- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-25
- Bylos Nr.
- e2S-756-656/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08396-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Atsakovas
- valstybės įmonei „Lietuvos oro uostai“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „AirInn Vilnius“
- Kategorijos
- 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) bendros Lietuvos – JAV įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Adelita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės bendros Lietuvos–JAV įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Adelita“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Lietuvos oro uostai“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „AirInn Vilnius“, dėl teisės atlikti rekonstrukciją bei padidinti bendrąjį daiktą be bendraturčio sutikimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bendra Lietuvos–JAV įmonė uždaroji akcinė bendrovė „Adelita“ padavė ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Lietuvos oro uostai“ dėl teisės atlikti rekonstrukciją bei padidinti bendrąjį daiktą be bendraturčio sutikimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 22 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad ieškovė reikalavimą kildina iš tarp jos ir atsakovės sudarytos taikos sutarties, kuri patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-602-232/2013, 5.5.13 punkto nuostatų, tačiau teismui ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji buvo kreipusis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl nevykdomos taikos sutarties ir vykdomasis raštas jai nebuvo išduotas, taip pat nepateikė įrodymų, kad atsakovė ieškinio pateikimo metu yra išreiškusi nesutikimą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo (pastato rekonstravimo darbų realizavimo). Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nėra išnaudojusi visų galimybių, nepateikė įrodymų apie tarp šalių kilusį ginčą, todėl negalima konstatuoti, kad asmens teisė yra pažeista. Teismas nurodė, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Teismas konstatavo, kad ieškinio pateikimo metu nesant pateiktų įrodymų apie kilusį ginčą tarp šalių, yra pagrindas ieškinį atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
3. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:
3.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo institutą, nepagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje pasisakė dėl ieškinio pagrįstumo, nors ieškinio pagrįstumas turėtų būti įvertinamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
3.2. Nesutinka su teismo argumentu, kad ieškinio reikalavimas kildinamas iš tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos taikos sutarties 5.5.13 punkto nuostatų. Nurodyta taikos sutarties nuostata abi šalys įsipareigojo tarpusavyje parengti ir suderinti tam tikrą projektą, todėl pastarosios nuostatos priverstinis vykdymas nėra galimas. Taigi ieškovė savo reikalavimų negali kildinti iš nurodytos taikos sutarties nuostatos.
3.3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tarp šalių nėra kilusio ginčo. Tokiais argumentais negalima grįsti atsisakymo priimti ieškinį, nes tokiu būdu yra vertinamas jau ieškinio pagrįstumas. Pažymėjo, kad 1,5 metų terminas, per kurį atsakovė nepateikė atsakymo ieškovei, laikytinas pakankamu ir protingu, leidžiančiu konstatuoti tarp šalių kilusį ginčą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
5. Byloje nustatytina, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
6. CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos.
7. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018). Tai reiškia, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, ieškinio pagrįstumo klausimas šioje proceso stadijoje nenagrinėjamas.
8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama 2019 m. kovo 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio pagrindą ir dalyką, su pirmosios instancijos teismo išvadomis negali sutikti.
9. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškiniu buvo prašoma: pripažinti ieškovei teisę be atsakovės VĮ „Lietuvos oro uostai“ kaip pastato, esančio adresu Rodūnios kelias 8, Vilniuje, bendraturtės sutikimo gauti statybą leidžiančius dokumentus (leidimą rekonstruoti statinį) dėl pastato, esančio adresu Rodūnios kelias 8, Vilniuje, rekonstrukcijos ir padidinti bendrąjį daiktą bei atlikti rekonstrukciją tikslu rekonstruoti viso pastato perimetru papildomas patalpas tokiu būdu, kad visas pastatas (viso perimetro ilgyje) taptų penkių aukštų statiniu.
10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad reikalavimas kildinamas iš taikos sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovės bei patvirtintos Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-602-232/2013, 5.5.13 punkto.
11. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-602-232/2013 patvirtino ieškovės, atsakovės, viešą interesą ginančio Vilniaus apygardos prokuroro, UAB „AirInn Vilnius“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudarytą taikos sutartį (toliau tekste – Taikos sutartis). Taikos sutarties 5.5.13. punktas nustatė, kad: „(duomenys neskelbtini)“.
12. Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus, kad ieškovė savo teises turėjo ginti kreipdamasi į teismą, patvirtinusį Taikos sutartį, dėl vykdomojo rašto išdavimo, atsakovei nevykdant Taikos sutarties 5.5.13 punkto sąlygų. Visų pirma, Taikos sutarties 5.5.13 punkte nėra nustatyti konkretūs šalių (atsakovės) įsipareigojimai. Nesant aiškiai įvardintiems atsakovės įsipareigojimams, vykdomojo rašto išdavimas bei priverstinis nurodytos Taikos sutarties sąlygos vykdymas nesukeltų teisinių pasekmių. Antra, konkretų savo teisių gynimo būdą pasirenka ieškovas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Todėl vien Taikos sutarties kitoje byloje patvirtinimas, kurioje nebuvo nagrinėtas analogiškas šiai bylai ginčas (joje išspręstas tarp ieškovės ir atsakovės kilęs teisminis ginčas dėl atsakovės patikėjimo teise valdomo valstybinės žemės sklypo dalies priskyrimo Pastato, kurio bendraturtėmis yra ieškovė ir atsakovė, eksploatavimui, šios dalies išnuomojimo), nesudaro pagrindo teismui atsisakyti priimti ieškinį.
13. Laikytina nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo pagrindas teismui atsisakyti priimti ieškinį dėl to, kad tarp šalių nėra kilusio ginčo. Kaip jau minėta, savo teisių gynimo būdą pasirenka ieškovė. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio ir ieškinio pagrįstumo klausimas nenagrinėjamas.
14. Atsižvelgiant į aptartą, spręstina, kad teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, nepagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje pasisakė dėl ieškinio pagrįstumo, kuris turėtų būti įvertinamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
15. Kartu pažymėtina, kad įstatyme įtvirtinti formalūs procesiniai reikalavimai ieškiniui nepaneigia teismo pareigos kiekvienu konkrečiu atveju juos ieškiniui taikyti taip, kad būtų užtikrinta tinkama pusiausvyra tarp teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo ir efektyvaus teismo proceso. Siekiant užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą yra numatytas ieškinio trūkumų šalinimo institutas. Todėl teismas jau ieškinio priėmimo stadijoje gali patikrinti, ar ieškinio reikalavimai galėtų būti įgyvendinami ir atitiktų teisinį reglamentavimą, o esant pagrindui, nustatyti ieškinio trūkumus (CPK 138 straipsnis).
16. Atsižvelgdamas į aptartą, atskirasis skundas tenkintinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.