- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-29
- Bylos Nr.
- 2A-2147-432/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Loreta Braždienė
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- R. S.
Vilniaus apygardos teismo, veikiančio Kauno apygardos teismo vardu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dainiaus Rinkevičiaus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024-06-14 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovei R. S. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų: A. K., Kauno miesto 18 notarų biuro notaras D. G..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu 2018-11-22 Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notaro D. G. patvirtintą J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), testamentą.
2. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas J. K. Kaip įpėdinė, paveldint pagal įstatymą, ji kreipėsi į Kauno miesto 18-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo. 2020-08-17 jai buvo išduotas liudijimas, kad paveldėjimo byla yra pradėta. Tą pačią dieną sužinojo, kad tėvas 2018-11-22 buvo surašęs testamentą, kuriuo visą jam priklausantį turtą paliko atsakovei. Jos santykiai su velioniu tėvu buvo šilti, buvo tarpusavio supratimas, todėl tėvo noras sudaryti testamentą, paliekant visą turimą turtą seseriai R. S., nėra suprantamas. Taip pat nurodė, kad jos tėvai O. ir J. K. gyveno nuosavoje namų valdoje (duomenys neskelbtini). Po motinos O. K. mirties (duomenys neskelbtini) liko gyventi tėvas J. K.. Jo sveikatos būklė buvo bloga, jis stipriai neprigirdėjo, duso, sirgo sunkia plaučių liga, pats negalėjo nueiti iki parduotuvės ar įsigyti medikamentų, jam buvo būtina slauga. Ieškovė su atsakove buvo sutarusios, kad abi prižiūrės tėvą, t. y. atsakovė, kaip nedirbanti, tėvą prižiūrės darbo dienomis, o ieškovė – dirbanti, kiekvieną šeštadienį. Nuo 2019-10-01 iki 2020-05-01 J. K. buvo Panemunės senelių namuose, du kartus buvo gydomas Kauno klinikinės ligoninės geriatrijos skyriuje. Ieškovė mano, kad dėl sveikatos būklės J. K. testamento sudarymo metu galėjo nesuvokti sandorio esmės, esminių sąlygų. Taip pat mano, kad notarine forma pareikšta palikėjo valia gali visiškai neatitikti testatoriaus tikrosios valios, kadangi bendraujant su juo visuomet buvo sakoma, kad „viskas liks jums“. Mano, kad testamento sudarymo metu tėvas galėjo nesuprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl jo sudarytas testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2018-11-22 tėvas J. K. būdamas sąmoningas, veiksnus, orientuotas ir geros atminties Kauno miesto 18-ajame notarų biure išreiškė savo valią ir visą jam priklausantį turtą paliko jai, dukrai R. S.. Notaras nurodė, kad testamentą tvirtino įsitikinęs testatoriaus veiksnumu. 2013-12-01 tėvas buvo paguldytas į Lietuvos sveikatos mokslo universiteto ligoninę VŠĮ Kauno klinikos galvos smegenų traumų skyrių, nes jį sumušė sūnus A. K.. Apie šį įvykį ieškovei pranešė motina O. K., kad ši iškviestų greitąją pagalbą ir policiją, bet tas padaryta nebuvo. Tėvo ir ieškovės santykiai nebuvo šilti. Nuo 2018-04-01 iki 2018-04-23 J. K. gydėsi VŠĮ Kauno klinikų ligoninėje. Buvo išduota epikrizė apie ligą ir besigydančio būklę, kurioje nurodyta, jog paciento bendra būklė patenkinama, sąmoningas, orientuotas, sutrikusi pusiausvyra. 2018-03-24 tėvo aplankyti buvo atvykę jo seserys ir broliai, daug su juo bendravo, stebėjosi jo gera atmintimi. 2018-10-01 neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno III teritorinis skyrius priėmė sprendimą „Dėl J. K. specialiųjų poreikių“. Pripažino, kad jam reikalinga nuolatinė slauga ir nuolatinė priežiūra. Tokią priežiūrą daugelį metų tėvui ir motinai teikė atsakovė, dėl ko ji atsisakė nuolatinio darbo.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo notaras D. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2018-11-22 testatorius J. K., atvykęs į Kauno m. 18-ąjį notarų biurą pats aiškiai ir suprantamai pareiškė valią sudaryti testamentą patvirtintu turiniu. Įsitikinus testatoriaus veiksnumu, 2018-11-22 11.00 val. buvo patvirtintas J. K. testamentas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip atitinkantis tikrą testatoriaus valią, testamento tvirtinimo metu. Prašė testamentą palikti galioti.
5. Trečiasis asmuo A. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2024-06-14 sprendimu ieškinį patenkino.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2018-11-22 sudarytu testamentu, patvirtintu Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notaro D. G., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), J. K. visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, visas daiktines teises, o taip pat visą kitą turtą, kur jis/jos bebūtų ir iš ko besusidėtų paliko atsakovei R. S.. J. K. mirė (duomenys neskelbtini). Mirė būdamas našlys. Ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo A. K. yra mirusiojo J. K. vaikai. Po J. K. mirties Kauno miesto 18-ajame notarų biure buvo pradėta paveldėjimo byla Nr. 98/2020, palikimą priėmė įpėdiniai, paveldint pagal įstatymą, R. S., D. V., A. K.. Paaiškėjus, kad yra 2018-11-22 sudarytas ir notarine tvarka patvirtintas testamentas, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama testamentą pripažinti negaliojančiu, motyvuodama tuo, kad J. K. nors ir nebuvo teismo pripažintas neveiksniu, tačiau sirgo, jo sveikatos būklė buvo bloga, todėl mano, kad testamento sudarymo metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės bei pasekmių, t. y. faktiškai buvo neveiksnus šioje srityje.
8. J. K. psichinei būklei testamento sudarymo metu nustatyti, byloje buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno teismo psichiatrijos skyriui. Ekspertizę atliko Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie LR SAM Kauno skyriaus teismo psichiatrė ekspertė L. A., turinti 6 m. ekspertinio darbo stažą. 2021-08-08 gautas teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 83TPK-348/2021, kuriame nurodyta: 1. Testamento sudarymo metu 2018-11-22 J. K. konstatuota įgyta silpnaprotystė – kita kraujagyslinė demencija (F 01.8); 2. J. K. dėl įgytos silpnaprotystės, siekiančios vidutinio sunkumo kognityvinio deficito lygį, testamento sudarymo metu 2018-11-22 negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
Šalies argumentai
9. Atsakovė pateikė prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas pašalinti abejones, 2022-06-03 nutartimi paskyrė pakartotinę J. K. pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę. 2023-06-30 gautas pakartotinės teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, Nr. 78TPK-145/2023, kuriame nurodyta, kad: 1. J. K. testamento sudarymo metu (2018-11-22) sirgo įgyta silpnaprotyste – kita kraujagysline demencija. 2. J. K. dėl tuometinės psichikos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, negalėjo teisingai suvokti sudaromo juridinio sandorio esmės ir numatyti jo padarinių.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ekspertizės aktuose išdėstytus duomenis, padarytas išvadas ir jų motyvus, teismo posėdyje ekspertės duotus paaiškinimus, neturėjo pagrindo abejoti tiek pirminės, tiek pakartotinės pomirtinės psichiatrijos ekspertizių aktų kategoriška išvada, kad ginčijamo testamento sudarymo dieną 2018-11-22 J. K. nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti.
11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad testamento sudarymo dieną testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Pomirtines psichiatrijos ekspertizes atliko pakankamą ekspertinio darbo patirtį turintys ekspertai. Jų parengtos išvados pagrįstos byloje pateiktais medicininiais dokumentais ir jų vertinimu. Ekspertų padarytos išvados aiškiai išdėstytos bei motyvuotos aprašomojoje, tiriamojoje ekspertizės akto dalyje, duotos panaudojus specialias psichiatrijos žinias.
12. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo manyti, kad testatorius, nebūdamas niekieno įtakotas (pvz. jį prižiūrinčios atsakovės), testamente išsakė savo tikrąją, nuosekliai susiformavusią valią.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliantė (atsakovė) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2024-06-14 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Priteisti atsakovei iš ieškovės pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi tik atliktomis pomirtinėmis teismo psichiatrijos ekspertizėmis ir pakartotinę ekspertizę atlikusios teismo ekspertės – psichiatrės A. S. paaiškinimais teismo posėdžio metu, kur ši nurodė, kad bendraujant su kraujagysline demencija sergančiu asmeniu gali atrodyti, jog išoriškai žmogus yra orientuotas, tačiau be specialių žinių sunku nustatyti medicininį neįgalumą, todėl tik apklaustų psichiatrų ar psichologų parodymai galėtų sudaryti pagrindą keisti ekspertizės išvadas. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad liudytojų – testatoriaus brolio V. K., kaimynų – B. P., A. Ž., N. Ž., K. U., medicinos darbuotojos – slaugytojos padėjėjos L. K., gydytojų - Z. Ž., A. B., G. D., R. R., šeimos gydytojos A. B. parodymais teismui nėra pagrindo remtis, šie parodymai nėra patikimas duomenų šaltinis, sprendžiant testatoriaus sandorio veiksnumo klausimą, nes šie asmenys neturi specialių žinių psichinei asmens būklei nustatyti, kadangi jie nėra nei psichiatrai, nei psichologai.
Atsiliepimas
15. Atsakovė nesutinka su ginčijamu sprendimu, nes pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau– CK) 1.89 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nukrypo nuo šios teisės normos taikymo išaiškinimų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Byloje yra akivaizdžių prieštaravimų tarp atliktų pomirtinių teismo psichiatrijos ekspertizių bei testatoriaus medicininių dokumentų ir liudytojų, ypač medicinos darbuotojų (gydytojų), teiktų paaiškinimų, taip pat kitų byloje rašytinių ir vaizdinių įrodymų. Byloje liko nepašalintos abejonės dėl testamente pareikštos testatoriaus valios neatitikimo jo tikrajai valiai ir yra medicininių bei juridinių kriterijų nesutaptis. Atsakovės vertinimu, ginčijamas sprendimas priimtas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau– CPK) 177 straipsnio 1 ir 2 dalių, 185 straipsnio nuostatas, nes priimtas formaliai, paviršutiniškai, tinkamai neįvertinus įrodymų, ypač palikėją gydžiusių gydytojų, turėjusių kompetenciją įtarti, diagnozuoti, gydyti kraujagyslinę demenciją, paaiškinimų apie testatoriaus sveikatos būklę, taip pat testatoriaus brolio ir kaimynų paaiškinimų apie asmeninius testatoriaus motyvų palikti ar jau palikus po mirties turtą atsakovei, taip visiškai ignoruojant ir negerbiant testatoriaus valios.
16. Atsakovė paaiškino, kad siekiant nuginčyti testamentą, kaip sudarytą savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti ir jų valdyti asmens, turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis. Byloje esantys įrodymai patvirtino, kad išnagrinėtoje byloje yra prieštaravimų ne tik tarp nustatytų šių kriterijų, bet ir medicininis kriterijus nėra vienareikšmis: yra prieštaravimų tarp pomirtinės ekspertizės aktų ir testatorę gydžiusio gydytojo pažymos. Kasacinės instancijos teismas nurodė, kad tam, jog būtų galima daryti išvadą, jog asmuo testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, yra būtina tai patvirtinti įrodymų visuma, o nagrinėjamoje byloje nustatytų įrodymų nepakanka tokiai išvadai padaryti.
17. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas visus atsakovės rašytinius įrodymus, kviestų liudytojų (tame tarpe ir testatorių gydžiusių gydytojų) parodymus, paneigiančius ieškovės ieškinio reikalavimo pagrįstumą ir patvirtinančius, kad J. K. testamento sudarymo metu buvo orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nebuvo jo valios įforminimo trūkumų, atmetė teismo ekspertų padarytomis kategoriškomis išvadomis ir tuo, kad liudytojai nėra nei psichiatrai, nei psichologai, galėję įvertinti testatoriaus psichinę sveikatą. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nes tokio pobūdžio bylose pomirtinės psichiatrinės ekspertizės net ir nustačius testamentą sudariusiam asmeniui kraujagyslinę demenciją, gali būti paneigtos liudytojų išvadomis, medicininiais dokumentais, testatoriaus būklės pagerėjimu, duomenimis, kas rūpinosi testatoriumi ir pan. Įrodymų šaltinis tokio pobūdžio bylose yra labai platus, kaip tai nurodyta CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalyse, CPK 186 straipsnyje. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos ir pažeidė CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalies, CPK 185 straipsnio nuostatas, nes nepagrįstai susiaurino įrodinėjimą civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo, ar testatorius nesuprato savo veiksmų reikšmės, nes teismui pakako fakto, kad byloje atliktos dvi pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės, kuriose duotos kategoriškos išvados ir teismo ekspertės paaiškinimų, kad tik psichiatrai ir psichologai turi specialias žinias nustatyti psichinę asmens būklę (šiuo atveju – kraujagyslinę demenciją).
Žemesnės instancijos teismas
18. Atsakovė pažymi, jog byloje apklaustos trys testatorių gydžiusios vidaus ligų gydytojos – prof. dr. G. D., R. R. ir A. B., kurios nieko įtartino testatoriaus elgesyje jį gydant nepastebėjo. Visos šios vidaus ligų gydytojos patvirtino, kad J. K. buvo sąmoningas, mąstantis, adekvatus, orientacija nesutrikusi. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad šios liudytojomis apklaustos gydytojos neturi specialių žinių psichinei asmens būklei nustatyti, nes nėra nei psichiatrės, nei psichologės, todėl šių asmenų parodymais nesivadovavo, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių liudytojų parodymų nevertino ir nesivadovavo jų parodymais bei aplinkybėmis, kad apklaustos liudytojos – vidaus ligų gydytojos ir geriatrės, gydžiusios testatorių, turėjo specialių žinių testatoriaus psichinei būklei nustatyti.
19. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad testatorius VšĮ K. G. slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje buvo gydytas daugiau nei 6 mėnesius, nuo 2019-10-21 iki 2020-04-29, tačiau jį gydę gydytojai per šį laikotarpį nieko įtartino testatoriaus psichikoje ir elgesyje nepastebėjo. Šios ligoninės medicininėje dokumentacijoje nurodyta, kad testatorius bendraujantis, savarankiškai vaikštantis, mėgstantis žiūrėti televizorių, orientuotas vietoje ir laike pakankamai gerai, savarankiškai nueinantis į tualetą, atmintis pagal amžių gera ir pan. Šias aplinkybes teisme patvirtino ir VšĮ K. G. slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės vidaus ligų gydytoja A. B., kuri turi kompetenciją įtarti, diagnozuoti, gydyti psichikos ir elgesio sutrikimus, susijusius su demencija. Gydytoja turi ir medicinos psichologo kvalifikaciją. Tačiau gydytoja nieko įtartino testatoriaus psichikoje ir elgesyje neįžvelgė, o priešingai, paaiškino, kad testatoriaus mąstymas pagal ligas buvo normalus, testatorius gulėjimo ligoninėje metu buvo orientuotas. Taip pat paaiškino, kad testatoriaus surinkti 19 balų iš trumpojo protinės būklės tyrimo (MMSE) yra puikus rezultatas. Minėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė, jų nevertino, nors kaip patvirtina kasacinio teismo praktika, tokio pobūdžio bylose turi būti vertinama ir tolesnė testatoriaus sveikatos būsena net ir po ginčijamo testamento sudarymo.
Atsiliepimas
20. Atsakovės manymu, pakartotinėje pomirtinėje teismo psichiatrijos ekspertizėje ydingai nurodyta, kad nėra duomenų apie konkrečias byloje nagrinėjamo testamento sudarymo ir pasirašymo aplinkybes (t. y. kas inicijavo jo sudarymą ir pasirašymą, ar testatorius savarankiškai priėmė sprendimą sudaryti testamentą ir ar pats ėmėsi veiksmų jam sudaryti, kokie buvo tokio testamento sudarymo motyvai ir pan.). Taip pat teismo ekspertai nurodė, kad bylos medžiagoje esantys ieškovės, atsakovės, liudytojų pateikti duomenys apie testatoriaus pažintinės veiklos, bendravimo ir elgesio ypatumus skurdūs ir prieštaringi, remiantis jais, negalima daryti pagrįstų kategoriškų išvadų apie tuometinę testatoriaus psichikos būklę, jam būdingus pažintinės veiklos ir elgesio ypatumus. Toks ekspertizės akto turinys turėjo būti įvertintinas kritiškai, kadangi, ekspertai nevertino ieškovės, atsakovės, visų liudytojų teiktų paaiškinimų žodžiu teisme, kitaip tariant, neišklausė teismo posėdžių garso įrašų ir jų neįvertino pomirtinėje teismo psichiatrijos ekspertizėje, todėl toks ekspertizės aktas iš esmės ydingas.
21. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo kritiškai įvertinti liudytojos R. J. (ieškovės dukros) duotus parodymus teisme apie tai, kad testatorius negalėjo apsitarnauti, tais pačiais rūbais miegodavo, kad testatorių kiekvieną dieną prižiūrėdavo ieškovė, kad jį aplankydavo ir liudytoja su savo vaikais, kad testatorius pamiršdavo vardus, kad negalėjo atlikti savarankiškai kokių nors veiksmų, susijusių su testamento sudarymu, nes neprotavo. Šie liudytojos parodymai ne tik neatitinka visų kitų 11 liudytojų paaiškinimų teismui ir testatoriaus medicininių dokumentų, bet ir neatitinka ieškovės teiktų paaiškinimų apie tai, kad testatorių ieškovė lankiusi šeštadieniais.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismui pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadomis nebuvo pagrindo vadovautis ir todėl, kad jos skurdžios, paviršutiniškos, testatoriaus medicininiai duomenys ekspertizės aktuose aprašyti selektyviai, nevertinant kitų testatoriaus sveikatos duomenis detalizuojančių duomenų apie jo gebėjimą testamento sudarymo metu suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti. Tiek pirmosios, tiek pakartotinės teismo ekspertizės išvadų argumentavimo technika pagal selektyviai atrinktus medicininius duomenis sukonstruota taip, kad testatorius tiek iki testamento sudarymo, tiek po jo buvo visiškai sutrikusios atminties, dėmesio, mąstymo, koordinacijos, nepaisant to, faktiškai nevaikščiojo, net nesugebėjo pasirašyti medicininiuose dokumentuose, nors medicininiai duomenys byloje patvirtino, kad testatoriaus sveikatos būklė buvo tiek su pagerėjimais, tiek su pablogėjimais, daugeliu atveju testatorius buvo sąmoningas, orientuotas, nefiksuoti mąstymo, atminties sutrikimai, taip pat pasirašęs įvairiuose medicininiuose dokumentuose net 11 kartų tiek prieš testamento sudarymą, tiek ir po jo.
23. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad testatoriaus sveikata po persirgto insulto 2013 metais, greitai atsistatė, jis po to 5 metus pas medikus nesilankė, nebuvo gydytas stacionare.
Atsiliepimas
24. Ieškovė D. V. teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2024-06-14 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti ieškovei iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
25. Ieškovė nesutinka su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ekspertų išvadomis, kurios yra prieštaringos ir neatitinka kitų byloje esančių įrodymų. Nurodo, kad atsakovė nepateikė įrodymų apie ekspertų šališkumą, jų kvalifikacijos netinkamumą. Ieškovės vertinimu, tiek pirminės, tiek pakartotinės ekspertizės išvadose yra išanalizuoti visi tyrimui aktualūs ir ligos diagnozei nustatyti būtini duomenys. Surinkti duomenys nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2018-11-22 (testamento sudarymo momento) patvirtino testatoriaus sunkią ir toliau blogėjančią psichinę būklę bei negalėjimą testamento sudarymo metu suprasti sudaromo sandorio reikšmės, jo padarinių.
26. Ieškovė nurodo, jog kompleksinės ekspertizės metu gautos išvados atitiko pirmosios teismo ekspertizės išvadas. Net du kartus gautos tokios pačios ekspertizės išvados liudija apie tokių išvadų patikimumą. Tai reiškia, kad apeliantės teiginiai apie abiejų išvadų nepatikimumą atmestini kaip subjektyvūs. Vien tik aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su teismo ekspertizėmis, negali būti pagrindu abejoti jų pagrįstumu ir teisėtumu.
27. Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentu, kad pomirtinės ekspertizės išvadas paneigia kiti byloje esantys įrodymai (iš esmės šis argumentas grindžiamas liudytojų parodymais). Apeliaciniame skunde nėra pagrindžiama ir detalizuojama, kokius konkrečius ekspertizės tyrimo metu nustatytus faktus paneigia atsakovės nurodyti liudytojų parodymai. Nurodo, kad nė viena iš 3 apklaustų gydytojų nepaneigė ekspertizės išvadoje nurodytų faktų ir aplinkybių. Nė viena iš gydytojų nepaneigė fakto, kad testamento sudarymo metu J. K. nesugebėjo suprasti sudaromo sandorio reikšmės, padarinių. Taip pat kiti byloje apklausti asmenys (kaimynai, giminės) nenurodė teiginių, leidžiančių tvirtinti, kad ekspertinio tyrimo išvados gali būti nepagrįstos, netikslios ar prieštaraujančios faktinei padėčiai.
28. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės nurodyti liudytojai bendravo su testatoriumi trumpą laiką, epizodiškai, paviršutiniškai, savo liudijimus apie testatoriaus psichinę būklę grindė prielaidomis. Liudytojai negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, susijusių su testamento sudarymu, t. y. jie neturėjo informacijos, ar testatorius laisva valia, ar atsakovės įtikintas vyko sudaryti testamento, ar suprato, ką reiškia testamentas, kokį turtą palieka dukrai bei tai, kad tokiu sandoriu yra apribojamos kitų paveldėtojų teisės ir kt.
29. Ieškovės vertinimu, atsakovės teiginiai apie dokumentų klastojimą, yra nepagrįsti, nes nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tokio pobūdžio veiklos (CPK 178 straipsnio nuostatos).
30. Ieškovė pažymi, kad kraujagyslinė demencija J. K. buvo konstatuota prieš 7 mėnesius iki testamento sudarymo, visą šį laiką chronologiškai kituose medicininiuose dokumentuose diagnozė nebuvo keičiama ar kvestionuojama, tačiau toliau diagnozė buvo patvirtinama ir testatorius gydomas paskirtais vaistais. Šioje byloje nėra medicininių duomenų, paneigiančių ekspertinėse išvadose nurodytus konkrečius atsakymus dėl testatoriaus psichinės sveikatos būklės.
31. Ieškovės vertinimu atsakovės samprotavimai, kodėl ji turi daugiau teisių į tėvo palikimą, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, kad testamento sudarymo metu J. K. negalėjo suprasti sudaromo testamento reikšmės ir jo padarinių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
33. Apeliaciniame skunde keliami įrodymų vertinimo, sprendžiant testatoriaus J. K. testamento pasirašymo metu (2018-11-22) galėjimą suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (CK 1.89 straipsnis) klausimai.
34. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir padarinius (CK 5.15 straipsnio 2 dalis). Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios.
35. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad spręsdamas dėl CK 1.89 straipsnio pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo (sandorio negaliojimo) teismas privalo išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017).
36. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, be kita ko, gali patvirtinti teismo psichiatrijos ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009). Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015).
37. Nors pagal CPK 218 straipsnio nuostatas eksperto išvada teismui nėra privaloma, tačiau kai, ginčijant testamentą, ieškinio pagrindu nurodoma, jog galbūt mirusysis buvo tokios būsenos, jog nesuprato savo veiksmų reikšmės, negalėjo jų valdyti, medicininiai duomenys bei ekspertų išvados turi itin svarbią įrodomąją vertę kartu su kitais įrodymais. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog teismo pomirtinė psichiatrinė ekspertizė mirusiajam buvo atlikta. 2021-08-08 ekspertizės išvadoje nurodyta, kad testamento sudarymo metu 2018-11-22 J. K. konstatuota įgyta silpnaprotystė – kita kraujagyslinė demencija (F 01.8); J. K. dėl įgytos silpnaprotystės, siekiančios vidutinio sunkumo kognityvinio deficito lygį, testamento sudarymo metu 2018-11-22 negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. 2023-06-30 pakartotinės teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad J. K. testamento sudarymo metu (2018-11-22) sirgo įgyta silpnaprotyste – kita kraujagysline demencija. J. K. dėl tuometinės psichikos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, negalėjo teisingai suvokti sudaromo juridinio sandorio esmės ir numatyti jo padarinių. Taigi dvi ekspertizes atlikusių ekspertų išvados yra sutampančios ir kategoriškos.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo psichiatrinės ekspertizės išvados yra reikšmingas įrodymas, vertinant ginčijamą sandorį sudariusio asmens būseną sandorio sudarymo metu. Abiejų ekspertizių išvados yra motyvuotos ir paremtos medicininės dokumentacijos duomenimis. Pažymėtina, kad ekspertizių išvadose yra aiškiai nurodyta, kad yra pakankamai duomenų apie mirusiojo psichikos sutrikimus. Todėl vien ta aplinkybė, kad testatorių gydžiusios gydytojos galėjo susikalbėti su pacientu ir/ar liudytojams J. K. atrodė adekvatus, negali eliminuoti tikimybės, jog J. K. turėjo psichikos sutrikimų, dėl ko negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti testamento sudarymo metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojų parodymai negali paneigti dviejų ekspertizių išvadų, kadangi žmogaus realios psichinės būklės įvertinimas priklauso nuo pašnekovo amžiaus, išsilavinimo, sveikatos būklės pokalbio metu, pokalbio trukmės ir temos bei kiek laiko pašnekovai pažįstami. Liudytojos su palikėju bendravo ne turėdamos tikslą išsiaiškinti jo psichikos būklę ir gebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti, o turėdamos tikslą vykdyti liudytojų pareigas – gydyti tas ligas, kurias gydyti jos buvo kompetentingos, užtikrinti saugų paciento buvimą gydymo įstaigoje. Paciento psichikos būklės įvertinimas liudytojoms galėjo būti aktualus tik tuomet, jei ši būklė būtų kėlusi problemų. Tylus, ramus, problemų nekeliantis pacientas ne tos srities specialistui galėjo atrodyti pakankamai orientuotas aplinkoje. Dėl to liudytojų parodymai neatspindi tikrosios testatoriaus psichinės būklės.
39. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę ir pakartotinę ekspertizę klausimus pobūdį eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Nagrinėjamu atveju ekspertai atsakė į visus teismo užduotus klausimus, tyrimui pakako duomenų duoti tokią išvadą, todėl ekspertai pateikė kategoriškas, o ne prielaidomis paremtas išvadas.
40. Teisėjų kolegija pažymi, jog kategoriškų įrodymų, kad sudaromas testamentas, nepaisant palikėjo sveikatos būklės, atitiko jo vidinę valią, nėra. Nustatyta, kad ieškovė taip pat prisidėjo prie palikėjo priežiūros, nėra duomenų, kad buvo su juo susipykusi. Vieno iš trijų vaikų išskyrimas, paliekant tam vienam vaikui visą turą, išoriškai neatrodo teisingas, nesant ypatingo santykių su kitais dviem vaikais pablogėjimo įrodymų.
41. Teisme liudiję gydytojai ne psichiatrai ar psichologai nors ir turi pagrindus, leidžiančius pažinti ir preliminariai diagnozuoti psichikos sutrikimų požymius, tačiau tokios žinios neleidžia jiems priimti sprendimų dėl konkretaus asmens psichikos būklės nustatymo, jos gydymo. Todėl paminėti liudytojai dėmesį sukoncentravo į tai, ar paciento (palikėjo) elgesys kelia problemų jo kitų ligų, už kurių gydymą buvo atsakingi liudytojai, gydymui, jo buvimui ligoninėje. Kadangi pacientas buvo ramus, nekalbus, problemų nekėlė, todėl paminėti liudytojai neturėjo pagrindo ir priežasties šio paciento psichikos būklei detaliau vertinti. Detalesnis ir teisingesnis palikėjo psichinės būklės įvertinimas pateiktas ekspertizių išvadose, nes ekspertizių metu buvo tiriama būtent palikėjo psichinė būklė, o ne sprendžiami jo gydymo nuo kitų ligų klausimai.
42. Be to, 2024-03-22 teismo posėdžio metu teismo ekspertė psichiatrė A. S. papildomai paaiškino, bendraujant su kraujagysline demencija sergančiu asmeniu, gali atrodyti, kad išoriškai žmogus yra orientuotas, be specialių žinių yra sunku nustatyti medicininį neįgalumą. Neturint specialių žinių, paviršutiniškai bendraujant gali nekilti abejonių, kad žmogus adekvačiai suvokia aplinką. Ne visada pažintinių funkcijų sutrikimas yra susijęs su neadekvačiu elgesiu. Todėl tai, kad testatorius nebuvo gydomas demenciniame skyriuje, tai yra pačios ligoninės tvarka, ji niekaip nesusijusi su diagnozės konstatavimu. Teismo ekspertė nurodė, kad atliekant ekspertizę buvo vertinama testatoriaus sveikatos būklė chronologiškai, visiems teismo ekspertams abejonių nekilo ir medicininių duomenų pakako kategoriškai išvadai duoti. Taigi, priešingai nei teigia skunde atsakovė, ekspertinėje išvadoje nurodyti faktai neprieštarauja kitiems įrodymams, byloje esantys medicininiai duomenys dera su ekspertine išvada, jų chronologinė seka, išsamumas pagrindžia išvadoje nustatytus faktus ir konstatuotą testatoriaus ligą, lėmusią aplinkybę, kad testamento sudarymo metu J. K. negalėjo suprasti sudaromo sandorio reikšmės ir jo padarinių.
43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad balai, surinkti atliekant MMSE testą (mini mental state examination – protinės būklės mini tyrimas) yra formalus rodiklis, tačiau netgi pagal šį rodiklį testatoriui buvo nustatytas nuolatinės priežiūros poreikis. Ekspertai įvertino visus palikėjo gydymo dokumentus, taip pat ir jo gydymo VšĮ K. G. slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje duomenis. Apeliantė nenurodė, kad gydymo šiame skyriuje metu palikėjo būklė būtų žymiai pagerėjusi. Be to, jo sveikatos būklė 2019-10-21 – 2020-04-29 neturi esminės reikšmės šiai bylai, nes testamentas sudarytas 2018-11-22. Taip pat ekspertė A. S. nurodė, kad sergant kraujagysline demencija, sveikata negali atsistatyti.
44. Atsakovės argumentas, kad J. K. testamento sudarymo metu gerai orientavosi, gebėjo pasirūpinti savimi, be to atsakovė nuo 2018-12-18 buvo išvykusi į Izraelį ir J. K. sugebėjo vienas pasirūpinti savimi, nepaneigia fakto, kad testamento sudarymo metu J. K. negalėjo suprasti sudaromo sandorio reikšmės ir jo padarinių. Nėra paneigta ir aplinkybė, jog palikėju atsakovės kelionės metu rūpinosi kiti asmenys. Priešingai, medicininiai ir juridiniai kriterijai, leidžiantys pripažinti testamentą negaliojančiu, buvo įrašai sveikatos priežiūros dokumentuose, ekspertizių išvados ir aplinkybės, patvirtinančios, kad palikėjui reikėjo nuolatinės pagalbos, jo negalima buvo palikti be priežiūros. Be to medicininiuose dokumentuose aprašyta palikėjo būsena: vangumas, emocijų stoka, pasyvumas. Tai savo ruožtu suponuoja palikėjo galimą pasidavimą pašalinei įtakai.
45. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai apie ekspertizės aktų paviršutinišką pobūdį tėra tik atsakovės nuomonė. Nenustatyta, kad kurios nors ekspertizės akto nuostatos akivaizdžiai prieštarautų bylos medžiagai. Kaltinimai, kad ekspertizės aktuose išvadas pagrindžianti medžiaga atrinkta selektyviai, yra nepagrįsti. Apeliantė (jos advokatas) nenurodė, kuri konkreti medicinos dokumentų medžiaga apie galimai itin gerą palikėjo būklę buvo ignoruojama, į kurią nebuvo atsižvelgta ar kuri nebuvo įvertinta. Tai, kad kiekviename sakinyje nebuvo pakartota, jog paciento mąstymas, kognityviniai sugebėjimai, orientacija yra sutrikę galima paaiškinti kreipimosi į sveikatos priežiūros įstaigą tikslais: buvo siekiama gydyti tuo metu aktualius labiausiai nerimą keliančius sveikatos sutrikimus, o seniai egzistuojantys psichikos sutrikimai buvo įprasta rutina. Palikėjas nebuvo visiškai nereaguojantis į aplinką. Jis sugebėjo atlikti MMSE testą, kurio metu reikalaujama rašymo įgūdžių, tad ir gebėjimas pasirašyti galėjo būti išlikęs. Pagaliau testamentą taip pat pasirašė pats palikėjas. Ši aplinkybė buvo įvertinta psichiatrijos ekspertizių išvadose. Teismo psichiatrijos ekspertizių metu nebuvo išsamiai tiriama palikėjo sveiktos būklė, buvo sutelktas dėmesys į tiriamojo psichinius gebėjimus. Dėl to nebuvo poreikio aprašyti ir įvertinti visų įrašų visuose palikėjo sveikatos priežiūros dokumentuose.
46. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė argumentus, kad: 1) testatorius buvo surašęs įgaliojimą atsakovei vesti paveldėjimo bylą po savo žmonos mirties; 2) 1992 metais testatorius su savo žmona perleido teisę atsakovei išsipirkti butą lengvatinėmis sąlygomis; 3) atsakovė tvarkė motinos globos klausimus, siekdama būti jos globėja, kas, atsakovės manymu, įrodo, kad būtent atsakovė vienintelė rūpinosi savo motina ir tėvu (testatoriumi). Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos medžiaga apie atsakovės rūpinimąsi turtu, kuris sudaro palikimą, įrodo tik atsakovės siekį šį turtą paveldėti, tačiau neturi įtakos, nustatant, ar palikėjas, sudarydamas testamentą, suprato savo veiksmų reikšmę ir sugebėjo juos valdyti.
47. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jų analizė neturi įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui. Kaip nurodoma teismų praktikoje, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).
48. Prieitina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 330 straipsnis).
49. CPK 93 straipsnio 1 dalyje, 98 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
50. Byla išspręsta ne apeliantės naudai, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė turėjo išlaidų advokato pagalbai, susijusiai su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, apmokėti – 560 Eur. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Atmetus apeliacinį skundą ieškovei iš atsakovės priteistinos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti – 560 Eur.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024-06-14 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme – 560 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt eurų).
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.