Panevėžio apygardos teismo sprendimas, e2-183-544/2021

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-04-21
Bylos Nr.: e2-183-544/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-59-3-00151-2020-0
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas (visiškai).

Teisėjas: Ramunė Čeknienė (pirm.)
Ieškovas: G. S., UAB "Scandagra"
Atsakovas: R. S.
Kreditorius: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Advokatai: Kęstutis Petrauskas, Sigitas Barakaus, Valentinas Baltrūnas

Civilinė byla Nr. e2-183-544/2021Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00151-2020-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.3.2.6.3.1.; 2.4.2.9.2.; 2.6.1.6.2

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 21d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Sigitui Barakauskui, G. S. atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Petrauskui (nuotoliniu būdu), R. S. atstovui advokatui Valentinui Baltrūnui (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr.e2-183-544/2021 pagal ieškovės G. S. kreditorės UAB „Scandagra“ ieškovo G. S. vardu pareikštą netiesioginį ieškinį atsakovei R. S. dėl nuosavybės teisės pripažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė UAB „Scandagra“, būdama G. S. kreditore, netiesioginiu ieškiniu atsakovei R. S., prašo pripažinti toliau nurodytą turtą bendrąja jungtine sutuoktinių G. S. ir R. S. nuosavybe: žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastatus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kitus statinius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas); visas UAB „Onela“ paprastas vardines akcijas (550 vnt.) (toliau – ir Akcijos); panaikinti Turto ir Akcijų, kaip R. S. asmeninės nuosavybės, teisinę registraciją; priteisti iš abiejų atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad UAB „Scandagra“ neturi teisės netiesioginio ieškinio pagrindu už skolininką G. S. inicijuoti teisminės bylos dėl nuosavybės teisės pripažinimo, prašo pareikštą ieškinį laikyti kaip paduotą UAB „Scandagra“ vardu, siekiant apginti jos, kaip vieno didžiausių G. S. kreditorių, teises ir teisėtus interesus, pripažįstant skolininko nuosavybės teisę į konkretų turtą, į kurį siekiama nukreipti priverstinį išieškojimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 667 straipsnis).

Šalies argumentai

3. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) G. S. ir R. S. sudarė santuoką, kurios metu nuo 2013 m. rugsėjo 20 d. iki 2014 m. birželio 12 d. pirkimo pardavimo sutarčių ir turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindais įgijo ieškinio dalyku esančius žemės sklypus, statinius, Akcijas.

4. 2014 m. rugsėjo 25 d. sutuoktiniai sudarė Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį (toliau – ir Turto pasidalijimo sutartis), pagal kurios 2.1 punktą atsakovei R. S. asmeninės nuosavybės teise atiteko žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), statiniai, kurių unikalūs Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis (duomenys neskelbtini), ratinis traktorius (duomenys neskelbtini), ratinis traktorius (duomenys neskelbtini), srutvežis (duomenys neskelbtini), skutikas SIMBA (2 vnt.), UAB „Onela“ akcijos. 2014 m. rugsėjo 30 d. ir turtas buvo įregistruotas atsakovės vardu.

5. 2014 m. spalio 1 d. sutuoktiniai sudarė Vedybų (povedybinę) sutartį (toliau – ir Povedybinė sutartis), kurioje susitarė dėl turto teisinio režimo, kuris taikytinas visam jų nuosavybės teise valdomam turtui: visas turtas, įgytas kiekvieno sutuoktinio iki santuokos, lieka kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe (3.1 punktas); bet koks kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, įgytas po santuokos sudarymo iki Povedybinės sutarties sudarymo, lieka bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe; turtas, įgytas po Povedybinės sutarties sudarymo, yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė (3.2 punktas). Taigi, ieškovė vertina, kad po minėtos sutarties sudarymo turto teisinį režimą nulėmė tik konkretaus turto įsigijimo momentas. Pažymėjo, kad Povedybine sutartimi buvo pakeistas G. S. ir R. S. santuokos metu įgyto ir Turto pasidalijimo sutartimi padalinto turto teisinis režimas, nes Povedybinėje sutartyje nebuvo nurodytas turtas, kuriam šios sutarties nuostatos netaikomos. Povedybine sutartimi atsakovai kaip tik ir sprendė ne tik bendro, bet ir asmeninio viso esamo ir būsimo turto tolesnio teisinio režimo klausimus (3.1 punktas), susiedami turto nuosavybės formą su atitinkamo turto įgijimo momentu, o ne su turto nuosavybės forma.

6. Nepaisant to, kad po Povedybinės sutarties sudarymo Turtas ir Akcijos turėjo būti vėl laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir perregistruotas, nei vienas iš bendraturčių registracijos neatliko. Tai pažeidžia G. S. kreditorių, įskaitant ir ieškovę, teisės ir teisėtus interesus interesai, nes kreditoriai neturi galimybės nukreipti išieškojimo į turtą, kurio dalis priklauso G. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nes jis tebėra registruotas kaip asmeninė R. S. nuosavybė. Todėl ieškovė reiškia ieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo G. S. į Turtą ir Akcijas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.138 straipsnio 1 punktu pagrindu, kad teismo sprendimo pagrindu būtų galima atlikti registracijos pakeitimą, taip sudarant galimybes skolininko G. S. kreditoriams nukreipti išieškojimą į Turtą.

7. Vertino, kad G. S. ir R. S. dėstoma pozicija, jog Povedybinės sutarties 3.2 punktas turi būti aiškinamas taip, kad bet koks kilnojamas ir nekilnojamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo iki šios sutarties sudarymo, lieka bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tas turtas nebuvo pripažintas asmenine nuosavybe Turto pasidalijimo sutartimi, yra nepagrįsta. Sutuoktiniai, aiškindami Povedybinės sutarties nuostatas, suabsoliutina savo subjektyvią nuomonę dėl sutarčių nuostatų aiškinimo ir ignoruoja tai, kad jų dėstoma pozicija iš esmės neatitinka Povedybinės sutarties nuostatų lingvistinės (gramatinės) išraiškos (pažodinio aiškinimo), prieštarauja sutuoktinių ankstesniam faktiniam elgesiui po Povedybinės sutarties sudarymo bei CK 6.193 straipsnio nuostatoms. Be to, toks aiškinimas yra nelogiškas, nes po santuokos sudarymo ir iki Povedybinės sutarties sudarymo bendrai sutuoktinių įgytas turtas pagal įstatyminį reglamentavimą ir taip laikomas bendrąją jungtine nuosavybe ir tam nereikėjo susitarimo Povedybinės sutarties forma. Toks aiškinimas, ieškovės nuomone, yra pateikiamas kaip gynybinė atsakovų pozicija nagrinėjamoje byloje siekiant nesąžiningai apriboti atsakovo G. S. kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus iš jo turto. Mano, kad Povedybinės sutarties sąlygos turi būti aiškinamos kompleksiškai, sistemiškai ir vadovaujantis ne tik subjektyviuoju sutarčių aiškinimu, kuris atitinka gynybinę sutuoktinių poziciją, susiformavusią tik bylos nagrinėjimo metu, bet atsižvelgiant ir į lingvistinę (gramatinę) sutarties nuostatų išraišką.

8. Nurodė, kad ji ieškinio reikalavimą grindžia įsiteisėjusioje Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2FB-346-223/2020 dėl bankroto bylos iškėlimo G. S. nustatytais faktais apie tai, kad šio ginčo objektu esantis Turtas priklauso G. S. ir R. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nors jis ir buvo padalintas Turto pasidalijimo sutartimi bei registruotas kaip R. S. asmeninė nuosavybė. Ieškovės vertinimu, ši aplinkybė turi būti vertinama kaip prejudicinis faktas, nes šioje byloje įrodinėjamos aplinkybės buvo įrodinėjimo dalyko dalis civilinėje byloje Nr. 2FB-346-223/2020, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, kurie nebegali ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų (CPK 182 straipsnio 2 punktas, CPK 279 straipsnio 4 dalis). Be to, 2014 m. rugsėjo 25 d. Turto pasidalijimo sutarties 2.1 punkte buvo numatyta, kad atsakovei R. S. asmeninės nuosavybės teise atitenka ne tik Turtas ir Akcijos, bet ir šios sutarties 2.1.11 – 2.1.15 punktuose nurodytas turtas, kuris po 2014 m. spalio 1 d. Povedybinės sutarties sudarymo de facto buvo valdomas ir naudojamas G. S. bei sutuoktinių toliau laikomas bendrąja jungtine nuosavybe. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad G. S. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pateiktame 2019 m. spalio 22 d. pareiškime minėtoje byloje dėl bankroto bylos jam iškėlimo nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausė ir nudėvėjus buvo nurašyta žemės ūkio technika, kuri buvo pasidalinta Turto pasidalijimo sutartimi ir kuri pagal jos 2.1.12 -2.1.14 punktus turėjo būti laikomas asmenine atsakovės R. S. nuosavybe. Atsakovė R. S., nors byloje dalyvavo, prieštaravimų dėl šių atsakovo argumentų neišdėstė.

9. UAB „Scandagros“ vertinimu, G. S. ir R. S. nepagrįstai teigia, kad neegzistuoja visos būtinos sąlygos netiesioginio ieškinio pareiškimui. Jų pateikiamas netiesioginio ieškinio instituto aiškinimas neatitinka teismų praktikos, yra nepagrįstas, nes toks aiškinimas sudarytų sąlygas nesąžiningam skolininkui išvengti priverstinio išieškojimo iš bet kokio skolininko turto, jeigu skolininkas nesąžiningai atitinkamo turto neįregistruotų savo vardu, nors tokį turtą de facto ir valdytų nuosavybės teise. Nėra logiška teigti, kad CK 6 knygos ir 3 knygos nuostatos negali būti taikomos kompleksiškai, kadangi CK yra vientisas teisės aktas ir visos jo atskiros struktūrinės dalys yra tarpusavyje suderintos bei turi būti taikomos ir aiškinamos, atsižvelgiant į CK sistemą bei struktūrą (CK 1.9 straipsnis).

10. Bendrovės nuomone, ji turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo G. Sk. CK 6.68 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi yra visos netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos. UAB „Scandagra“ turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininko G. S. atžvilgiu, kurio skola pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. civilinėje byloje Nr. L2-48371-905/2017 išduotą teismo įsakymą sudaro 253 105,02 Eur. Skolininkas G. S. turi teisę ir galimybę kreiptis į teismą, kad sutuoktinės R. S. asmeninės nuosavybės teise registruotas Turtas ir Akcijos būtų pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybę, tačiau sąmoningai šios teisės neįgyvendina nepateisinamai ilgą laiką. Skolininko G. S. nuosavybės teisė yra galiojanti ir jis savo neveikimu pažeidžia kreditorių, įskaitant ir ieškovės UAB „Scandagra“, interesus, nes jie netenka galimybės nukreipti išieškojimą į minėtą turtą. Paties skolininko G. S. vertinimu, jo skolų bendra suma viršija 800 000 Eur, valdomo turto vertė tesiekia 300 000 Eur, o kreditoriai ne vienerius metus nesėkmingai vykdo išieškojimą.

11. G. S., kurio vardu netiesioginį ieškinį pareiškė UAB „Scandagra“, ir atsakovė R. S. procesiniuose dokumentuose ir jų atstovai teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti remdamiesi tais pačiais įrodymais ir iš esmės analogiškais motyvais, todėl jie nurodomi kartu.

12. Nurodė, kad ieškinys turi būti atmestas, nes jis neteisėtas ir nepagrįstas, nepateikti įrodymai jo teiginiams pagrįsti, reikalavimai grindžiami deklaratyviais, prieštaringais ir neįrodytais teiginiais, neteisinga ir iškraipyta faktinių aplinkybių ir atsakovo išdėstytų argumentų interpretacija, sąmoningai iškraipant sutarčių, kitų dokumentų, tarp šalių egzistavusių santykių, teisės normų esmę ir prasmę, nutylint apie reikšmingas aplinkybes bei įrodymus ir nepateikiant jų vertinimo.

13. Paaiškino, kad Turto pasidalijimo sutartimi jie pasidalijo bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę: R. S. asmeninėn nuosavybėn buvo priskirtas sutarties 2.1 punkte nurodytas, o atsakovo J. S. asmeninėn nuosavybėn - 2.2 punkte nurodytas turtas. Tačiau šia sutartimi buvo padalintas ne visas jų bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas turtas. Likusiam nepadalintam turtui 2014 m. spalio 1 d. Povedybinės sutarties 3.2 punktu buvo paliktas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas. Ieškovės argumentai, kad po Povedybinės sutarties sudarymo buvo pakeistas Turto pasidalijimo sutarties 2.1 punkte numatyto turto teisinis režimas į bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybę, yra grindžiami prielaidomis ir spėlionėmis. Įstatymas nedraudžia sutuoktiniams naudotis kiekvieno jų asmenine nuosavybe, o toks naudojimasis negali pakeisti Turto pasidalijimo sutartyje sutuoktinių nustatyto turto teisinio režimo.

14. Vertina, kad ieškinyje dėl nuosavybės teisės pripažinimo pateiktas abiejų sutarčių aiškinimas neatitinka sutarčių aiškinimo taisyklių, numatytų CK 6.154, 6.157, 6.189 straipsniuose, ir jas sudariusių sutuoktinių valios išraiškos. Nurodė, kad UAB „Scandagra“ neatsižvelgia ir ignoruoja sutuoktinių turto dalijimo ypatumus tuo atveju, kai santuoka nenutraukiama (CK 3.116 straipsnis), be pagrindo apriboja šalių sutarčių laisvės principą. Nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog sutuoktiniai sutartimis yra nusistatę turto ir įsipareigojimų teisinį režimą. Todėl priešingai, nei bando aiškinti ieškovė, aiškinant Povedybinės sutarties 3.2 punkto nuostatą ne tik subjektyviuoju kriterijumi, bet ir loginiu bei lingvistiniu metodais, akivaizdu, kad po Povedybinės sutarties sudarymo sutuoktinių turto teisinis režimas nepasikeitė ir liko toks pats. Povedybinės sutarties 3.2 punktas turi būti aiškinamas taip, kad „bet koks kilnojamas ir nekilnojamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo iki šios sutarties sudarymo, lieka bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tas turtas nebuvo pripažintas asmenine kiekvieno sutuoktinio nuosavybe Pasidalijimo sutartimi". Šiame kontekste pažymi, kad sutartimis sutuoktiniai gali pasidalinti tik bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą. Po to, kai atsakovai Turto pasidalijimo sutartimi jau pasidalijo bendrą turtą, tas turtas tapo asmenine kiekvieno sutuoktinio nuosavybe, kurio negalima pasidalinti Povedybine sutartimi, kol šis asmeninis turtas vėl netapo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal įstatymą ar kitą sutartį. Dėl aukščiau nurodytų motyvų, ieškovė neteisingai aiškina ir be pagrindo kvestionuoja atsakovų sudarytas galiojančias sutartis, nors jų neginčija įstatymo nustatyta tvarka.

15. Pažymėjo, jog nėra loginio paaiškinimo, kodėl atsakovai, būdami verslininkais, 2014 m. rugsėjo 25 d. Turto pasidalijimo sutartimi pakeitę dalies turto teisinį režimą iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę nuosavybę, vos po 5 dienų 2014 m. spalio 1 d. Povedybine sutartimi vėl grąžino tam pačiam turtui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisini režimą. Iš to išplaukia logiška išvada, kad Povedybinės sutarties 3.2 punktu sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą paliko tik tam turtui, kuris nebuvo pripažintas asmenine kiekvieno jų nuosavybe Turto pasidalijimo sutartimi. Priešingas Sutarčių aiškinimas prieštarautų bet kokiems net tik teisės, tačiau ir logikos dėsniams (CK 6.193 straipsnis).

16. Mano, kad ieškinys CK 6.68 straipsnio pagrindu dėl skolininko G. S. nuosavybės teisės pripažinimo negalėjo būti pareikštas, nes jis neatitinka šio straipsnio taikymo sąlygų. Neginčija, kad kreditorė UAB „Scandagra“ turi G. S. atžvilgiu galiojantį ir vykdytiną reikalavimą. Tačiau skolininkas G. S. neturi neabejotinos, galiojančios ir vykdytinos turtinės teisės R. S., ji nėra G. S. skolininkė. Ieškovo reikalavimas pripažinti G. S. ir R. S. turtą jų bendrąją sutuoktinių nuosavybe turi būti sprendžiamas pagal CK 3-osios knygos, o ne 6-osios knygos teisės normas. Ieškovė pareikštu ieškiniu siekia nesąžiningai apeiti sutarčių ginčijimą, nes tai padaryti realių galimybių neturi, kadangi jų sudarymo metu (2014 m. rugsėjo 25 d. ir 2014 m. spalio 1 d.) neturėjo jokio kreditorinio reikalavimo teisės nei vienam iš sutuoktinių, ir ši teisė atsirado ne anksčiau kaip 2016 m. rugsėjo 30 d. Ieškovė atsakovo G. S. turtinę teisę grindžia išimtinai tik 2014 m. spalio 1 d. Povedybine sutartimi ir subjektyviu jos aiškinimu. Atsakovai ginčija ieškovės subjektyvų šios sutarties aiškinimą ir teigia, jog jų valia buvo tokia, kad Povedybine sutartimi anksčiau Turto pasidalijimo sutartimi pasidalintam sutuoktinių turtui, kuris tapo asmenine kiekvieno sutuoktinio nuosavybe, nebuvo suteiktas bendro sutuoktinių turto teisinis režimas. Taigi skolininko G. S. turtinė teisė į atsakovę R. S. nėra nei neabejotina, nei galiojanti, nei vykdytina.

Žemesnės instancijos teismas

17. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės teiginiais, kad atsakovo G. S. asmeninio bankroto byloje buvo nustatyti šiai bylai reikšmingi prejudiciniai faktai. Minėtų sutarčių aiškinimas nebuvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar jo dalis. Ieškovė bankroto byloje neįrodinėjo fakto, kad Povedybine sutartimi buvo pakeistas turto teisinis režimas, nustatytas Turto pasidalijimo sutartimi. Priešingai, atsiliepime į atsakovo G. S. atskirąjį skundą ieškovė nurodė, kad tiek MB „Landsima“, tiek UAB „Onela” asmeninės nuosavybės teise priklausė būtent atsakovei R. S., kaip ir yra nustatyta Turto pasidalijimo sutartimi. Panevėžio apygardos teismas atsakovo G. S. asmeninio bankroto byloje, nors nepasisakė dėl įmonių MB „Landsima“ ir UAB „Onela“ nuosavybės teisinio rėžimo, tačiau iš nutarties formuluočių akivaizdu, kad šias įmones teismas laikė priklausančiomis atsakovei R. S., o ne abiem sutuoktiniams (nutarties 49, 56 punktai). Minėtoje ir šioje byloje nėra tapatūs nei ginčo dalykas, nei pagrindas. Bankroto byloje nebuvo sprendžiamas reikalavimas dėl atsakovės R. S. asmeninės nuosavybės turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, o tik buvo nustatytos prezumpcijos svarbios bankroto bylai, kurios kitaip suprantamos bankroto bylose.

18. Tvirtino, jog nepagrįsti ir prieštaraujantys faktinei padėčiai yra ieškinio teiginiai, kad, sudarydami Povedybinę sutartį ir atkurdami ankstesnę padėtį dėl turto teisinio režimo, atsakovai siekė pašalinti kreditorių teisių pažeidimą, kurį nulėmė Turto pasidalijimo sutarties sudarymas ir nelygiavertis sutuoktinių turto pasidalijimas. Kaip matyti iš ieškovės civilinėje byloje Nr. e2-170-425/2021 pateikto atsakovo G.S. kreditorių sąrašo, abiejų aktualių sutarčių metu ji neturėjo jokių pradelstų įsiskolinimų ir jie susidarė tik 2018 metais po to, kai dėl stichinių liūčių 2017 metais sukeltos ekstremalios situacijos žuvo didžioji dalis derliaus.

19. Pažymėjo, kad akivaizdžiai nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams teiginiai, jog atsakovai po Povedybinės sutarties sudarymo patys visą Turto pasidalijimo sutartimi pasidalytą turtą laikė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir kad tik šiuo metu sugalvojo tai neigti. Nurodė, kad G. S. niekada neteigė, kad po Povedybinės sutarties sudarymo visas Turto pasidalijimo sutartimi pasidalintas turtas vėl tapo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Dar 2020 metais pati ieškovė laikė, kad po Povedybinės sutarties sudarymo atsakovų Turto pasidalinimo sutartimi pasidalytas Turtas ir Akcijos liko asmenine kiekvieno sutuoktinio nuosavybe, ir tai nurodė atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą bankroto byloje civilinėje byloje Nr. 2FB-346-223/2020.

20. Nesutinka su ieškovės teiginiais, kad G. S. pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo pripažino, jog dalis Turto pasidalijimo sutartimi atsakovei R. S. atitekusio turto yra ir jo nuosavybė, nes pareiškime tėra nurodyta, kad „Viešuose registruose nurodyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso“, o žemės ūkio technikos įregistravimas jo vardu Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre neturi teisinės reikšmės, nes pagal teismų praktiką asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją, yra išvestinis veiksmas, todėl savaime negali pažeisti kito suinteresuoto asmens teisių.

Atsiliepimas

21. Atsakovų vertinimu, nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad faktinę aplinkybę, jog dalis Turto pasidalijimo sutartimi atsakovei R. S. atitekusio turto po Povedybinės sutarties sudarymo tapo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tariamai patvirtina ir tai, kad atsakovas G.S. po Turto pasidalijimo sutarties sudarymo toliau naudojosi žemės ūkio technika ir ją valdė. Mano, kad toks vertinimas yra nepagrįstas, kadangi tuo metu jie buvo sutuoktiniai, kurių elgesį santuokos metu nustatė ne sutarčių teisės normos, bet šeimos teisės normos, įskaitant ir CK 3.27 straipsnio 1 dalį, kurios ir po Turto pasidalijimo sutarties sudarymo leido sutuoktiniams naudotis vienas kito asmeniniu turtu tol, kol nėra nutraukta santuoka. Žemės ūkio technikos, kuri buvo priskirta asmeninei atsakovės nuosavybei, perregistravimas nebuvo aktualus, nes ja buvo apdirbama visa jų tiek asmeninės nuosavybės, tiek bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdoma žemė. Žemės sklypai buvo perregistruoti asmenine atsakovės R. S. nuosavybe todėl, kad išmokas iš valstybės už žemę turėjo gauti tas sutuoktinis, kuriam žemės priklausė asmeninės nuosavybės teise. Ieškovei iš bankroto byloje pateiktų turto nurašymo aktų turi būti žinoma, kad atsakovas G. S. nurašė ir pardavė į metalo laužą tik tą techniką, kuri Turto pasidalijimo sutartimi atiteko jam pačiam asmeninės nuosavybės teise.

22. Nurodė, kad neaišku, kokį reikalavimą reiškia ieškovė reiškia remdamasi CPK 667 straipsnio nuostatomis. Iš ieškovės formuluotės neįmanoma suprasti materialinio teisinio reikalavimo, todėl priešingai šaliai užkertama galimybė į tokį reikalavimą atsikirsti. CPK 667 straipsnyje reglamentuota skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo procedūrą, tačiau ieškovė nenurodo konkretaus bendrosios jungtinės nuosavybės turto, kuriame atsakovo dalį bendrojoje nuosavybėje ji prašo nustatyti. Todėl ieškinys ir šiuo pagrindu negali būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

23. Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar yra visos CK 6.68 straipsnyje nustatytos sąlygos ieškovei UAB „Scandagra“, kuri yra G. S. kreditorė, pareikšti netiesioginį ieškinį sutuoktiniams G. S. ir R. S., bei dėl to, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti, kad atsakovų 2014 m. rugsėjo 25 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties 2.1 punkte nurodytas ir atsakovės R. S. asmeninėn nuosavybėn paskirtas nekilnojamasis turtas ir UAB „Onela“ akcijos po sutuoktinių 2014 m. spalio 1 d. sudarytos Vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo pagal jos 3.2 punktą tapo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe

24. Bylos duomenys rodo, kad (duomenys neskelbtini) tarp atsakovų G. S. ir R. S. buvo sudaryta santuoka. Sutuoktiniai, esant įstatymo nustatytam sutuoktinių turto teisiniam rėžimui, 2013 m. rugsėjo 20 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 4095 įgijo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), 2013 m. lapkričio 28 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 4340 - žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). 2014 m. birželio 12 d. atsakovas G. S. varžytinėse turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. 0089/12/01597 įgijo: žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenis, nuo 2014 m. birželio 10 d. iki 2014 m. rugsėjo 25 d. UAB „Onela“ 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų priklausė G. S., nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. sausio 5 d. 100 vnt. UAB „Onela“ paprastųjų vardinių akcijų priklausė R. S. ir jai po 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2016 m. sausio 5 d. atlikto įstatinio kapitalo padidinimo nuo 2016 m. sausio 5 d. priklauso 550 vnt. UAB „Onela“ paprastųjų vardinių akcijų. Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio nuostatomis, šis sutuoktinių po santuokos įgytas turtas tapo jų bendrąja jungtine nuosavybe ir tokia liko, kol turtas nebuvo padalytas 2014 m. rugsėjo 25 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi ir kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nepasibaigė kitokiu būdu, šiuo atveju – sudarius Povedybinę sutartį.

25. Nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 25 d. atsakovai G. S. ir R. S. sudarė Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, pagal kurios 2.1 punktą nustatė, jog atsakovei R. S. asmeninės nuosavybės teise atitenka: žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); automobilis (duomenys neskelbtini), ratinis traktorius (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); ratinis traktorius (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); srutvežis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); skutikas SIMBA (2 vnt.); UAB „Onela“ 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų. Šios sutarties pagrindu 2014 m. rugsėjo 30 d. ir 2014 m. spalio 1 d. minėtas nekilnojamasis turtas ir Akcijos buvo įregistruotas VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto ir juridinių asmenų registre kaip asmeninė R. S. nuosavybė.

26. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad 2014 m. spalio 1 d. atsakovai G. S. ir R. S. sudarė Vedybų (povedybinę) sutartį, kurioje nustatė teisinį rėžimą jų turimam turtui: visas turtas, įgytas kiekvieno sutuoktinio iki santuokos sudarymo (iki (duomenys neskelbtini)), lieka kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe (3.1 punktas); bet koks kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, įgytas po santuokos sudarymo iki Povedybinės sutarties sudarymo (nuo (duomenys neskelbtini) iki 2014 m. spalio 1 d.), lieka bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe; turtas, įgytas po Povedybinės sutarties sudarymo (po 2014 m. spalio 1 d.) yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė (3.2 punktas). Taigi, šios sutarties 3.1 ir 3.2 punktų turinys yra aiškiai išreikštas ir reiškia, kad viso sutuoktinių turto Povedybine sutartimi nustatomas teisinis rėžimas priklauso tik nuo to, kada jie įgijo turtą, kaip pagrįstai ieškinyje nurodė ir ieškovė.

27. CK 3.83 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą. CK 3.101 straipsnyje numatyta, kad vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). CK 3.104 straipsnyje numatyta, kad sutuoktiniai turi teisę vedybų sutartyje numatyti, kad: 1) turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; 2) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe; 3) turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė. Sutuoktiniai vedybų sutartyje gali nustatyti, kad viena iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų turto teisinio režimo rūšių bus taikoma visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams.

28. Esant šio sprendimo 27 punkte nurodytam teisiniam reglamentavimui, prie šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių yra pagrindas pripažinti, kad po 2014 m. spalio 1 d. Povedybinės sutarties sudarymo Turto pasidalijimo sutarties 2.1.1-2.1.10 punktuose nurodytas nekilnojamasis turtas ir 2.1.16 punkte nurodytos 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Onela“ akcijų tapo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes jie buvo įgyti po santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini)) ir iki Povedybinės sutarties sudarymo (2014 m. spalio 1 d.): 2.1.1 punkte nurodytas turtas įgytas 2013 m. lapkričio 28 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu; 2.1.2-2.1.9 punktuose nurodytas turtas įgytas 2014 m. birželio 12 d. turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu; 2.1.10 punkte nurodytas turtas įgytas 2013 m. rugsėjo 20 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu; 2.1.16 punkte nurodytos 100 vnt. (vėliau po įstatinio kapitalo padidinimo 550 vnt.) UAB „Onela“ akcijų įgytos 2014 m. rugsėjo 25 d.

29. G. S. ir R. S. tvirtina, kad Povedybinės sutarties 3.2 punktas, remiantis CK 6.193 straipsnyje nurodytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, turi būti aiškinamas taip, kad „bet koks kilnojamas ir nekilnojamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo iki šios sutarties sudarymo, lieka bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tas turtas nebuvo pripažintas asmenine kiekvieno sutuoktinio nuosavybe Pasidalijimo sutartimi". Teismo nuomone, nėra pagrindo sutikti su šiais argumentais, nes taip siekiama per sutarčių aiškinimo institutą į sutartį įtraukti sąlygą, kuri Povedybinėje sutartyje visai nepatarta. Jeigu šalys neaptarė tam tikrų sutarties sąlygų, reikalingų sutarčiai vykdyti, tai šias sutarties spragas vienos iš šalių reikalavimu gali pašalinti teismas, nustatydamas atitinkamas sąlygas, atsižvelgdamas į dispozityviąsias teisės normas, šalių ketinimus, sutarties tikslą ir esmę, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (CK 6.195 straipsnis). Tokio reikalavimo pagal bylos duomenys šalys nėra pareiškę. Bylos duomenys rodo, kad Povedybinę sutartį sutuoktiniai, kurie patys nurodo esantys verslininkai, sudarė notarine tvarka, laisva valia, savo pasirinkimu ir nuožiūra nustatė jos sąlygas, todėl jie turėjo visas galimybės į ją įtraukti sąlygą, kad bendrąja jungtine nuosavybe nelaikomas turtas, kuris buvo pripažintas asmenine kiekvieno sutuoktinio nuosavybe pagal Turto pasidalijimo sutartį, tačiau šia teise nepasinaudojo. Priešingai, į Povedybinę sutartį įtraukė sąlygą, kad sutarties 3.2 punkte nustatytas turtinis teisinis rėžimas (bet koks kilnojamas ir nekilnojamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo iki šios sutarties sudarymo, lieka bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe) taikomas bet kokiam sutuoktinių turtui, t. y. nekilnojamiems, kilnojamiesiems daiktams, piniginėms lėšoms, vertybiniams popieriams ir bet kokiam kitam turtui.

Žemesnės instancijos teismas

30. Teismo vertinimu, ieškovė ieškinio pagrįstumui įrodyti kaip prejudiciniu faktu (CPK 182 straipsnio 2 punktas) pagrįstai remiasi Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2FB-346-223/2020 dėl bankroto bylos iškėlimo G. S. nustatytu faktu apie tai, kad Turtas priklauso G. S. ir R. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nors jis ir buvo padalintas Turto pasidalijimo sutartimi ir registruotas kaip R. S. asmeninė nuosavybė. Informacinės teismų sistemos Liteko ir šioje byloje pateikti duomenys rodo, kad minėtoje 2020 m. rugsėjo 9 d. įsiteisėjusioje nutartyje teismas konstatavo, jog „2014 m. spalio 1 d. buvo sudaryta vedybų (povedybinė) sutartis, kuria pareiškėjas ir jo sutuoktinė R. S. nustatė, jog visas turtas, įgytas po santuokos sudarymo iki šios sutarties sudarymo, lieka bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kas iš esmės reiškia, jog sutartimi padalintas turtas, tame tarpe ir UAB „Onela“, įregistruotos 2014 m. gegužės 26 d., vertybiniai popieriai, liko bendrąja jungtine sutuoktiniu nuosavybe, o turtas, įgytas pareiškėjo ar sutuoktinės po šios sutarties sudarymo, liko asmenine to asmens nuosavybe“ (nutarties 2.6 punktas).

31. Nors atsakovai nesutinka, kad minėtoje Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2FB-346-223/2020 buvo konstatuoti faktai, kurių nebereikia įrodinėti pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas, tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo dėl šių motyvų. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702-687/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Minėtoje civilinėje byloje Nr. 2FB-346-223/2020 dalyvaujančiais byloje asmenimis buvo ir UAB „Skandagra“, ir G. bei R. S. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo G. S. klausimą buvo nustatinėjamas visas jo asmeninės ir jungtinės nuosavybės teise valdomas turtas, kadangi buvo būtina įvertinti jo mokumą ir galimybes įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 4 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Taigi minėtoje, kaip ir šioje byloje, G. S. turto vertės ir sudėties nustatymas buvo įrodinėjimo dalykas ir šis faktas svarbus bei reikšmingas abiejose bylose.

32. Pažymėtina, kad G. S. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civilinėje byloje Nr. 2FB-346-223/2020 savo 2019 m. spalio 22 d. pareiškime dėl bankroto bylos jam iškėlimo, t. y. po 2014 m. spalio 1 d. Povedybinės sutarties sudarymo, nurodė, kam neprieštaravo ir byloje dalyvavusi atsakovė G. S., kad pagal viešųjų registrų duomenis jam nuosavybės teise, be kito turto, priklauso srutvežis (duomenys neskelbtini). valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal Turto pasidalijimo sutarties 2.1.14 punktą turėjo būti asmeninė R. S. nuosavybė), ratinį traktorių (duomenys neskelbtini). valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal Turto pasidalijimo sutarties 2.1.13 punktą turėjo būti asmeninė R. S. nuosavybė), ratinį traktorių (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal Turto pasidalijimo sutarties 2.1.12 punktą turėjo būti R. S. asmeninė nuosavybė), bet jį nurašė kaip nusidėvėjusį ir pardavė kaip metalo laužą (3 pareiškimo punktas). Minėti paties G. S. nurodyti faktai, taip pat aplinkybė, kad po Turto pasidalijimo sutarties sudarymo žemės ūkio technika nebuvo perregistruota R. S. vardu, bei nurodymas triplike, kad žemės sklypai buvo perregistruoti R. S. vardu todėl, kad ji, valdydama žemės sklypus asmeninės nuosavybės teise, savo vardu galėjo gauti iš valstybės išmokas, tik sustiprina įsitikinimą, kad G. S. ir po Povedybinės sutarties sudarymo ginčo turtą toliau valdė ir naudojo kaip jo bendraturtis, o formalus sklypų įregistravimas atsakovės vardu leido jai gauti valstybės skiriamas išmokas savo vardu, taip G. S. kreditoriams apribojant galimybes į šias lėšas nukreipti skolų išieškojimą.

33. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad, jeigu teismas nuspręstų, kad ji neturi teisės netiesioginio ieškinio pagrindu už skolininką G. S. inicijuoti teisminės bylos dėl nuosavybės teisės pripažinimo, prašo pareikštą ieškinį laikyti kaip paduotą UAB „Scandagra“ vardu, siekiant apginti jos, kaip vieno didžiausių G. S. kreditorių, teises ir teisėtus interesus, pripažįstant skolininko nuosavybės teisę į konkretų turtą, į kurį siekiama nukreipti priverstinį išieškojimą (CPK 667 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teismų praktikoje yra nurodęs, kad tretieji asmenys, kurių interesais yra viešinama informacija atitinkamame viešame registre dėl turto nuosavybės formos, turi teisę teismo keliu reikalauti pripažinimo, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė ir taip pagrįsti nuosavybės teisės pripažinimo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2008). Atsižvelgiant į tai bei aukščiau sprendime nurodytas nustatytas aplinkybes, teismas vertina, kad ieškovė turi teisę netiesioginio ieškinio pagrindu už skolininką G. S. inicijuoti bylą dėl nuosavybės teisės pripažinimo. Šiame kontekste pažymėtina, jog CPK 667 straipsnyje yra reglamentuota tvarka, pagal kurią vykdymo procese nustatoma skolininkui priklausanti dalis turte, kuri yra bendra nuosavybė su kitais asmenimis. CPK 667 straipsnio tikslas yra individualizuoti skolininkui priklausančią turto dalį taip, kad iš jos galėtų būti vykdomas išieškojimas. Šiame straipsnyje nenumatytas skolininko nuosavybės į turtą nustatymas, todėl bet kuriuo atveju pagal šioje byloje suformuluotą ieškinio pagrindą ir dalyką nebūtų pagrindo išplėsti CPK 667 straipsnio taikymo ribų ir taikyti kreditoriaus interesų gynimo būdą, numatytą CK 6.68 straipsnyje.

34. Pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-170-425/2021 pagal ieškovės UAB „Scandagra“ ieškinį atsakovams R. S., G. S. dėl atliktų mokėjimų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo 2021 m. balandžio 19 d. yra priimtas neįsiteisėjęs sprendimas pripažinti G. S. atliktus 22 mokėjimus bankiniais pavedimais (vienašalius sandorius) R. S., kurių bendra suma sudaro 92 670,00 Eur, negaliojančiais (nuo sudarymo momentų), taikyti restituciją ir iš R. S. G. S. naudai priteisti 92 670,00 Eur. Kadangi šioje nagrinėjamoje byloje šalys yra pasisakę apie minėtos bylos aplinkybes ir dalies joje esančių įrodymų reikšmę, teismas susipažino su minėtoje byloje priimto sprendimo pagrindu, dalyku, argumentais, motyvais ir išvadomis, tačiau vertina, kad minėtoje byloje teismas faktines aplinkybes konstatavo, įrodymus tyrė ir vertino bei išvadas padarė CK 6.66 straipsnio kontekste išimtinai pasisakydamas tik dėl minėtame straipsnyje numatytų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.

Dėl netiesioginio ieškinio sąlygų

35. CK 6.68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). Pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas (2 dalis). Kreditorius neturi teisės reikalauti įgyvendinti tas skolininko teises, kurios išimtinai susijusios su skolininko asmeniu (3 dalis). Patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (5 dalis).

36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020).

37. Byloje nėra ginčo ir bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė UAB „Scandagra“ turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininko G. S. atžvilgiu, nes yra jo kreditorė 253 105,02 Eur pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. civilinėje byloje Nr. L2-48371-905/2017 išduotą teismo įsakymą, pagal 2012 m. balandžio 18 d. prekių pirkimo pardavimo sutarties Nr. GA12/033 pagrindu per laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio iki 2017 m. spalio mėnesio išrašytas ir sutartyje nustatytais terminais ir tvarka nepamokėtas 23 PVM sąskaitas faktūras.

38. Ieškovės skolininkas G. S. turi teisę ir galimybę viešame registre Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnio, 23 straipsnio 1 dalies, CK 4.256 straipsnio 2 dalies, Nekilnojamojo turto registro nuostatų 25, 28 punktų nustatyta tvarka įregistruoti registruotinas turimas daiktines teises, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas kreditoriaus naudai, arba kreiptis į teismą, kad sutuoktinės R. S. asmeninės nuosavybės teise registruotas Turtas ir Akcijos būtų pripažintos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybę, tačiau šios teisės neįgyvendina nepateisinamai ilgą laiką, tokiu būdu darydamas negalimu ieškovės ir kitų kreditorių teisę nukreipti skolų išieškojimą į jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį ginčo turtą, ir taip pažeidžia kreditorės teises ir galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą iš skolininko turto. Skolininkas G. S. pagal byloje pateiktus duomenis neturi pakankamai turto, iš kurio galėtų būti išieškomos skolos, nes pagal byloje pateiktus duomenis bendra suma viršija 800 000 Eur, valdomo turto vertė yra apie 300 000 Eur, priverstinio vykdymo metu antstolių kontorose skolos neišieškotos pakankamai ilgą laiką.

39. Todėl, teismo vertinimu, CK 6.68 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus teisė įgyvendinti skolininko turimą teisę apima šioje byloje nagrinėjamą situaciją, nes ieškovės skolininkas G. S. nepripažįsta, kad ginčo turtas jam ir sutuoktinei R. S. priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl akivaizdu, kad galiojančių registruotinų daiktinių teisių nustatyta tvarka neregistruos, todėl ieškovė apginti savo kaip kreditorės teises gali naudodamasi netiesioginio ieškinio instituto normomis. Taigi, esant virš nustatytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu ieškovė įrodė, jog ji turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo CK 6.68 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes egzistuoja visos netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, ieškovei iš G. S. ir R. S. lygiomis dalimis priteisiamos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis (1 073,00 Eur), išlaidos už paslaugas VĮ Registrų centre ir išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 6, 9 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). CPK 98 straipsnyje nustatyta tvarka ieškovė pateikė įrodymus, kad turėjo 5 989,50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų surašymą ir atstovavimą teisme. Šios išlaidos neviršija 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos dokumentais, nėra aiškiai ir neprotingai didelės, todėl nemažinamos. Būtinomis ir pagrįstomis pripažįstamos ieškovės patirtos 26,71 Eur išlaidos už VĮ Registrų centro paslaugas, nes gauti duomenys buvo būtini ieškovės ieškiniui pagrįsti ir buvo svarbūs sprendžiant ginčą iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe šį žemiau nurodytą turtą, panaikinti jo, kaip R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) asmeninio turto, registraciją nekilnojamojo turto registre:

1. Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

2. Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

3. Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

4. Pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

5. Pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

6. Pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

7. Pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

8. Pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

9. Kitus statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

10. Kitus statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe 550 vnt. paprastų vardinių UAB „Onela“ akcijų (juridinio asmens kodas 303316871, buveinės adresas: Panevėžio r. sav. Raguvos sen., Fermos k., Vilniaus g. 10).

Priteisti ieškovei UAB „Scandagra“ (juridinio asmens kodas 300539043) iš G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 3 544,66 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.

Teisėja Ramunė Čeknienė