Alytaus apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui N. K., išvadą teikiančiai institucijai, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini) Prienų r. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (b.l. 8), matyti, jog ieškovė yra A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), motina, vaiko tėvo duomenys gimimo liudijime nenurodyti, t.y. tėvystė nepripažinta ir nenustatyta. Sūnaus A. G. gimimo metu jo motina V. P. nebuvo susituokusi, t.y. vaikas gimė ne santuokoje.

Valstybės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte Nr. ES (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad N. K. yra vaiko A. G. biologinis tėvas su 99,9999999980345 procentų tikimybe (b. l.142-145).

Dėl tėvystės nustatymo

Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi šioje byloje paskirta DNR ekspertizė tėvystei nustatyti. Valstybės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte Nr. ES (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad N. K. yra vaiko A. G. biologinis tėvas su 99,9999999980345 procentų tikimybe (b. l.142-145).

Kaip minėta, Valstybės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte Nr. ES (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, kad N. K. yra vaiko A. G. biologinis tėvas su 99,9999999980345 procentų tikimybe. Šis įrodymas patikimai patvirtina, jog atsakovas yra nepilnamečio vaiko A. G. tėvas. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas ir nustatytina, jog ieškovės sūnaus A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra atsakovas N. K. (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnis). Ieškovui išaiškintina įstatymo nuostata, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Byloje nustatyta, kad nepilnametis vaikas A. G. gyvena kartu su ieškove dviejų kambarių ir virtuvės socialiniame būste su visais patogumais, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 7, 27-29), atsakovas gyvena kitu adresu – (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, jai pastojus, atsakovas nutraukė jų santykius, su nepilnamečiu vaiku A. G. nebendrauja, išlaikymo vaikui neteikia.

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko A. G. gyvenamąją vietą su ja, nes sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove geriau atitiktų jo interesus –sūnus A. G. nuo savo gimimo gyvena kartu su ieškove, kuri rūpinasi sūnumi, jį prižiūri, atsakovas nėra išreiškęs noro lankyti sūnų ar pats jį auginti, tarp mamos ir sūnaus susiklostė ypatingai šilti, artimi ryšiai, sūnus labai prisirišęs prie jos. Atsakovas teismo posėdyje neprieštaravo, kad nepilnamečio vaiko A. G. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

Sprendžiant dėl šalių vaikui reikalingo išlaikymo dydžio, atsižvelgtina į jo poreikius, išlaidas jiems tenkinti. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad sūnaus kasdieninei priežiūrai būtina skirti mėnesiui 400 Eur. Iš ieškovės pateiktos mėnesio išlaidų, būtinų nepilnamečio sūnaus A. G. tinkamam poreikių tenkinimui, suvestinės matyti, kad nepilnamečio vaiko A. išlaikymui mėnesiui išleidžiama: 150,00 Eur maistui, 80,00 Eur – rūbams, 35,00 Eur – žaislams, 30,00 Eur – vitaminams, 30,00 Eur – skalbimams, higienos ir švaros reikmėms – 25,00 Eur, 75,00 Eur – būsto išlaikymui, už darželį – 38,00 Eur, iš viso vidutiniškai 463,00 Eur/mėn. Taip pat nurodoma, jog A. G. dažnai serga kvėpavimo takų peršalimo ligomis ir dėl to jam reikia papildomai pirkti įvairių vaistų, o tai – papildomos būtinos išlaidos. Iš (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad A. G. lanko (duomenys neskelbtini), taikomas fiksuotas mėnesio mokestis – 5,00 Eur bei vaiko dienos maitinimo normos mokestis – 3,00 Eur (b. l. 12).

Teismas nenustatė pagrindo nesutikti su ieškovės poreikių lentelėje nurodytais išlaidų dydžiais mėnesiui nepilnamečio vaiko poreikiams. Iš ieškovės paaiškinimų taip pat nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas dažnai serga sezoninėmis peršalimo ligomis, dėl to patiriamos papildomos išlaidos vaistams. Be to, kaip matyti iš ieškovės pateiktos išlaidų, būtinų nepilnamečio sūnaus A. G. tinkamam poreikių tenkinimui, suvestinės, į ją neįtrauktos išlaidos, skirtos apmokėti stomatologo, kirpyklos paslaugas, išlaidos vaiko laisvalaikiui.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2022 m. sausio 1 d. patvirtintas minimalus mėnesinis atlyginimas buvo 730,00 Eur, nuo 2023 m. sausio 1 d. patvirtintas minimalus mėnesinis atlyginimas yra840,00 Eur (apie 633,00 Eur, atskaičius mokesčius). Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas pažymi, kad esant galimybei, tėvai turi teikti ne tik minimalų išlaikymą, o tokį išlaikymą, kurio pakaktų visapusiškai patenkinti vaikų poreikius, juos ugdyti papildomai, gerinti jų aplinką.

Nors ieškovė nepateikia nurodytas išlaidas pagrindžiančių įrodymų, tačiau kaip yra pažymėjęs Kauno apygardos teismas, kvitai dėl jau turėtų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti, komunalinių išlaidų sąskaitos, medicininiai dokumentai, yra tik vienos iš daugelio įrodinėjimo priemonių, juolab nereikia įrodinėti, jog šalių vaikui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Tai, kad būtinosios išlaidos nepagrįstos rašytiniais įrodymais, nereiškia, jog tokios išlaidos nepatiriamos, juolab atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, suteikiančių pagrindą pripažinti, kad nepilnamečio vaiko būtiniausiems poreikiams užtikrinti pakankama konkreti mažesnė suma. Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016).

Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus duomenis, ieškovės paaiškinimus, bei aukščiau pateiktą argumentaciją, daro išvadą, jog visiems būtiniems nepilnamečio šalių sūnaus poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į vaiko amžių, sveikatos būklę, protinga suma per mėnesį jo išlaikymui, nesant prabangos prekių ir išlaidavimo, gali būti apie 536 Eur. Atsižvelgiant į orientacinį minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo kriterijų, kurio dydis kaip minėta šiuo metu yra 840,00 Eur, konstatuotina, kad jis nagrinėjamu atveju tik patvirtina byloje nustatytų tenkintinų vaiko faktinių poreikių, patiriamų realių išlaidų pagrįstumą. Tokio dydžio išlaikymas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų didesnes kainas (kas laikytina visuotinai žinomomis aplinkybėmis (Lietuvos Respublikos CPK 182 straipsnio 1 punktas), taip pat atsižvelgiant ir į jau anksčiau nustatytas objektyvias nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybes, gali užtikrinti tik minimalius ir pačius būtiniausius nepilnamečio vaiko poreikius.

Pažymėtina, kad tiek iš ieškovės paaiškinimų, tiek iš pažymos apie pajamas nustatyta, kad ieškovė nuo 2023 m. sausio mėn. gauna apie 136,22 Eur (544,88 Eur / 4) išmoką vaikui per mėnesį.

Pagal Kasacinio teismo praktiką, vaiko pinigai turi būti įskaičiuojami į bendrą vaikui išlaikyti nustatytiną dydį, todėl teismo nustatyta 536,00 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo poreikių suma mažintina iki 400,00 Eur (536,00 Eur – 136,00 Eur).

Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio priteisimo įvertintina tėvų turtinė padėtis. Ieškovė turi keturis nepilnamečius vaikus: A. U., gimusią (duomenys neskelbtini), D. P., gimusį (duomenys neskelbtini), E. P., gimusį (duomenys neskelbtini), ir A. G. gimusį (duomenys neskelbtini)(b. l. 7-11). Iš Prienų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus santuokos nutraukimo įrašo matyti, jog V. P. ir M. P. santuoka (duomenys neskelbtini) nutraukta (b. l. 20). Ieškovė neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių (b. l. 17-18). V. P. nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruota (b. l. 27-29), nuo 2023 m. sausio mėn. kas mėnesį gauna 544,88 Eur vaiko išmokų, taip pat 88,20 Eur vaiko išlaikymo išmoką, be to, iš nepilnamečių vaikų D. P. ir E. P. tėvo M. P. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams D. P. ir E. P. po 150 Eur kiekvienam iki vaikų pilnametystės, periodinėmis kas mėnesį mokamomis įmokomis. Taigi, ieškovės bendros mėnesio pajamos yra 933,08 Eur. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad finansiškai jai padeda mama ir sesuo.

Minėtas aplinkybes patvirtina žemiau paminėti rašytiniai įrodymai. Prienų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius (duomenys neskelbtini) pažymoje apie pajamas nurodyta, kad nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn. kas mėnesį ieškovei mokėjo po 362,40 Eur vaiko išmokų, o 2021 m. rugpjūčio mėn. – dar 160,00 Eur paramos mokinio reikmenims įsigyti (b. l. 16). Prienų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius (duomenys neskelbtini) pažymoje apie pajamas nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2022 m. gegužės mėn. kas mėnesį ieškovei buvo mokama po 467,04 Eur vaiko išmokų, laikotarpiu nuo 2022 m. birželio mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn. kas mėnesį ieškovei buvo mokama po (duomenys neskelbtini)1,52 Eur vaiko išmokų, laikotarpiu nuo 2023 m. sausio mėn. iki 2023 m. balandžio mėn. kas mėnesį ieškovei buvo mokama po 544,88 Eur vaiko išmokų, o 2022 m. rugpjūčio mėn. – dar 276,00 Eur paramos mokinio reikmėms įsigyti (b. l. 125). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, jog ieškovei buvo mokama vaiko išlaikymo išmoka: už 2021 m. gruodžio mėn. – 72,00 Eur, už 2022 m. sausio mėn. – 2022 m. gegužės mėn. – po 75,60 Eur kas mėnesį, už 2022 m. birželio mėn. – 2022 m. gruodžio mėn. – po 82,80 Eur kas mėnesį, už 2023 m. sausio mėn. – 2023 m. kovo mėn. – po 88,20 Eur kas mėnesį, be to, ieškovei 2022 m. kovo 16 d. buvo išmokėta 140,91 Eur nedarbo draudimo išmoka, 2022 m. balandžio 14 d. išmokėta 10,61 Eur nedarbo draudimo išmoka (b. l. 126-127). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Alytaus apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė M. P. ir V. P. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino M. P. ir V. P. sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria šalys be kita susitarė, jog nepilnamečių vaikų D. P. ir E. P. gyvenamoji vieta, iki vaikai sulauks pilnametystės, nustatoma su motina V. P., nepilnamečių vaikų tėvas M. P. nepilnamečių vaikų D. P. ir E. P. išlaikymui nuo pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu padavimo teismui dienos mokės po 150 Eur kiekvienam iki vaikų pilnametystės, periodinėmis įmokomis kas mėnesį, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Atsakovas neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, duomenų apie savo darbinę veiklą ir gaunamas pajamas nepateikė. VSDFV duomenimis, atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) ūkinės bendrijos narys (b. l. 34). Atsakovas be šalių nepilnamečio vaiko A. G. turi dar vieną išlaikytinę – dukrą M. K., gimusią (duomenys neskelbtini). Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko neterminuotai apribojo N. K. tėvo valdžia dukros M. K. atžvilgiu, M. K. nustatė nuolatinė globą, jos nuolatine globėja paskyrė M. V., priteisė atsakovo N. K. dukros M. K. išlaikymui po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. rugsėjo 16 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nors atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad vaiko išlaikymui neišgalėtų mokėti 200,00 Eur, galėtų mokėti tik 100,00 Eur, tačiau duomenų, kad atsakovas turi sveikatos problemų, dėl kurių negali dirbti ar jo galimybė dirbti būtų apribota, byloje nėra, todėl jis privalo imtis priemonių gauti darbines pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti, savo turtinei padėčiai pagerinti, kadangi pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis arba jų negavimu apskritai ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009).

Teismo vertinimu, atsakovo turtinė padėtis pajamų atžvilgiu yra geresnė nei ieškovės, nes jis galimai gauna pajamas iš (duomenys neskelbtini), yra darbingas, be šalių nepilnamečio vaiko turi vieną išlaikytinį, ieškovė nedirba, kas mėnesį gauna 544,88 Eur vaiko išmokų, taip pat 88,20 Eur vaiko išlaikymo išmoką, be to, iš nepilnamečių vaikų D. P. ir E. P. tėvo M. P. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams D. P. ir E. P. po 150 Eur kiekvienam iki vaikų pilnametystės, periodinėmis kas mėnesį mokamomis įmokomis, t. y. ieškovės bendros mėnesio pajamos yra 933,08 Eur, ji turi keturis išlaikomus nepilnamečius vaikus. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad šalių nepilnametis vaikas faktiškai gyvena su ieškove, todėl akivaizdu, kad ieškovei dalį laiko tenka skirti kasdieninei vaiko priežiūrai, kasdieniniam auklėjimui, bendravimui, ugdymui, todėl neabejotina, kad ieškovės galimybės papildomai dirbti ir gauti papildomas pajamas yra apribotos jau vien todėl, kad nepilnamečio vaiko priežiūrai būtinas skirti laikas negali būti aukojamas didesnių pajamų gavimui. Nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto atžvilgiu šalių turtinė padėtis laikytina panašia, nes šalys minėto turto neturi.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismas sprendžia, kad įvertinus nepilnamečio sūnaus poreikius (536 Eur), šią sumą sumažinus gaunamos vaiko išmokos suma (136 Eur), tai, kad atsakovo turtinė padėtis pajamų atžvilgiu yra geresnė nei ieškovės, taip pat panašią šalių turtinę padėtį nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto atžvilgiu, tai, kad atsakovas darbingas, sveikas, nors turi dar vieną išlaikytinį, tačiau yra darbingas, tai, kad šalių vaikas gyvena su ieškove, kas preziumuoja ir nenumatytų papildomų išlaidų patyrimą, ieškovė be šalių nepilnamečio vaiko turi dar tris išlaikytinius, iš atsakovo priteistino išlaikymo dydis nustatytinas 200,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156, 3.192 straipsniai, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat pažymi, kad išlaikymo vaikui priteisimas periodinėmis išmokomis neužkerta kelio ateityje, atsiradus naujoms aplinkybėms, pakeisti tiek išlaikymo formą, tiek jo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2016, 25 punktas).

Šalims nurodytina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis). Ieškovė skirtina nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.186 straipsniai). Uzufrukto davėjai turi teisę kontroliuoti ar lėšos, jų skirtos nepilnamečių vaikų išlaikymui, yra naudojamos tinkamai, t. y. išimtinai nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Spręsdamas dėl reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, teismas pažymi, kad 7 200,00 Eur nepilnamečio vaiko sūnaus A. G. išlaikymo įsiskolinimas prašomas priteisti už 36 mėnesius (nuo (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. vasario 18 d.), skaičiuojant už vieną mėnesį po 200,00 Eur.

Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Pažymėtina, kad nors galimai atsakovas abejojo, kad A. G. yra ne jo vaikas, tačiau šiai aplinkybei išsiaiškinti nesiėmė jokių priemonių. Tėvų ir vaiko tarpusavio teisės ir pareigos atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, todėl atsakovo neveikimas (nebandė išsiaiškinti ar vaikas jo) nepaneigia jo pareigos prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsakovas nepateikė duomenų, jog nurodytu laikotarpiu išlaikė vaiką bei nepateikė duomenų, jog prie vaiko išlaikymo prisidėjo kitomis formomis (pvz., maistu, drabužiais, praleisdamas kartu atostogas ir pan.), ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas nuo vaiko gimimo neteikė vaikui išlaikymo (CPK 178, 182, 185, 187 straipsniai). Atsakovas įrodymų apie savo turtinę padėtį išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu nepateikė, išlaikymo įsiskolinimo sumos dydžio tuo laikotarpiu neneigė. Remiantis teismo iniciatyva išreikalautu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) išrašu, atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) ūkinės bendrijos narys, teismo posėdyje nurodė, kad turi santaupų (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, vaiko poreikiai išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu buvo panašūs, kaip ir nustatytieji bylos nagrinėjimo metu– t. y. būtiniems vaiko poreikiams išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, įvertinus išmoką vaikui, buvo reikalinga 400,00 Eur suma kas mėnesį, mokama abiejų tėvų. Teismo vertinimu, nurodytu laikotarpiu atsakovo turtinė padėtis pajamų atžvilgiu, vertinant tai, kad atsakovas yra darbingas, duomenų apie sveikatos problemas, dėl kurių jis negali dirbti ar jo galimybė dirbti apribota, nėra, buvo pakankama teikti 200,00 Eur mėnesinį išlaikymą vaikui. Atsižvelgiant į paminėtą, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas, priteisiant 7 200,00 Eur (200,00 Eur x36 mėnesiai).

Ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra. Prašomai nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkai nei atsakovas, nei vaiko teisių apsaugos institucija neprieštaravo, todėl ir šis ieškovės reikalavimas tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimais dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų(b.l. 4, 71). Iš pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidos – 765,00 Eur (b. l.106, 129).

Patenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina300,00 Eur (100,00 Eur x 3) žyminio mokesčio už 3 neturtinius ieškovės reikalavimus dėl tėvystės nustatyto, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo (CPK 80 straipsnio 1 dalies6 punktas) ir288,00 Eur ((200,00 Eur x 12 mėn.+ 7 200,00) x 3 procentai) žyminio mokesčio už patenkinus reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nuo kurių sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis), t. y. iš viso iš atsakovo priteistina 588,00 Eur (300,00 Eur + 288,00 Eur) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 80, 88, 93, 96 straipsniai).

Tenkinus ieškinį, nurodytos 765,00 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kaip pagrįstos šių išlaidų buvimą patvirtinančiais įrodymais, priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnis, 98 straipsnis).

Teismas šioje byloje patyrė 57,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios ieškinį tenkinus, priteistinos valstybės naudai iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis A. G. yra N. K. sūnus.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui A. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2022 m. vasario 18 d. iki jo pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnui A. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 200,00 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. vasario 18 d.

Nepilnamečiui sūnui A. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) teikiamą materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei, jo motinai V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gali bendrauti su A. G., gimusiu (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) be apribojimų, iš anksto telefonu suderinęs su V. P. bendravimo su vaiku laiką, jo trukmę ir kitas sąlygas (vaiko apsirengimą, maitinimą, buvimo su vaiku vietą).

Vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo periodiniais mokėjimais priteisimo skubiai.

Priteisti iš atsakovo N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 765,00 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą), 588,00 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 00 ct) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) bei 57,92 Eur (penkiasdešimt septynis eurus92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662),priteistas sumas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.