- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-03
- Bylos Nr.
- e2A-575-343/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- V. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. patikslintą ieškinį atsakovui V. K. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo ir atsakovo patikslintą priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, B. P., K. P., G. J..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. S. (toliau – ieškovė) patikslintame 2021 m. birželio 12 d. ieškinyje teismo prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvarką pagal 2021 m. birželio 9 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geodezija Jums“ matininko H. B. parengtą žemės sklypo naudojimosi dalių „A“, „B“, „C“, „D“... „G“ planą ir: 1) ieškovei paskirti naudotis 64 m² žemės sklypo plotą, žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtą indeksu „C“ ir 516 m² žemės sklypo plotą, plane pažymėtą indeksu „D“; 2) atsakovui V. K. (toliau – atsakovas) paskirti naudotis 136 m² žemės sklypo plotą, plane pažymėtą indeksu „B“ ir 131 m² žemės sklypo plotą, plane pažymėtą indeksu „E“; 3) ieškovei ir atsakovui bendrai paskirti naudotis žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu „F“, kurios plotą sudaro 92 m²; 4) B. P. ir K. P. paskirti naudotis 346 m² žemės sklypo plotą, plane pažymėtą indeksu „A“; 5) G. J. paskirti naudotis 32 m² žemės sklypo plotą, plane pažymėtą indeksu „G“; 6) G. J., B. P. ir K. P. bendrai paskirti naudotis 128 m² žemės sklypo ploto dalį, pažymėtą indeksu „H“; 7) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendraturčiais: G. J. nuosavybės teise priklauso 96/1445 dalis, B. P. 82/289 dalis, o atsakovui 313/1445 dalis. Kauno apylinkės teismo 2013m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2188- 887/2013 buvo nutraukta šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta 2013 m. gruodžio 12 d. sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Sutartyje išspręstas turto pasidalijimo tarp buvusių sutuoktinių klausimas, nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
3. Ieškovė parengė gyvenamojo namo (1A2mp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinio pastato (7I1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirties pakeitimo į vieno buto gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), rekonstravimo projektą, kurio įgyvendinimui reikalingi bendraturčių sutikimai ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimas. Teismui palikus šiuo metu galiojančią naudojimosi tvarką pagal 2014 m. rugpjūčio 7 d. parengtą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą, yra užkoduojamas konfliktas. Naudojimosi tvarka žemės sklypu patvirtinta 2013 m. gruodžio 12 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi, tačiau naudojimosi tvarkos sąlygos nebuvo suderintos bei aptartos su kitais bendraturčiais, nebuvo atlikti ir suderinti nekilnojamojo turto kadastriniai duomenys.
4. Ieškovė 2019 m. sausio 3 d. užsakė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, kurie 2019 m. liepos mėnesį įregistruoti valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras nekilnojamojo turto kadastro registre. Ieškovė teismui pateikė 2021 m. birželio 9 d. UAB „Geodezija Jums“ matininko H. B. parengtą žemės sklypo naudojimosi dalių „A“, „B“, „C“, „D“...“G“ planą, kuriame numatyta, jog žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais „C“ ir „D“, plotai atitinkamai 64 m² ir 516 m², naudosis ieškovė (bendrai 580 m²), žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais „B“ ir „E“, kurių plotą atitinkamai sudaro 136 m² ir 131 m², naudosis atsakovas (bendrai 267 m²), o indeksu „F“ pažymėta žemės sklypo dalimi, kurio plotą sudaro 92 m², naudosis bendrai ieškovė ir atsakovas. Pagal pateiktą projektą nėra keičiama G. J. ir B. P. naudojimosi tvarka. Atsakovas nesutinka su naudojimosi tvarkos pakeitimu, nes jam reikia patekti į kiemą pastatyti automobilį, sandėliuoti malkas. Ieškovės siūlomoje dalyje yra nustatytas servitutas, kuris atsakovui nereikalingas. Anot ieškovės, pakeitus naudojimosi tvarką į jos prašomą, žemės sklypu bus patogiau naudotis abiem šalims, sumažės bendrai naudojamo žemės sklypo plotas, atsakovui priklausantis žemės sklypo plotas bus lokalizuotas vienoje vietoje, neliks tarp šalių ginčo dėl galimybės prižiūrėti jiems nuosavybės teise priklausančius pastatus. Pateiktas projektas atitinka visų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Pagal ieškovės pateiktą projektą atsakovas turi galimybę iš (duomenys neskelbtini) gatvės įvažiuoti į indeksu „B“ pažymėtą žemės sklypo dalį, kuria jis naudojasi ir šiuo metu (136 kv. m.). Ieškovė 1995 m. gruodžio 1 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijo 626/1445 dalį žemės sklypo, ieškovei buvo įregistruotas servitutas, suteikiantis teisę įvažiuoti į įsigytą valstybinės žemės sklypą. Šalims priklausantis gyvenamasis namas yra daugiabutis, todėl jam taikytinas statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“. Atsakovui nuosavybės teise ūkiniai pastatai nepriklauso, todėl kiemo statinių priežiūrai įvažiavimas yra objektyviai nereikalingas. Iš UAB „Geodezija Jums“ parengto plano matyti, kad atsakovas turi 12,75 m ilgio privažiavimą prie daugiabučio namo iš (duomenys neskelbtini) gatvės, t. y. 136 m² plotą pažymėtą indeksu „B“, kurio pakanka, jog būtų galima vežti malkas, laikyti jam priklausančią transporto priemonę, prižiūrėti ar aptarnauti gyvenamąjį namą.
Atsiliepimas
5. Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Pateikė priešieškinį, kuriame prašė: 1) nustatyti 1445 kv. m. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal žemės sklypo naudojimosi dalių ,,A“, ,,B“, ,,C“, ,,D“, ,,E“, ,,F“, ,,G“, ,,H“, ,,I“, ,,J“ planą, parengtą pagal 2021 m. birželio 29 d. matininko V. L. atliktus skaičiavimus, nustatant, kad: 1.1. atsakovas naudosis 142 kv. m. žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksu „B“, kurios ribos apibrėžtos linijomis ir posūkio taškais 51-2-52-33-34-7730-58-53-54-55-56-29-49-50, 59 kv. m. žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksu ,,I“, kurios ribos apibrėžtos linijomis ir posūkio taškais 59-6-7-8-9-72-41-71-60 ir 26 kv. m. žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksu ,,J“, kurių ribos apibrėžtos linijomis ir posūkio taškais 44-45-61-74-73; 1.2. ieškovė naudosis 64 kv. m. žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksu „C“, kurios ribos apibrėžtos linijomis ir posūkio taškais 56-55-54-53-58-57-47-3648, 145 kv. m. žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksu „D“, kurios ribos apibrėžtos linijomis ir posūkio taškais 71-41-72-9-10-11-12-66-67-68-69-70 ir 331 kv. m. žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksu „E“, kurios ribos apibrėžtos linijomis ir posūkio taškais 16-17-18-19-20-21-22-44-73-74-62-63-64-65-13-14-15; 1.3. šalys bendrai naudosis 172 kv. m. žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksu „F“, kurios ribos apibrėžtos linijomis ir posūkio taškais 3-4-5-59-60-71-70-69-68-67-66-12-65-64-63-62-74-61-45-46-47-57-58-3077-34-33-52; 1.4. B. P. naudosis 346 kv. m. žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksu „A“, kurios ribos apibrėžtos linijomis ir posūkio taškais 1-64-65-28-37-7576-48-36-47-46-45-44-22-23-24-25-26-27; 1.5. G. J. naudosis 32 kv. m. žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksu „G“, kurios ribos apibrėžtos linijomis ir posūkio taškais 64-51-2-50-49-29-65; 1.6. G. J. ir B. P. bendrai naudosis 128 kv. m. žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksu „H“, kurios ribos apibrėžtos linijomis ir posūkio taškais 28-65-29-56-48-76-75-37; 2) priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas; 3) paskirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu, 50 procentų šios baudos skiriant atsakovui.
6. Nurodė, jog ieškovė patikslintame ieškinyje savo reikalavimą grindžia duomenimis, kurie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas: 1) gyvenamojo namo 1A2mp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinio pastato 7I1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) paskirties keitimo ir rekonstravimo projektu; 2) 2014 m. rugpjūčio 7 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektu, kurį VĮ Registrų centras atsisakė registruoti Nekilnojamojo turto registre, nes buvo gauta neigiama NŽT 2015 m. gruodžio 3 d. teritorinio skyriaus vedėjo išvada Nr. (duomenys neskelbtini); 3) civilinės bylos Nr. 2-1985-151/2019, kuri buvo užbaigta nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, duomenimis. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2188-887/2013 yra įsiteisėjęs. Sprendimu nutraukta šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta 2013 m. gruodžio 12 d. sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Ieškovė negali kvestionuoti ar reikalauti pakeisti, panaikinti įsiteisėjusio teismo sprendimo / jo dalies, reiškiant materialinį reikalavimą kitoje byloje. Nutraukiant santuoką šalys susitarė dėl turto padalinimo, turto teisinio režimo, susitarimu išsprendė atlygintinumo už asmeninės nuosavybės teise atitekusį turtą bei daiktinių teisių nustatymo klausimus, sutarė dėl naudojimosi žemės sklypo dalimis tvarkos. Ieškovė 2021 m. birželio 12 d. patikslintu ieškiniu ir 2021 m. birželio 9 d. UAB „Geodezija Jums“ matininko parengtu planu iš esmės vienašališkai keičia šalių santuokos nutraukimo byloje pasirašytą 2013 m. gruodžio 12 d. susitarimą ir teismo sprendimu patvirtintą naudojimosi tvarką, prašo įteisinti akivaizdžią šalių interesų pusiausvyros nelygybę. Atsakovo teigimu, ieškovė turėjo pagrįsti objektyviai atsiradusį pagrindą pakeisti tesimo sprendimu 2013 m. nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, tik toje dalyje, kuria pravažiavimo teisė yra nustatyta atsakovui, ieškovei paliekant teisę naudotis atsakovui priklausančio žemės sklypo dalimi po ūkiniu pastatu ir nekeičiant ūkinio pastato teisinio režimo, tačiau to nepadarė.
7. Atsakovas parengtą naudojimosi tvarką visų žemės sklypo bendraturčių tarpusavio susitarimu siuntė bendraturčiams. Ieškovei netiko nei vienas atsakovo pasiūlytas projektinis sprendinys, todėl siūloma tvarka nebuvo įregistruota. Atsakovas pagal 0,1445 ha žemės sklypo naudojimosi dalių planą, parengtą pagal matininko V. L. atliktus 2021 m. birželio 29 d. skaičiavimus, inkorporuoja Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje N r. 2-2188-887/2013 patvirtintas sąlygas dalyje dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos bei daiktinių teisių (pravažiavimo). Atsižvelgiant į teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2188-887/2013 patvirtintą šalių susitarimą, žemės sklypo dalis, reikalinga ieškovei nuosavybės teise priklausančiam ūkiniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priskiriama naudotis ieškovei (dalis pažymėta indeksu „D“ – 145 kv. m matininko V. L. parengtame plane). Pagal atsakovo parengtą žemės sklypo naudojimosi dalis nustatantį planą tretiesiems asmenims B. P. ir G. J. naudoti tenkanti dalis ir bendras plotas nėra keičiami (žemės sklypo plane pažymėta indeksais ,,A“, „H“, ,,G“). Atsakovo teigimu, jis žemės sklypu naudojasi pagal 1996 m. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kauno komprojektas“ parengtą žemės sklypo planą ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2188-887/2013 tarp šalių patvirtintą 2013 m. gruodžio 12 d. sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje šalys susitarė ir dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos. Ši žemės sklypu naudojimosi tvarka yra registruota Nekilnojamojo turto registre. Atsakovas nustatyta tvarka naudojasi beveik 10 metų, yra susiformavę faktiniai naudojimosi žemės sklypu santykiai. Pagal ieškovės pateiktą projektą atsakovas praranda galimybę įvažiuoti (išvažiuoti) į žemės sklypą, todėl atsakovo pateiktas projektas atitinka faktinius bendraturčių žemės naudojimo santykius, nepažeidžia interesų derinimo ir proporcingumo principų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 11 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė, priteisė valstybės naudai iš ieškovės ir atsakovo po 24 Eur pašto išlaidas.
9. Nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2188-887/2013 buvo nutraukta šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta 2013 m. gruodžio 12 d. sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Sutartyje išspręstas turto pasidalijimo tarp buvusių sutuoktinių klausimas, įskaitant ir nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), bei nustatyta šiuo adresu esančio žemės sklypo naudojimosi tvarka. Teismo sprendimas apeliacine tvarka nebuvo skųstas, yra įsiteisėjęs. Teismas vertino, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas.
10. Vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis nustatė, kad 0.1445 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso G. J. (96/1445 dalys), B. P. (82/289 dalys), atsakovui (313/1445 dalys) ir ieškovei (626/1445 dalys). Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota šalims priklausančių žemės sklypų dalių naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka.
11. Teismas nenustatė, kad ginčo atveju po 2013 m. gruodžio 19 d. priimto teismo sprendimo įvyko juridinių faktų, suteikiančių pagrindą keisti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2188-877/2013 nustatytą naudojimosi tvarką. Su tokia naudojimosi tvarka ieškovė sutiko pasirašydama 2013 m. gruodžio 12 d. sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurią teismas patvirtino, ir, kurią ieškovė įsipareigojo vykdyti gera valia. Teismo nustatyta tvarka įregistruota Nekilnojamo turto registre. Teismas, palyginęs 1996 m. žemės sklypo naudojimosi planą (dalis pažymėta indeksu „A“) su ieškovės pateiktu 2019 m. naudojimą nustatančiu planu (dalis pažymėta indeksu „A“), nustatė, kad B. P. ir G. J. naudoti tenkanti dalis ir bendras plotas nėra keičiami. Sprendė, kad ta aplinkybė, jog po 2013 m. gruodžio 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2188-877/2013 nustatytos naudojimosi tvarkos atsirado naujas žemės sklypo bendraturtis – G. J., nėra ta objektyvi aplinkybė, kurios pagrindu yra būtinybė keisti teismo sprendimu nustatytą ir nuo 1996 m. šalių naudojamą tvarką.
12. Konstatavo, kad santuokos nutraukimo byloje šalys susitarė, kad ūkinis pastatas atitenka ieškovei, jai suteikiama teisė naudotis atsakovui priklausančia žemės sklypo dalimi po juo, atitinkamai atsakovas už tai gauna laisvą pravažiavimo teisę. Šio sandorio sąlygas šalys patvirtino parašais, o teismas – sprendimu.
13. Atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovas gali įsirengti įvažiavimą per gretimo sklypo daugiabučio namo kiemą (per valstybinės žemės sklypo dalį) ar įvažiuoti į namų valdos žemės sklypą per (duomenys neskelbtini) gatvę (per viešai įrengtas komunikacijas) jau vien tuo pagrindu, kad atsakovas nesutiko su tokia ieškovės tvarka, jam kelio servitutas reikalingas, o tokie darbai pareikalaus papildomų investicijų ir derinimų su viešojo sektoriaus atstovais.
14. Vertino kaip nepagrįstą ieškovės argumentą, kad nustačius naudojimosi tvarką pagal jos pateiktą projektą, atsakovas turi galimybę įvažiuoti į indeksu „B“ pažymėtą žemės sklypo dalį iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Tokios pozicijos teismas laikėsi, nes, vadovaudamasis byloje esančiomis nuotraukomis bei išvažiuojamajame teismo posėdyje nustatytais faktais, nustatė, kad atsakovas fiziškai to padaryti negalėtų, nes atstumas tarp tvoros ir namo sienos yra per mažas. Vertino, kad nustačius žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal ieškovės projektą, atsakovui būtų apribotos įvažiavimo ir patekimo į namų valdą galimybės, formaliai paliekant jam tik teisę praeiti bet ne įvažiuoti. Sprendė, kad ieškovės prašoma nustatyti tvarka prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.93 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 ir 2 punktams. Taigi, teismas atmetė ieškovės ieškinį, nenustatęs objektyvių aplinkybių, atsiradusių po įsiteisėjusio teismo sprendimo, kurių pagrindu būtų galima keisti nusistovėjusią, viešame registre tarp šalių įregistruotą naudojimosi žemės sklypu tvarką.
15. Teismas netenkino atsakovo priešieškinio, kadangi būtų sukurta tokia situacija, kai dėl vieno ir to paties dalyko būtų priimti du sprendimai. Nurodė, kad visi pasikeitimai, matavimai, koordinatės, posūkio taškai nuo 2013 m. iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos yra įregistruoti viešame registre, teismo sprendimai įsiteisėję, dėl to nėra pagrindo tenkinti priešieškinį.
16. Teismas netenkino atsakovo prašymo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi nenustatė ieškovės nesąžiningumo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo iš dalies panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
17.1. Nors ginčijamu teismo sprendimu yra nurodoma, kad Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2188-887/2013 nustatė naudojimosi tvarką nekilnojamuoju turtu, tačiau žemės sklypo planas, atitinkantis vienodus teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, nebuvo rengiamas, o tuo labiau teismo patvirtintas. Dėl šios priežasties teismo motyvas, jog Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimas visa apimtimi įgijo res judicata galią, yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei prieštaraujantis teisminei praktikai. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad santuokos nutraukimo byloje nebuvo parengtas, pateiktas bei patvirtintas naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektas, todėl jis negalėjo būti suderintas su kitais bendraturčiais. Atkreipia dėmesį, kad teismui tvirtinant santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 3, 6 ir 7 punktus, nebuvo atlikti ir suderinti nekilnojamojo turto kadastriniai duomenys, t. y. iki 2019 m. liepos mėnesio Nekilnojamojo turto registro išrašo pastabose buvo nurodyta, kad 2015 m. gruodžio 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjas išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad: „Žemės sklypo ribos nesiderina su gretimo žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo planas turi būti tikslinamas“.
17.2. Iš ginčijamo teismo sprendimo turinio susidaro įspūdis, jog pravažiavimas atsakovui buvo suteiktas kaip kompensacija už jam tenkančią mažesnę turto dalį, tačiau situacija yra visiškai priešinga. Iš bylos nagrinėjimo metu šalių teikiamų paaiškinimų yra visiškai aišku, kad nei viena iš proceso šalių nesuprato, kad žemės sklypo dalis esanti po ieškovei priklausančiu ūkiniu pastatu ir toliau lieka atsakovo turtu. Šalys pasirašydamos sutartį suprato, kad žemės sklypo dalis po dalimi ūkinio pastato, t. y. 24 m² atitenka ieškovei, o atsakovas gauna 230 000 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, 7 090 Lt vertės transporto priemonę, kai tuo tarpu ieškovė įgijo tik 11 600 Lt vertės turtą.
17.3. Nesutinka su teismo vertinimu, kad pagrindu keisti nusistovėjusią naudojimosi tvarką galima tik paaiškėjus naujiems juridiniams faktams, neįvertinant pasikeitusių kitų aplinkybių, kurios yra tiek pat svarbios ir laikytinos esminėmis leidžiančiomis pasinaudoti įstatyme įtvirtinta bendraturčio teise keisti naudojimosi tvarką žemės sklypu, viseto. Šią ieškovės poziciją patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 16 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-611/2020.
17.4. Priešingai nei teigia teismas, po Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo, įvyko daug naujų juridinių faktų: 1) pasikeitė bendraturčių turto dalys, nes turto dalininke tapo G. J.; 2) 2019 m. liepos mėnesį patikslinti ir įregistruoti nauji kadastro duomenys; 3) Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1549-896/2020 įregistruotas servitutas; 4) pasikeitus kadastriniams duomenims paaiškėjo aplinkybė, jog de jure ir de fakto skiriasi ieškovei ir atsakovui priklausantys ir naudojami žemės sklypo plotai; 5) ieškovė negali vykdyti gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu nustatyto susitarimo, kas, be kita ko, įtakoja ydingos naudojimosi tvarkos keitimo būtinybę, kas lemia poreikį ne tik keisti naudojimosi tvarką žemės sklypu dėl juridinių faktų, tačiau ir dėl nuolatinių konfliktų tarp bendraturčių išsprendimo.
17.5. Teismui palikus galioti šiai dienai galiojančią naudojimosi tvarką, būtų užkoduojamas konfliktas. Šis konfliktas kildinamas remiantis faktu, jog ieškovė turi interesą rekonstruoti jai nuosavybės teise priklausantį pastatą, kuris yra avarinės būklės, kai tik bus išspręstas klausimas dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo. Taip pat ieškovė siekia turėti objektyvią galimybę prižiūrėti ir rūpintis jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, ūkiniu pastatu, prie kurio priėjimas priklauso atsakovui. Atsakovas į raginimus pašalinti naudojimosi pažeidimus nereaguoja, todėl įvykus kokiai nors nelaimei, ieškovė ar tarnybos neturės galimybės jos pašalinti, arba užkirsti jai kelią. Dėl šios priežasties išvažiuojamojo posėdžio metu ieškovė bandė teismui parodyti ne tik faktinę situaciją, tačiau ir prašė įvertinti į bylą pateiktų duomenų visetą, kiek tai susiję su planuojamomis statinių rekonstrukcijomis bei planuojamu užstatyti plotu. Tačiau ieškovės nurodomos itin svarbios aplinkybės teismo nebuvo įvertintos, todėl priimtas nepagrįstas sprendimas.
17.6. Teismas priimdamas sprendimą visiškai neatsižvelgė į tai, jog pakeitus naudojimosi tvarką į ieškovės prašomą, žemės sklypu bus lengviau ir patogiau naudotis abiem šalims. Tokios pozicijos ieškovė laikosi, nes sumažės bendrai naudojamo žemės sklypo plotas, t. y. nuo 206 m² iki 92 m², atsakovui priklausantis žemės sklypo plotas bus lokalizuotas vienoje vietoje, neliks tarp šalių ginčo dėl galimybės prižiūrėti jiems nuosavybės teise priklausančius pastatus.
17.7. Atsakovo pozicija dėl įvažiavimo reikalingumo yra paneigta paties atsakovo liudijimu bei pateiktu turto atidalijimo projektu. Iš jo matyti, kad tuo atveju, jeigu ieškovė su pateiktu atidalijimu būtų sutikusi ir jai priklausantį nekilnojamąjį turtą būtų perleidusi atsakovui, jis įvažiavimą į sklypą turėtų tik iš (duomenys neskelbtini), ir tik tiek, kiek šis turi šiai dienai. Iš to darytina pagrįsta išvada, kad atsakovo siekis palikti itin didelius bendrus plotus bei įvažiavimą, yra tik principo reikalas, o ne objektyvi būtinybė. Šios aplinkybės teismas nevertino, todėl neatskleidė bylos esmės.
17.8. Ieškovei neaišku, kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadą, kad 1995 m. gruodžio 1 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės įsigyta žemės sklypo dalis viena vertus yra vertinama kaip atskiras turtinis vienetas, kita vertus, kaip bendras turtinis vienetas bendraturčiams priklausančia bendrosios dalinės nuosavybės teise. Dvejopi vienos situacijos vertinimai verčia abejoti priimto sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu, nes trūksta loginės sekos. Identiška situacija, t. y. dvejopas tos pačios 1995 m. gruodžio 1 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties vertinimas yra taikomas teismui pasisakant dėl servituto bei asmenų, kurie įgyja teisę į servitutinę įvažą, rato. Tai, apeliantės teigimu, taip pat lėmė teismo nepagrįstą įsitikinimą apie atsakovo tariamai galiojančią teisę ja naudotis.
17.9. Teismo vertinimu, atsakovas tariamai turi teisę naudotis ieškovei suteiktu servitutu, nors jai pasirašant 1995 m. gruodžio 1 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas nebuvo ne tik sandorio šalimi, bet ir turto savininku – bendraturčiu. Toks situacijos vertinimas neatitinka teisinės valstybės principų bei pamatinių principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.
Atsiliepimas
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Nagrinėjamo ginčo atveju teismas nenustatė, kad po anksčiau priimto teismo sprendimo būtų įvykę kokie nors juridiniai faktai, kurie suteiktų pagrindą keisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu nustatytą naudojimosi tvarką. Su tokia naudojimosi tvarka ieškovė sutiko pasirašydama 2013 m. gruodžio 12 d. sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurią Kauno apylinkės teismas minėtu sprendimu patvirtino ir, kurią ieškovė įsipareigojo vykdyti gera valia.
18.2. Tai, kad po Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu nustatytos naudojimosi tvarkos atsirado naujas žemės sklypo bendraturtis, nėra objektyvi aplinkybė, kurios pagrindu būtų galima keisti teismo sprendimu nustatytą ir kelerius metus šalių naudojamą tvarką.
18.3. Apeliacinio skundo argumentai, kad Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu naudojimosi tvarką nustatė be, ieškovės nuomone, teisės aktų nustatyta tvarka parengto žemės sklypo, ir argumentai apie tai, kaip ieškovė suprato santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, neturėtų būti vertinami šioje byloje, kadangi tai reikštų įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumo kvestionavimą.
18.4. Byloje nėra duomenų, kad parengti ir viešame registre registruoti nauji žemės sklypo kadastriniai matavimai ar nustatytas servitutas paneigia jau nustatytą ir teismo sprendimu patvirtintą naudojimosi tvarką. Ieškovė nenurodo, kaip patikslinti bendro žemės sklypo išorinių ribų kadastriniai duomenys nekilnojamojo turto kadastre ir nustatytas servitutas turi įtakos nustatytai vidinei ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkai, todėl žemės sklypo kadastrinių matavimų plano ir nustatyto servituto teisinė reikšmė, sprendžiant naudojimosi žemės sklypu tvarkos klausimą, nėra tas juridinis faktas, kuris leistų daryti išvadą, kad po ankstesnio teismo sprendimo atsirado objektyvus pagrindas leidžiantis keisti teismo sprendimu nustatytą šalių naudojamą tvarką.
Šalies argumentai
18.5. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad nepakeitus naudojimosi tvarkos ji negali įgyvendinti savo, kaip statytojos, teisės.
18.6. Pati ieškovė teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose ir teikdama paaiškinimus pripažino, kad atsakovo pateiktas žemės sklypu naudojimosi projektas atitinka faktinius susiklosčiusius bendraturčių žemės naudojimo santykius, o faktiniai bendraturčių žemės naudojimo santykiai yra viena iš esminių aplinkybių, kurias pagal kasacinio teismo išaiškinimus privalo vertinti teismas. Tokiu būdu ieškovės reikalavimas patvirtinti naudojimosi tvarką pagal jos pateiktą 2021 m. birželio 9 d. UAB „Geodezija Jums“ matininko parengtą žemės sklypo naudojimosi dalių planą prieštarauja tiek civilinių teisinių santykių stabilumo, tiek ir galiojančio teismo sprendimo res judicata principams, neatitinka savininko teisių apsaugos instituto nuostatų.
18.7. Ieškovė neįrodė svarbių aplinkybių, kurios rodytų objektyvią būtinybę keisti teismo sprendimu nustatytą naudojimosi tvarką ar leistų teigti, jog esamas projektas neatitinka realiai susiklosčiusios situacijos, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškovės patikslintą ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
20. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
21. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės patikslintas ieškinys dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
22. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2188- 887/2013 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta 2013 m. gruodžio 12 d. sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Sutartyje išspręstas turto pasidalijimo tarp buvusių sutuoktinių klausimas, įskaitant ir nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), bei nustatyta šiuo adresu esančio žemės sklypo naudojimosi tvarka. Sutarties 6 punkte šalys susitarė, kad ieškovė įsipareigoja nesudaryti kliūčių atsakovui naudotis pravažiavimu iki savo gyvenamojo būsto ir važiuoja pro pravažiavimą, plane pažymėtą raide „M“, pro tašką „A“ bei pastatą, pažymėtą Nr. 7 iki pastato Nr. 1 lengvuoju automobiliu ir techniniu transportu, adresu (duomenys neskelbtini); 7 punkte susitarė, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, esančia po ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudojasi ieškovė, o atsakovas įsipareigoja nesudaryti kliūčių jai naudotis nurodyta žemės sklypo dalimi, įskaitant ir ūkio pastato remonto darbus; 8 punkte šalys sutarė, kad žemės sklypo dalimi, esančia po gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi atsakovas, priestatas, plane pažymėtas indeksu „3a2p“, ieškovė įsipareigoja nesudaryti kliūčių atsakovui naudotis nurodyta žemės sklypo dalimi, įskaitant ir jo remonto darbus. Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.
23. Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkos pakeitimo. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2021 m. birželio 9 d. UAB „Geodezija Jums“ matininko H. B. parengtą žemės sklypo naudojimosi dalių „A“, „B“, „C“, „D“... „G“ planą ir: 1) ieškovei paskirti naudotis 64 m² žemės sklypo ploto, žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtą indeksu „C“ ir 516 m² žemės sklypo plotą, plane pažymėtą indeksu „D“; 2) atsakovui paskirti naudotis 136 m² žemės sklypo plotą, plane pažymėtą indeksu „B“ ir 131 m² žemės sklypo plotą, plane pažymėtą indeksu „E“; 3) ieškovei ir atsakovui bendrai paskirti naudotis žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu „F“, kurios plotą sudaro 92 m²; 4) B. P. ir K. P. paskirti naudotis 346 m² žemės sklypo plotą, plane pažymėtą indeksu „A“; 5) G. J. paskirti naudotis 32 m² žemės sklypo plotą, plane pažymėtą indeksu „G“; 6) G. J., B. P. ir K. P. bendrai paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „H“, kurios plotą sudaro 128 m².
24. Atsakovas pateikė priešieškinį, patikslinęs jo reikalavimus pateikė savo tvarką pagal matininko V. L. 2021 m. birželio 29 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi dalis nustatantį planą. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismui skundžiamu sprendimu netenkinus tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimų, apeliacinį skundą pateikė tik ieškovė dėl savo dalies, plačiau nedetalizuoja ir nepasisako dėl atsakovo pateikto žemės sklypo naudojimosi dalis nustatančio plano. Teisėjų kolegija toliau vertins tik ieškovės reikalavimų atžvilgiu priimto teismo sprendimo teisėtumą.
25. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės ieškinį, skundžiamą sprendimą argumentavo tuo, kad nustačius žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal ieškovės projektą, atsakovui būtų apribotos įvažiavimo ir patekimo į namų valdą galimybės, formaliai paliekant jam tik teisę praeiti bet ne įvažiuoti. Sprendė, kad ieškovės prašoma nustatyti tvarka prieštarauja CK 4.93 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 ir 2 punktams. Taigi, teismas atmetė ieškovės ieškinį, nenustatęs objektyvių aplinkybių, atsiradusių po įsiteisėjusio Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo (kuriuo buvo patvirtinta šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje buvo išspręstas turto pasidalijimo tarp buvusių sutuoktinių klausimas, įskaitant ir nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), bei nustatyta šiuo adresu esančio žemės sklypo naudojimosi tvarka), kurių pagrindu būtų galima keisti nusistovėjusią, viešame registre tarp šalių įregistruotą naudojimosi žemės sklypu tvarką.
26. Teisėjų kolegija pritaria nurodytam apylinkės teismo vertinimui, kad nustačius tvarką pagal ieškovės pateiktą projektą, būtų pažeistos atsakovo teisės nevaržomai patekti į jo namų valdą. Įvertinus ieškovės pateikto 2021 m. birželio 9 d. UAB „Geodezija Jums“ matininko H. B. parengtą žemės sklypo naudojimosi dalių „A“, „B“, „C“, „D“... „G“ planą, taip pat į bylą pateiktas nuotraukas, matyti, kad atsakovas į žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu „B“, iš esmės neturi objektyvių galimybių įvažiuoti (jis gali į jį nebent įeiti, kadangi atstumas tarp tvoros ir sienos yra per mažas), todėl visiškai nepagrįstas ieškovės argumentas, kad į minėtą žemės sklypo dalį atsakovas gali patekti iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Be to, ir pirmosios instancijos teismas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatė šią aplinkybę, realiai įvertinęs faktinę situaciją. Pagrindo keisti nusistovėjusią naudojimosi tvarką nesudaro ir ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovas gali įsirengti įvažiavimą per gretimo sklypo daugiabučio namo kiemą ar įvažiuoti į namų valdos žemės sklypą per (duomenys neskelbtini) gatvę (per viešai įrengtas komunikacijas: dujų trasą, elektros skydinę, išrauti daugiamečius, suaugusius per 9 m. želdinius ir pan.), kadangi toks įvažiavimo įsirengimas, teisėjų kolegijos vertinimu, ne tik, kad reikalautų papildomų galimai didelių investicijų, įvairių institucijų leidimų, bet ir papildomų laiko sąnaudų. Pažymėtina, kad ieškovė siūlydama tokį būdą, nenurodė, kas atlygintų atsakovo įvažiavimo įsirengimo išlaidas ir imtųsi atitinkamų veiksmų jo įteisinimui. Jeigu teismas tenkintų ieškovės reikalavimą, tai priešingai nei teigia ieškovė, žemės sklypu nebus lengviau ir patogiau naudotis abiem šalims, kadangi iš esmės atsakovas į savo nuosavybę galėtų patekti tik pėsčiomis. Taip pat neracionalu teigti, kad atsakovas turi galimybę patekti iš (duomenys neskelbtini) gatvės, įsirengdamas įvažiavimą, kadangi kaip jau buvo nustatyta, toks būdas reikalautų papildomų didelių išlaidų, nežinia kiek laiko užtruktų jo įrengimas, kas už tai sumokėtų ir kas rūpintųsi jo įrengimu.
27. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką bylose dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo bendraturtis reikšdamas ieškinį dėl teismo sprendimu nustatytos tvarkos pakeitimo, privalo ne tik pateikti įmanomą naudojimosi tvarkos projektą, bet ir įrodyti atsiradusias po ankstesnio teismo sprendimo objektyvias aplinkybes, kurių pagrindu galima būtų keisti teismo sprendimu nustatytą ir kelerius metus šalių naudojamą tvarką.
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio teismo išaiškinimą, sprendžia, jog ginčo atveju galėtų būti keičiama žemės sklypo naudojimosi tvarka, tačiau tai galėtų būti daroma parengus racionalų žemės sklypo naudojimosi tvarkos keitimo planą, kuris atitiktų ne tik ieškovės, bet ir atsakovo teisėtus interesus. Šio ginčo atveju ieškovės pateiktas projektas yra ydingas, taikant jį būtų sukelta daugiau neigiamų padarinių, negu jo netaikant.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nustačius tvarką pagal ieškovės pateiktą projektą, būtų pažeistos atsakovo teisės nevaržomai patekti į nuosavybę. Apylinkės teismas užtikrino rungimosi principo laikymąsi, visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino ieškovės bei atsakovo pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių pasisakė skundžiamame sprendime.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
30. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliantės apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
31. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą suformulavo reikalavimą priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jų dydį pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nesprendžia.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.