- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-03-22
- Bylos Nr.
- 1A-220-175-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-64-1-00536-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Albertas Milinis
- Nuteistasis
- R. R.
- Advokatai
- Stasė Kupčiūnienė
- Kategorijos
Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-220-175/2011
Teisėjas Laimonas Noreika Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00536-2010-9 Procesinio sprendimo kategorija:1.2.26.2.1.; 1.2.4.8.2.;
2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.3.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 22 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Alberto Milinio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 11 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą 4200,00 Lt turtinę žalą.
Iš R. R. A. I. naudai priteista 4200,00 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 2000,00 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, 500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. R. nuteista už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, t.y., 2010-05-09 apie 22.00 val. viešoje vietoje - prie namo Nr. 14, esančio (duomenys neskelbtini) m., be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, elgdamasi įžūliai, ignoruodama žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia tąsė nukentėjusiąją A. I. rankomis sugriebusi už plaukų, bei sugriebusi rankomis jai už kaklo vieną kartą ranka sudavė į veidą, po to, tęsdama savo nusikalstamą veiką ir turėdama vieningą sumanymą, 2010-05-10 apie 02.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini) m., koridoriuje vadindama nukentėjusiąją A. I. įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais „kale“, „baidykle“ ir „valkata“, tąsė ją rankomis sugriebusi už plaukų, po to rankomis suėmusi nukentėjusiajai A. I. už kaklo pargriovė ant grindų, o jai parkritus, tyčia rankomis sudavė ne mažiau dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, dėl ko bendrais veiksmais padarė vieno danties daugiau kaip pusės vainiko lūžimą, kraujosruvas ir odos nubrozdinimus galvoje ir abiejose rankose, odos nubrozdinimus veide, kraujosruvas krūtinės, pilvo, kairio klubo, dešinės šlaunies, dešinės blauzdos, kairio kelio, kairės pėdos srityse, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y., tokiais savo įžūliais ir tyčiniais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Nuteistoji R. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2010-12-28 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir bylą nutraukti. Skunde nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant viešosios tvarkos pažeidimui būdingą tyčią, svarbu konstatuoti, jog kaltininkas suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas. Nuteistoji nurodo, kad konfliktą savo neteisėtais veiksmais išprovokavo pati nukentėjusioji, tą nuosprendyje pripažino ir teismas, o ji nesiekė pažeisti viešosios tvarkos, tiesiog gynėsi nuo nukentėjusiosios agresyvaus elgesio. Anot nuteistosios, jos psichinis santykis su veika, už kurią yra nuteista, teisme visiškai nebuvo analizuojamas. Jos veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, t. y. nebuvo nustatyta konkreti veika, psichinis santykis su ja bei kilę padariniai. Nenustatyta nuteistosios tiesioginė tyčia bei nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai. Nuteistoji tvirtina, kad ji su nukentėjusiąja buvo pažįstamos, o konfliktas buvo pradėtas pačios nukentėjusios A. I. neteisėtais veiksmais iš pradžių automobilyje, vėliau bute. Anot apeliantės, ji neturėjo jokio motyvo pažeisti viešąją tvarką ir tikslo sužaloti nukentėjusiąją. Dėl įvykusio incidento jokių nusiskundimų nei iš pašalinių asmenų, nei iš namo gyventojų gauta nebuvo. Liudytojos S. K. ir A. K. teisme parodė, kad jos girdėjo kažkokį triukšmą laiptinėje, tačiau tas triukšmas joms nepatogumų nesukėlė.
Apeliantės nuomone, nėra pakankamai duomenų, įrodančių, kad būtent ji, o ne D. Š. padarė nukentėjusiajai kūno sužalojimus, be to, nebuvo įrodytas neturtinės žalos padarymo faktas. Konfliktą išprovokavo pati nukentėjusioji, įžeidinėjo ją, sudavė eilę smūgių, todėl jos pačios kaltė yra pagrindas atmesti ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-337). Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją sukeliantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-337/2006). Nukentėjęs asmuo turi įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-394/2006).
Nukentėjusioji A. I. atsikirtimu į nuteistosios apeliacinį skundą prašo nuteistosios apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusioji teigia, kad teismas visapusiškai išanalizavo bylos aplinkybes, ištyrė byloje esančius įrodymus, teisingai kvalifikavo R. R. veiksmus pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., priėmė teisingą nuosprendį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti, gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios R. R. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį, baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai ir nepakankamai kruopščiai ištyrė įvykio situaciją, pažeisdamas BPK reikalavimus padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir nepagrįstai konstatavo, kad R. R. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., požymiai. Todėl nuosprendis keistinas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (LR BPK 328 str. 1 p., 3 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visuma patvirtina faktą, kad R. R. smurtavo prieš A. I. ir nežymiai sutrikdė šiai sveikatą. Kad A. I. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, patvirtina specialisto išvada Nr. G 374/10(09) (b.l. 45). Pirmosios instancijos teismas išdėstė išsamius motyvus, pagrindžiančius išvadą, kad būtent dėl R. R. veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta A. I. sveikata. Tačiau pirmosios instancijos teismas R. R. veiksmus, kuriais ji nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, neteisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. kaip viešosios tvarkos pažeidimą.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. baudžiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. gali būti asmuo traukiamas tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė tokias pasekmes, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009 ir kt.).
Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y., kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais siekia sutrikdyti ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Kaltininkas supranta, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Kvalifikuojant veiką ypač svarbu nustatyti, kad kaltininkas suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Tokį asmens psichinį santykį su savo veika gali rodyti kaltininko aiškios motyvacijos nebuvimas, stichinė veikos tėkmė, padaužiškumas, demonstratyvumas ir pan. Konkrečių asmeninių ar savanaudiškų motyvų dominavimas kaltininko veikoje gali rodyti, jog veika buvo nukreipta ne prieš viešąją tvarką, bet prieš kitas įstatymo saugomas vertybes. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai siekiant tokių tikslų prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, tas asmuo bei aplinkiniai dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Kaip jau minėta, visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, surikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla ir pan. Tai vertinamieji požymiai, o jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat ir nuo nusikalstamos veikos motyvų (LAT nutartys 2K-333/2009, 2K-216/2007).
Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismo nuosprendyje nustatyti veiksmai nepagrįstai laikyti tyčiniais, įžūliais, nukreiptais į visuomenės rimties bei tvarkos trikdymą. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas R. R. veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., konstatavo, kad įvykio metu viešoje vietoje kaltinamoji įžūliu elgesiu, ignoruodama žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sudavė smūgius A. I., padarydama jai nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kadangi visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas yra vertinamieji požymiai, todėl teismas, padarydamas tokias išvadas, turėjo analizuoti ir priežastis, dėl kurių kilo konfliktas tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios, peraugęs į smurtinius veiksmus, kokie motyvai paskatino R. R. panaudoti smurtą prieš A. I., ar dėl šių veiksmų buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir tik tuomet padaryti motyvuotą ir argumentais pagrįstą išvadą dėl tokių jos veiksmų kvalifikavimo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas R. R. kaltės klausimą, nustatė, kad konfliktas tarp R. R. ir A. I. vyko viešoje vietoje – prie namo, koridoriuje bei bute. Teismas nustatė, kad R. R. viešoje vietoje smurtavo A. I. atžvilgiu, vartojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius ir dėl to padarė išvadą, kad R. R. padarė Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, vien šios aplinkybės nėra pakakamos Lietuvos Respublikos 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos inkriminavimui, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. R. tyčia nebuvo nukreipta pažeisti viešąją tvarką, be to, duomenų, patvirtinančių, kad dėl nuteistosios veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, byloje nėra.
Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistoji A. I. sumušė dėl asmeninių santykių. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo nukentėjusiosios provokuojantis elgesys. Tiek nukentėjusioji A. I., tiek R. R. draugavo su D. Š.. Konfliktas tarp moterų kilo būtent dėl D. Š.. Skambučių išklotinės patvirtina, kad A. I. ir R. R. iki susitikimo bendravo telefonu. Byloje nustatyta, kad jos susitiko pasikalbėti kieme automobilyje. Tada tarp moterų ir kilo konfliktas, kurio metu R. R. prie namo tąsė nukentėjusiąją už plaukų, sudavė į veidą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad tuo metu vykusį konfliktą kas nors matė ir kad kam nors dėl to būtų buvę kilę nepatogumų. Po to, kai A. I. ir R. R. išsiskyrė, jos vėl skambino viena kitai. Nukentėjusioji A. I. provokavo R. R. sakydama, kad pas ją yra D. Š., dėl ko R. R. vėl atvyko pas A. I.. Tuo metu tarp moterų vėl kilo konfliktas, tačiau pašaliniai asmenys įvykio nematė, liudytojos S. K. ir A. K. parodė, kad girdėjo laiptinėje triukšmą, tačiau tas triukšmas joms nepatogumų nesukėlė. Taigi sukeltas triukšmas kaimynų kasdienio gyvenimo ar poilsio nesutrikdė ir įtakos jų savijautai neturėjo. Be to, neteisėti veiksmai truko neilgai. Kaip parodė pati nuteistoji, ji nesiekė sutrikdyti viešosios tvarkos ir rimties. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistoji nesuvokė savo veiksmų kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai svarbus jos veikos aspektas. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. R. įžūliais veiksmais, demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, viešoje vietoje sumušdama A. I. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, yra neteisinga. Kolegija konstatuoja, kad R. R. veiksmuose nėra BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių, todėl aptarta jos veika perkvalifikuojama pagal BK 140 str. 1 d. kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl asmeninių paskatų.
Perkvalifikavus R. R. veiką iš Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., iš naujo sprendžiamas ir bausmės už šią veiką skyrimo klausimas. Sprendžiant šį klausimą teisėjų kolegija remiasi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais motyvais, jog R. R. teisiama pirmą kartą, padarė nesunkų nusikaltimą, nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo nukentėjusiosios provokuojantis elgesys. Įvertinama ir ta aplinkybė, kad R. R. nusikaltimo padarymo metu buvo policijos pareigūnė, dėl ko jos elgesiui yra keliami didesni reikalavimai. Atsižvelgiama į tai, kad šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad R. R. nepažeidė viešosios tvarkos ir tokio tikslo neturėjo, kas daro R. R. veiką mažiau pavojinga. Todėl kolegija laiko galimu paskirti nuteistajai R. R. už nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., tokios pat rūšies, tačiau mažesnio dydžio bausmę, kokią paskyrė pirmosios instancijos teismas, t. y. laisvės apribojimą 9 mėnesiams, paliekant tuos pačius įpareigojimus.
Pažymėtina, kad BPK 44 str., reglamentuojantis asmens teisių apsaugą baudžiamajame procese, nustato, jog kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. CK 6.283 str. 1 d. numatyta, kad, jei fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Nukentėjusioji A. I. dėl R. R. neteisėtų veiksmų neabejotinai patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos. Kad žala nukentėjusiajai buvo padaryta būtent R. R., o ne D. Š. veiksmais, patvirtina byloje ištirtų įrodymų visuma. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas įrodymais, todėl pirmosios instancijos pagrįstai jį tenkino.
Nukentėjusioji dėl prieš ją pavartoto smurto patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinį šoką, nepatogumus. Nukentėjusiosios įvardyti patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai kolegijai nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 str. 1 d. reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Nukentėjusioji buvo pareiškusi 10 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, taip pat atsižvelgęs į pačios nukentėjusiosios elgesį, kuris paskatino nuteistosios neteisėtus veiksmus, nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas teisingai nustatė nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį (2000 Lt) – atitinkantį teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad A. I. neturtinė žala atsirado dėl nusikalstamų R. R. veiksmų, todėl pagrįstai neturtinės žalos atlyginimą priteisė iš jos.
Rezoliucinė dalis
n u s prendž i a:
pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendį:
R. R. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams įpareigojant neatlygintinai išdirbti 50 val. per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą 4200,00 Lt turtinę žalą.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.