Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokurorui Tomui Buškevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) elektromontuotoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. A.

2024 m. rugsėjo 26 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), esančiame vienkiemyje, tarpusavio konflikto metu, tyčia smogė rankos kumščiu vieną smūgį į galvą A. N., tuo nukentėjusiajam A. N. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos dešinės ausies srityje bei sukėlė fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis L. A. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies ir parodė, kad 2024 m. rugsėjo mėnesį jis dirbo kartu su A. N., kuris neseniai buvo pradėjęs dirbti jų brigadoje. Kitas žmogus - jo tėvas, kasė griovį, o jie su A. N. į tą griovį klojo vamzdžius. Jie su tėvu buvo susidirbę, kai iškasa griovį, jis palaukia ir tada sukloja vamzdžius, bet A. N. nepatiko, kad jis laukia. Tada A. N. pradėjo konfliktuoti, sakė, kad jis nedirba. A. N. užkliuvo, kad jis laukia, nedaro visko ir pradėjo reikšti priekaištus. Kol reiškė priekaištus dar buvo viskas gerai, bet kai prasidėjo asmeniniai įžeidinėjimai, tada jam jau nepatiko. Įžeidinėjimai tęsėsi visą dieną. Visą dieną jį įžeidinėjo, priekaištavo, tad jis jį perspėjo, sakė, kad liautųsi, nes blogai baigsis. Galiausiai trūko kantrybė, išprovokavo tą smūgį į galvą. Jis bandė išvengti konflikto, kuris tęsėsi nuo ryto, eidavo į autobusiuką pasėdėti, vėl ateidavo, vėl prasidėdavo įžeidinėjimai, taip ir tęsėsi. Į darbą jie vyko visi vienu autobusiuku ir vykstant konfliktas nevyko. Kada smūgį tiksliai sudavė nepamena, bet galėjo būti apie 14.00-15.00 val. A. N. fiziniais veiksmais nekibo, vienintelis veiksmas buvo, kai konflikto vietoje susiginčijo, apsistumdė, jis ar batą pasilenkė užsirišti, ar ką, tai A. N. jam su vamzdžiu per galvą trenkė. Jam skausmo nesukėlė, bet vis tiek buvo žeminantis veiksmas. Tada jis pasakė, kad eina link autobusiuko ir, kad jis atsikabintų nuo jo, kad neitų link jo, nes bus blogai. Nuo tos vietos iki autobusiuko buvo gal kokie 200 metrų, jam nervai jau buvo sukilę, o A. N. ėjo iš paskos ir toliau tęsė savo nesąmones, jis atsisuko, dar kartą perspėjo, jeigu nesiliaus, duos smūgį, taip ir atsitiko. A. N. vadino jį necenzūriniais žodžiais, jis atsisuko ir trenkė vieną smūgį jam į galvą, link dešinės ausies. A. N. išsitraukė telefoną ir sakė, kad dabar jam viskas, atiduos visus savo pinigus, skambino kažkam, o po to paskambino policijai. Su jais kartu dirbo jo tėvas, kuris pačio konflikto pradžios nematė, matė, kaip jis jau nuo pradinės konflikto vietos ėjo link autobusiuko, o A. N. ėjo iš paskos, plūdo visokiais žodžiais. Tėvas sėdėjo ekskavatoriuje ir kasė, kaip sudavė smūgį matė. Po smūgio ir šiuo metu nukentėjusiojo neatsiprašė, nes jautėsi įžeistas, susitaikyti nebandė. Mano, kad gal turėtų būti abipusis atsiprašymas. Savo poelgį vertina blogai, gailisi, dėl smūgio jaučiasi kaltas, bet buvo išprovokuotas. Jie po to įvykio kartu dirbo toje pačioje brigadoje ir nebuvo jokių konfliktų. Įvykio metu visi buvo blaivūs. Kai A. N. pradėjo jam priekaištauti, tai jis nuo to momento nieko ir nedirbo. Trenkė jam vieną smūgį į smilkinį dešinės pusės, į pilvą netrenkė. Sudavė smūgį į galvos sritį kumščiu. Nuo jo smūgio nukentėjusysis nepargriuvo, priklupo, išsitraukė telefoną, atsistojo ir pradėjo skambinti. Mano, kad nukentėjusysis dėl jo smūgio į galvą galėjo jausti skausmą. Kai prie vamzdžio apsistumdė, tai A. N. stumtelėjo jį, jis A. N., kuris parkrito, nes už jo buvo vamzdžiai. Mano, kad susižeisti negalėjo. Netoli buvo kastuvas, A. N. paėmė kastuvą ir metė į jį. Pastūmė nestipriai, kastuvas buvo prie vamzdžių, kurį metė į jį, bet nepataikė, nesužalojo. Žino, kad A. N. yra pareiškęs civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Mano, kad žalą reikia atlyginti, bet 1000 Eur jam per daug. Mano, kad užtektų 300-400 Eur, tokią sumą galėtų sumokėti.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis A. N. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 26 d. jis su R. A. ir L. A. atvažiavo į darbo vietą apie 9.00-9.30 val. Prasidėjo darbai, tėvas (R. A.) kasė tranšėją, jis klojo vamzdžius vienas, L. A. buvo automobilyje, išlipdavo nueiti atlikti gamtinių reikalų, jis net nebuvo priėjęs prie to griovio. Jis vienas tuos vamzdžius jungė, į tą griovį metė. L. A. apie 14-15 val. išlipo iš to automobilio ir atėjo, jis jam gražiai pasakė: „ko tu eini į darbą, jeigu tu nieko nedarai, sėdėk namuose“, jis jam kažką atsakė, jis dar jam pasakė ir tuo konfliktas baigėsi. Paskui L. A. prie tos tranšėjos kokia 20 min. vaikščiojo į priekį, atgal, tada nuėjo iki automobilio ir vėl atėjo. Jis vėl paprašė, kad jam padėtų nors vamzdžius sumesti į tą tranšėją. L. A. jam pasisukdamas trenkė į saulės rezginį kumščiu ir prasidėjo keiksmažodžiai, sakė, kad jį užkas. Jis suklupo, L. A. pamatė, kad prie tų vamzdžių guli kastuvas ir pradėjo eiti link to kastuvo. Jis spėjo pasiimti tą kastuvą į ranką ir pasakė L. A., kad neitų arčiau jo, nes paleis. Jis nuėjo toliau ir tas konfliktas baigėsi. Kai jie jau ruošėsi važiuoti namo, jis ėjo link mašinos pirmas, L. A. ėjo iš paskos, iš priekio matė ateinant tėvą R. A., tad jo paprašė pasakyti už ką L. A. jį daužo. Paaiškino situaciją, kad prašė padėti L. A., o jis jį sumušė ir, kad sakė, kad jie jį užkas. Jis paklausė, kas čia darosi, jo tėvas stovėjo vidurį, jis pats buvo su šalmu ir gavo smūgį į galvą. R. A. klausė, ką jis daro, už ką seną žmogų muša. Tada jis paėmė telefoną, pradėjo galva suktis, paskambino greitajai pagalbai, policijai. L. A. nuėjo į automobilį, atsisėdo ir sėdėjo. Atvažiavo policija, greitoji pagalba, suteikė jam pirmąją pagalbą, nes sutriko širdies ritmas, pulsas. Policijos pareigūnai nuėjo pas L. A., ragino atsiprašyti, bet jis sakė, kad jam neleidžia savigarba atsiprašinėti, prasileido vieną smūgį, nieko tokio. Paskui jis grįžo namo, vakare greitoji išvežė į Alytaus ligoninę, buvo gal 5-6 val. ligoninėje, suteikė pirmąją pagalbą. Nebuvo to, kad jie iki pietų konfliktuotų, L. A. atėjo jis jam pasakė, kad arba dirbtų, arba neitų į darbą, ir viskas pasibaigė. Po to jis nuėjo iki automobilio ir paskui grįžus, jis jo paprašė, kad padėtų jam sukloti vamzdžius, jis tada paklausė ką jis jam pasakė ir tada trenkė tiesiai į saulės rezginį. Nuo smūgio jis priklaupė, L. A. tada pamatė kastuvą, bet jis pirmas pasiekė kastuvą ir pasakė, kad nesiartintų prie jo. Ar jis tiesiai, ar iš šono trenkė kumščiu nežino, atrodo, kad iš dešinės rankos. Jokių stūmimų nebuvo, jie nesistumdė, buvo tik smūgis. Šio įvykio iš aplinkinių niekas negalėjo matyti, jo tėvas buvo tarp traktoriaus ir autobusiuko, jis nieko negalėjo matyti. Vėliau jie ėjo link autobusiuko ir eidami sutiko tėvą, kaip trenkė jam į galvą, tėvas matė, jis juos perskyrė, jei ne tėvas, gal jį jis būtų užmušęs. Į galvą trenkė irgi kumščiu, jeigu ne šalmas, tai būtų buvę blogiau, pataikė virš ausies pora centimetrų. Po įvykio buvo didelė mėlynė. Grįžo po darbo į savo sodybą ir nugriuvo, tai žmona iškvietė greitąją pagalbą, nes bijojo, kad nebūtų smegenų sutrenkimas. Nuvežė į ligoninę, peršvietė galvą ir pasakė, kad didelis sumušimas, davė nedarbingumą, išrašė vaistų. Kaltinamasis jo neatsiprašė nei tada, nei iki šiol. Po nedarbingumo dar dirbo toje įmonėje ir dirbo su L. A., bet jokio bendravimo nebuvo. Abiem atvejais jautė fizinį skausmą, visą savaitę buvo didžiausia mėlynė. Kaip buvo suduotas smūgis į pilvo sritį, priklaupė, taip pat priklaupė kai buvo suduotas smūgis ir į galvos sritį. Jis kastuvą paėmė į rankas gynybai, niekur jo nemetė, tik pasakė, kad neitų, nes gaus ir tada kastuvą nešėsi rankoje iki pat automobilio. Dėl civilinio ieškinio girdėjo, kad kaltinamasis sutiktų atlyginti 300-400 Eur, bet jis su tuo nesutinka, nes jis nedarbingumą turėjo, vaistus gėrė, savo automobiliu važinėjo pas gydytoją. Lieka prie savo civilinio ieškinio – 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad gavo mažiau pajamų turėdamas nedarbingumą, nes pas juos darbe nedarbingumą moka nuo minimumo, o kai dirba, gauna priedus. Skausmą jautė mėnesį laiko, gal dar daugiau. Daugiau tyrimų nedarė, tiktai galvą švietė. Vaistus gydytoja išrašė, dar kažkokio tepalo išrašė, mėlynė praėjo po dviejų, trijų savaičių, taip pat ir ausį skaudėjo apie dvi, tirs savaites. Daugiau pas šeimos gydytoją nesikreipė. Iš dvasinių išgyvenimų buvo baimės jausmas, namuose būdavo labai ramus, o po įvykio pradėjo nemiegoti naktimis, su L. A. dirbo ir jo bijodavo. Jis darbe pasiėmęs kastuvą nešiodavosi, tai jis bijojo, kad ko nepadarytų. Jautė pažeminimą, vien tik dėl to, kad tarp jų 40 metų skirtumas. Jis buvo linkęs su kaltinamuoju susitaikyti, bet jam neleidžia savigarba.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pažymėtina, kad, pagal teismų praktiką, išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartis Nr. 2K-215-387/2024). Teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai. Bylą nagrinėjantys teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartis Nr. 2K-215-387/2024).

Vis tik, byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo L. A. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymiai sutrikdytos sveikatos (po smūgio į galvą padarytos poodinės kraujosruvos dešinės ausies srityje) nukentėjusiajam A. N. visiškai įrodyta ir kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais. Pažymėtina, jog kaltinamasis L. A. minėtus veiksmus, atlikdamas smūgį į nukentėjusiojo galvą, veikė tiesiogine tyčia, kadangi kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, ir jų norėjo. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

Bausmės skyrimo motyvai.

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę – anksčiau neteistas (b. l. 90), baustas administracine tvarka, turintis galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 92-97; 98) dirbantis (b. l. 99-100), priklausomybių ligų ir psichiatro stebimų pacientų grupei nepriklauso (b. l. 109), jauno amžiaus, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs. Kaltinamojo L. A. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Nors kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad savo poelgį vertina blogai ir gailisi dėl smūgio, bet kartu savo veiksmus bandė pateisinti tuo, jog buvo išprovokuotas, nurodė, kad nukentėjusiojo neatsiprašė, susitaikyti nebandė, kadangi mano, kad turėtų būti abipusis atsiprašymas. Teismo vertinimu minėtos aplinkybės iš esmės nepagrindžia kaltinamojo nuoširdaus galėjimosi dėl padarytos veikos.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.

Įvertinęs kaltinamojo L. A. charakterizuojamus duomenis, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, jog kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką prieš žmogaus sveikatą, o būtent: vieną kartą rankos kumščiu smogė nukentėjusiajam į galvą, t. y. gyvybiškai ypač svarbią žmogaus kūno sritį, ir tokiais veiksmais nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą, taip pat įvertinęs informaciją apie tai, kad L. A. anksčiau nebuvo teistas, o teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis iš esmės nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, neneigė trenkęs nukentėjusiajam kumščiu į galvos sritį, iš dalies to gailėjosi, suprato savo pavojingą poelgį ir jo galimas pasekmes, taip pat iš dalies pripažino, kad nukentėjusiajam padarytą žalą reikia atlyginti, tačiau nesutiko su jos dydžiu, teismo vertinimu, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą šioje byloje yra pagrindas skirti prokuroro siūlomą bausmės rūšį - laisvės apribojimą.

Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobūdį, byloje nustatytas aplinkybes, į tai, jog kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas, teismo vertinimu, netikslinga L. A. skirti intensyvią priežiūrą, tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su laisvės apribojimo bausme vietoje intensyvios priežiūros kaltinamajam bausmės atlikimo laikotarpiu yra pagrindas skirti įpareigojimus: 1) tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Dėl civilinio ieškinio.

Baudžiamojoje byloje A. N. yra pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo L. A. priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 50-51).

Civiliniame ieškinyje nurodo, kad tyčiniais, agresyvaus L. A. užpuolimo veiksmais A. N. padaryta neturtinė žala, nes jis patyrė išgąstį, fizinį skausmą, iki šiol jaučia išlikusią baimę ir dvasinius išgyvenimus, o paties konflikto metu galvojo, kad tikrai bus užkastas griovyje, kaip grasino padaryti L. A.. Jam buvo smūgiuojama į galvą, o smūgiai į galvą sukelia didelę riziką atimti gyvybę. Fizinės prievartos metu pajautė begalinį bejėgiškumą, pažeminimą, nes prieš jį smurtavo žymiai jaunesnis asmuo, jo bendradarbis. Nurodo, kad įvertinus jam padaryto sužalojimo mastą, dėl to kilusias pasekmes, patirtus fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus ir jų trukmę bei tai, kad L. A. jo neatsiprašė, prieš jį nuteikė bendradarbius, siekiant kiek įmanoma teisingiau kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, išgyvenimus, moralinę skriaudą, jis turėtų atlyginti 1000 Eur neturtinę žalą. Mano, kad tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas nėra per didelis, nes nusikalstama veika padaryta sąmoningai, o minima suma atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje įtvirtinta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Įvertinti žalą palikta teismui, kuris nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais - teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kasacinės instancijos teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartis Nr. 2K-207-628/2023; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartis Nr. 2K-85-594/2024).

Pagal formuojamą praktiką, priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja apytiksliai nuo 150 Eur iki 1500 Eur (Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nuosprendis Nr. 1A-195-951/2024 18 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 10 d. nutartis Nr. 1A-83-929/2023). Teismų praktikoje priimtų sprendimų dėl neturtinės žalos atlyginimo analizė rodo, kad didesnės sumos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo priteisiamos daugiau išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesniam laikotarpiui ir pan.

Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, siekiant nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam bei užtikrinti proporcingą nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyrą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, sprendžia, kad ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nukentėjusįjį sužalojo tyčiniais veiksmais, t. y. tyčia smogė rankos kumščiu vieną smūgį nukentėjusiajam į galvą. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam dėl jam padaryto sužalojimo buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas. Sutiktina, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė skausmą, išgyveno dėl savo sveikatos, patyrė atitinkamus dvasinius išgyvenimus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nukentėjusysis nagrinėjamoje byloje pagrįstai reikalauja iš kaltinamojo neturtinės žalos atlyginimo.

Vis tik, teismas įvertinęs nukentėjusiojo ieškinio ir teisiamojo posėdžio metu išdėstytus argumentus, atsižvelgęs į tai, jog šiuo konkrečiu atveju iš kaltinimo pašalinta aplinkybė dėl kaltinamojo smūgio nukentėjusiajam į pilvo sritį, vertina, jog nėra pagrindo išvadai, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusysis būtų patyręs reikšmingas neturtines pasekmes.

Kaip nustatyta byloje, nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie nežymaus sveikatos sutrikdymo. Duomenų apie tai, kad išgyventos emocijos sukėlė nukentėjusiajam reikšmingą liekamąjį sveikatos pakenkimą, reikšmingą kasdienės veiklos pakeitimą, byloje nepateikta. Duomenų apie nukentėjusiojo galimą darbingumo netekimą byloje taip pat nėra. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju L. A. padarytas nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis dėl to būtų patyręs stiprų emocinį, psichinį sukrėtimą su sunkiomis pasekmėmis. Pastebėtina ir tai, jog po įvykusio įvykio kaltinamasis ir nukentėjusysis toliau dirbo vienoje brigadoje, duomenų apie tai, kad nukentėjusysis būtų kreipęsis į darbdavius dėl galimybės organizuoti darbą taip, jog kaltinamasis ir nukentėjusysis išvengtų darbo kartu, byloje nepateikta. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo išgyventos emocijos nebuvo itin gilios, kaip siekia pateikti pats nukentėjusysis, ir buvo trumpalaikės. Duomenų, dėl kurių kaltinamojo nusikalstama veika sąlygojo nukentėjusiojo fizinės ir psichinės būklės neigiamas pasekmes, nedarbingumą, nepatogumus, byloje negauta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai). Pastebėtina, jog visos šios aplinkybės reikšmingos sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Atsižvelgus į išdėstytų aplinkybių visumą bei vertinant kaltinamojo amžių, šeiminę, darbinę, turtinę padėtį, įvertinus ir nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiojo sveikatai, nenustačius reikšmingų padarinių nukentėjusiajam, atsižvelgus į teismų praktiką dėl panašaus pobūdžio bylose priteistiną neturtinės žalos dydį ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam A. N. iš L. A. yra pagrindas priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismo vertinimu būtent toks neturtinės žalos dydis yra tinkama kompensacija nukentėjusiajam už jo patirtus išgyvenimus dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis L. A. šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu L. A. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui panaikintina (b. l. 129-132)

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nepaimta.

Nukentėjusiajam A. N. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-B-2024-13905 buvo paskirta įgaliota atstovė – advokatė Ramunė Kuzmienė (b. l. 134-135). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius 2025 m. vasario 17 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodė, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 468,75 Eur (teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam A. N.). Šias išlaidas, kurios yra pagrįstos pirmiau nurodytais dokumentais, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, teismas priteisia valstybės naudai iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu: 1) tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

L. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Nukentėjusiojo A. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 468,75 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 75 ct) už nukentėjusiajam A. N. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Išaiškinti L. A., jog nuosprendis, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Lietuvos probacijos tarnyboje dienos. Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) susisiekti su Lietuvos probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Lietuvos probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Lietuvos probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti Lietuvos probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Lietuvos probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Išaiškinti L. A., jog nuteistiesiems, kuriems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą. Kai nuteistasis yra teismo įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią programą jam parenka Lietuvos probacijos tarnyba. Nuteistasis gali dalyvauti Lietuvos probacijos tarnybos arba kitos įstaigos, organizacijos ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose. Už dalyvavimą kitų įstaigų, organizacijų ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose susimoka pats nuteistasis.

Išaiškinti L. A., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių [...], ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti, jog priimtas nuosprendis gali būti skundžiamas. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.