- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-12-12
- Bylos Nr.
- 1A-505-876/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19687-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Judita Sungailaitė, Laima Šeputienė, Aurelijus Rauckis
- Nuteistasis
- L. P.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Vitalijus Jaroščenka
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimos Šeputienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo:
- L. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirta šešiasdešimties parų arešto bausmė;
- L. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta šešiasdešimties parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės sudėtos iš dalies, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridėta švelnesnė bausmė ir paskirta galutinė subendrinta devyniasdešimties parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, L. P. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas aštuoniems mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą jo faktinės gyvenamosios vietos adresu ir buvimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. Kartu su intensyvia priežiūra L. P. viso arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirtos šios pareigos:
- nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas);
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).
Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys 292,50 Eur tenkintas visiškai, iš L. P. priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ 292,50 Eur turtinei žalai atlyginti.
L. P. išaiškinta, kad arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 339 straipsnio 3 dalis).
L. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją nuspręsta panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. L. P. nuteistas už tai, kad jis 2023 m. gegužės 30 d. apie 23.00 val., viešoje vietoje, prie įėjimo į klubą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (2023 m. gegužės 31 d. 00.13 val. buvo nustatytas 1,68 promilių girtumas), matant R. M., tyčia koja spyrė į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančių patalpų durų stiklą ir jį sudaužė, padarydamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 292,60 Eur turtinę žalą. L. P. tokiais savo įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį.
2. Be to, L. P. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. birželio 5 d. apie 01.50 val., prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo, (duomenys neskelbtini), konflikto su D. P. metu, tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą nukentėjusiajam D. P., po ko nukentėjęs abejomis rankomis dengėsi galvą, jis toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, abejų rankų kumščiais sudavė D. P. ne mažiau kaip keturis smūgius į veido-galvos sritį, nukentėjusiajam nuo suduotų smūgių praradus lygsvarą ir atsisėdus ant bordiūro, jis sudavė jam abiejų rankų kumščiais ne mažiau kaip dešimt smūgių į veido-galvos sritį, tuo padarė nukentėjusiam odos nubrozdinimą kaktos dešinėje, poodines kraujosruvas akių vokuose ir kairiame skruoste, kairės plaštakos nykščio sumušimą. Tokios veiksmais L. P. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo D. P. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.
3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 12 d. nuosprendyje konstatavo, jog L. P. dėl ankstesnio kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kitoje byloje, kurioje buvo taikytas laidavimas, kaltu dėl D. P. sumušimo pripažino pilnai, savo elgesį vertino blogai, labai gailėjosi. Tačiau, nors L. P. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, pripažino iš dalies, tačiau jo kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, t. y. nukentėjusiojo, liudytojų parodymai ir kita rašytinė bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam vadovavosi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Skirdamas bausmę L. P. teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas, tačiau L. P. anksčiau buvo neteistas, nes 2021 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamoji byla buvo nutraukta, vadovaujantis BK 40 straipsniu, šiuo atveju teisiamas taip pat ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje nesunkaus, baigto, tyčinio nusikaltimo, baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. L. P. Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) skyriaus įskaitoje ir VšĮ (duomenys neskelbtini) nesigydė, nesilankė. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai kas išdėstyta bei įvertinęs L. P. elgesį teisiamojo posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, nesant aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, konstatavo, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti jam skiriant BK 284 straipsnyje numatytą bausmės rūšį – areštą, taip pat, kadangi laidavimo metu padarė naują nusikaltimą, panaikintinas sprendimas atleisti L. P. nuo baudžiamosios atsakomybės ir paskirta bausmė už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, todėl L. P. paskirta už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, areštas. Kauno apylinkės teismo vertinimu, ši bausmė tinkama sulaikyti L. P. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, be to, ši bausmė užtikrins ir teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant ir skirtina subendrinta bausmė. Kaltinamojo kaltės pripažinimas iš dalies ir parodymų davimas teisiamojo posėdžio metu nesudarė galimybės teismui baudžiamąją bylą išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kaltinamajam paskirta bausmė nemažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų, be to, privaloma skirti intensyvią priežiūrą, numatyta galimybė paskirti pareigas, kurios padėtų asmeniui pakeisti savo elgesį. Teismas, įvertinęs L. P., kuriam arešto bausmė skiriama pirmą kartą, asmenybę, jo padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, įvertinus tai, kad kaltinamasis teisiamas kaip pirmą kartą, paskutinio žodžio metu nors ir kaltę pripažino iš dalies, gailėjosi dėl savo veiksmų, darytina išvada, jog galima užtikrinti kaltinamojo elgesio korekciją, prevencinius bei nubaudimo tikslus, atidedant arešto bausmės vykdymą, skiriant intensyvią priežiūrą bei paskiriant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 7, 8, 10 punktuose, t. y. įpareigojimą nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismas sprendė, kad atidėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą bei paskyrus nurodytas pareigas, kaltinamasis bus prižiūrimas, sudrausmintas, kontroliuojamas ir tokiu būdu bus užtikrinta jo elgesio bei pažiūrų korekcija. Civilinis iekovas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pareiškė L. P. 292,50 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 58), kuriame nurodyta, kad dėl kaltinamojo L. P. neteisėtų veiksmų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ patyrė turtinę 292,50 Eur žalą. Kaltinamasis L. P. su civiliniu ieškiniu sutiko. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad L. P. kaltu prisipažino iš dalies ir sutiko, kad padarė žalą, todėl atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes bei įvertinus L. P. amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, konstatuota, kad civilinio ieškovo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ prašoma priteisti – 292,50 Eur turtinei žalai atlyginti, kuri pagrįsta PVM sąskaita-faktūra, laikytina pagrįsta ir tenkintina visiškai, priteisiant minėtą sumą iš kalto asmens, tai yra L. P..
II. Apeliacinio skundo ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d. nuosprendį ir jį išteisinti pagal BK 284 straipsnį.
4.1. Apeliantas skunde apygardos teismui nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi tik kaltinamaisiais įrodymais, bet neanalizavo ir nepagrindė kaltinamąjį ginančiųjų įrodymų. Apeliaciniame skunde teigiama, kad L. P. duodamas parodymus, nuo pat pradžių pripažino, kad sudaužė durų stiklą bare, tačiau tai padarė netyčia, tyčios sutrikdyti baro veiklą ir pažeisti viešąją tvarką, neturėjo. Specialistas A. U. parodė, kad nustatyti, kokiu būdu sudaužytas stiklas iš turimų duomenų negalima, taip pat nėra galimybės nustatyti ar asmuo stiklą sudaužė griūdamas ar kitu būdu. Liudytojas K. S. iš esmės patvirtino nuteistojo parodymus. Pagal liudytojo G. D. parodymus, stiklas išdaužtas tyčia, jis parodė, kad matė ant L. P. rankos alkūnės stiklo šukes, liudytojui pačiam žala nepadaryta. Liudytojas R. M. parodė, kad matė, jog apeliantas ties 3-4 aukštų laiptais spyrė į duris ir išdaužė stiklą.
4.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra ginčo, kad stiklą sudaužė L. P., tačiau kokiu būdu ir kaip tai buvo padaryta, specialistas negalėjo nustatyti, todėl nėra paneigta apelianto versija, kad tai jis padarė griūdamas iš alkūnės, nes liudytojas G. D. matė šukes ant nuteistojo alkūnės, o liudytojas R. M. nors ir parodė, kad L. P. spyrė, tačiau negalėjo nurodyti, iš kurios kojos. Apelianto įsitikinimu, nėra nei tiesioginių, nei neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad L. P. yra kaltas nusikalstamos veikos padarymu, todėl visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Visas įvairių teisės šakų normų kompleksas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyti ir neginčytinai įrodyti. Tokios praktikos laikosi ir teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-269/2013).
4.3. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad byloje nėra nustatyta, kokias pasekmes sukėlė L. P. padaryti veiksmai. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Pažymėtina, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas yra nusikaltimo, nurodyto BK 284 straipsnyje, padariniai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išaiškinta, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/201L 2K-563/2009, 2K-134/2014). Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad L. P. savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, tačiau konkrečios pasekmės, atitinkančios šį BK 284 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymį, neįvardytos. Kadangi pasekmės nenurodytos nei pranešime apie įtarimą, nei kaltinamajame akte, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje, todėl L. P. veikla gali būti kvalifikuojama tik pagal BK 187 straipsnį, tačiau atsakomybei pagal šį straipsnį reikia atitinkamo žalos dydžio bei nukentėjusio asmens skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ar prokuroro reikalavimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tokių dokumentų byloje nėra.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų byloje negauta.
6. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo L. P. apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
III. Apeliacinės instancijos teismo ištirti įrodymai
7. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 2 d. protokoline nutartimi atnaujintas įrodymų tyrimas. 2024 m. lapkričio 29 d. teismo posėdyje apklaustas civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas I. K., kuris paaiškino, kad žala įmonei atlyginta, jokių pretenzijų L. P. neturi. Taip pat buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas iš klubo „(duomenys neskelbtini)“, esantis 3 t., b. l. 42.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
8. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
Žemesnės instancijos teismas
9. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d. nuosprendžio pateikė nuteistasis L. P., nesutikdamas su jo pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, prašydamas apelianto atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, jog Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2022 m. sausio 7 d., L. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas laiduotojo R. K. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laidavimo terminą. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad laidavimo laikotarpiu L. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustojo galioti ir skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu ir nuteistas taip pat ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde ginčas dėl to nekeliamas.
10. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei apeliacinės instancijos teisme atlikusi įrodymų tyrimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino baudžiamosios bylos aplinkybes ir pripažino L. P. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl L. P. nuteisimo pagal BK 284 straipsnį naikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 dalis), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, t. y. L. P. atžvilgiu priimant išteisinamąjį nuosprendį, nelieka pagrindo jį nuteisti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl nežymaus nukentėjusiojo D. P. sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo), todėl paliekamas galioti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nuosprendis, kuriuo L. P., vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje
11. Kaip matyti, skundžiamu nuosprendžiu L. P. buvo pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį už tai, kad šio nuosprendžio 1 punkte aprašytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis jis padarė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 292,60 Eur turtinę žalą bei savo įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį. Įvertinus skundžiamo Kauno apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, matyti, kad pripažindamas L. P. kaltu pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė liudytojų parodymais bei rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš esmės apeliantas neginčija stiklo dūžio fakto, tačiau nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 284 straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
12. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas L. P. parodė, kad pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir paaiškino, jog 2023 m. gegužės 30 d. vakare, kartu su draugu K. S. atėjo į klubą „(duomenys neskelbtini)“, į kurį jų neįleido apsauga dėl girtumo. Nuo klubo durų lipant laiptais žemyn, L. P. užkliuvus, jo ranka atsitrenkė į stiklines duris, kurios sudužo (3 t., b. l. 84-86). Apklausiamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme L. P. kaltu neprisipažino ir paaiškino, jog įvykio dieną šventė draugės gimtadienį, buvo išgėręs, nusprendė eiti į klubą „(duomenys neskelbtini)“. Apklausiamas L. P. nurodė, kad nepripažįsta, jog spyrė į stiklines duris. Klubas, į kurį ėjo, yra penktame aukšte, L. P. su draugais leidžiantis iš klubo laiptais, jam būnant prie durų jos sudužo. Apklausiamas teigė, kad jis užkliuvo, griuvo ir dužo minėtos durys. L. P. pripažino, kad jo neblaivumas galėjo turėti įtakos jo užkliuvimui. L. P. taip pat nurodė, kad iškart siūlė atlyginti žalą, tačiau jam buvo neaišku kaip tai turi padaryti. Apklausiamas pripažino, kad dėl jo kaltės sudužo durys. L. P. nurodė, kad į klubą „(duomenys neskelbtini)“ buvo neįleistas, tačiau dėl to nekilo konfliktas nei su apsaugos darbuotojais, nei su aplinkiniais. Jis teigė, kad buvo suplyšusi striukės, kurią dėvėjo vakaro metu, alkūnė, tačiau mama striukę išmetė, o L. P. ją norėjo pateikti kaip įrodymą, kad durų stiklas dužo ne nuo jo spyrimo. L. P. teigė pripažįstantis, kad durų stiklą išdaužė netyčia. Apklausiamas taip pat nurodė, kad vaikinas, kuris ėjo kartu su juo, norėjo prisiimti kaltę, jis ėjo paskui L. P., gal stumtelėjo jį, todėl minėtas vaikinas galimai jautė kaltę.
13. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas K. S., kuris įvykio metu buvo kartu su L. P., paaiškino, jog su draugų kompanija, tarp kurių buvo ir L., šventė draugės gimtadienį. Visi asmenys vartojo alkoholį, buvo nemažai išgėrę, dėl ko buvo neįleisti į klubą „(duomenys neskelbtini)“. Iš minėto klubo leidžiantis laiptais žemyn, jis susvyravo, dar buvo kažkieno pastumtas, dėl ko atsirėmė į L. P., kuris atsitrenkė į stiklą. Apklausiamas liudytojas nurodė, jog visa draugų kompanija aiškinosi su apsaugos darbuotojais, kodėl jų neįleidžia į klubą. K. S. teigė, kad po minėto atsitrenkimo suplyšo L. P. striukės alkūnė.
14. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas A. U., paaiškino, jog iš baudžiamojoje byloje esančių foto nuotraukų negalima atsakyti, kokiu būdu buvo išdaužtas durų stiklas, nes nėra užfiksuota trasologinių pėdsakų. Tie pėdsakai gali būti avalynės, rūbų, kūno dalių ir pan. Specialistas taip pat negalėjo atsakyti, ar griūdamas žmogus gali išdaužti stiklą.
Žemesnės instancijos teismas
15. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. D. paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju. Įvykio dieną buvo darbe, tvarkė laiptinės apšvietimą. Būdamas ketvirtame aukšte girdėjo, jog asmenims išlipus iš lifto vyko žodinis konfliktas, todėl nusprendė eiti iki apsaugos posto. Lipant laiptais liudytojas prasilenkė su keliais jaunuoliais, užlipęs į penktą aukštą pastebėjo, kad lifto durys atidarytos, o liftas neveikia, todėl nuėjo patikrinti elektros skydinę. Liudytojui stovint prie elektros skydinės išgirdo stiprų garsą, lyg stiklo dužimo. G. D. leidžiantis į ketvirtą aukštą, sutiko ten likusį dirbti kolegą R. M., kuris nurodė, kad vienas iš jaunuolių, priėjęs prie ketvirtame aukšte esančių įėjimo į sporto klubą durų, išdaužė išorinį plastikinių stiklo paketo durų stiklą. Minėtas kolega vijosi jaunuolius, o liudytojas bėgdamas laiptais žemyn pastebėjo, jog naktinio klubo lankytojai sustojo ant laiptų ir buvo pasimetę dėl įvykusios situacijos. Antrame pastato aukšte sustabdžius jaunuolius, jie pripažino, kad sudaužė stiklą. Vienas iš vaikinų nurodė, jog jis vienas viską sugadino, tačiau dėl žalos atlyginimo tartis nenorėjo. Liudytojas teigė, jog bendro naudojimo patalpose, matant kitiems asmenims, jaunuolis elgėsi įžūliai, kalėjo pakeltu balso tonu, vartojo necenzūrinius žodžius. Liudytojas G. D. taip pat paaiškino, kad su vaikinais kartu laukiant policijos pareigūnų, pastebėjo, jog ant tamsiai apsirengusio vaikino alkūnės matėsi suplyšusi striukės medžiaga bei likusios stiklo šukės. Dėl įvykio pora valandų buvo apsunkintas patekimas į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“, kadangi laiptinėje, kuria patenkama į klubo patalpas, buvo šukių bei neveikė liftas, tačiau įmonės veikla nebuvo sustabdyta ar kitaip sutrikdyta (3 t., b. l. 10-14). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas iš esmės nurodė tokias pat aplinkybes kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau papildomai paaiškino, jog išmušti stiklo paketą reikia jėgos, atsirėmęs jo neišdauši. Liudytojas taip pat papildomai nurodė, kad pats išdaužimo momento nematė.
16. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. M. nurodė, jog dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ barmenu, jis dirbo įvykio metu. Prieš darbą, įmonės direktoriaus pavaduotojas G. D. paprašė pagalbos pakeisti laiptinėje esančią elektros lemputę, asmenims būnant laiptinėje, liudytojas išgirdo riksmus bei triukšmą, sklindančius iš penkto aukšto. R. M. kartu G. D. nuėjo į penktą aukštą, prie lifto stovėjo nemažai žmonių, tačiau nepastebėjo nieko blogo, todėl nusileido toliau į ketvirtą aukštą tęsti darbus. Po kurio laiko vėl išgirdus triukšmą, liudytojas su G. D. vėl pakilo į penktą aukštą ir prie lifto pamatė du vaikinus, kurie atrodė susinervinę, nes negalėjo leistis liftu. Minėti vaikinai pradėjo lipti laiptais, liudytojas nusprendė eiti jiems iš paskos. Liudytojas R. M. sekdamas paskui jaunuolius pamatė, jog šviesių trumpai kirptų plaukų vaikinas, kuris dėvėjo baltos spalvos marškinėlius ir juodos spalvos striukę, tyčia iš kojos spyrė į ketvirtame aukšte esantį plastikinių stiklo paketo durų išorinį stiklą, taip jį sudaužydamas. Po įvykio, liudytojas kartu su G. D. sustabdė vaikinus, tačiau jo įvardintas jaunuolis neigė išdaužęs stiklą (3 t., b. l. 20-23). Liudytojo papildomos apklausos metu R. M. paaiškino, jog laikosi savo ankstesnių parodymų. Iš asmens parodymų iš nuotraukų metu atpažino L. P. kaip asmenį, išdaužiusį laiptinėje stiklinių durų stiklą (3 t., b. l. 26-28). Liudytojas apklausiamas pirmosios instancijos teisme iš esmės nurodė tokias pat įvykio aplinkybes kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau papildomai nurodė, kad alkūnės aukštyje galėjo būti smūgis.
Žemesnės instancijos teismas
17. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme apklaustas civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas I. K. paaiškino, jog žala atlyginta, pretenzijų neturi ir nori kuo greičiau užbaigti šį procesą. Įvykio nematė. Teismo posėdyje taip pat buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, esantis 3 t., b. l. 42, kuriame matyti klubo „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo vaizdas, tačiau jokių esminių aplinkybių nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste iš vaizdo įrašo nenustatyta.
18. Įvertinus aukščiau aptartus proceso dalyvių parodymus bei baudžiamosios bylos medžiagoje esančius rašytinius įrodymus, kurie buvo išsamiai ištirti pirmosios instancijos teismo ir aprašyti skundžiamame nuosprendyje, jų kontekste sprendžiant dėl L. P. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, detaliai aprašytą šio nuosprendžio 1 punkte, vertinant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymėtina, jog L. P. pripažino savo kaltę dėl durų stiklo sudaužimo, tačiau viso proceso metu neigė spyręs į duris. Nors skundžiamu nuosprendžiu ši apelianto versija buvo atmesta remiantis liudytojų R. M. ir G. D. parodymais, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartų įrodymų visumą, sugretinusi juos tarpusavyje, su tokia Kauno apylinkės teismo išvada nesutinka. Atmesdamas L. P. parodymus, pirmosios instancijos teismas nevertino jų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų kontekste, nepagrįstai didesnę reikšmę suteikė aukščiau aptartų liudytojų parodymų visumai, neatsižvelgdamas nei į jų parodymuose esančius esminius prieštaravimus, nei į elementarios logikos trūkumą jų išdėstytose vertinamo įvykio aplinkybėse dėl komentuojamo dūžio.
19. BK 284 straipsnyje nurodyto nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020). BK 284 straipsnis apima įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandališkus veiksmus ir nurodo padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170-699/2016, 2K-103-689/2019, 2K-159-976/2021 ir kt.).
20. Pirmiausia, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kaltinime nurodyta įvykio vieta - vieša vieta, prie įėjimo į klubą ,, (duomenys neskelbtini)“. Iš apeliacinės instancijos teisme peržiūrėto vaizdo įrašo, kuriame fiksuotas įėjimo į klubą „(duomenys neskelbtini)“ vaizdas, kaltinime nurodytos aplinkybės neužfiksuotos. O taip pat liudytojai G. D. ir R. M., įvykio metu buvę pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), patvirtino, jog sudaužytas durų stiklas buvo laiptinėje, t. y. nuo klubo „(duomenys neskelbtini)“ leidžiantis laiptais žemyn. Pažymėtina, jog tai matyti ir iš bylos medžiagoje esančio 2023 m. gegužės 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolo (3 t., b. l. 45-53). Taigi, iš aptarto akivaizdu, jog įprastai kasdienei klubo „(duomenys neskelbtini)“ veiklai durų stiklo dūžis įtakos neturėjo. Šiame kontekste pažymėtina, jog minėtas klubas yra penktame pastato aukšte, tačiau aplinkybės, susijusios su lifto neveikimu, nesusijusios su L. P. veiksmais. Tai patvirtino byloje apklausti liudytojai – G. D. ir R. M..
21. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą neturi pagrindo nesutikti su apelianto skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju nebuvo jokio tikslo demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, kas būtų sukėlę realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad buvo sudaužytas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančių patalpų durų stiklas, to neginčija ir pats L. P., tačiau priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, tokie veiksmai nevertintini kaip vandališki, taip demonstruojant nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką. BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas, kurio pasekmė realus visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymas. Nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori, t. y. kyla neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas.
22. Vertinant liudytojų G. D. ir R. M. parodymus šiame kontekste, akivaizdu, jog jie, iš esmės būdami atsakingi už klubo „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, po sudaužyto laiptinės durų stiklo, klubo darbo nenutraukė, asmenys, norėję patekti į klubą, į jį pateko. Atkreiptinas dėmesys, jog L. P., kuris su draugais į klubą įleistas nebuvo, nesipriešino, nekonfliktavo, o norėdamas išeiti, leidosi laiptais žemyn, kada ir buvo sudaužtas durų stiklas. Pažymėtina, kad įvykis truko apie vieną minutę, per kurią nenustatyta, jog buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Tokiu būdu, iš apeliacinės instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad apelianto veiksmai nebuvo nukreipti demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas L. P. nusikalstamus veiksmus kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį nepagrįstai. Nesant nuteistojo L. P. veiksmuose viešosios tvarkos pažeidimo požymių, jam negalimas BK 284 straipsnio taikymas. Vertinamu atveju, L. P. veiksmai galėtų būti kvalifikuojami tik pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra nukentėjusiojo asmens skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ar prokuroro reikalavimo (BK 187 straipsnio 4 dalis), L. P. atsakomybė pagal šį straipsnį negalima. Šiame kontekste pažymėtina, jog baudžiamosios bylos medžiagoje yra banko išrašas, iš kurio matyti, jog 2024 m. liepos 12 d. civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ L. P. atlygino padarytą žalą (4 t., b. l. 16-17), o apeliacinės instancijos teisme apklaustas civilinio ieškovo atstovas patvirtino, jog jokių pretenzijų asmeniui neturi.
23. Pažymėtina, jog specialistas A. U., turintis daugiametę darbo patirtį, nurodė, jog nėra galimybės nustatyti, kokiu būdu buvo išdaužtas durų stiklas, nes nėra užfiksuota trasologinių pėdsakų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog liudytojas R. M. apklausiamas pirmosios instancijos teisme taip pat nurodė, jog smūgis į stiklines duris galėjo būti alkūnės aukštyje. Atkreiptinas dėmesys, jog nurodytos aplinkybės patvirtina L. P. bei liudytojo K. S. viso proceso metu tvirtinamą įvykio versiją.
24. Įvertinus paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių, 305 straipsnio nuostatas ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį L. P. atžvilgiu. Šių duomenų visumoje, remiantis in dubio pro reo principu, nurodančiu, kad bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d. nuosprendis panaikintinas, priimant naują – išteisinamąjį nuosprendį L. P. atžvilgiu, pripažįstant, kad vertinamu atveju nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje
25. Kaip paminėta aukščiau šiame nuosprendyje, Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2022 m. sausio 7 d., L. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas laiduotojo R. K. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laidavimo terminą.
26. BK 40 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į išdėstytą teisės normą, skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu, L. P. pripažintas kaltu bei jam paskirta bausmė ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Tačiau, aukštesniajam teismui šiuo nuosprendžiu L. P. išteisinant dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo, nebelieka pagrindo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu L. P. pritaikytą BK 40 straipsnyje įtvirtintą laidavimo institutą.
27. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimant naują – išteisinamąjį nuosprendį, iš naujo išspręstini L. P. paskirtos kardomosios priemonės, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo L. P. apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
L. P., kaltintą pagal BK 284 straipsnį, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, išteisintajam L. P. panaikinti.
Daiktus, dokumentus turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1. Kompaktinį diską su vaizdo įrašu iš klubo „(duomenys neskelbtini)“ palikti prie bylos;
2. Daiktą – stiklinių durų paketo šukę, kuri perduota saugojimui (duomenys neskelbtini), sunaikinti.
Palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nuosprendį nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.