Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-04-08 · Civilinė byla Nr. e2A-173-739/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-08
Bylos Nr.
e2A-173-739/2021
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00599-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Pranckienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
P. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-173-739/2021 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00599-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.3.1.14.; 3.3.1.20 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 8 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-5760-732/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui P. J. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ (toliau – ir ieškovė, ir apeliantė) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo P. J. priteisti 969,85 Eur negrąžinto kredito; 122,85 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos; 30 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos; 270,47 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 39 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (969,85 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 30 d.); 39 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (969,85 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovas ir pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ (toliau – ir pradinė kreditorė) 2019 m. rugpjūčio 30 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 1000 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į siųstus raginimo laiškus, todėl pradinė kreditorė atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu su atsakovu sudarytą sutartį nutraukė. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovės buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 2020 m. balandžio 2 d. bylų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 2 prie Reikalavimo perleidimo sutarties pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą, o apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovas buvo informuotas pranešimu.

3. Atsiliepimo į ieškinį nurodytu terminu atsakovas nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

4. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo P. J. 969,85 Eur negrąžinto kredito, 122,85 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 30 Eur administravimo mokesčio, 230,49 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 29 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.), 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 1353,19 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 147,64 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.

5. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų įvykdęs prievolę, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė negrąžintą kreditą, dalį administravimo mokesčio bei 122,85 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos.

6. Teismas pažymėjo, kad sutarties specialiosiose sąlygose esančiame mokėjimo grafike buvo sutarta dėl konkrečios kiekvieną mėnesį atsakovo mokėtinos palūkanų sumos, būtent taip apskaičiuojamą palūkanų sumą – 711,08 Eur, iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. pagrįstai galėjo tikėtis gauti ieškovė. Atsakovui tinkamai vykdant sutartį, laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 29 d. iki 2020 m. lapkričio 16 d. (ieškinio parengimo dienos) ieškovė būtų gavusi 230,49 Eur pelno palūkanų. Atsižvelgęs į tai, teismas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos priteisimo tenkino iš dalies, iš viso priteisdamas 230,49 Eur.

7. Vertino, kad ieškovės reikalavimas priteisti 39 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (969,85 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 30 d.), yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad jei atsakovas negrąžintų kredito iki sutarties termino pabaigos, pagal ieškovės skaičiavimą susidarytų 674,62 Eur negautų pajamų (969,85 Eur/365 d. x 651 d. x 39 proc.), o tai, įvertinus, jog jau priteisiama 230,49 Eur negautų pajamų suma už laikotarpį iki 2020 m. lapkričio 16 d., viršija kredito sutartyje numatytą mokėtinų palūkanų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti viso paskolos termino laikotarpiu (711,08 Eur).

8. Kadangi kreditoriaus negautas pajamas sudaro tik tos mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl 39 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (969,85 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo.

9. Teismas, atsižvelgęs į CK 6.37 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei iš atsakovo priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1353,19 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

10. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą už akių pakeisti ir priteisti apeliantei iš atsakovo 270,47 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos; priteisti apeliantei iš atsakovo 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 969,85 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 30 d.); priteisti apeliantei iš atsakovo 152,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; priteisti apeliantei iš atsakovo 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 969,85 EUR, nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 30 d.), iki visiško kredito grąžinimo dienos; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

10.1. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos. Atsižvelgiant į tai, kad nuo trečios įmokos pagal grafiką negrąžinta kredito dalis nekinta, t. y. nemažėja, nes atsakovas nemoka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 39,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (969,85 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 30 d.), neapibrėžiant priteisiamos sumos konkrečia suma.

10.2. Taip pat teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu atsakovas Sutartį būtų vykdęs tinkamai ir nustatytais terminais, tai jis būtų sumokėjęs ne tik 711,08 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 270,00 Eur Sutarties administravimo mokestį.

10.3. Mano, kad apeliantė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Konkretus tokių palūkanų dydis buvo numatytas Sutarties specialiosiose sąlygose – 39,00 proc. dydžio metinės palūkanos. Pradinis kreditorius, paskolindamas pinigus sutartam laikotarpiui, pagrįstai tikisi, kad visą šį laikotarpį iš kredito gavėjo (šiuo atveju atsakovo) bus gaunamos pajamos mokėjimo (pelno) palūkanų forma. Būtent mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias kredito davėjas pagrįstai tikėjosi gauti per visą sutartą laikotarpį, yra pirminės kredito davėjo negautos pajamos (nuostoliai). Pasak apeliantės, pradinis kreditorius, gavęs trečią įmoką, šią įmoką būtų galėjęs iš karto perskolinti toliau už 39,00 proc., o gal net ir didesnę palūkanų normą. Lygiai taip pat su kiekviena sekančia įmoka. Dėl šios priežasties būtų išlikęs pastovus 39,00 proc. ar didesnių palūkanų srautas, kuri nebuvo gautas tik dėl to, kad atsakovas pažeidė Sutartį ir nemokėjo įmoku laiku bei nustatytais terminais.

10.4. Teigia, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Apeliantė ne vienerius metus vykdo savo veiklą, todėl pagrįstai sprendžia, jog yra didelė tikimybė, kad atsakovas ne tik po kreipimosi į teismą dienos, tačiau ir po Sutarties termino pasibaigimo negrąžins visos jam suteiktos kredito sumos, todėl net ir po šio termino pasibaigimo apeliantė galimai patirs negautas pajamas. Apeliantės ieškinyje negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai suformuluoti būtent taip, kad negautos pajamos (nuostoliai) būtų pradedami skaičiuoti tik tokiu atveju, jeigu atsakovas iki šio termino negrąžintų visos vartojimo kredito sumos, o negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimas būtų tęsiamas tik iki tos dienos, kol atsakovas faktiškai valdytų jam suteiktą ir jo žinioje esančią kredito sumą, kurios apeliantė negali atgauti, perskolinti bei gauti realias pajamas.

10.5. Apeliantės teigimu, toks negautų pajamų (nuostolių) reikalavimų formulavimas ieškinyje atlieka prevencinę ir skatinamąją funkciją, kadangi kuo anksčiau atsakovas grąžins visą vartojimo kredito sumą, tuo mažiau jam teks sumokėti negautų pajamų (nuostolių). Kita vertus, pasibaigus Sutarties terminui apeliantei nereikės dar kartą kreiptis į teismą dėl tolimesnių negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Tokiu būdu bus išvengta papildomų bylinėjimosi bei vykdymo proceso išlaidų.

10.6. Pažymi, kad atsižvelgus į tai, jog sutartis buvo nutraukta, ieškovė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovas negrąžins visos jo valdomos vartojimo kredito sumos, apeliantė patirs nuostolius, kurie pasireiškė ir pasireikš ateityje negautų pajamų forma.

10.7. Be to, apeliantės teigimu, atsakovas įmokų nemokėjo, negrąžinta kredito suma nekito, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad apeliantės teisėtas lūkestis paremtas tokiu objektyvios tiesos neatitinkančiu grafiku.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ginčo šalių apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja juos pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

12. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu yra skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų, kaip mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, paskaičiuotų nuo kreipimosi į teismą dienos iki kredito grąžinimo termino pabaigos, priteisimo.

13. Šioje byloje šalių ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, kuri pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. Vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, reikšmingas ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl tokioje byloje apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas, jeigu to reikia, kad būtų apginti vartotojo interesai. Kadangi šioje byloje teismas nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis), apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju vertina tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

14. Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė ir atsakovas 2019 m. rugpjūčio 30 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui 36 mėn. terminui suteiktas 1000 Eur dydžio kreditas. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti gautą vartojimo kreditą bei sumokėti vartojimo kredito mokestį (sutarties bendrųjų sąlygų 2.1 punktas). Kadangi atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, pradinė kreditorė 2020 m. vasario 29 d. sutartį nutraukė. 2020 m. kovo 3 d. pradinė kreditorė ir ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2020 m. balandžio 6 d. rašytiniu pranešimu.

15. Ieškovė, perėmusi iš pradinės kreditorės visas reikalavimo teises, kreipėsi į teismą, prašydama, be kita ko, priteisti iš atsakovo 969,85 Eur negrąžintą kreditą, 122,85 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 29 d.), 30 Eur admnistravimo mokesčio, kuris taip pat paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo. Šiuos ieškovės reikalavimus pirmosios instancijos teismas patenkino. Teismas taip pat iš dalies patenkino ir ieškovės reikalavimą dėl 270,47 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, ir priteisė ieškovei 230,49 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 29 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.). Šią savo sprendimo dalį teismas argumentavo tuo, kad sutarties specialiosiose sąlygose esančiame mokėjimo grafike buvo sutarta dėl konkrečios kiekvieną mėnesį atsakovo mokėtinos palūkanų sumos, todėl atsakovui tinkamai vykdant sutartį, laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 29 d. iki 2020 m. lapkričio 16 d. (ieškinio parengimo dienos) ieškovė būtų gavusi tik 230,49 Eur pelno palūkanų.

16. Ieškovė teismo taip pat prašė priteisti ir 39 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (969,85 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 30 d.), bei 39 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (969,85 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Šiuos reikalavimus pirmosios instancijos teismas atmetė, motyvuodamas, kad jei atsakovas negrąžintų kredito iki sutarties termino pabaigos, pagal ieškovės skaičiavimą susidariusi suma viršytų kredito sutartyje numatytą mokėtinų palūkanų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti viso paskolos termino laikotarpiu. Taip pat sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo, kadangi kreditoriaus negautas pajamas sudaro tik tos mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

17. Ieškovė su tokiais teismo argumentais nesutinka, iš esmės motyvuodama tuo, kad sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės jam nemokėjus laiku sutartų įmokų, todėl, pasak apeliantės, negautos pajamos turi būti skaičiuojamos pagal sutartyje nustatytą pelno palūkanų procentinį dydį nuo visos negrąžinto kredito sumos. Taip pat teigia, kad atsakovui negrąžinus pasiskolintų pinigų, ji nuolat patiria nuostolius ir juos patirs iki tol, kol bus grąžintas kreditas, todėl mano, kad negautos pajamos jai turi būti priteisiamos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Dėl negautų pajamų priteisimo

18. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovas nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl Sutartis 2020 m. vasario 29 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

20. Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutartyje susitarta dėl atsakovo pradiniam kreditoriui mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 39 proc.), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. Pradinė kreditorė, kurios reikalavimo teises perėmė ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) suteikė atsakovui vartojimo kreditą, bet dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal Sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukė Sutartį. Ieškovė, perėmusi visas reikalavimo teises į atsakovą, iki šiol neatgavo nei kredito davėjo suteikto vartojimo kredito, nei Sutartyje sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis pradinė kreditorė tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju. Pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).

21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovei iš atsakovo negautas pajamas, apskaičiuotas pagal šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas nuo Sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos – 2020 m. lapkričio 16 d., tačiau ieškovės reikalavimą tenkino tik iš dalies, priteisęs 230,49 Eur negautų pajamų, kaip negautų pelno palūkanų, paskaičiuotų iki ieškinio parengimo, kadangi tik tokią sumą ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti iki 2020 m. lapkričio 16 d., jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks teismo sprendimas yra visiškai pagrįstas ir atitinkantis 19 punkte nurodytą kasacinio teismo aiškinimą.

22. Nors apeliantė teigia, kad ji pagrįstai prašo priteisti negautas pajamas, skaičiuojant 39 procentų palūkanas nuo visos negrąžinto kredito sumos, motyvuodama tiek kredito gavėjos teisėtų interesų apsauga, tiek teigdama, kad toks negautų pajamų skaičiavimo metodas yra iš esmės palankesnis atsakovui, nes jis gali bet kada, t. y. anksčiau nei iki kredito grąžinimo termino, grąžinti ieškovei vartojimo kreditą, todėl priteisiant iš atsakovo konkrečią negautų pajamų sumą, atsakovas nukentėtų, taip pat nors teigia, kad nuostolius patiria nuo visos negrąžinto kredito sumos, tokie ieškovės argumentai yra nepagrįsti.

23. Nors Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį, o tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, šia teise, kredito gavėjas gali pasinaudoti sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. grąžinant kreditą anksčiau termino. Nutraukus sutartį, šios Vartojimo kredito įstatymo nuostatos netaikomos, todėl atsakovui net ir įvykdžius visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį, jis nebeturės teisės reikalauti bendros vartojimo kredito kainos sumažinimo, todėl iš atsakovo priteistina ne procentinė, o konkreti negautų pajamų suma.

24. Tokios formos negautų pajamų priteisimas, kokį nurodo ieškovė, leistų apeliantei nepagrįstai praturtėti ir ji gautų ženkliai didesnę sumą, nei būtų galėjusi pagrįstai tikėtis gauti iš atsakovo pastarajai tinkamai vykdant sutartį, t. y. iki Sutarties termino pabaigos sumokant Sutartyje numatytas pelno palūkanas. Toks ieškovės pelno palūkanų, kaip negautų pajamų, skaičiavimas yra ydingas, kadangi Sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai būtų mažėjusi, o pasibaigus Sutarties terminui nebūtų viršijusi sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (kaip negautos pelno palūkanos) turi būti skaičiuojamos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, kaip nurodo ieškovė, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos, o visos šios sumos yra aiškiai nurodytos mokėjimo grafike. Todėl šiuo atveju ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 39 proc. dydžio pelno palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, ne didesnės nei konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis, ir ne didesnes, nei nurodyta mokėjimo grafike. Aplinkybė, kad nutraukus sutartį, joje numatytas grafikas negalioja, nepaneigia galimybės pagal jį nustatyti sumas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai. Visas šias aplinkybes ir jų teisingą vertinimą pateikė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo sprendimo motyvais šiuo aspektu, todėl plačiau dėl to nebepasisako.

25. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju ieškovė, prašydama priteisti 39 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už visą negrąžintą vartojimo kredito sumą (969,85 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, 2022 m. rugpjūčio 30 d., tokių savo nuostolių realumo neįrodė. Tokios ieškovės prašomos negautos pajamos yra sąlyginės, hipotetinės ir nebūtų realiai gautos tinkamai vykdant sutartį, nes iš į bylą pateiktos 2019 m. rugpjūčio 30 d. Sutarties Specialiųjų sąlygų matyti, kad atsakovas Sutartimi įsipareigojo, jog per visą kredito grąžinimo laikotarpį pradiniam kreditoriui sumokės 711,08 Eur mokėjimo palūkanų (kredito mokestį), t. y. konkrečią sutartą palūkanų sumą.

26. Nors apeliantė teigia, kad pradinis kreditorius, gavęs įmokas, jas būtų galėjęs perskolinti, todėl būtų išlikęs pastovus 39 procentų ar didesnių palūkanų srautas, tačiau tokių savo teiginių apeliantė neįrodinėjo ir neįrodė, kad iš atsakovo negavusi atitinkamų įmokų, buvo priversta atsisakyti sudaryti kitus konkrečius paskolos sandorius, ir dėl to negavo pajamų, juo labiau tokių negautų pajamų negrindė jokiais finansiniais paskaičiavimais ir neteikė teismui duomenų, kokias konkrečias pajamas ji būtų gavusi. Pasak apeliantės, teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu atsakovas Sutartį būtų vykdęs tinkamai, jis būtų sumokėjęs ne tik mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir visą Sutarties administravimo mokestį, tačiau ieškovė ieškinio reikalavimo dėl negautų pajamų nesiejo su administravimo mokesčiu, juo labiau kad pati administravimo mokesčio paskirtis paneigia galimybę jį vertinti kaip negautas pajamas.

27. Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo sumokėti iš viso 711,08 Eur mokėjimo palūkanų (ieškovės nurodomų kaip kredito mokestis), ir tai reiškia, kad ieškovei priteistina bendra palūkanų (paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo) ir negautų pajamų (kaip pelno palūkanų iki kredito grąžinimo termino pabaigos) suma negali būti didesnė nei 711,08 Eur. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas pradinei kreditorei sumokėjo tik dvi įmokas. Kadangi pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė 122,85 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo, ir 230,49 Eur negautų pajamų, kaip negautų pelno palūkanų, paskaičiuotų iki ieškinio parengimo, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautos pelno palūkanos), skaičiuotinos nuo ieškinio parengimo dienos iki kredito grąžinimo termino pabaigos, yra 357,74 Eur (711,08 Eur – 122,85 Eur – 230,49 Eur). Teismo vertinimu, ieškovė šioje byloje įrodė negautų pajamų faktą, nes atsakovui tinkamai vykdant sutartį iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 30 d.), ji šią sumą iš tiesų būtų gavusi. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų, paskaičiuotų nuo ieškinio parengimo iki kredito grąžinimo termino pabaigos, keistina, priteisiant ieškovei 357,74 Eur negautas pajamas, kurios susidarė ieškovei negavus pelno palūkanų, paskaičiuotų nuo ieškinio parengimo iki kredito grąžinimo termino pabaigos.

28. Nors apeliantė taip pat reikalauja priteisti jai 39 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (969,85 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teigdama, kad kol nėra grąžintas kreditas, ji patiria nuostolius, įvardindama tai kaip negautas pajamas, šios nutarties 19 punkte jau yra nurodyta kas yra laikoma negautomis pajamomis. Ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas, paskaičiuotas nuo kredito grąžinimo termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo, turėjo pagrįsti ir įrodyti, kad tinkamo sutarties vykdymo atveju ji tokias pajamas būtų gavusi. Spręstina, kad taip suformuluotu ieškinio reikalavimu ieškovė iš esmės siekia prisiteisti ne, kaip ji įvardija, negautas pajamas (nuostolius), o kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojo teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojo atžvilgiu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms, nepaisant to, kad tokios netesybos numatytos sutartyje. Atsižvelgus į tai, apeliantės reikalavimas priteisti jai 39 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (969,85 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, laikytinas nepagrįstu, todėl pirmosios instancijos teismo teisėtai ir pagrįstai atmestas.

29. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako, be to, pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

30. Remiantis aukščiau išdėstytu, spręstina kad ieškovė įrodė patirtas negautas pajamas (nuostolius), kurios susidarė ieškovei negavus pelno palūkanų, paskaičiuotų nuo ieškinio parengimo iki kredito grąžinimo termino pabaigos, todėl yra teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl negautų pajamų priteisimo ir papildomai priteisti ieškovei 357,74 Eur negautas pajamas (kaip negautas sutartas pelno palūkanas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

31. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Tačiau šioje byloje ieškovė prašė priteisti negautas pajamas procentine išraiška, t. y. nenurodė konkrečios priteistinos sumos, už šį reikalavimą pirmosios instancijos teisme nemokėjo žyminio mokesčio. Kadangi sprendimo dalis priteisti 230,49 Eur negautas pajamas, kaip negautas pelno palūkanas, paskaičiuotas iki ieškinio parengimo, lieka nepakeista, bylinėjimosi išlaidos, ieškovės patirtos pirmosios instancijos teisme, neperskirstomos.

32. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies (85 proc.), t. y. netenkinus reikalavimo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 230,49 Eur negautų pajamų priteisimo, ieškovei priteistinos apeliacinėje instancijoje patirtos 115,60 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų pakeisti.

Priteisti iš atsakovo P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, papildomai 357,74 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt septynių eurų 74 ct) negautas pajamas, paskaičiuotas nuo ieškinio parengimo iki kredito grąžinimo termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 30 d.).

Likusią Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 115,60 Eur (šimtą penkiolika eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Dalia Pranckienė