- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-07
- Bylos Nr.
- e2YT-537-1067/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05886-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justė Visakavičienė
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- (duomenys neskelbtini), E. P.
- Advokatai
- Vilma Gudaitė
dalyvaujant pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei U. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškimą dėl motinos valdžios apribojimo būdo pakeitimo, suinteresuoti asmenys E. P., (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo pakeisti 2022 m. sausio 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-281-1032/2022 dalyje dėl laikino motinos valdžios apribojimo ir neterminuotai apriboti motinos valdžią E. P. jos sūnaus K. P. atžvilgiu. Nurodė, kad teismui laikinai apribojus motinos valdžią E. P., moteris ir toliau nedėjo pastangų pakeisti savo gyvenimo būdą, dėl kurio buvo apribota motinos valdžia į sūnų K. P., nesiėmė aktyvių veiksmų dėl vaiko susigrąžinimo į savo šeimą, taip pat vengė atlikti prigimtines motinos pareigas, auginant sūnų, t. y. juo nesirūpino, nesidomėjo jo ugdymu, auklėjimu, neteikė vaikui išlaikymo. E. P. nesiėmė aktyvių veiksmų pakeisti susidariusią padėtį, socialinių darbuotojų nuoseklus darbas su mama nedavė teigiamų rezultatų. E. P. savo elgesio ir gyvenimo būdo nekeitė ir matomos net kelios sąlygos, sudarančios pagrindą pakeisti laikiną motinos valdžios apribojimo būdą į neterminuotą. E. P. vengia atlikti savo, kaip motinos pareigą sūnaus atžvilgiu, jo neišlaiko, neįgijo vaiko pasitikėjimo, reguliariai su juo nebendrauja, į vaiko skambučius ne visada atsako, pažadėjusi paskambini - nebepaskambina, nesidomi sūnaus ugdymu, sveikatos priežiūra, per 1 metų 8 mėnesių laikotarpį vaiką aplankė tik šešis kartus, neatkūrė emocinio ryšio su vaiku. Vaikas neberodo susidomėjimo mama, vis mažiau apie ją kalba, nebeskambina ir nebeteikia vilčių mamos pažadams. E. P. yra nusišalinusi nuo motinos valdžios savo sūnaus atžvilgiu įgyvendinimo, savo teises ir pareigas perleido vaiko globėjui ir nedėjo pastangų savo gyvenime ką nors keisti, kad pati galėtų auginti ir rūpintis vaiku. E. P. tinkamas motinos valdžios nevykdymas tęsiasi jau ne vienerius metus. Per teismo duotą laiką motinos padėtis visiškai nepasikeitė, todėl neterminuotas motinos valdžios apribojimas būtų teisingas ir užtikrinantis, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje, nepažeidžiant jo geriausių interesų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu sutinka. Nurodė, kad teismui laikinai apribojus motinos valdžią, E. P. nedėjo pastangų vaiką susigrąžinti į šeimą, juo nesirūpino, nesidomėjo ugdymu, auklėjimu, sveikata, kitais poreikiais. Priteisto išlaikymo neteikė nė karto. Su sūnumi bendravo tik keletą kartų. Susitikimus ir pokalbius dažniausiai inicijuoja pats vaikas, nes mama bendrauti iniciatyvos nerodo, pažada vaikui paskambinti ar atvykti aplankyti, tačiau pažadų nevykdo, o vaikui skambinant - dažnai neatsiliepia. K. P. emocinio ryšio su mama neturi, laiko ją melage, pyksta, kad nevykdo savo pažadų. Reikia daug specialistų pastangų vaiką nuraminti, nes jis turi dėmesio, mišraus elgesio ir emocijų sutrikimus, nustatyti dideli specialieji ugdymo(-si) poreikiai.
Suinteresuotas asmuo E. P. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė U. R. palaikė pareiškimą pareiškime išdėstytais motyvais ir prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad vaiko motina pagalbos nepriėmė, išlaikymo vaikui neteikė, vaiku nesidomėjo, su vaiku bendrauja epizodiškai, į atvejo vadybos posėdžius neatvykdavo, darbuotojų į namus neįsileisdavo. Vaikas yra nusivylęs, nes motina jam meluoja, kad atvyks jį pasiimti. Vaikas turi didelių specialiųjų ugdymo poreikių. Vaiko motina yra nusišalinusi nuo motinos valdžios.
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atstovė R. M. paaiškino, kad K. P. globos namuose gyvena nuo 2018 m. Motina su vaiku bendrauja epizodiškai, bendravimas suaktyvėja prieš teismo posėdžius. Paskutinį kartą motina bendravo su vaiku 2023 metų vasarą. Motina nesistengia susigrąžinti vaiko į šeimą. Mamai pamelavus, vaikui kyla emocijų protrūkis, kurį tenka suvaldyti. Išlaikymo vaikui motina neteikia, jokių daiktų nenuperka.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens E. P. atstovė advokatė Vilma Gudaitė teismo posėdžio metu nurodė, kad jokių žinių apie atstovaujamąją neturi, atstovaujamoji yra pasyvi, į telefono skambučius neatsiliepė, kitaip susisiekti nepavyko, todėl prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, vadovaujantis geriausiais vaiko interesais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečio vaiko K. P., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra E. P., tėvas yra D. B.. 2020 m. balandžio 14 d. Klaipėdos apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-158-1030/2020 iš dalies patenkino pareiškėjo ieškinį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo bei priėmė sprendimą, kuriuo E. V. (P.) buvo laikinai apribota motinos valdžia sūnaus K. P. atžvilgiu bei priteistas išlaikymas po 100 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki vaiko pilnametystės. Vaiko tėvui D. B. teismas sprendimu neterminuotai apribojo tėvo valdžią sūnaus K. P. atžvilgiu bei priteisė išlaikymą sūnui po 215 Eur kas mėnesį nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki vaiko pilnametystės. 2020 m. gegužės 22 d. teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4935-1030/2020 K. P. nustatė nuolatinę globą, nuolatiniu globėju paskyrė (duomenys neskelbtini) (dabartinis pavadinimas - (duomenys neskelbtini)). 2022 m. sausio 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-281-1032/2022 nuspręsta laikinai apriboti atsakovei E. V. motinos valdžią į sūnų K. P..
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad suinteresuotas asmuo E. P. nesiekė susigrąžinti laikinoje globoje esantį sūnų K. P., su juo bendraudavo epizodiškai, nuo 2022 m. sausio 24 d. teismo sprendimo priėmimo dienos iki pareiškimo padavimo teismui dienos (2023 m. rugsėjo 28 d.) su vaiku telefonu kalbėjo dešimt kartų, buvo susitikusi su vaiku šešis kartus (2022 m. vasario 6 d. su vaiku praleido visą dieną, 2022 m. balandžio 19 d. su vaiku praleido kartu keletą valandų, 2022 m. rugpjūčio 1 d. vyko kartu su vaiku pasivaikščioti į parką, 2023 m. gegužės 11 d. atvyko pasveikinti vaiką su gimtadieniu, atnešė vaišių, 2023 m. gegužės 13 d. atvyko į šeimyną pasiimti vaiką išeiti į miestą; kartu važinėjo elektriniais paspirtukais, 2023 m. birželio 24 d. su kitais savo vaikais atvyko į šeimyną pasiimti K., laisvalaikį leido mieste, kartu važiavo prie jūros). E. P. vengia atsiliepti į socialinės darbuotojos skambučius, sutartu laiku neatvyksta į biudžetinę įstaigą Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centrą, neįsileidžia į namus, nepasiima vaiko svečiuotis jos namuose nustatyta tvarka. E. P. išlaikymo sūnui neteikia. Pati retai rodo iniciatyvą bendrauti su vaiku, nesidomi jo sveikata, mokymosi pasiekimais, neatvyksta į atvejo vadybos posėdžius. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad E. P. daug kartų bausta už administracinius nusižengimus (greičio viršijimas, važiavimą viešuoju transportu be bilieto).
Vertinant susiklosčiusią situaciją pirmiausia pažymėtina tai, jog tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 3.155 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių, esant atitinkamoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko interesus, yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.160 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnis). Teismas gali priimti sprendimą laikinai ar neterminuotai apriboti tėvų valdžią, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų: 1) tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.
Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko(-ų) teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku (-ais) susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo (-ų) interesus. CK 3.161 straipsnio 3 dalis taip pat numato, kad spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus. EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, taip pat turi būti vertinami ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys tėvų veiksmai.
Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareigų apimtis neapsiriboja tik ne nuolatinio pobūdžio domėjimusi vaikais, deklaruojamu siekiu bendrauti ar palaikyti ryšį, ypač kai tėvo ar motinos veiksmai šiais aspektais akivaizdžiai deklaratyvūs bei nepagrindžia tinkamo tėvų pareigų vykdymo. Tėvai turi auginti vaikus tenkindami ir jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius, užtikrinti auklėjimą bei ugdymą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vaiko (-ų) poreikių identifikavimas yra vienas iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad suinteresuoto asmens E. P. elgesys sūnaus atžvilgiu nesikeičia, ji nededa pastangų dėl savo elgesio pakeitimo, faktiškai nepripažįsta egzistuojančių problemų bei nesiekia jų spręsti. Po Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimo, kuriuo E. P. buvo laikinai apribota motinos valdžia, E. P. situacija nepagerėjo, ji sistemingai daro administracinius nusižengimus, išlaikymo sūnui neteikia, sūnumi domisi itin epizodiškai, bendravimą iniciavus sūnui, vengia bendrauti su socialiniais darbuotojais, nevykdo pagalbos plane numatytų priemonių, 2023 m. liepos 3 d. ir 2023 m. liepos 7 d. vykusiuose atvejo vadybos posėdžiuose nedalyvavo. Visos šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad E. P. nėra pasirengusi susigrąžinti ir pati auginti sūnų. E. P. savo vaiku nesirūpina, negali vaikui užtikrinti tinkamų gyvenimo sąlygų, saugios, stabilios aplinkos, nuolatinės priežiūros ir išlaikymo, emocinio stabilumo, stabilios psichologinės būsenos, sveikatos priežiūros, kas sudaro pagrindą teigti, jog yra visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų.
Ištyrus byloje esančius įrodymus, pripažintina, kad E. P. vengia atlikti savo pareigas vaikui, vaiku nesirūpina, yra nusišalinusi nuo motinos valdžios (CK 3.180 straipsnio 1 dalis) ir byloje nėra duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti pareiškimą ir pakeisti teismo sprendimą dalyje, kuriuo E. P. laikinai apribota motinos valdžia sūnaus K. P. atžvilgiu bei neterminuotai apriboti E. P. motinos valdžią sūnaus K. P. atžvilgiu.
Pažymėtina, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).
E. P. išaiškintina, kad jos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, sustabdomos, kad neterminuotai apribojus motinos valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių: gyventi su vaiku, dalyvauti jo auklėjime, iš dalies bendrauti su vaiku ir panašiai, bet tėvams išlieka teisė matytis su vaiku, taip pat išlieka pareiga išlaikyti šį vaiką. Apribojus motinos valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad vaiko tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, taip pat jei vaikas dar neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 6 dalis). Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu.
Klausimai dėl nepilnamečio vaiko K. P. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, nuolatinės globos nustatymo, nuolatinių globėjų paskyrimo yra išspręsti įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-281-1032/2022 ir Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4935-1030/2020, todėl pakartotinai šiuo sprendimu nespręstini.
Abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, todėl bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir E. P. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 96 straipsnio 4 dalis).
Sprendimas dėl motinos valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 406 straipsniu, 408 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-281-1032/2022 dalį, kuria laikinai apribota atsakovei E. V. (P.) motinos valdžia į sūnų K. P., ir neterminuotai apriboti motinos valdžią E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko K. P., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
K. K. apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-281-1032/2022 dalį palikti nepakeistą.
Bylinėjimosi išlaidas apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų.
Sprendimą vykdyti skubiai.
Per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.