- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-31
- Bylos Nr.
- e2-156-641/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07158-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Milvydaitė
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- E. D.
- Advokatai
- Ričardas Lilas, Kristina Pugačienė
išvadą duodančios institucijos - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus - atstovams A. B., Rūtai Ambražūnei, Eglei Lazdauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui E. D. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovės A. A. atstovė advokatė Kristina Pugačienė 2017 m. sausio 11 d. teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė A. A. ir jos atstovė advokatė Kristina Pugačienė 2016 m. balandžio 6 d. teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti ir iš atsakovo E. D. priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. D., gim. (duomenys neskelbtini), bei J. D., gim. (duomenys neskelbtini), 160 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, iš atsakovo priteisti nepilnamečių vaikų G. D. ir J. D. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos po 840 Eur kiekvienam vaikui, bendrą 1680 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą; nepilnamečių vaikų G. D. ir J. D., išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę, priteisti ieškovei iš atsakovo visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Prašė sumažinti reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo 200 Eur suma, kadangi po bylos iškėlimo teisme 2015 m. rugsėjo 9 d. atsakovas sumokėjo 200 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimo dalį. Nurodė, kad atsakovas vaikams teikė nepakankamą išlaikymą, be to, tai darė nereguliariai. Vaiko poreikiai mėnesiui yra apie 634 Eur, minusavus Jungtinėje Karalystėje gaunamas pašalpas, šalys turi teikti 320 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui.Atsakovas E. D. į 2017 m. sausio 11 d. teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai per atsakovo paiešką vykdžiusį Marijampolės VPK Vilkaviškio rajono PK, atsakovas atsisakė pasirašyti dėl šaukimo į teismo posėdį gavimo, tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 124 straipsnio 2 dalį atsisakymas priimti procesinį dokumentą arba pasirašyti dėl jo gavimo prilyginamas procesinio dokumento įteikimui, be to, apie teismo posėdį atsakovui buvo pranešta viešo paskelbimo būdu, todėl byla nagrinėjama atsakovui E. D. nedalyvaujant.Atsakovas E. D. į 2016 m. balandžio 6 d. teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai per atstovą advokatą Ričardą Lilą.Atsakovo E. D. atstovas advokatas Ričardas Lilas 2016 m. balandžio 6 d. teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog po išsiskyrimo 2015 m. vasario 1 d. atsakovas su ieškove pasirašė susitarimą, kuriuo sutarė, jog atsakovas abiejų vaikų išlaikymui kas mėnesį skirs bendrą 60 Eur sumą. Atsakovas šio susitarimo laikėsi ir kas mėnesį ieškovei pervesdavo 60 Eur vaikų išlaikymui. Atsakovas nesutinka, jog kiekvieno vaiko mėnesio būtinieji poreikiai sudaro 634 Eur, nes sumos yra ženkliai per didelės ir neatitinkančios tikrovės. Atsakovo teigimu, vaikai gyvena netoli mokyklos, poliklinikos, parduotuvės, neturi mobiliųjų telefonų, vaistai vaikams iki 16 metų amžiaus Jungtinėje Karalystėje yra kompensuojami, todėl poreikių paskaičiavime nurodytos transporto, vaistų ir mobiliojo ryšio paslaugų išlaidos neatitinka tikrovės ir protingumo kriterijų. Per didelė suma nurodoma vaikų rūbams ir avalynei. Nurodo, jog atsakovas gyvendamas Lietuvoje buvo bedarbis, registruotas darbo biržoje, neturėjo nekilnojamojo turto, jo finansinė padėtis sunki, turi dar vieną mažametį vaiką su kita moterimi, kuriam taip pat turi teikti išlaikymą, ko pasekoje, atsakovas sutinka šalių vaikams skirti ne didesnį kaip 60 Eur dydžio išlaikymą. Su reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo atsakovas taip pat nesutinka, kadangi išlaikymą mokėjo reguliariai kiekvieną mėnesį pagal šalių susitarimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje yra tokie reikšmingi bylai išspręsti dokumentai: vaikų gimimo liudijimai, iš kurių matyti, kad G. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė A. A. ir atsakovas E. D.; duomenys iš Gyventojų registro, iš kurių matyti, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką H. D., gimusį (duomenys neskelbtini), G. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje deklaravo 2014 m. rugpjūčio 27 d., E. D. deklaravo gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje 2016 m. sausio 25 d.; išlaidų, reikalingų G. D. ir J. D. išlaikymui paskaičiavimas, iš kurio matyti, jog mėnesio poreikiai sudaro 634 Eur sumą kiekvienam vaikui; duomenys iš VĮ „Registrų centras“ apie šalių turimą nekilnojamąjį turtą, iš kurių matyti, kad ieškovė ir atsakovas nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi; Meadow View J. M.I. mokyklos 2015 m. liepos 21 d. raštas, iš kurio matyti, jog G. D. lanko Meadow View mokyklą, antrąją klasę, adresu: (duomenys neskelbtini); Birmingemo miesto tarybos raštas iš kurio matyti, jog G. D. lanko gimnastikos pamokas (duomenys neskelbtini); Birmingemo miesto tarybos raštas, iš kurio matyti, kad ieškovė A. A. už G. D. gimnastikos pamokas moka 54,90 GBR; papildomas susitarimas prie nuomos sutarties, iš kurio matyti, jog A. A. nuomojasi gyvenamąsias patalpas, adresu: (duomenys neskelbtini), mėnesinis nuomos mokestis yra 575 svarų; Mokesčių ir išmokų tarnybos Wallsall M. B. C. Miesto administracinio centro sprendimas dėl išmokų, iš kurio matyti, jog A. A. Jungtinės Karalystės Mokesčių ir išmokų tarnybos Wallsall M. B. C. Miesto administracinis centras moka savaitinę 117,50 GBR būsto nuomos išmoką (pašalpą); HM Revenue&Customs mažų pajamų išimties pažyma, iš kurios matyti, jog mažesnes, nei 5885 GBR metines darbines pajamas gaunančiai A. A. Jungtinėje Karalystėje taikomos nacionalinio draudimo įmokų lengvatos; pažyma apie dirbančiojo mokesčių lengvatų skyrimą, iš kurios matyti, jog 2015 m. balandžio 6 d. – 2016 m. balandžio 5 d. laikotarpiu A. A., nacionalinio draudimo Nr. (duomenys neskelbtini), Jungtinėje Karalystėje buvo taikytos dirbančiojo mokesčių lengvatos; pažyma apie išmokas vaikui, iš kurios matyti, jog G. D. ir J. D. mokama savaitinė 34,05 GBR dydžio vaiko pašalpa; ieškovės A. A. sąskaitos AB „Swedbank“ išrašas, iš kurio matyti, kad 2015 m. kovo, gegužės, birželio ir liepos mėnesiais ieškovei buvo pervesta 60 Eur dydžio sumos vaikų išlaikymui; Lietuvos darbo biržos atmintinė bei raštas, iš kurių matyti, kad E. D. buvo registruotas darbo biržoje nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2015 m. rugpjūčio 20 d., registracija nutraukta, gavus atsakovo prašymą, be to, buvo registruotas nuo 2015 m. spalio 30 d. iki 2016 m. sausio 7 d., registraciją nutraukė, atsakovui savarankiškai įsidarbinus.
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 12 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo E. D. išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. D. ir J. D. po 160,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, bei už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos po 840 Eur kiekvienam vaikui (bendrą 1680 Eur) išlaikymo įsiskolinimo sumą, ją paskiriant išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Teismo posėdžio metu prašė sumažinti reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimą 200 Eur suma, kadangi po bylos iškėlimo teisme 2015 m. rugsėjo 9 d. atsakovas sumokėjo 200 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimo dalį, t. y. prašė priteisti 1480 Eur išlaikymo įsiskolinimą.Teismas pažymi, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2016). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni. Taip pat pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje. Kasacinis teismas nurodė, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2013). Iš vaiko poreikių paskaičiavimo, jį pagrindžiančių rašytinių duomenų ir ieškovės bei jos atstovės paaiškinimo matyti, jog nepilnamečių vaikų G. D. ir J. D. mėnesiniams poreikiams yra reikalinga ne mažesnė kaip po 634 Eur suma kiekvienam vaikui. Ieškovė dirba Jungtinėje Karalystėje pagal patentą namuose, siuvėja, gauna 400 GBR mėnesinį darbo užmokestį. Kadangi šeimos pajamos mažos, Jungtinė Karalystė jai skiria pašalpas: 137,60 GBR vaiko pašalpą už abu vaikus, 671,16 GBR valstybės pašalpą (tax kreditus), bei savivaldybės 477,67 GBR pašalpą 55 procentams gyvenamojo būsto nuomos kainai padengti. Atėmus Jungtinėje Karalystėje gaunamas pašalpas, vaikams būtinas 320 Eur išlaikymas kiekvienam. Ieškovė, nei Lietuvoje, nei Jungtinėje Karalystėje nekilnojamojo turto neturi. Minėta leidžia konstatuoti, jog ieškovės materialinė padėtis yra pakankamai sudėtinga, apie pusę vaikų poreikių yra patenkinama pašalpų pagalba. Iš ieškovės paaiškinimo akivaizdu, kad atsakovas yra darbingas, turi vidurinį išsilavinimą, neturi sveikatos problemų, jo turtinė padėtis pablogėjo dėl jo paties kaltės, nes bedarbiu tapo savo valia. Dar iki 2015 m. vasario 3 d. kuomet šalys gyveno kartu, atsakovas dirbo Jungtinėje Karalystėje draudimo konsultantu, automobilių draudimo kompanijoje, turėjo draudimo konsultanto kvalifikaciją, per mėnesį uždirbdavo 2000 - 3000 GBR, tačiau iš darbovietės išėjo savo iniciatyva ir vėliau niekur nebeįsidarbino. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė. Iš Gyventojų registro duomenų, paiešką vykdžiusios policijos informacijos nustatyta, kad nuo 2016 m. sausio 25 d. atsakovas deklaravo gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje, kur, artimųjų bei kaimynų parodymais, uždarbiauja, todėl, teismo nuomone, turi lėšų pragyvenimui, taip pat ir vaikų išlaikymui. Teismas pažymi, jog atsakovas vengia teikti į bylą duomenis apie savo dabartinę turtinę padėtį, galimai taip siekdamas išvengti prievolės išlaikyti savo vaikus ar bent šią prievolę sumažinti. Teismo nuomone, byloje nėra reikšminga aplinkybė, jog atsakovas turi trečią vaiką, kurį turi išlaikyti, kadangi atsakovas yra pilnametis, sąmoningas žmogus, todėl geba įvertinti savo galimybes ir pasirengimą išlaikyti tris vaikus. Teismas konstatuoja, jog ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti išlaikymo dydis yra pagrįstas, proporcingas šalių turtinei padėčiai bei minimalių vaikų poreikių patenkinimui ir sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas vaiko vystymosi sąlygų užtikrinimui, todėl iš atsakovo E. D. priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams G. D. ir J. D. po 160,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą po 840,00 Eur kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2015 m. rugsėjo 8 d. Teismo posėdžio metu prašė sumažinti reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimą 200 Eur suma, kadangi po bylos iškėlimo teisme atsakovas sumokėjo 200 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimo dalį, t. y. prašė priteisti po 740 Eur išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui, kas sudaro apie 120,00 Eur per mėnesį. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, kuris numato, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus iki ieškinio padavimo teismui dienos. Nustatyta, kad prašomu išlaikymo įsiskolinimą priteisti laikotarpiu: 2015 m. kovo, gegužės, birželio ir liepos mėnesį atsakovas ieškovei pervedė tik po 60 Eur, t. y. po 30 Eur kiekvienam vaikui, kas akivaizdu negali patenkinti net minimalių vaikų poreikių. Teismo nuomone, atsakovo turtinė padėtis neturi būti lemiamas kriterijus ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo įsiskolinimo, kadangi atsakovas bylos nagrinėjimo metu vengė ją teismui atskleisti, nors buvo registruotas darbo biržoje, tačiau tuo pačiu savo priešieškinyje nurodė aplinkybę, kad turėtų lėšų 3 kartus per metus parsivežti iš Jungtinės Karalystės vaikus į Lietuvą ir juos parvežti atgal, kas rodo, jog atsakovas turi pakankamai lėšų ir yra pajėgus teikti prašomą išlaikymo įsiskolinimą vaikams. Atsižvelgus į minėtą, teismas priteisia iš atsakovo E. D. nepilnamečiams vaikams G. D. ir J. D. išlaikymo įsiskolinimą po 740 Eur, susidariusį nuo 2015 m. vasario 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2015 m. rugsėjo 8 d.Nepilnamečių vaikų išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedama tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečių vaikų motinai A. A. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Kiti procesiniai klausimai.
Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, o ieškovė nuo žyminio mokesčio dėl išlaikymo priteisimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), iš atsakovo E. D. valstybės naudai priteistinas 159,00 Eur žyminis mokestis. Be to, ieškovės atstovė prašė priteisti iš atsakovo 342,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (toliau tekste – rekomendacijos) maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2004-03-26 nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, numato maksimalaus dydžio darbo užmokestį advokatams (advokato padėjėjams). Atsižvelgiant į bylos pobūdį, sudėtingumą, ieškovės atstovės darbo laiko sąnaudas, konstatuotina, kad pagal rekomendacijų nuostatas atstovės išlaidos nėra viršytos, tačiau įvertinus tai, kad dalis ieškinio reikalavimų buvo pareikšta pažeidžiant teismingumo taisykles, išlaidos už ieškinio ruošimą mažintinos, priteisiant iš atsakovo 267,00 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 2 dalis). Teismo patirtos 1,08 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 259 – 270 straipsniais, 282 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsniu, 3.195 straipsniu, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, 3.208 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams G. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 160,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų 00 euro centų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2015 m. rugsėjo 8 d. iki vaikų pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams G. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą po 740,00 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt eurų 00 euro centų) kiekvienam vaikui, už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2015 m. rugsėjo 8 d.
Nepilnamečių vaikų G. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise ieškovei A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas: 159,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimt devynių eurų 00 euro centų) žyminį mokestį.
Priteisti iš atsakovo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės A. A. asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 267,00 Eur (du šimtus šešiasdešimt septynis eurus 00 euro centų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Nepriteisti iš šalių teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.