Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bendros Lietuvos-JAV įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Adelita“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „AirInn Vilnius“ atstovui advokatui Andriui Chudenkovui,

atsakovės valstybės įmonės „Lietuvos oro uostai“ atstovėms advokatei Eglei Zemlytei ir Sigitai Leonavičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bendros Lietuvos-JAV įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Adelita“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Lietuvos oro uostai“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „AirInn Vilnius“, dėl teisės atlikti rekonstrukciją bei padidinti bendrąjį daiktą be bendraturčio sutikimo pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl teisės atlikti pastato rekonstrukciją pripažinimo bei jos įgyvendinimo be bendraturčio sutikimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Žemės sklypas priklauso valstybei, jį patikėjimo teise valdo atsakovė (el. b. t. I, b. l. 47–53), Žemės sklype esantį Pastatą valstybė (turto patikėjimo teise – atsakovė) ir ieškovė valdo bendrosios dalinės nuosavybės – teise, Pastato dalis, priklausanti valstybei, kurią turto patikėjimo teise valdo atsakovė, yra išnuomota trečiajam asmeniui iki 2021 m. birželio 20 d. (el. b. t. I, b. l. 163–165, t. II, b. l. 85–97), ieškovės ir trečiojo asmens vadovas yra tas pats asmuo, ieškovė yra trečiojo asmens akcininkė (el. b. t. II, b. l. 17–21, 39–43); Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-602-232/13 patvirtino tarp UAB „Adelita“, valstybės įmonės Tarptautinio Vilniaus oro uosto (dabartinis pavadinimas VĮ „Lietuvos oro uostai“), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, UAB „AirInn Vilnius“ sudarytą taikos sutartį, kurios 5.5.13 punkte nurodyta, kad valstybės įmonė Tarptautinis Vilniaus oro uostas ir UAB „Adelita“, veikdami savo kompetencijos ribose, įsipareigoja siūlyti priimti, derinti, perduoti tvirtinti tokius planus, teritorijų planavimo dokumentus ar jiems prilyginamus dokumentus, ar bet kokius kitus dokumentus, kurie sudarytų sąlygas Pastato bendraturčių nustatyta tvarka realizuoti Pastato rekonstrukcijos darbus – tikslu suformuoti viso Pastato perimetru papildomas patalpas tokiu būdu, kad visas Pastatas (viso perimetro ilgyje) taptų penkių aukštų statiniu. Atitinkamai, jeigu būtų rengiamas bet koks su Žemės sklypo ar jo dalies planavimu ir/ar matavimu susijęs dokumentas, Tarptautinis Vilniaus oro uostas tokiame dokumente siūlys numatyti šiame punkte aptartus sprendinius. Tuo atveju, jeigu Žemės sklypui būtų rengiamas teritorijų planavimo dokumentas (pvz., detalusis planas, specialusis planas, kitas teritorijų planavimo dokumentas), Šalys įsipareigoja tokiame teritorijų planavimo dokumente visais atvejais siūlyti identifikuoti Dalį 1-2-3 kaip atskirą reglamentinę zoną arba atskirą žemės sklypą (kurių koordinatės visais atvejais sutaptų su Dalies 1-2-3 koordinatėmis), kuriuose būtų nustatyti šiame punkte aptarti teritorijų planavimo reglamentai (el. b. t. I, b. l. 54–108); ieškovė, inicijuodama derybas pagal Taikos sutarties 5.5.13 punktą, kreipėsi į atsakovę su 2016 m. spalio 5 d. raštu „Dėl taikos sutarties vykdymo“, kuriame nurodė Taikos sutarties 5.5.13 punkto nuostatą ir paprašė skirti atstovus į jungtinę darbo grupę, sudaromą Taikos sutarties tikslų (sukurti sąlygas Pastato rekonstravimui į penkių aukštų pastatą ir įgyvendinti Pastato rekonstravimo į penkių aukštų pastatą darbus, nustatyti tvarką dėl Pastato rekonstravimo darbų realizavimo, suformuoti atskirą žemės sklypą, skirtą Pastato eksploatavimui, arba išskirti Taikos sutartimi patvirtintą Pastato eksploatavimui reikalingos žemės sklypo dalį į atskirą reglamentinę zoną) įgyvendinimo darbui, pradėti konsultacijas dėl tikslų pasiekimo ir kt. (el. b. t. I, b. l. 109–111), ieškovė kreipėsi į atsakovę su 2017 m. kovo 21 d. raštu „Dėl taikos sutarties vykdymo ir ketinimų dėl koncesijos santykio“ (el. b. t. II, b. l. 54–55), atsakovė ieškovei 2017 m. birželio 8 d. rašte Nr. 4R-567 „Dėl taikos sutarties vykdymo ir koncesijos“ nurodė, kad 2016 m. gruodžio 14 d. tarp ieškovės ir atsakovės atstovų vyko susitikimas, kurio metu buvo sutarta, kad investicinių planų ir/ar bendraturčių tvarkos nustatymo klausimai gali būti sprendžiami paaiškėjus konkrečioms Vilniaus oro uosto strateginės plėtros sąlygoms koncesijos projekto kontekste (el. b. t. II, b. l. 56), ieškovė kreipėsi į atsakovę su 2017 m. spalio 20 d. raštu „Dėl taikos sutarties nevykdymo ir pastato rekonstrukcijos“, kuriame nurodė, kad žodžiu pažadėtos surengti konsultacijos neįvyko, todėl ji priėmė sprendimą inicijuoti Pastato rekonstrukciją vienašališkai, pateikė susipažinimui bei pastabų pateikimui Pastato rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus ir paprašė pateikti rašytinius sutikimus pagal Pastato rekontrukcijos projektinius pasiūlymus Pastato rekonstrukcijai įvykdyti, taip pat informavo, kad yra pasirengusi iki 2017 m. gruodžio 1 d. dalyvauti tolimesnėse bendraturčių konsultacijose (el. b. t. I, b. l. 112–193), atsakovė ieškovei 2017 m. lapkričio 9 d. rašte Nr. 4R-1058 „Dėl pastato rekonstrukcijos“ nurodė, kad Pastato rekonstrukcija ieškovės vienašališkai nurodytomis sąlygomis jai nėra priimtina ir pakvietė ieškovę į konsultacines derybas (el. b. t. I, b. l. 194), 2018 m rugpjūčio 28 d. atsakovė elektroniniame laiške ieškovei nurodė, kad kaip ir buvo sutarta paskutinio susitikimo metu, persiunčia jai aptartas viešbučio plėtros preliminarias gaires, kurios galėtų būti vertinamos kaip pirminės galimos išeities pozicijos tęsiant tolimesnes derybas ar diskusijas, ir laukia komentarų dėl aptartų punktų, jose, be kita ko, buvo nurodyta, jog viešbučio plėtros, renovacijos kaštus šalys dalinasi proporcingai turimai nuosavybei – atsakovei 75 proc., ieškovei 25 proc., naujai pastatomo ploto nuosavybės proporcija turi išlikti tokia pati – atsakovei 75 proc., ieškovei 25 proc., Pastato renovacija ir plėtra turi būti atlikta taip, kad būtų užtikrintas kiekvieno savininko nuosavybės dalies pilnas autonominis operavimas, įskaitant, bet neapsiribojant, įėjimus, parkavimą, laiptines, liftus ir pan., kartu su sutikimu renovuoti ir rekonstruoti pastatą pastatant papildomus naudingus plotus turi būti pakeistos esamos nuomos sutarties komercinės sąlygos abiejų šalių susitarimu, keičiant nuomos mokesčio perskaičiavimo tvarką, t. y. įvedant pajamų dalybų principus, kurie užtikrintų, kad nuomotojo gaunamas nuomos mokestis būtų ne mažesnis kaip 20 proc. nuomojamose patalpose vykdomos komercinės veiklos apyvartos, atsižvelgiant į tai, kad pastato nuosavybė yra proporcingai išdalinta 75 proc. atsakovei ir 25 proc. ieškovei, išvedamas apyvartos mokesčio koeficientas būtų 15 proc. nuo visos pastate vykdomų komercinių veiklų apyvartos, bet ne mažiau kaip ~ 5,63 Eur/kv.m./mėn. + PVM + komunaliniai mokesčiai (el. b. t. II, b. l. 57–59), ieškovė atskovei 2018 m. spalio 2 d. rašte „Dėl 2018-08-28 susitikimo metu jūsų pasiūlytų taikos sutarties vykdymo sąlygų (dėl pastato rekonstrukcijos)“ nurodė, kad teikia pastebėjimus dėl atsakovės pateikto pasiūlymo, nurodydama, kad pasiūlymo turinys suponuoja, jog atsakovė savo lėšas, išleistinas Pastato rekonstrukcijai, siekia išleisti ne iš savo resursų, o iš esmės „paimti“ jas iš UAB „AirInn Vilnius“, didinant jai nuomos mokestį, be to, net ir tuomet, kai Pastato naudojimas būtų reikšmingai apribotas dėl vykstančių statybos darbų, kuri apskritai neturi jokio teisinio/ūkinio santykio su atsakovės ir ieškovės įsipareigojimais dėl Taikos sutarties 5.5.13 punkto vykdymo, todėl tokia Taikos sutarties vykdymo sąlyga nepriimtina, Pastato rekonstravimo nėra teisinio pagrindo sieti su automobilių parkavimo tvarkos pakeitimais, nes ji jau nustatyta Taikos sutartimi, Pastato rekonstravimas negali būti pagrindas perskirstyti Pastato patalpų nuosavybę, keisti esamą įėjimų, liftų ir pan. nuosavybę bei pasiūlė tęsti bendrą komunikaciją susitikimų metu, kad užtikrinti tinkamą Taikos sutarties įvykdymą (el. b. t. II, b. l. 60–62).

CK 4.98 straipsnyje įtvirtinta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Iš to kas išdėstyta aukščiau matyti, jog ieškovė visiškai nepagrįstai ieškinyje nurodė, kad po jos 2017 m. spalio 20 d. Pastato rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų pateikimo atsakovei, atsakovė jai nepateikė nei sutikimų, nei savo pozicijos pagal Taikos sutarties 5.5.13 punkto nuostatas siekiu įgyvendinti šią nuostatą. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad šalys dalyvavo 2016 m. gruodžio 14 d. susitikime dėl Taikos sutarties 5.5.13 punkto nuostatų (el. b. t. II, b. l. 56), 2017 m. lapkričio 9 d. atsakovė informavo ieškovę, kad jai ieškovės vienašališkai nurodytos rekonstrukcijos sąlygos nėra priimtinos ir pakvietė ieškovę į konsultacines derybas (el. b. t. I, b. l. 194), po kurių atsakovė ieškovei pateikė viešbučio plėtros preliminarias gaires, nurodydama, kad laukia iš ieškovės detalesnių komentarų dėl kiekvieno susitikime aptarto punkto (el. b. t. II, b. l. 57–59), taigi, atsakovė aiškiai išreiškė norą bei ketinimą dalyvauti Pastato rekonstrukcijoje ir ją finansuoti, atsakovė veikė aktyviai tarp šalių vykusių derybų metu, teikdama siūlymus siekė, jog būtų pasiektas bendraturčių susitarimas dėl Pastato rekonstrukcijos darbų realizavimo tvarkos, kaip tai įtvirtina Taikos sutarties 5.5.13 punktas – šalys Taikos sutarties 5.5.13 punktu yra įsipareigoję veikti tikslu realizuoti Pastato rekonstrukcijos darbus būtent bendraturčių nustatyta tvarka (el. b. t. I, b. l. 85), t. y. bendraturčių susitarimu, o bendraturčiai susitarimą gali pasiektu tik derybų keliu, kurios, esant skirtingai šalių vizijai, gali būti pasiekiamos tik abipusių nuolaidų būdu, derantis dėl konkrečių teikiamų sąlygų tikslinimo, keitimo, tačiau Taikos sutarties 5.5.13 punkto nuostata jokiu būdu neįpareigoja atsakovės duoti sutikimą ieškovės nurodomomis sąlygomis.

Pabrėžtina, kad vien tai, jog ieškovė nepritaria atsakovės siūlomai Pastato rekonstrukcijos darbų realizavimo tvarkai, sąlygoms ir teikia savo pasiūlymus (preliminarias gaires), kviečia toliau tartis dėl kiekvieno punkto, jokiu būdu nereiškia, jog atsakovė neturi realių ketinimų vykdyti Taikos sutarties 5.5.13 punktą, kaip kad nepagrįstai ieškinyje nurodė ieškovė. Teismo vertinimu, būtent ieškovė kategoriškai atmesdama atsakovės jai pateiktus siūlymus dėl Taikos sutarties 5.5.13 punkto nuostatų įgyvendinimo, tačiau visiškai nesiderėdama pasiūlymų ribose (dėl siūlomo keisti nuomos mokesčio dydžio, jo nustatymo termino pradžios laiko ir pan.) (el. b. t. II, b. l. 60–62) veikia nesąžiningai kito bendraturčio atžvilgiu, pažeidžia interesų derinimo principą ir siekia, kad būtent jos siūlomas variantas būtų atsakovės besąlygiškai priimamas.

Teismas akcentuoja tai, kad pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus, reikalavimas susitarti yra esminis stabiliam ir ekonomiškam bendro daikto valdymui ir naudojimui. Įstatyminis imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008, 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).

Nagrinėjamoje situacijoje matyti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė derybų eigoje teikė viena kitai siūlymus Pastato rekonstrukcijos kaštus dalintis proporcingai turimai nuosavybei ir atitinkamai tokiu būdu pasidalinti naujai pristatytas patalpas (el. b. t. I, b. l. 109–111, t. II, b. l. 57–59), tačiau galiausiai ieškovė savo poziciją pakeitė – siekia rekonstrukcijos kaštus finansuoti savo lėšomis ir pasididinti nuosavybės teisę tapdama visų naujai pristatytų patalpų savininke, tuo tarpu atsakovė yra likusi prie pozicijos Pastato rekonstrukcijos kaštus dalintis proporcingai turimai nuosavybei ir atitinkamai tokiu būdu pasidalinti naujai pristatytas patalpas.

Teismo įsitikinimu, įvertinus tai, kad po Pastato rekonstrukcijos Pastatas akivaizdžiai bus pagerintas, atsakovė, valstybei priklausantį turtą valdanti patikėjimo teise ir kurios ūkinė veikla yra Pastato nuoma, visiškai pagrįstai iškėlė preliminarią papildomą sąlygą, kad turėtų būti keičiamos ir Pastato nuomos sąlygos – didinamas nuomos mokesčio dydis trečiajam asmeniui (el. b. t. II, b. l. 57–59). Čia svarbu pastebėti tai, kad šioje atsakovės iškeltoje preliminarioje sąlygoje aiškiai nurodyta, kad su sutikimu renovuoti ir rekonstruoti pastatą turi būti pakeistos esamos nuomos sutarties komercinės sąlygos būtent abiejų šalių susitarimu, keičiant nuomos mokesčio perskaičiavimo tvarką, t. y. įvedant pajamų dalybų principus, kurie užtikrintų, kad nuomotojo gaunamas nuomos mokestis būtų ne mažesnis kaip 20 proc. nuomojamose patalpose vykdomos komercinės veiklos apyvartos, atsižvelgiant į tai, kad pastato nuosavybė yra proporcingai išdalinta 75 proc. atsakovei ir 25 proc. ieškovei, išvedamas apyvartos mokesčio koeficientas būtų 15 proc. nuo visos pastate vykdomų komercinių veiklų apyvartos, bet ne mažiau kaip ~ 5,63 Eur/kv.m./mėn. + PVM + komunaliniai mokesčiai, taigi, atsakovė siūlo tartis dėl nuomos sutarties keitimo sąlygų, vadinasi, nuomos mokesčio keitimo pradžios terminas yra paliktas šalių susitarimui. Iš viso to, kas išdėstyta aukščiau, daroma išvada, kad ieškovės teiginys, jog atsakovė siekia rekonstrukciją atlikti trečiojo asmens lėšomis, nepagrįstas.

Taigi, tiek ieškovė su trečiuoju asmeniu, besiverčiant viešbučio veikla, tiek atsakovė, kurios ūkinė veikla yra Pastato nuoma, siekiama Pastato rekonstrukcija, savaime suprantama, tikisi investicijų atsipirkimo.

Be to, atsakovė valstybei priklausančias patalpas Pastate valdo patikėjimo teise ir tai ją įpareigoja kartu vadovautis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, viešosios teisės principais valdant, naudojant šį turtą ir juo disponuojant (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019). Pastebėtina, kad ieškovei negali būti suteikiama privilegijuota padėtis įgyti daugiau turto valstybinėje žemėje be konkurso. Priešingu atveju, būtų pažeidžiami aukščiau išvardinti principai.

Taigi, atsakovė teisėtai ir pagrįstai, veikdama kaip valstybei priklausančio turto patikėtinė, kurios ūkinė veikla šio turto nuoma, vadovaudamasi aukščiau aptartais jai privalomais vadovautis principais, siekdama, kad nebūtų pažeisti valstybės, kaip turto savininko interesai, bei elementaria verslo logika iškėlė preliminarią sąlygą šalių susitarimu keisti nuomos sutarties sąlygas, didinant nuomos mokestį. Tačiau, kaip jau nustatyta aukščiau, ieškovė visiškai nesistengia derybų keliu pasiekti abi šalis tenkinantį variantą – nenurodo, kaip tokia atsakovės pasiūlyta preliminari sąlyga galėtų būti koreguojama (laiko atžvilgiu ar pan.), tačiau kategoriškai su ja nesutinka. Tuo tarpu, Taikos sutarties 5.5.13 punkto nuostata įpareigoja šalis Pastato rekonstrukcijos darbus realizuoti bendraturčių susitarimu, todėl tokia aukščiau nurodyta atsakovės iškelta preliminari sąlyga galėtų būti koreguojama tęsiant derybas tikslu rasti kompromisą tarp šalių, o sprendimas dėl Pastato rekonstrukcijos negali būti priimtas vadovaujantis tik ieškovės interesais.

Teismo vertinimu, svarbu pastebėti ir tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovės projektiniuose pasiūlymuose nurodyti Pastato plotas neatitinka faktinės situacijos (el. b. t. I, b. l. 172, t. III, b. l. 24), dėl ko, esant netiksliems projektiniams pasiūlymams, atsakovės sutikimas negali būti duodamas dar ir dėl šios priežasties.

Pabrėžtina tai, kad vien tai, jog šalims derybų keliu vis dar nepavyksta rasti jas abi tenkinančio varianto dėl Pastato rekonstrukcijos – papildomų aukštų pristatymu, kad visas pastatas taptų penkių aukštų statiniu, nereiškia, kad ieškovei yra trukdoma naudotis jai priklausančiu daiktu.

Be to, kaip teisingai pažymėjo atsakovė, nei CK, nei joks kitas įstatymas nenumato nuosavybės teisės turėtojo absoliučios teisės dvigubai pasididinti savo turimą daiktą, ypač, kai kitas asmuo turi lygiai tokią pačią teisę pasididinti savo turimos nuosavybės plotą.

Iš viso to, kas išdėstyta aukščiau, daroma išvada, kad atsakovė byloje įrodė, kad Pastato rekonstrukcija ieškovės nurodytomis sąlygomis pažeidžia atsakovės teisėtus interesus bei viešosios teisės reikalavimus, jos nesutikimas yra protingai motyvuotas, ieškovės, kaip bendrasavininkės, teisių pažeidimai nenustatyti, todėl pagrindo ieškinio tenkinimui nėra.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Atmetus ieškovės ieškinį nėra pagrindo spęsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo jai klausimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė teismo prašė priteisti jai iš ieškovės ją atstovavusiai advokatei sumokėtas jos patirtas 3 158,10 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, rengtų dokumentų kiekį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jai iš ieškovės 3 158,10 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovės bendros Lietuvos-JAV įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Adelita“ ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei valstybės įmonei „Lietuvos oro uostai“ (į. k. 120864074) iš ieškovės bendros Lietuvos-JAV įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Adelita“ (į. k. 110488378) 3 158,10 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų ir dešimties euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.