Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2024-07-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-142-667/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-07-12Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2024-12-12Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-07-12
Bylos Nr.
1-142-667/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19687-2023-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis
L. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-142-667/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19687-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.1; 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.12; 1.2.26.2; 1.1.10.1; 2.1.16.1.9; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 12 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Birutei Čržaitei,dalyvaujant prokurorui Evaldui Tarasevičiui,kaltinamajam L. P. ir jo gynėjui advokatui V. J.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. P. 2023 m. gegužės mėn. 30 d. apie 23.00 val. viešoje vietoje, prie įėjimo į klubą ,,(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (2023 m. gegužės mėn. 31 d. 00.13 val. buvo nustatytas 1,68 promilių girtumas), matant R. M., tyčia koja spyrė į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančių patalpų durų stiklą ir jį sudaužė, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 292,60 eurų turtinę žalą, tokias savo įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį.

Taip pat, kad jis 2021 m. birželio 5 d., apie 01.50 val. prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo, (duomenys neskelbtini), konflikto su D. P. metu, tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą nukentėjusiajam D. P., po ko nukentėjęs abejomis rankomis dengėsi galvą, jis toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, abejų rankų kumščiais sudavė D. P. ne mažiau kaip keturis smūgius į veido-galvos sritį, nukentėjusiajam nuo suduotų smūgių praradus lygsvarą ir atsisėdus ant bordiūro, jis sudavė jam abiejų rankų kumščiais ne mažiau kaip dešimt smūgių į veido-galvos sritį, tuo padarė nukentėjusiam odos nubrozdinimą kaktos dešinėje, poodines kraujosruvas akių vokuose ir kairiame skruoste, kairės plaštakos nykščio sumušimą, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo D. P. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis L. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies, kad išdaužė durų stiklą, bet išdužus stiklui jis nuėjo, jokių kitų veiksmų nedarė, į duris jis nespyrė. 2023 m. gegužės 30 d. Kaune šventė draugės gimtadienį. Nusprendė eiti į klubą ,,(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu jau buvo išgėręs, nors jis po 23 val., jis jau negėrė alkoholio. Draugų kompanija buvo apie 10 žmonių. K. S. einant iš baro leidosi laiptais paskui jį. Atvykę pareigūnai tikrino jo rankas, tačiau jokių sužalojimų nebuvo. Kai atėjo su draugais į klubą, durys buvo nesugadintos. Kai nusileidi laiptais žemyn name, kurio penktame aukšte yra klubas rūsį, durys yra iš karto pirmos. Klubas yra namo (duomenys neskelbtini). Leidosi su draugais iš penkto aukšto ir jiems esant rūsyje prie durų, sudužo stiklas. Neigia, kad spyrė į duris. Gal draugas atsirėmė į jį ir jis pats užkliuvo, bet neigia kaltę, kad spyrė koja į duris. Policijoje sakė tą patį, ką ir dabar teigia taip pat, gal jis užkliuvo, griuvo ir dužo durys. Pripažįsta, kad padarė žalą, bet neigia, kad, tai padarė tyčia. Nemano, kad būtų užkliuvęs, jeigu būtų buvęs blaivus. Girtumas, šiek tiek turėjo įtakos jo griuvimui, jeigu buvo 2 promilės nustatytos. Iš karto siūlė atlyginti žalą. Į klubą neįleido, nes, gali būti, kad buvo per daug išgėrę. Su apsauginiais ar su kažkuo iš aplinkinių žmonių tikrai nebuvo apsižodžiavimo, nebent su draugais galėjo būti konfliktas. Nebuvo konflikto su kuo nors dėl to, kad jų neįleido į klubą. Draugas norėjo kaltę apsiimti, nes sakė, kad dėl R. jis išdaužė stiklą. Nei vieno tą vakarą iš jo draugų neįleido į klubą. Draugas viską matė, kad jis nieko nedaužė, nes jis buvo šalia. Kai sulaikinėjo jis pasakė, kad yra (duomenys neskelbtini), tačiau mieste buvo ne tarnybos metu. Buvo apsivilkęs juoda striuke, baltais baltiniais, mėlynais džinsais, juodais batais. Galėjo būti, kad batai buvo šviesūs. Buvo suplyšusi striukės alkūnė, tačiau striukė jau išmesta. Neigia, kad koja išmušė stiklą. Alkūne netrenkė. Neįleido į klubą, nes buvo labai girti. Negalėjo taip būti, kad koliojo apsaugos darbuotojus. Nežino, kas jį pargriovė. Jis tik pradėjo leistis laiptais, bet jį iš karto pargriovė ant žemės pareigūnai, nes apsauga iškvietė policiją. Pripažįsta, kad netyčia išdaužė durų stiklą. Vaikinas, kuris ėjo kartu su juo, norėjo kaltę prisiimti sau. Jis ėjo paskui jį, tai gal stumtelėjo jį, todėl jautė kaltę. Jis buvo apsirengęs, gal juoda striuke. Kartu su juo buvo G. E., O., E. E.. Alkūne atsirėmė į stiklą ir jis išdužo. Laiptai baigėsi ir iš karto buvo durys. Buvo statūs laiptai. Paties dužimo fakto neprisimena. Dengdamasis, gal alkūne atsirėmė į duris. Baigiamojoje kalboje kaltinamasis nurodė, kad gailisi už padarytus veiksmus. Jis gavo didelę pamoką, kurios pasekmės privertė jį susimąstyti, pažadėjo kad daugiau tai nepasikartos. Todėl prašė teismo priimti jo ateičiai palankų teismo sprendimą.

Dėl ankstesnio kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kitoje byloje, kurioje buvo taikytas laidavimas, kaltu dėl D. P. sumušimo pripažįsta pilnai (ankstesnis baudžiamosios bylos Nr. 1-3397-336/2024). Savo elgesį vertina blogai, labai gailisi. Nukentėjusiojo atsiprašė, jis jam atleido.

Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnį pripažino iš dalies, tačiau jo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, bylos rašytinė medžiaga.

Liudytojas K. S. teisiamojo posėdžiu metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta penkis metus. Susipažino per bendrus draugus. Laisvalaikį kartu leidžia. Gyvena (duomenys neskelbtini). Vienoj mokykloj su kaltinamuoju mokėsi, bet nebuvo klasiokais. Kaune dirba kiekvieną dieną, o į barus Kaune atvyksta retai. 2023 m. gegužės 30 d. šventė draugės O. P. gimtadienį. Ji yra draugo M. Z. mergina. Nežino, ar tas draugas matė įvykį. Šventė viename bare gimtadienį, jame vartojo alkoholį. Po to nusprendė eiti į kitą klubą. Nuėjo į klubą ,,(duomenys neskelbtini)“. Buvo nemažai įkaušę, tai neįleido jų į klubą. Jie apsisuko ir išeidinėjo. Buvo apie 6-7 žmonės. Be jų su L., dar buvo vaikinai M. Z. ir M. P. bei E. E., G. E. ir O. P.. Nepamena, kuris ėjo pirmas iš jų, nes senai buvo ir dar išgėręs buvo. Jų į klubą neįleido. Norėjo leistis žemyn liftu. Liftas buvo užimtas. Lipo laiptais. Visi jie tuo metu buvo smarkiai išgėrę. Jis susvirduliavo ir atsirėmė į L., jį dar kažkas stumtelėjo. L. trenkėsi į stiklą. Atbėgo daug apsaugos, juos sustabdė. L. P. paklausė, ar esam sulaikyti. Atsakė, kad ne. Jie pradėjo eiti, bet juos ant žemės nuvertė apsauginiai. Visi aiškinosi, kodėl neįleido į barą, gal L. labiausiai aiškinosi, kodėl neįleidžia į barą, gal apsauginiam kažką pasakė. L. daugiausiai vartė ant žemės. Buvo ten viena mergaitė pažįstama, dirbusi barmene, tai gal ji kažką papasakojo apie juos, kad L. (duomenys neskelbtini) tarnavo. Kažkada su ja buvo romanas, bet nepavyko. Neprisimena, kad kas nors kalbėjo tokius žodžius: „ko čia... (necenzūrinis žodis)“ ir pan. Metai laiko praėjo, buvo išgėręs nelabai pamena įvykio. Neprisimena, kokio storio buvo durų stiklas. Norėjo jis už L. P. atlyginti žalą. Atbėgo apsauga, klausė, kas išdaužė stiklą. Sakė jis- K. S., kad jis griuvo ir trenkėsi į L. Kai griuvo ant stiklo, mano, kad ten buvo ir kitų žmonių. Nepamena, kuria kūno dalimi atsirėmė L. į duris. Buvo suplyšusi L. striukės alkūnė. Jis stumtelėjo L., jis krito.

Specialistas A. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis Kauno AVPK kriminalinių tyrimų valdyboje objektų tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas. Objektų tyrimus atlieka 24 metus, o trasologinius tyrimus nuo 2022 m. Susipažinus su įvykio vietos apžiūra, pagal esančias nuotraukas, negalėjo atsakyti, kokiu būdu buvo išdaužytas durų stiklas, nes nėra užfiksuota trasologinių pėdsakų. Tie pėdsakai gali būti avalynės, rūbų, kūno dalių ir kt. Negalėjo pasakyti ar viengubas stiklas buvo duryse bei ar griūdamas žmogus gali išdaužyti įrėmintą stiklą. Nuotraukos nėra informatyvios, atliktos be mastelio.

Liudytojas G. D. teisiamojo posėdžio meru parodė, kad dirbu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju. Kaune, (duomenys neskelbtini). Patalpos priklauso jam, N. ir N. Jiems priklauso tik penktas pastato aukštas. Filmuojama penkto aukšto įėjimas, pirmas aukštas. 5 aukšto plotas virš 400 kv. metrų. Jie yra patalpų šeimininkai, baras tik nuomojasi patalpas. Apsaugos darbuotojai yra du penktame aukšte. Įvykio dieną dirbo du apsaugos darbuotojai. Buvo išdaužtas stiklo paketas ir įdaužta gipso siena. Žala padaryta ne jiems. Įvykio metu buvo ketvirtame pastato aukšte, kuriame su kolega R. M. taisė kabelį. Išgirdo, jog vyksta konfliktas. Pakilo į viršų. Apsaugos darbuotojai nepageidaujamų asmenų nenorėjo įleisti į vidų. Apsižodžiavo minėti asmenys su apsaugos darbuotojais. Nulipdami tie asmenys pridarė žalos, sudaužė durų stiklą ir gipso sieną įlenkė. R. M. matė, kaip išdaužė stiklą. Ne griūdamas asmuo išdaužė stiklą, tai matosi iš filmuotos medžiagos, kurioje matyti, kad kaltinamasis buvo agresyvus, jį ramino draugai, draugės. Kaltinamasis skeryčiojosi. Jo striukė buvo suplėšyta. Kad išmušti stiklo paketą, reikia jėgos, atsirėmęs jo neišdaužysi. Atsirėmus, griūdamas, neišdaužysi durų stiklo. Tose patalpose, kaip tik buvo padarytas remontas, turėjo atsidaryti sporto klubas. Mano, kad tai buvo tyčinis sugadinimas. Jo žiniomis, tie asmenys nebandė susisiekti ir atlyginti žalą. Buvo jiems pasakyta, kad atlyginate nuostolis ir jokių pretenzijų jie neturi. Neigė kaltinamasis, kad jis išdaužė stiklą. Po to draugas ar pažįstamas norėjo prisiimti atsakomybę. Mintinai neprisimena telefonų numerių, kuriuos minėjo apklausos metu. Asmenis atsisakė įleisti apsaugos darbuotojas. L. P. buvo neblaivus.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo pagarsinti liudytojo G. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 10-11).

Liudytojas G. D. kiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, direktoriaus pavaduotoju. Įmonė įsikūrusi pastato penktame aukšte, įmonės patalpos nuosavybes teise priklauso jam ir K. N. ir V. N., kurių asmens anketinių duomenų daugiau nežino. Pastato bendro naudojimo patalpose pirmame ir penktame aukšte yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurias administruoja UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Penktame aukšte yra įrengtas apsaugos postas su įrengtu monitoriumi, kuriame tiesiogiai transliuojamas vaizdo stebėjimo kamerų vaizdas. Apsaugos poste nuolat dirba bent vienas apsaugos darbuotojas. Pastate esantis liftas priklauso įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“ į kurį ir nukreiptos vaizdo stebėjimo kameros. Į darbą adresu (duomenys neskelbtini) atvyko 2023 m. gegužės 31 d. apie 20.00 val. Jam būnant darbe pastebėjo, kaip neveikia ketvirto aukšto laiptinėje esantį apšvietimo lemputė, todėl su įmonės darbuotoju R. M. apie 23.00 val. nuėjo tvarkyti apšvietimo. Tvarkant apšvietimą išgirdo neįprastus garsus, kaip metalo daužymą bei išgirdo, kaip kažkas pradėjo kilti bendro naudojimo patalpose esančiu liftu. Liftas sustojo viršuje, penktame aukšte ir girdėjo, kad kažkas iš jo išlipo. Būdamas ketvirtame aukšte girdėjo, kaip išlipę asmenys žodžiais konfliktavo, vartojo necenzūrinius žodžius (necenzūriniai žodžiai), ko į klubą neįleidžiat". išgirdęs, kad galimai kilo konfliktas tarp lankytojų ir įmonės darbuotojų nusprendė eiti iki apsaugos posto. Jam lipant laiptais prasilenkė su keliais jaunuoliais ir užlipęs į penktą aukštą iš karto pastebėjo, kad lifto durys atidarytos ir liftas neveikia, todėl nuėjo patikrinti elektros skydinę. Jam stovint prie elektros skydinės išgirdo stiprų garsą, lyg stiklo dužimo. Nusprendė nueiti patikrinti ir nulipęs į ketvirtą aukštą sutiko ten likusį dirbti R. M., kuris nurodė, kad vienas iš jaunuolių priėjęs prie ketvirtame aukšte esančių įėjimo durų į sporto klubą ,,(duomenys neskelbtini)“ išdaužė išorinį plastikinių stiklo paketo durų stiklą. Priėjęs arčiau pamatė kaip ant grindų pažirusios šukės, darbuotojas R. M. pradėjo bėgti paskui besišalinančius jaunuolius. Jis bėgdamas į apačią pastebėjo, kaip kiti naktinio klubo lankytojai sustojo ant laiptų ir buvo pasimetę dėl įvykusios situacijos. Antrame aukšte jis bei darbuotojas R. M. ir N. B., kurio daugiau anketinių duomenų nežino susistabdė minėtus jaunuolius. Jam paklausus ar jaunuoliai išdaužė ketvirtame aukšte buvusį stiklą, pastarieji nurodė, kad taip. Pokalbio metu vienas iš jaunuolių apie 25 metų amžiaus, maždaug 1,80 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsios plaukų spalvos, apsirengęs šviesios spalvos sportiniu džemperiu, mūvėjo tamsios spalvos kelnes, ką avėjo neįsidėmėjo. Pastarasis nurodė, kad jis vienas viską sugadino, tačiau dėl nuostolių atlyginimo nenorėjo tartis. Bendro naudojimo patalpoje, matant kitiems asmenims pokalbio metu jaunuolis elgėsi įžūliai, kalbėjo pakeltu balso tonu: "kas tu čia toks", (necenzūriniai žodžiai). Kartu su jaunuoliu buvo apie 25 metų amžiaus, maždaug apie 1,70 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių, trumpai kirptų plaukų. Jaunuolis buvo apsirengęs tamsios spalvos striukę, mūvėjo šviesiai mėlynos spalvos džinsus, avėjo šviesios spalvos sportinius batelius. Pastarasis pokalbio metu nurodė, kad su įvykiu nesusijęs ir pageidavo eiti parūkyti, jam neleidus pasišalinti abiem jaunuoliams, pastarieji ir toliau agresyviai bendravo, bei vartojo necenzūrinius žodžius. Tamsiai apsirengusiam jaunuoliui neklausant nurodymų apsaugos darbuotojas N. B. panaudojo spec. Priemonę, antrankius. Po jaunuolių prisipažinimo apgadinus turtą paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Tamsiai apsirengęs jaunuolis nurodė, kad tarnauja (duomenys neskelbtini) ir yra (duomenys neskelbtini), todėl nenori turėti reikalų su policija, tačiau apžiūrėjęs Su jaunuoliais laukiant atvykstančios policijos pastebėjo, kaip ant tamsiai apsirengusio asmens rankos alkūnės (kurios rankos negali nurodyti, nes neįsidėmėjau) matėsi suplyšusi striukės medžiaga bei likusios stiklo šukės. Jaunuoliai jam nepažįstami, pastaruosius mato pirmą kartą. Dėl įvykio maždaug apie 2 val. buvo apsunkintas patekimas į naktinį klubą, kadangi laiptinėje, kuria patenkama į naktinį klubą buvo pribirę stiklo šukių bei neveikė liftas, tačiau įmonės veikla nebuvo sustabdyta ar kitaip sutrikdyta. Vėliau po įvykio pabendravus su apsaugos darbuotoju N. B., pastarasis nurodė, kad minėtų jaunuolių nusprendė neįleisti į klubą, kadangi per vaizdo stebėjimo kameras pastebėjo, kaip jaunuoliai pirmame aukšte elgėsi impulsyviai, trankė šalia lifto esančius metalus. Ar liftas sugadintas dėl jaunuolių kaltės negali pasakyti, galės patikslinti vėliau tyrimo metu. Įvykį taip pat matė bendro naudojimo patalpose buvę klientai, kurių anketinių duomenų neturi. Dėl jaunuolių elgesio galimai apgadintas liftas priklausantis įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“, sulaužyta antrame aukšte esančios sienos gipso plokštė, kam tiksliai žala padaryta negali nurodyti, tačiau turi asmens mobiliojo ryšio telefoną, kuris administruoja antrą aukštą Tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat įvykio metu ketvirtame aukšte buvo sudaužytas išorinis plastikinių stiklo paketo durų stiklas, kam tiksliai žala padaryta negali nurodyti, tačiau patalpas nuomojančio asmens vardas T. Tel. Nr. (duomenys neskelbtini), ketvirto aukšto patalpų savininko M. tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Jam pažįstamas T. po įvykio sulaikant minėtus jaunuolius buvo atėjęs ir jis jam nurodė, kad sulaikė būtent tuos jaunuolius, kurie apgadino nuomojamų patalpų įėjimo duris ir paaiškino, kad dėl įvykio iškvietė policijos pareigūnus. Jo žiniomis kiekviename aukšte yra skirtingi savininkai, tačiau bendro naudojimo patalpas administruoja ,,(duomenys neskelbtini)“. Dėl įvykio padaryta turtinė žala bus tikslinama vėliau tyrimo metu pateikus oficialius raštus. Jo žiniomis sugadintas turtas nedraustas. Bendro naudojimo patalpose įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurių įrašus pateiks gavęs reikalavimą elektroniniu paštu dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrašų pateikimo. Minėti jaunuoliai viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Dėl jaunuolių elgesio yra pasipiktinęs.

Liudytojas G. D. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie perskaityti teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad jie yra teisingi ir papildomai nurodė kad sugadino turtą kaltinamasis, o kaltę norėjo apsiimti kitas asmuo. Paties išdaužimo momento nematė, bet matė jo kolega. Jis jokių pretenzijų nereiškia. Tik moralinė žala buvo padaryta, bet dėl jos nereiškia pretenzijų. Liudytojas, kuris matomas vaizdo įraše, kurio rankovės baltos, norėjo prisiimti kaltę. Jis buvo ramiausias. Išgirdo smūgį ir nubėgo į apačią. Jau pirmame aukšte matosi vaizdo įraše, kad kompanija atėjo „gerai nusiteikusi“, matėsi, kad galimas konfliktas.

Liudytojas R. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba bare ,,(duomenys neskelbtini)“ barmenu. Baras yra (duomenys neskelbtini), jis priklauso įmonei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Atpažįsta asmenį, kuris sugadino turtą, tai kaltinamasis. Jį atpažįsta iš sudėjimo, išvaizdos. Užkilo liftu kompanija. Buvo joje kaltinamasis, dar nemažai draugų. Jų neįleido į vidų, nes neadekvačiai jie į tai sureagavo. Turėjo įtarimų, kad gali ką nors padaryti, kai leisis laiptais. Palipo iki 3-4 aukšto ir spyrė į duris. Matė, kaip spyrė koja į duris, nes jis ėjo iš paskos, nenorėdamas sukelti įtarimo, kad yra darbuotojas. Matė, kad tai nebuvo užkliuvimas, specialiai spyrė. Tai padarė kaltinamasis. Buvo didžiulis garsas. Iš karto sureagavo apsaugos darbuotojai. Spyręs asmuo kaltės nepripažino. Jo draugas bandė prisiimti kaltę. Įvykio metu sakė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Triukšmavo, keikėsi ir L. P. išdaužė stiklą. Tie vyriškiai buvo neadekvatūs. Kai stiklas sudužo, tie asmenys pradėjo šiek tiek greičiau leistis žemyn. Buvo ištisinis durų stiklas. Durų apatinėje dalyje buvo smūgis. Buvo šukių labai daug. Ant kaltinamojo striukės buvo šukių. Po smūgio kaltinamasis nebuvo nugriuvęs.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo pagarsinti liudytojo R. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba įmonėje ,,(duomenys neskelbtini)“, barmenu. 2023 m. gegužės 30 d. darbą pradėjo 17.00 val., darbas baigiasi 04.00 val. Jam būnant darbe apie 23.00 val. įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojas G. D., kurio daugiau anketinių duomenų nežino, nurodė, kad ketvirtame aukšte nedega apšvietimo lemputė ir ją reikia pakeisti. Dėl šios priežasties kartu su minėtu asmeniu nuėjo į ketvirtą aukštą. Jiems dirbant ketvirtame aukšte išgirdo riksmus, triukšmą, kurie sklido iš penkto aukšto. Tuomet jis ir kartu buvęs G. D. nuėjo į penktą aukštą. Patekęs į penktą aukštą pastebėjo kaip prie lifto stovi nemažai klientų, tačiau su G. D. neįžvelgė nieko blogo. Tuomet patikrinus penktą aukštą lipo žemyn toliau tęsti darbus. Jiems kartu su G. D. lipant laiptais pasigirdo riksmai bei įvairūs necenzūriniai žodžiai, kurių tiksliai negali įvardinti, nes neįsidėmėjo. Todėl vėl su G. D. pakilo į penktą aukštą ir pastebėjo kad prie lifto buvę du jaunuoliai akivaizdžiai susinervino, nes negalėjo leistis liftu. Minėti jaunuoliai pradėjo lipti laiptais, kadangi jaunuoliai atrodė akivaizdžiai supykę, nusprendė eiti iš paskos. Eidamas iš paskos matė, kaip vienas jaunuolis, apie 23 metų amžiaus, apie 1,75 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių trumpai kirptų plaukų. Pastarasis buvo apsirengęs baltos spalvos marškinėlius, juodos spalvos striukę, kokios buvo kelnės ir avalynė neįsidėmėjo. Apibūdintas jaunuolis tyčia iš kojos (kurios negali nurodyti) spyrė į ketvirtame aukšte esantį plastikinių stiklo paketo durų išorinį stiklą, taip jį sudaužydamas. Nenorėjo po įvykio vienas stabdyti jaunuolio todėl palaukė atbėgančio G. D., su kuriuo antrame aukšte sustabdė du išeinančius jaunuolius. Pastarasis jaunuolis neigė išdaužęs stiklą, o kartu su juo buvęs jaunuolis apie 24 metų amžiaus, maždaug apie 1,80 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, apsirengęs šviesios spalvos marškinius, šviesiai rudos spalvos liemenę, daugiau požymių neįsidėmėjo, teigė, kad tai jis išdaužė minėta stiklą, nes draugas dirba (duomenys neskelbtini) ir negali "prisidirbti". Kas apgadino antrame aukšte esančią sieną nežino, nes nematė. Daugiau šiuo metu neturi, ką papildyti (b. l. 20-21,26-27).

Liudytojas R. M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie perskaityti teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad alkūnės aukštyje galėjo būti smūgis. Nežinoma ar anksčiau buvo įskelta siena.

Iš 2023 m. birželio 15 d. procesinio veiksmo, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, metu R. M. iš jam pateiktų asmenų 6 nuotraukų atpažino L. P.. Būtent šis vyras 2023 m. gegužės 30 d. apie 23.00 val., pasate, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, tarp trečiojo ir ketvirto aukšto tyčia koja spyrė stiklines duris, kurios nuo spyrio sudužo (3 t., b. l. 30-32).

Iš 2023 m. gegužės 31 d. 00.13 val. L. P. nustatytas 1,68 promilių girtumas (3 t., b. l. 71-72).

Iš 2023 m. gegužės 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad aprašyta įvykio vieta, kuri yra pastato adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje. Užfiksuota, kad ketvirtame aukšte esančių stiklinių durų stiklas yra sudužęs (3 t., b. l. 45-52).

Iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos – faktūros Nr. 23114 matyti, kad dėl įmonei priklausančių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), durų sudaužymo padaryta - 292,50 eurų turtinė žala (3 t., b. l. 58).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 284 straipsnyje kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 284 straipsnyje nustatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti šie alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti ir padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (2011 m. birželio 13 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (2015 m. sausio 13 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2015 ir kt.).

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis L. P. savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Jis viešoje vietoje 2023 m. gegužės mėn. 30 d. apie 23.00 val. prie įėjimo į klubą ,,(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (2023 m. gegužės mėn. 31 d. 00.13 val. buvo nustatytas 1,68 promilių girtumas), matant R. M., tyčia koja spyrė į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančių patalpų durų stiklą ir jį sudaužė, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 292,60 eurų turtinę žalą, tokias savo įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį. Šias aplinkybes patvirtina nors ir iš dalies prisipažino kaltu, tačiau kaltinamasis parodė, kad buvo labai girtas bei neneigia paties fakto, kad jis išdaužė durų stiklą tik nepamena aplinkybių, nurodydamas, kad jis nespardė durų. Kaltinamojo tyčią patvirtina teisiamojo posėdžio metu apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje liudytojai R. M. ir G. D., taip pat policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, vaizdo įrašai. Akivaizdu, jog tokiais kaltinamojo įžūliais veiksmais viešoje vietoja demonstruojant nepagarbą aplinkiniams buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, paties kaltinamojo elgesys – kitų asmenų akivaizdoje be priežasties atliktas nusikalstamas vandališkas, agresyvus veiksmas, išdaužiant durų stiklą. L. P. neabejotinai suprato, jog tokiais veiksmais gali būti sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y. sąmoningai pasirinko tokį veikimo būdą ir veikė tiesiogine tyčia dėl to, kad esant neblaivia draugų kompanijai nebuvo įleisti į naktinį barą. Nusikaltimo sudėtis, numatyta BK 284 straipsnyje, kaltinamojo L. P. veikoje visiškai įrodyta, jo veika kvalifikuota teisingai. Kaltinamasis L. P. pripažintinas kaltu ir baustinas.

Ištyrus įrodymus nėra nustatyta kaltinamojo L. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kadangi kaltu prisipažino iš dalies (BK 59 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio1 dalies 9 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

BK 284 straipsnyje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveiktų bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Skirdamas bausmę kaltinamajam L. P. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas, tačiau L. P. anksčiau buvo neteistas, nes 2021 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamoji byla buvo nutraukta, vadovaujantis BK 40 straipsniu, šiuo atveju teisiamas taip pat ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje nesunkaus, baigto, tyčinio nusikaltimo, baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Kaltinamasis Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatorinio skyriaus įskaitoje ir VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta bei įvertinus kaltinamojo elgesį teisiamojo posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, nesant aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, konstatuotina, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti kaltinamajam skiriant BK 284 straipsnyje numatytą bausmės rūšį – areštą, taip pat, kadangi laidavimo metu padarė naują nusikaltimą, panaikintinas sprendimas atleisti L. P. nuo baudžiamosios atsakomybės ir skirtina bausmė už padarytą nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalį, todėl L. P. skirtina už veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalį – areštas. Teismo vertinimu, ši bausmė bus tinkama sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, be to, ši bausmė užtikrins ir teisingumo principo įgyvendinimą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant ir skirtina subendrinta bausmė.

Kaltinamojo kaltės pripažinimas iš dalies ir parodymų davimas teisiamojo posėdžio metu nesudarė galimybės teismui baudžiamąją bylą išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kaltinamajam paskirta bausmė nemažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų, be to, privaloma skirti intensyvią priežiūrą, numatyta galimybė paskirti pareigas, kurios padėtų asmeniui pakeisti savo elgesį. Įvertinus kaltinamojo L. P., kuriam arešto bausmė skiriama pirmą kartą, asmenybę, jo padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, įvertinus tai, kad kaltinamasis teisiamas kaip pirmą kartą, paskutinio žodžio metu nors ir kaltę pripažino iš dalies, gailėjosi dėl savo veiksmų, darytina išvada, jog galima užtikrinti kaltinamojo elgesio korekciją, prevencinius bei nubaudimo tikslus, atidedant arešto bausmės vykdymą, skiriant intensyvią priežiūrą bei paskiriant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 7, 8, 10 punktuose, t. y. įpareigojimą nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismas sprendžia, kad atidėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą bei paskyrus nurodytas pareigas, kaltinamasis bus prižiūrimas, sudrausmintas, kontroliuojamas ir tokiu būdu bus užtikrinta jo elgesio bei pažiūrų korekcija.

Pažymėtina, jog pažeidus teismo skirtas pareigas ar padarius naujų teisės pažeidimų, arešto bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Atitinkamai, bausmės vykdymo atidėjimas nepašalina pačios bausmės ir savaime neatleidžia nuo paskirtos bausmės vykdymo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas teisingumo principo nepažeidžia. Priešingai, bet kuriuo bausmės vykdymo atidėjimo metu asmeniui pažeidus probacijos sąlygas jis gali būti pasiųstas atlikti visą jam skirtą bausmę. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, atidėjus kaltinamajam L. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą, paskyrus intensyvią priežiūrą ir skyrus pareigas, kurios padėtų pasitaisyti yra realus pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų teisės pažeidimų ir nusikaltimų. Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, L. P. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas – 8 (aštuoniems) mėnesiams, skiriant kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nustatytinos šios intensyvios priežiūros sąlygos: kaltinamasis L. P. intensyvios priežiūros metu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. negali pasišalinti iš savo gyvenamosios vietos.

Dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Civilinis iekovas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pareiškė kaltinamajam 292,50 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 58), kuriame nurodyta, kad dėl kaltinamojo L. P. neteisėtų veiksmų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patyrė turtinę 292,50 eurų žalą.

Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies ir sutiko, kad padarė žalą. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes bei įvertinant kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad civilinio ieškovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prašoma priteisti – 292,50 eurų turtinei žalai atlyginti, kuri pagrįsta PVM sąskaita-faktūra, laikytinas pagrįstu ir tenkintinas visiškai, priteisiant minėtą sumą iš kalto asmens, tai yra kaltinamojo L. P..

Kiti klausimai

Kaltinamajam L. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Baudžiamojoje byloje esantis kompaktinis diskas, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje, kaip baudžiamosios bylos dokumentas (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Daiktą – stiklinių durų paketo šukę, kuri priduota saugojimui Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 301 – 308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – 60 (šešiasdešimt) parų areštą.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 60 (šešiasdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmės sudedamos iš dalies, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedama švelnesnė bausmė ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, L. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti – 8 (aštuoniems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą jo faktinės gyvenamosios vietos adresu ir buvimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 valandos. Kartu su intensyvia priežiūra paskirti kaltinamajam L. P. viso arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas:

- nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas);

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktu).

Civilinio ieškovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį 292,50 eurų (du šimtus devyniasdešimt du eurus, 50 centų) tenkinti visiškai, iš kaltinamojo L. P. priteisti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 292,50 eurų (du šimtus devyniasdešimt du eurus, 50 centų), turtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajam L. P. išaiškinti, kad arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamajam L. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Baudžiamojoje byloje esantį kompaktinį diską, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip baudžiamosios bylos dokumentą (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Daiktą – stiklinių durų paketo šukes, kurios priduotos saugojimui Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Kaltinamajam išaiškinti, kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2) būti teismo nuosprendyje (nutartyje) ar probacijos tarnybos nustatytoje vietoje nustatytu laiku;

3) pranešti probuotojui apie bet kokį nustatytos intensyvios priežiūros tvarkos nesilaikymo atvejį;

4) pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

5) leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą, taip pat jo buvimo vietoje sumontuotą elektroninio stebėjimo įtaisą;

6) grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius