo aktų ar kt.), todėl šią aplinkybę teismas vertino pareiškėjo naudai, pripažįstant, kad ginčo laikotarpiu jam galėjo būti neužtikrinama techniškai tvarkinga karantino patalpos būklė.
17. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog kameroje Nr. 8 pareiškėjas kalėjo vienas, tačiau atkreipė dėmesį į tai, jog kalinimo laikotarpis tetruko 13 dienų. Byloje pateikti duomenys, jog įtraukus pareiškėją į „Nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei, dėl savęs žalojimo ar bandymo žudytis“ apskaitos žurnalą, Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnams buvo rekomenduota, esant galimybei, nelaikyti pareiškėjo vieno. Teismas nurodė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), yra nurodęs, jog asmens kalinimas vienumoje neapibrėžtą ilgą laiką, be pakankamos protinės ir psichinės stimuliacijos, gali prilygti asmens kankinimui bei nežmoniškam ir žeminančiam asmens orumą elgesiui Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme (žr., pvz., EŽTT 2005 m. sausio 27 d. sprendimą byloje R. S. prieš Prancūziją). Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas vienumoje buvo kalinamas tik 13 dienų, t. y. trumpą ir apibrėžtą laikotarpį, kol buvo sprendžiamas klausimas dėl jo perkėlimo į kitus pataisos namus, siekiant užtikrinti paties pareiškėjo gerovę. Kalėjimų departamento pažymoje nurodoma, kad pareiškėjas, jo paties pageidavimu, buvo perkeltas atlikti bausmę į Marijampolės pataisos namus, tačiau, kaip nurodė teismas, apie šią aplinkybę pareiškėjas nutylėjo. Be to, Psichologinėje pažymoje-rekomendacijoje buvo nurodyta pareiškėją laikyti ne vieną tik esant galimybei. Minėta rekomendacija nelaikytina imperatyviu nurodymu pataisos namų pareigūnams visais atvejais laikyti pareiškėją ne vieną. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl šios aplinkybės pareiškėjui kilo sunkios neigiamos pasekmės psichinei būklei, į psichologą ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė. Iš skundo turinio teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas buvo nepatenkintas ir jo kalinimu ne vienumoje, t. y. su kitais asmenimis karantino patalpoje, kadangi teigė, jog pasivaikščiojimo metu kiemelyje neužteko vietos, kiti asmenys rūkė, kėlė pareiškėjui kitokius nepatogumus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas nagrinėjamu atveju nevertino atsakovo atstovo veiksmų kaip asmens kankinimo bei nežmoniško ir žeminančio asmens orumą elgesio Konvencijos 3 straipsnio prasme ir skundą šioje dalyje atmetė.
18. Taigi, teismas apibendrino, kad Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 14 d. iki 2020 m. kovo 17 d. karantino patalpoje neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotų higienos sąlygų.
19. Teismas, atsižvelgęs į šios individualios bylos aplinkybes, į tai, kad pažeidimai nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, byloje nenustatyta jokių kitų skunde nurodomų pažeidimų, nėra pateikta jokių įrodymų, jog dėl tokių neteisėtų veiksmų sutriko pareiškėjo psichinė ar fizinė sveikata, konstatavo, kad teismo sprendimu pripažintas atsakovo atstovo minėtų veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.
III.
20. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą.
21. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas dėl netinkamo neturtinės žalos dydžio įvertinimo, faktinių aplinkybių nustatymo.
Šalies argumentai
22. Pareiškėjas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismui nurodė, jog į karantino patalpą buvo apgyvendintas kartu su tais asmenimis, dėl kurių ryžosi savižudybei. Pareiškėjas apeliaciniame skunde toliau patikslina, kad buvo patalpintas karantino kameroje netiesiogiai su tais asmenimis, dėl kurių ryžosi savižudybei, tačiau darančiais neigiamą įtaką kitiems ir galinčių sužaloti, susidoroti. Karantino kameroje Nr. 2 asmenys buvo uždaromi girti, apsvaigę nuo narkotikų, po muštynių ar rimtų konfliktų. Pareiškėjas bandė žudytis būtent dėl tokių asmenų. Pareiškėjas jautė didelę įtampą, baimę, o pasiekus kritinę būklę, buvo perkeliamas į vienutę, nors psichologai nerekomendavo pareiškėjo laikyti vieno. Pareiškėjas, kalėdamas vienutėje, neturėjo galimybės pabendrauti, išsikalbėti, nebuvo pareigūnų priežiūros.
23. Skundžiamą laikotarpį pareiškėjas vertina kaip vieną iš sunkiausių ir blogiausių gyvenimo laikotarpių įkalinimo įstaigoje. Pažymi, kad skundžiamu laikotarpiu pareiškėjo būsena buvo tokia, jog problemas būtų sprendęs ne skundu, o pakeldamas prieš save ranką.
Atsiliepimas
24. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjas į vienutę buvo perkeliamas jo paties prašymu, tačiau pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, jog tokių įrodymų į bylą nėra pateikta. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovo atstovo atsiliepimą nurodė, jog tokio prašymo nebuvo, tačiau teismas šios aplinkybės neįvertino.
25. Atsakovo atstovui, pareiškėjo teigimu, buvo žinoma, kad pareiškėjas yra nerūkantis, nes byloje yra anketa, kurioje nurodoma, jog pareiškėjas nerūko. Be kita ko, pareiškėjas nurodo bylas, kuriose kėlė pretenzijas atsakovo atstovui dėl laikymo kartu su rūkančiais.
Šalies argumentai
26. Pareiškėjas paaiškina, kad lauke pasivaikščioti vietoje 3 val. galėjo tik 1 val. Pareiškėjas tai pat teigia, kad byloje buvo pateikti melagingi duomenys, jog pareiškėjas nesikreipė dėl (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad byloje iš medicininės asmens kortelės matyti pareiškėjui paskirti vaistai, kurie gali būti skiriami tik (duomenys neskelbtini) sergantiems asmenims. Šis faktas įrodo, kad pareiškėjas mažai buvo gryname ore, o patalpose buvo rūkoma. Be to, pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovo atstovas pateikė pažymą, kurioje nurodoma, jog pareiškėjas serga lengva (duomenys neskelbtini), tačiau ligos istorijos kortelėje tokių įrašų nėra. Pareiškėjo vertinimu, reikėtų išreikalauti gydytojo (duomenys neskelbtini) išvadą.
Atsiliepimas
27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
28. Trečiasis suinteresuotas asmuo vertina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, remdamasis formuojama teismų praktika, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Atsiliepimas
29. Atsakovo atstovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
30. Teigia, kad apeliacinis skundas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių įtikinamų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokias konkrečias proceso teisės ar materialiosios teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas, o vien tai, jog teismo sprendimas nepatinka pareiškėjui, negali būti pagrindu naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Be to, atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjas nepateikė pagrįstų įrodymų, jog jam padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais.
31. Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 14 d. iki 2020 m. kovo 30 d.
Žemesnės instancijos teismas
33. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 14 d. iki 2020 m. kovo 17 d. karantino patalpoje neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotų higienos sąlygų, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
34. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
35. Dėl pareiškėjo prašymo išreikalauti gydytojo (duomenys neskelbtini) išvadą, pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1488-520/2018).
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui po atsakovo atsiliepimo į skundą ir su skundu pateiktų rašytinių įrodymų gavimo buvo apribota teisė teikti prašymus išreikalauti papildomus įrodymus. Pareiškėjas nepaaiškina, dėl kokių priežasčių jis tokio pobūdžio prašymo nebuvo pareiškęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ir kodėl naujų įrodymų išreikalavimo ir pateikimo būtinybė iškilo būtent apeliacinės instancijos teisme. Dėl pirmiau nurodytų argumentų teisėjų kolegija pareiškėjo prašymų išreikalauti papildomus duomenis netenkina, nes prašymas nėra teisiškai pagrįstas ir motyvuotas.
37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėl laikymo karantino patalpoje su kitais asmenimis pateikia gana prieštaringus argumentus. Viena vertus, pareiškėjas teigia, kad karantino patalpoje buvo apgyvendintas kartu su tais asmenimis, dėl kurių ryžosi savižudybei, tačiau toliau apeliaciniame skunde dėsto argumentus, jog buvo patalpintas karantino kameroje netiesiogiai su tais asmenimis, dėl kurių ryžosi savižudybei, t. y. pareiškėjas patikslina, jog tie asmenys daro neigiamą įtaką kitiems, gali sužaloti, susidoroti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nedetalizavo, su kokiais asmenimis buvo laikomas, dėl kurių jautė baimę, tik abstrakčiai įvardija, jog dėl tokių asmenų, su kuriais buvo laikomas karantino patalpoje, bandė nusižudyti. Pareiškėjas taip pat nenurodė ir byloje nėra tokių duomenų, kad dėl baimės būti laikomam vienoje karantino patalpoje su tam tikrais asmenimis pareiškėjas su skundais ar prašymais kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją. Taip pat pažymėtina ir tai, kad Kalėjimų departamento 2020 m. vasario 6 d. rašte ,,Dėl atsakymo į kreipimąsi pateikimo“ Nr. 2G-496 nurodyta, jog Kriminalinės žvalgybos skyriuje nėra duomenų, kad kiti nuteistieji norėtų su pareiškėju susidoroti, taip pat nėra ikiteisminių tyrimų bei patikslinimų, kuriuose pareiškėjas pripažintas nukentėjusiuoju. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pareiškėjo argumentus dėl laikymo karantino patalpoje su kitais asmenimis, keliančiais pareiškėjui baimę ir dėl kurių ryžosi savižudybei, atmeta kaip nepagrįstus.
38. Pareiškėjas, be kita ko, apeliaciniame skunde nurodo argumentus, kad laikotarpiu, kai kalėjo vienas, neturėjo galimybės pabendrauti, išsikalbėti, nebuvo pareigūnų priežiūros. Akcentuoja, kad psichologai nerekomendavo pareiškėjo laikyti vieno. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad atsakovo atstovas nurodė, jog pareiškėjas į vienutę buvo perkeliamas jo paties prašymu, tačiau tokių įrodymų byloje nėra pateikta.
39. Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, nurodytus šios nutarties 38 punkte, pirmiausia pažymi, jog Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos 2018 m. balandžio 4 d. psichologinėje pažymoje-rekomendacijoje ,,Dėl O. B. priežiūros ypatumų“ Nr. 73(1)-88 (toliau – ir Psichologinė pažyma-rekomendacija) nurodyta, jog pareiškėją nutarta įrašyti į ,,Nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei, dėl savęs žalojimo ar bandymo žudytis“ apskaitos žurnalą laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2021 m. lapkričio 11 d. Psichologinės pažymos-rekomendacijos 7 punkte numatyta, jog Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnams, jei yra galimybė, nelaikyti nuteistojo kameroje ir pasivaikščiojimo kiemelyje vieno. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas vienumoje buvo kalinamas tik 13 dienų, t. y. trumpą ir apibrėžtą laikotarpį, tol, kol buvo sprendžiamas klausimas būtent dėl jo perkėlimo į kitus pataisos namus, siekiant užtikrinti paties pareiškėjo gerovę. Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus resocializacijos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. pažymoje Nr. 85-611 ,,Dėl nuteistojo O. B.“ nurodyta, jog, atlikdamas bausmę Pirmajame sektoriuje, nuteistasis O. B. laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 14 d. iki 2020 m. kovo 30 d. į psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų ir kančių, orumo pažeidimo, diskomforto, nepatogumų, fizinio skausmo, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo atsakovo atstovo veiksmų vertinti kaip asmens kankinimo bei nežmoniško ir žeminančio asmens orumą elgesio Konvencijos 3 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestas pagrįstai.
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pateikė išsamų teisinį reguliavimą, susijusį su pareiškėjo išdėstytais argumentais dėl teisės į pasivaikščiojimą. Teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad atsakovo atstovas, suteikdamas pareiškėjui, laikomam kamerų tipo patalpose, ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti, nepažeidė pareiškėjo teisės į valandos pasivaikščiojimą gryname ore. Teisėjų kolegija pritaria minėtiems pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja.
41. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pateikė išsamų teisinį reguliavimą, susijusį su pareiškėjo išdėstytais argumentais dėl laikymo kartu su rūkančiais asmenimis. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad ginčui aktualiu metu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją nurodydamas, jog yra nerūkantis ir prašo užtikrinti jo teisę būti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose patalpose, kuriose nerūkoma. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog, vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašant imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo ir pan. Pavyzdžiui, tokia informacija laikoma asmenų, atvykusių pirmą kartą į tardymo izoliatorių, apklausos anketa, pirminės gydytojų apžiūros metu paties pareiškėjo deklaruotas žalingas įprotis – rūkymas, skundai ar prašymai dėl laikymo kartu su (ne)rūkančiais asmenimis laivės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017; 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017 ir kt.). Taip pat praktikoje atsižvelgiama į tai, ar pataisos įstaigos administracija tinkamai įgyvendino pareigą užtikrinti, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais, t. y. ar įstaiga uždraudė rūkyti visose ar tam tikrose savo teritorijos patalpose, ar įrengta rūkymo vieta, ar imamasi priemonių užtikrinti, kad būtų rūkoma specialioje tam skirtoje vietoje lauke ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2474-624/2016).
42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjas yra nerūkantis. Byloje, be kita ko, nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją su skundais ar prašymais dėl netinkamų laikymo sąlygų, dėl to, jog buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis.
43. Pareiškėjas tai pat teigia, kad byloje buvo pateikti melagingi duomenys, jog pareiškėjas nesikreipė dėl (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad byloje iš medicininės asmens kortelės matyti, jog pareiškėjui paskirti vaistai, kurie gali būti skiriami tik (duomenys neskelbtini) sergantiems asmenims. Šis faktas įrodo, kad pareiškėjas mažai buvo gryname ore, o patalpose buvo rūkoma. Teisėjų kolegija pažymi, kad Laisvės atėmimų vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrius, veiklos adresu Marijampolės pataisos namai, 2020 m. rugpjūčio 10 d. rašte ,,Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 14 d. iki 2020 m. kovo 30 d. dėl (duomenys neskelbtini) nesikreipė (2019 m. gruodžio 30 d. Laisvės atėmimų vietų ligoninėje diagnozuota lengva forma (duomenys neskelbtini)), dėl (duomenys neskelbtini) kreipėsi ir buvo skiriami (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog būtent dėl pareiškėjo laikymo kartu su kitais rūkančiais asmenimis jam pablogėjo sveikata.
44. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas ne visus įrodymus vertino taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, savaime nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pažeisdamas ABTĮ įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, priimtas sprendimas yra pakankamai aiškus ir detaliai motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus.
45. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4585-968/2020). Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime, arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
46. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2021 m. gruodžio 1 d. gautas pareiškėjo atsikirtimas į atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, apeliacinį skundą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. ABTĮ normos, reguliuojančios bylų nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, neįtvirtina galimybės suinteresuotai šaliai tikslinti priimtą apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Todėl pareiškėjo atsikirtimas nelaikytinas pareiškėjo apeliacinio skundo dalimi ir jame nurodyti argumentai apeliacinės teisėjų kolegijos nevertinami.
47. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu kalėdamas Pravieniškių PN-AK pareiškėjas dėl higienos neužtikrinimo patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas ir apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, jog būtent dėl padaryto pažeidimo pareiškėjui būtų kilusios kokios nors ilgalaikės neigiamos pasekmės. Byloje nėra jokio pagrindo spręsti, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo kriterijus.
48. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.