Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-26893-962/2017 pagal pareiškėjo T. K. skundą dėl antstolio V. Z. veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo.A. V. Z. kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-12700-285/2013 dėl 4,49 Eur (15,50 Lt) bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko T. K. išieškotojo valstybės naudai. 2017 m. rugpjūčio 25 d. Patvarkymu antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, 2017 m. rugpjūčio 29 d. apskaičiavo vykdymo išlaidas ir tą pačią dieną priėmė šiuos patvarkymus: Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, Nurodymą priverstinai areštuoti nurašytas pinigines lėšas, kurį išsiuntė Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai bei Patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kurį išsiuntė Vilniaus pataisos namams, kuriuose skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę. P. T. K. 2017 m. rugsėjo 15 d. antstolio kontorai pateikė skundą, prašydamas panaikinti antstolio 2017 m. rugpjūčio 29 d. priimtus patvarkymus vykdomojoje byloje Nr. 0137/17/00981, kuriais yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje bei nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0137/17/0098, pasibaigus išieškojimo senaties terminui. Pareiškėjo nuomone, antstolio priimtas patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo yra neteisėtas, kadangi paskaičiuotos vykdymo išlaidos dešimt kartų viršija išieškomą sumą, t. y. neprotingai didelės ir akivaizdžiai nepagrįstos. Pareiškėjas pažymi, kad vykdomasis dokumentas išduotas 2013 m., pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlikinėja nuo 2011 metų, iki šiol nebuvo gavęs nei raginimo, nei patvarkymų, byloje nėra jokių duomenų, kad būtų vengęs įvykdyti sprendimą, todėl, pareiškėjo nuomone, šiuo atveju yra suėjęs išieškojimo senaties terminas, dėl ko vykdomoji byla Nr. 0137/17/00981 turi būti nutraukta. Be to, pareiškėjo teigimu, skundžiami patvarkymai nepagrįstai apriboja pareiškėjo teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo gaunamas lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Nagrinėjamu atveju pagal antstolio atsiųstą Patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko bus išieškomos visos lėšos, esančios pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne Vyriausybės nustatytą MMA, todėl pareiškėjui neliks jokių pajamų, kurias galėtų naudoti savo reikmėms.A. V. Z. 2017 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu netenkino skundo dėl antstolio veiksmų ir jį kartu su vykdomąja byla Nr. 0137/17/00981 persiuntė nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Nurodė, kad antstolis nėra priėmęs patvarkymų, draudžiančių skolininkui įsigyti maisto produktų ir kitų būtiniausių prekių, todėl konstatavo, kad nėra ką naikinti. Antstolis kartu netenkino ir skundo reikalavimo nutraukti vykdomąją bylą, suėjus senaties terminui. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-12700-285/2013 iki pateikimo vykdyti antstoliui V. Z. (2017-08-25), buvo vykdomas kitos antstolės teritorijoje, kuri 2017 m. balandžio 26 d. minėtą vykdomąjį dokumentą, vadovaudamasi CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, grąžino išieškotojui. Antstolis pažymėjo, kad pagal CPK 606-607 straipsnių nuostatas vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Šiuo atveju minėtas terminas buvo iš naujo pradėtas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos, t. y. nuo 2017 m. balandžio 26 d., kas reiškia, kad išieškotojas antstoliui V. Z. vykdomąjį raštą pateikė vykdyti nepraleidęs penkerių metų pateikimo vykdymui termino.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.Teismas, spręsdamas dėl vykdomosios bylos nutraukimo suėjus išieškojimo senaties terminui, nustatė, kad Kauno apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-12700-285/2013 dėl 4,49 Eur (15,50 Lt) bylinėjimosi išlaidų išieškojimo valstybei iki pateikimo antstoliui V. Z. (2017-08-25) nuo 2013 m. lapkričio 18 d. buvo vykdomas kitos antstolės teritorijoje, kuri 2017 m. balandžio 26 d. minėtą vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojui VMI prie LR FM. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis CPK 631 straipsnio 3 dalimi vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti, šiuo atveju naujas terminas pateikti vykdomąjį dokumentą vykdymui pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos (2017-04-26). Teismas, nustatęs, kad vykdomasis dokumentas antstoliui V. Z. pateiktas 2017 m. rugpjūčio 25 d., sprendė, kad penkerių metų terminas pateikti dokumentą vykdyti nėra praleistas, todėl atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl vykdomosios bylos nutraukimo, suėjus senaties terminui.Teismas, spręsdamas dėl skundo reikalavimo panaikinti antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0137/17/00981 2017 m. rugpjūčio 29 d. priimtus patvarkymus, kuriais yra apribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, nustatė, kad antstolis V. Z. vykdomojoje byloje Nr. 0137/17/00981 2017 m. rugpjūčio 25 d. yra priėmęs Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2017 m. rugpjūčio 29 d. priėmęs šiuos patvarkymus: Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, Patvarkymą dėl skolos išieškojimo ir Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Tokiu būdu teismas konstatavo, kad patvarkymai, apribojantys pareiškėjo teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų laisvės atėmimo įstaigos parduotuvėje vykdomojoje byloje Nr. 0137/17/00981 nebuvo priimti. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo reikalavimą panaikinti tokius patvarkymus.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas T. K. prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį, panaikinti antstolio V. Z. 2017 m. rugpjūčio 29 d. priimtus patvarkymus vykdomojoje byloje Nr. 0137/17/00981 ir nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0137/17/00981, suėjus senaties terminui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apelianto nuomone, teismas skundžiamą nutartį priėmė nepasisakęs dėl visų skunde nurodytų pareiškėjo argumentų. Apeliantas pažymi, kad antstolio priimtas nurodymas nurašyti lėšas buvo pagrindu areštuoti pareiškėjo lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, dėl ko buvo pažeistos jo teisės turimas lėšas panaudoti būtiniausioms reikmėms. Be to, pareiškėjo nuomone, patvarkyme dėl vykdymo išlaidų išieškojimo paskaičiuotos antstolio vykdymo išlaidos yra nepagrįstai didelės. Dėl jų teismas nepagrįstai nieko nepasisakė. Apelianto nuomone, nepagrįsta teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo nutraukti vykdomąją bylą. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 teismas išaiškino, kad administracinės nuobaudos vykdymui taikytinas dviejų metų išieškojimo senaties terminas, todėl šiuo atveju antstolis, o kartu ir teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo nutraukti vykdomąją bylą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, nes bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, tuo pačiu nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.Civilinės bylos ir pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0137/17/00981 duomenimis nustatyta, kad antstolio V. Z. kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-12700-285/2013 dėl 4,49 Eur (15,50 Lt) bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko T. K. išieškotojo valstybės naudai. 2017 m. rugpjūčio 29 d. antstolis apskaičiavo vykdymo išlaidas ir tą pačią dieną priėmė šiuos patvarkymus: Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, Nurodymą priverstinai areštuoti nurašytas pinigines lėšas, kuris išsiųstas Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai bei Patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuris išsiųstas Vilniaus pataisos namams (v. b. l. 10 –13). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė skundą antstoliui, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2017 m. rugpjūčio 29 d. priimtus patvarkymus vykdomojoje byloje Nr. 0137/17/00981, kuriais yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų laisvės atėmimo įstaigos parduotuvėje bei nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0137/17/0098, pasibaigus išieškojimo senaties terminui.Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo dėl vykdomosios bylos nutraukimo, nustatęs, kad šiuo atveju nėra suėjęs išieškojimo senaties terminas, o konstatavęs, kad vykdomojoje byloje antstolis 2017 m. rugpjūčio 29 d. nėra priėmęs patvarkymų, kuriais būtų apribota pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų laisvės atėmimo vietos parduotuvėje, teismas atmetė ir pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti tokius patvarkymus. Pareiškėjas atskiruoju skundu kvestionuoja skundžiamą nutartį, teigiant, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra pasibaigęs išieškojimo senaties terminas. Pažymi, kad šiuo atveju taikytinas 2 metų išieškojimo senaties terminas, kuris yra pasibaigęs. Be to, apelianto nuomone, teismas nepagrįstai atmetė skundo reikalavimą dėl 2017 m. rugpjūčio 29 d. vykdomojoje byloje Nr. 0137/17/00981 priimtų patvarkymų panaikinimo, kadangi būtent minėtą dieną priimtų patvarkymų pagrindu yra vykdomas išieškojimas iš pareiškėjui priklausančių lėšų, nesilaikant CPK 668 straipsnyje numatytų ribojimų. Be to, teismas nieko nepasisakė dėl skundo argumentų, susijusių su nepagrįstai paskaičiuotomis vykdymo išlaidomis.

Dėl išieškojimo senaties ir vykdomosios bylos nutraukimo

Vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai reglamentuoti CPK 629 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.Nagrinėjamu atveju apeliantas, teigdamas, kad šiuo atveju yra suėjęs 2 metų išieškojimo vykdymo senaties terminas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2014). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju iš esmės skiriasi nagrinėjamos bylos ir pareiškėjo nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos faktinės aplinkybės. Pareiškėjo cituojamoje byloje nagrinėjami klausimai kilę dėl administracinės nuobaudos – baudos – išieškojimo, tuo tarpu nagrinėjamu atveju 4,49 Eur suma yra išieškoma iš pareiškėjo ne kaip administracinė nuobauda – bauda, tačiau kaip civilinėje byloje iš pareiškėjo priteistos iš išieškotinos bylinėjimosi išlaidos. Remiantis išdėstytu, nėra teisinio pagrindo vadovautis pareiškėjo nurodoma teismų praktika. Taigi, šiuo atveju taikytini bendrieji terminai, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti. Pagal CPK 606 straipsnio 2 dalies nuostatas, vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Remiantis CPK 607 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžinamas, naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad po senaties termino nutraukimo, senatis prasideda iš naujo. Laikas, praėjęs iki nutraukimo, į naują terminą neįskaičiuojamas.Vykdomosios bylos Nr. 0137/17/00981 duomenimis nustatyta, Kauno apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-12700-285/2013 dėl 4,49 Eur (15,50 Lt) bylinėjimosi išlaidų išieškojimo valstybei iki pateikimo vykdyti antstoliui V. Z. (2017-08-25) nuo 2013 m. lapkričio 18 d. buvo vykdomas antstolės L. U. N. kontoroje, kuri 2017 m. balandžio 26 d. minėtą vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojui VMI prie LR FM (v. b. l. 5). Vadovaujantis šios nutarties 20 punkte nurodytu teisiniu reglamentavimu, nagrinėjamu atveju naujo termino pateikti vykdomąjį dokumentą vykdymui skaičiavimas prasidėjo nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos, šiuo atveju nuo 2017 m. balandžio 26 d. Vykdomosios bylos duomenimis nustačius, kad vykdomasis dokumentas antstoliui V. Z. pateiktas vykdyti 2017 m. rugpjūčio 25 d. (v. b. l. 5), darytina išvada, kad pirmosios instancijos pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju penkerių metų terminas pateikti dokumentą vykdyti nėra praleistas, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0137/17/00981 suėjus senaties terminui nėra teisinio pagrindo.

Dėl 2017 m. rugpjūčio 29 d. vykdomojoje byloje Nr.00137/17/00981 antstolio priimtų patvarkymų

Susipažinus su vykdomojoje byloje Nr. 00137/17/00981 antstolio priimtais patvarkymais bei pareiškėjo skundo turiniu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė neatskleidęs bylos esmės tuo aspektu, kad visiškai nepasisakė dėl skunde nurodytų pareiškėjo argumentų, susijusių su 2017 m. rugpjūčio 29 d. vykdomojoje byloje priimtu patvarkymu dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, nors pareiškėjas jas laiko akivaizdžiai per didelėmis. Be to, teisės įsigyti maisto produktų ir būtinųjų reikmenų laisvės atėmimo įstaigos parduotuvėje apribojimą pareiškėjas siejo su antstolio priimtu Patvarkymu Nr. S-17-137-16550 dėl skolos išieškojimo, kuris buvo adresuotas Vilniaus pataisos namams, kuriuose skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę, taigi, jo nuomone, šio patvarkymo teisėtumas turėjo būti tikrinamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareikštą skundą dalyje dėl 2017 m. rugpjūčio 29 d. priimtų patvarkymų panaikinimo išsprendė pernelyg formaliai, neatsižvelgęs į skunde nurodytas faktines aplinkybes bei argumentus (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tačiau pagal byloje pateiktus įrodymus šį procesinės teisės pažeidimą gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, negrąžinant bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, 2017 m. rugpjūčio 29 d. priėmė Patvarkymą Nr. S-17-137-16550 dėl skolos išieškojimo, kuriame, vadovaudamasis CPK 611, 733-743 straipsniais, pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA; jeigu iš skolininko turi būti išieškoma pagal kelių antstolių patvarkymus, nurodė, kad išskaitytos lėšos turi būti perskirstomos pagal CPK 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę. Pastarasis patvarkymas išsiųstas į Vilniaus pataisos namus vykdymui, kuriuose laisvės atėmimo bausmę atlieka skolininkas, ir skolininkui tuo pačiu adresu.Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 išaiškino, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Pastarasis draudimas apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Taigi, pradedant išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą ir savo patvarkyme turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, tačiau nagrinėjamu atveju antstolis to nenurodė. Taip pat pažymėtina, kad kasacinis teismas išaiškino, jog CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, taikytinas kaip vienkartinis apribojimas, nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą, ir kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių išieškojimas gali būti vykdomas pagal CPK LI skyriaus nuostatas. Taigi, antstolis, priimdamas 2017 m. rugpjūčio 29 d. Patvarkymą dėl skolos išieškojimo, privalėjo nurodyti, kad pradedant išieškojimą išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį, o vėliau nukreipdamas išieškojimą į skolininko darbo užmokestį ar kitas jam prilygstančias pajamas, vadovautis būtent išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, patvarkyme nurodyti CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų ribojimus. Pažymėtina, kad tik pastarąsias įstatymo nuostatas antstolis yra nurodęs aptariamame patvarkyme. Apibendrinant nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytus teisinius argumentus konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju antstoliui 2017 m. rugpjūčio 29 d. Patvarkyme dėl skolos išieškojimo nenurodžius CPK 668 straipsnyje įtvirtinto ribojimo, yra pagrindas išvadai, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko pajamas (kartu esančias ir laisvės atėmimo vietos sąskaitoje), netinkamai vadovavosi išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis teisės normomis. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas panaikinti antstolio 2017 m. rugpjūčio 29 d. Patvarkymą dėl skolos išieškojimo.

Dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo

Apeliantas taip pat nesutinka su antstolio apskaičiuotomis vykdymo išlaidomis ir jų pagrindu priimtu Patvarkymu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, nurodant, kad paskaičiuotos vykdymo išlaidos yra nepagrįstai didelės. Vadovaujantis CPK nuostatomis, antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis, 611 straipsnis), kurias sudaro: būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą (CPK 609 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 punktas). Vykdomosios bylos Nr. 0137/17/00981 duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 25 d. patvarkymu antstolis priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą – Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-12700-285/2013 dėl 4,49 Eur (15,50 Lt) bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko T. K. išieškotojo valstybės naudai. 2017 m. rugpjūčio 29 d. antstolis paskaičiavo vykdymo išlaidas 49,07 Eur sumai, kurias sudaro būtinosios išlaidos – 16 Eur, papildomos išlaidos – 8 Eur, atlygis antstoliui – 20 Eur ir kitos išlaidos, kurias antstolis sumoka tretiesiems asmenims – 5,07 Eur. Tą pačią dieną antstolis priėmė Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (v. b. l. 6 –7, 10 –11). CPK 609 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija, kurios 51 punkte nurodyta, kad tiek būtinųjų vykdymo išlaidų, tiek atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelėje nurodytas išieškotinas sumas. Antstolis turi teisę atlyginimą įtraukti į vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir pradėti šio atlyginimo išieškojimą kartu su skolos išieškojimu.Įvertinus vykdomojoje byloje pateiktą vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir jo detalizaciją, sutiktina su apeliantu, kad paskaičiuota vykdymo išlaidų suma (49,07 Eur) ženkliai viršija išieškomą sumą (4,49 Eur), tačiau kartu konstatuotina, kad paskaičiuota vykdymo išlaidų suma atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkte nurodytos 1 lentelės 2 punkte numatytas sumas (būtinąsias išlaidas ir atlyginimą antstoliui) bei jų neviršija. Pastebėtina, kad antstoliui išieškojus mažesnę sumą, nei visa skola su vykdymo išlaidomis, jam tenkantis atlygis proporcingai mažės, taigi antstolio atlygis priklausys nuo išieškotos sumos dydžio (Sprendimų vykdymo instrukcijos 53 punktas). Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelėje nurodytos papildomos išlaidos, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje. Išieškojimuose, kuriuose išieškotina suma yra mažesnė nei 2,9 Eur, papildomos vykdymo išlaidos neskaičiuojamos, išieškojimuose, kuriuose išieškotina suma yra nuo 2,9 iki 14,48 Eur, papildomos vykdymo išlaidos negali viršyti 8 Eur, o išieškojimuose, kuriuose išieškotina suma yra nuo 14,48 iki 57,92 Eur – negali viršyti 20 Eur. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju išieškotina skolos suma sudaro 4,49 Eur, yra pagrindas konstatuoti, kad antstolio paskaičiuota 8 Eur papildomų išlaidų suma neviršija Sprendimo vykdymo instrukcijoje nurodytų dydžių. Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 punkte yra numatytos ir kitos vykdymo išlaidų rūšys, t. y. kitos šios Sprendimų vykdymo Instrukcijos 3 lentelėje nenurodytos vykdymo išlaidos (pašto ir kurjerių, areštuoto turto saugojimo, vežimo, elektroninių varžytynių vykdymo, atlyginimo ekspertams, vertėjams ir kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims, skelbimams visuomenės informavimo priemonėse, banko pavedimų, mokamų užklausų ir kitos išlaidos, kurias antstolis privalo sumokėti tretiesiems asmenims, vykdydamas antstolio funkcijas). Šios išlaidų rūšys atlyginamos atsižvelgiant į antstolio faktines išlaidas, susijusias su šių veiksmų atlikimu. Iš vykdomojoje bylose esančio vykdymo išlaidų apskaičiavimo 5 punkto matyti, kad kitos išlaidos, kurias antstolis sumoka tretiesiems asmenims atitinkamai sudaro 4,62 Eur pašto išlaidos ir 0,45 Eur išieškotų lėšų pervedimas. Įvertinus vykdomojoje byloje esančius duomenims, nėra pagrindo konstatuoti, kad šios rūšies išlaidos paskaičiuotos nepagrįstai. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad antstolio paskaičiuotos 49,07 Eur vykdymo išlaidos yra akivaizdžiai per didelės ar nepagrįstos, tuo labiau, kad pareiškėjas nekonkretizavo kuo antstolio vykdymo išlaidų paskaičiavimas neteisingas ir nepagrįstas (CPK 178 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo 2017 m. rugpjūčio 29 d. priimtą patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti. Kartu pastebėtina, kad apelianto nurodyta aplinkybė, jog jis nuo 2011 m. atlieka laisvės atėmimo bausmę, neatleidžia jo nuo pareigos tinkamai vykdyti jo atžvilgiu priimtus teismų sprendimus. Tuo tarpu vykdomosios bylos duomenimis nustačius, kad patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti priimtas 2017 m. rugpjūčio 25 d., skundžiami antstolio patvarkymai priimti 2017 m. rugpjūčio 29 d., o skundas dėl antstolio veiksmų antstolio kontoroje gautas 2017 m. rugsėjo 15 d., nėra pagrindo sutikti ir su skundo argumentu, kad pareiškėjui nebuvo tinkamai pranešta apie atliekamus išieškojimo veiksmus. Pastebėtina, kad skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas); privalo antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos, darbo vietos pasikeitimą (CPK 644 straipsnio 2 punktas). Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta (CPK 644 straipsnio 2 punktas), kaip ir buvo daroma šiuo atveju iki tol, kol paaiškėjo, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju skolininkas, laiku neatsiskaitydamas su išieškotoju, sukūrė sau neigiamas teisines pasekmes, nes vykdomasis dokumentas pradėtas vykdyti priverstinai, skolininkui nepasinaudojus teise skolą sumokėti gera valia iki vykdomojo dokumento priverstiniam vykdymui išdavimo. Šiuo atveju vykdant pakartotinį išieškojimą, skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų geranoriškai padengęs susidariusią skolą (4,49 Eur).Apibendrinant daroma išvada, kad apelianto atskirasis skundas pagrįstas tik iš dalies, todėl panaikintina pirmosios instancijos teismo 2017 m lapkričio 9 d. nutarties dalis dėl 2017 m. rugpjūčio 29 d. priimto patvarkymo Nr. S-17-137-16550 dėl skolos išieškojimo ir klausimas šioje dalyje išspręstinas iš esmės – 2017 m. rugpjūčio 29 d. priimtas Patvarkymas dėl skolos išieškojimo panaikintinas, o kita skundžiamos nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 – 2 punktai).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 – 2 punktais, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo T. K. skundo reikalavimas dėl vykdomojoje byloje Nr. 0137/17/00981 2017 m. rugpjūčio 29 d. priimto patvarkymo Nr. S-17-137-16550 dėl skolos išieškojimo panaikinimo ir klausimą šioje dalyje išspręsti iš esmės – panaikinti 2017 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymą Nr. S-17-137-16550 dėl skolos išieškojimo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.