Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2022 m. birželio 22 d. paduotu atsakovų G. S. ir R. S. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 29 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovai G. S. ir R. S. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“ netiesioginį ieškinį, pareikštą G. S. vardu, atsakovei R. S. dėl nuosavybės teisės pripažinimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Atsakovai kasaciniame skunde nurodo, kad teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 2 dalį, kadangi turtui, kuris sutuoktinių pasidalytas Sutuoktinių turto padalijimo sutartimi, pritaikė Povedybinės sutarties 3.1 punkte nustatyta sutuoktinių turto teisinį režimą. Atsakovų teigimu, padalinus sutuoktinių turtą sutartimi ir šį faktą įregistravus Vedybų sutarčių registre ar sutuoktinių turtą padalinus teismo sprendimu sutuoktiniams nenutraukus santuokos, šis turtas neturi sutuoktinių turto teisinio statuso, todėl jam negali būti taikomas povedybine sutartimi nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas.

Taip pat atsakovai nurodo, kad teismai nepagrįstai taikė CK 3.101 straipsnį. Teismai nevertino, kad 2014 m. rugsėjo 25 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis sukėlė teisines pasekmes sutuoktinių turtui, kadangi sutartis buvo registruota viešame registre, yra galiojanti ir jos nuostatos dėl turto padalijimo ir perėjimo asmeninės nuosavybės teise sutuoktiniams, nenutraukusiems santuokos, turi būti taikomos.

Atsakovų teigimu, teismai, nagrinėdami šalių ginčą, apsiribojo tik Povedybinės sutarties nuostatų aiškinimu, tačiau nekreipė dėmesio į tai, kad sutuoktiniai 2014 m. rugsėjo 25 d. sudarė Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį dėl konkretaus turto, o po penkių dienų, – 2014 m. spalio 1 d. Povedybinę sutartį, suprasdami, kad povedybine sutartimi nustatomas sutartinis sutuoktinių turto teisinis režimas kitam, likusiam padalytam Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi, turtui.

Atsakovai taip pat nurodo, kad teismai nemotyvavo, kodėl rėmėsi vienais prejudiciniais faktais ir juos laikė aktualiais, o prejudicinius faktus, nustatytus Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-170-425/2021, ignoravo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas jame nurodomas kasacinio skundo pagrindas dėl nurodytų teisės normų pažeidimo. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Grąžinti atsakovei R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 1035 (vieną tūkstantį trisdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto AB Lietuvos pašte 2022 m. birželio 22 d. kvitu Nr. HH 00002695.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.