Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs vieną nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jas platinti, o būtent – jis nuo tiksliai nenustatyto laiko, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iki 2024 m. gegužės 2 d., laikotarpio nuo 16.10 val. iki 17.00 val. laikė su savimi kelnių kišenėje, būdamas prie vagonėlio, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat šiame vagonėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), ir savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš viso 22,403 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų, t. y. 2024 m. gegužės 2 d., apie 16.10 val. adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pareigūnai jo (A. J.) asmens kratos metu kelnių kišenėje surado plastikinį indelį su viduje esančiomis kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė 0,970 g, tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekis jose yra 20,1 procento, kitą dalį - 21,433 g, t. y. dėžutę su 9,858 g kanapių (antžeminių dalių), kurių tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekis yra 5,6 procento, plastikinį maišelį su 8,300 g kanapių (antžeminių dalių), kurių tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekis yra 21,9 procento, ir plastikinį maišelį su 3,141 g kanapių (antžeminių dalių), kurių tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekis yra 5,1 procento, (duomenys neskelbtini) pareigūnai rado ir paėmė tą pačią dieną (2024 m. gegužės 2 d.) apie 16.30 val. įvykio vietos apžiūros metu vagonėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat likusią dalį - 0,134 g, t. y. rūkymo įrenginį su jame esančiomis kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė 0,066 g, tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekis jose yra 0,8 procento, bei plastikinį indelį su kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė 0,068 g, tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekis jose yra 15,6 procento, tą pačią dieną (2024 m. gegužės 2 d.) apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini) pareigūnai rado ir paėmė kratos metu jo (A. J.) gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), t. y. tokiu būdu A. J. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš viso laikė 22,403 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių).

Tokiais savo veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. J. parodė, kad pareikštą kaltinimą supranta, kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį ir jį koreguoja teigiama linkme. Jis 2021 m. ieškojo būdo kaip sumažinti stresą (įtampą), kadangi darbdavys po „Covid“ pandemijos turėjo finansinių sunkumų, žmona laukėsi (duomenys neskelbtini) vaiko, be to, buvo didelis laiko trūkumas tiek naujo darbo paieškoms, tiek esamo darbo funkcijoms tinkamai atlikti. Dėl šių priežasčių pradėjo patirti stresą, nemiegodavo naktimis, taip pat pradėjo jausti skausmus nugaros srityje, todėl pradėjo ieškoti būdų kaip tai įveikti. Kartą draugai pasiūlė (pavaišino) pabandyti kanapes, todėl pabandė, atrodė, kad ji yra veikianti. Po truputį pradėjo vartoti kanapes, o tai išsivystė į įprotį bei priklausomybę. Kanapių vartojimas tęsėsi iki šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamo įvykio, t. y. jas vartojo apie 3 metus. Dėl šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos parodė, jog tą dieną (pastaba. 2024 m. gegužės 2 d.), dar darbo metu, kadangi gali dirbti tiek darbovietės ofise, tiek namuose, eilinį kartą ėjo pasiimti kanapių gumulėlį, jog galėtų pavartoti, bet jį užklupo neuniformuoti policijos pareigūnai ir sulaikė. Suprato, kad kaimynams pasidarė įtartina, jog jis dažnai būna prie vagonėlio, todėl vienas kaimynas nuėjo pažiūrėti kas ten vyksta, užuodė kvapą ir apie tai informavo policiją. Pareigūnai sulaikymo metu kišenėje rado jo pasiimtą kanapių gumulėlį, kurį vėliau būtų surūkęs. Taip pat narkotinės medžiagos (kanapės) buvo rastos ir jo namuose bei vagonėlyje. Dėl įsigyjamų narkotinių medžiagų kiekio ir jų laikymo vietų parodė, kad jis gana dideliais kiekiais – 10 gramų paketais, įsigydavo kanapes, kad nereikėtų dažnai vykti jų įsigyti, nes dėl šeimyninės padėties būdavo sunku nuvažiuoti jų įsigyti. Jo artimoje aplinkoje buvo pažįstamas, kuris turėdavo kanapių ir galėdavo jų parūpinti, todėl iš šio asmens periodiškai įsigydavo šias narkotines medžiagas. Jis (A. J.) nenorėjo kanapių laikyti savo namuose, kad jų nerastų žmona ir vaikai, todėl kanapes laikydavo vagonėlyje, kuris nuo namų nutolęs apie 300-500 metrų atstumu. Kai vakarais vesdavo šunį ir jau būdavo prietema, nueidavo į mišką ir ten vedžiodamas šunį parūkydavo kanapes, tai iš esmės buvo pastovi jo rūkymo vieta. Jis nežino kam priklauso minėtas vagonėlis. Ten tiesiog yra apleistas sklypas ir apie 40 metų tas vagonėlis ten stovi, vagonėlis nėra rakinamas, langai atviri, todėl į jį yra lengva patekti. Savo namuose kanapes laikydavo iki tol, kol juose nebūdavo žmonos ir vaikų. Jis vartojo išimtinai tik kanapes, kaip minėjo, vartojo apie 3 metus. Iki šio įvykio praktiškai kiekvieną dieną vartodavo kanapes su vienkartinėmis kelių dienų pertraukomis, t. y. atsibusdavo ryte ir mąstydavo apie kanapių vartojimą. Po šio įvykio nebevartoja kanapių, kadangi suprato kokia už tai gresia atsakomybė ir kokios gali kilti realios neigiamos pasekmės, o jis turi šeimą, yra laimingas, augina (duomenys neskelbtini) vaikus ir nenori to prarasti. Nebevartoti kanapių padėjo pats įvykis ir šios bylos procesas, be to, po šio įvykio jis ėjo pas terapeutę į terapiją, turėjo apie 20 seansų, taip pat reikėjo gerinti santykius su žmona, kuri apie jo priklausomybę kanapėms nieko nežinojo, kadangi jis stengėsi nuo jos tai slėpti. Žmona apie šį įvykį (taip pat ir apie reguliarų kanapių vartojimą) sužinojo tuomet, kai jai tą patį vakarą paskambino pareigūnas. Iš pradžių žmona nepatikėjo, manė, kad tai sukčiavimas. Po įvykio žmona reagavo neigiamai – jie pykosi, barėsi, žmona davė daug pamokymų, santykiai pablogėjo. Dabar jie atvirai kalbasi apie viską. Jis nebenori ir šiuo metu nebeturi jokių paslapčių nuo žmonos bei šeimos, nes, kaip minėjo, nenori jų prarasti ir dėl to rizikuoti. Jis pasitiki savo žmona, ją myli ir ji jam yra autoritetas. Jis dirba, žmona taip pat. Jo ir žmonos bendros mėnesinės pajamos apie 5 000 Eur. Jie turi busto paskolą, per mėnesį reikia mokėti 700 Eur, kitų kreditorinių įsipareigojimų neturi, tačiau turi išlaidų, todėl išleidžia visas gaunamas pajamas, jie santaupų neturi. Jeigu jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, užstatas sukeltų finansinių sunkumų, bet jį sumokėti būtų įmanoma (b. l. 187-192).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta laiduotoja E. J. parodė, kad ji yra kaltinamojo A. J. žmona. Dėl šioje byloje nagrinėjamo įvykio jai buvo didelis šokas ir stresas, nes negalėjo patikėti, kad jos vyras (kaltinamasis A. J.) gali taip elgtis (vartoti narkotines medžiagas – kanapes). Kuomet jai paskambino iš policijos, tai ji tuo net nepatikėjo, pagalvojo, kad skambina sukčiai, todėl ji paskelbė dingusio žmogaus paiešką. Kai sužinojo, kad yra galimybė jos vyrą (kaltinamąjį A. J.) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ji su tuo iš karto nesutiko, paprašė (pareikalavo) savo vyro kartu su ja pradėti porų terapiją, kartas nuo karto atvežti atliktą narkotikų testą, nes ji yra prieš narkotikus. Jie turi (duomenys neskelbtini) vaikus, todėl jai buvo svarbu iš naujo pradėti pasitikėti savo sutuoktiniu, be to, jos vyras labai stipriai nori išsaugoti santuoką, jam labai svarbu, kad ji juo patikėtų, pastebi kaltinamojo elgesyje teigiamus pokyčius. Pats kaltinamasis buvo suinteresuotas atsisakyti priklausomybės ir keistis, todėl užsirašė į terapiją. Po šio įvykio jos vyras nebevartojo narkotikų, bent jau ji tokių įtarimų neturi. Dabar ji jau žino, kad jos vyras apie 3 metus vartojo kanapes. Šiuo metu jie daug ką keičia savo bendravime – daugiau kalba, bendrauja, savaitgalius leidžia kartu, be to, ji bet kada gali paprašyti kaltinamojo atlikti narkotikų vartojimo testą. Ji, kaip ir jos vyras, dirba. Turi paskolų – per mėnesį moka 700 Eur už busto paskolą. Jų išlaidos yra apie 2 000 Eur, o pajamos apie 5 000 – 5 500 Eur, jie santaupų neturi (b. l. 187-192).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, davęs parodymus, sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami ir būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Prokuroras ir kaltinamojo gynėjas advokatas L. Kuprusevičius taip pat sutiko su tokia baudžiamojo proceso eiga.

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

(duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad A. J. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties. Šlapime amfetaminų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės sistemos analizės duomenimis šlapime benzodiazepinų, opiatų nerasta (b. l. 128).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno arba siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Aptarti BK 259 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytos nusikalstamos veikos (nusikaltimo) sudėties objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad kaltininkui kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šią baudžiamojo įstatymo teisės normą. Minėto nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis (narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis) ir taip nori veikti. Pabrėžtina, kad baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nebūtina nustatyti konkretaus asmens suvokimo apie disponuojamos medžiagos kiekį ir rūšį. Šiuo atveju asmuo atsako baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo neteisėti veiksmai, yra psichotropinės arba narkotinės medžiagos, taip pat koks jų kiekis.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris pagrįstas išsamiu ir nešališku visų baudžiamosios bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, vykstantis pagal BPK normų nustatytas konkrečias ribas. Taigi, baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų baudžiamojoje byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

A. J. savo kaltės neneigė viso baudžiamojo proceso metu – tiek apklausiamas bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ikiteisminiame tyrime atliktų apklausų metu. Kaltinamasis nuosekliai pripažino, kad visos narkotinės medžiagos – kanapės, kurios 2024 m. gegužės 2 d. policijos pareigūnų buvo rastos pas jį sulaikymo metu, t. y. kelnių kišenėje, vagonėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), ir kratos metu jo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), priklauso jam, šias narkotines medžiagas pirko išimtinai savo asmeniniam vartojimui, jų neplatino ir neketino platinti, kadangi vartoja narkotines medžiagas (rūko tik kanapes, kitų medžiagų nevartoja) apie 3 metus. Kaltinamasis A. J. detalizavo, kad iki šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamo įvykio likus daugmaž 2 mėnesiams, iš jam narkotines medžiagas (kanapes) pastoviai pardavinėjusio asmens už 200 Eur per du kartus įsigijo (nusipirko) apie 40 g kanapių. Gautas (įsigytas) narkotines medžiagas nuvežė į apleistą ir kitų asmenų nenaudojamą vagonėlį, esantį (duomenys neskelbtini), bei jame paliko, o po to kas kiek laiko nueidavo į vagonėlį ir paimdavo vartojimui. Nagrinėjamo įvykio dieną (2024 m. gegužės 2 d.) dirbo iš namų, auklė prižiūrėjo vaikus, žmona buvo darbe. Tada jis apie 16.10 val. nuėjo iki minėto vagonėlio, išėmė iš jame buvusio maišiuko gumulėlį kanapių, kurias įsidėjo į plastikinį užsukamą buteliuką ir norėjo eiti kažkur parūkyti (pavartoti). Pradėjo eiti ir prie jo pribėgo du neuniformuoti asmenys (vyras ir moteris), kurie prisistatė policijos pareigūnais, bei jį sulaikė. Policijos pareigūnai atliko jo asmens kratą, kurios metu paėmė minėtą buteliuką su narkotinėmis medžiagomis. Taip pat policijos pareigūnai vagonėlyje rado likusias jo kanapes, po ko nuvyko į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuose atliko kratą ir rado prietaisus kanapėms rūkyti. Po šio įvykio nebevartoja narkotinių medžiagų (b. l. 112-114, 120-121, 187-192). Šie teismo aptarti kaltinamojo viso proceso metu duoti parodymai atitinka ir kitus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta BPK nustatyta tvarka surinktais įrodymais bei kuriais neturi pagrindo abejoti ir jais nesivadovauti. Šiai baudžiamajai bylai aktualiu laiku ir vietoje kaltinamojo A. J. sulaikyme dalyvavęs ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. M. parodė, kad dirbant pagal atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiagą, buvo gauta informacija, jog adresu (duomenys neskelbtini), apleistame vagonėlyje galimai laikomos narkotinės medžiagos. Jis nagrinėjamos nusikalstamos veikos dieną apie 12.00 val. nuvyko pas pranešėją pabendrauti ir patikslinti gautą informaciją. Priėjus arčiau minėto vagonėlio, pajuto stiprų kanapių (antžeminių dalių) kvapą, o įkišęs ranką pro vagonėlio langą, ištraukė medžiaginį maišą, kurio viduje buvo dėžutės su, galimai, minėtomis medžiagomis. Tada padėjo atgal šį maišą, pranešė kolegai, kad atvyktų į pagalbą. Atvykus pastiprinimui, jis su kolege liko laukti, kol kažkas galimai atvyks prie vagonėlio pasiimti narkotinių medžiagų. 2024 m. gegužės 2 d., apie 16.00 val. prie vagonėlio atėjo vyras (pastaba. kaltinamasis A. J.), kuris įkišo ranką pro vagonėlio langą, išėmė medžiaginį maišą ir su juo užėjo už vagonėlio, o po apytiksliai vienos minutės, asmuo įdėjo atgal tą maišą į vagonėlį. Jis su kolege pribėgo prie vyro, prisistatė policijos pareigūnais, parodė tarnybinius pažymėjimus ir paklausė ar asmuo turi kažką draudžiamo. Vyras iš kišenės ištraukė plastikinę bonkutę ir ją padavė jiems. Joje buvo augalinės kilmės medžiagos gumulas – kanapės (antžeminės dalys). Asmuo taip pat paaiškino, kad vagonėlyje laiko savo atsargas ir parodė į apleistą vagonėlį. Nuėjusi kolegė prie vagonėlio, ištraukė maišą ir jį apžiūrėjo. Tada jie iškvietė uniformuotus policijos pareigūnus, kartu atliko įvykio vietos apžiūrą, vėliau atliko kratą asmens gyvenamojoje vietoje, kurią jis pats nurodė. Kiek pamena, name rado narkotinių medžiagų rūkymui skirtus įrankius (b. l. 13-15). Pabrėžtina, kad kaltinamajam A. J. priklausiusių ir jo žinioje (dispozicijoje) buvusių narkotinių medžiagų išėmimas, atliktas pareigūnų, užfiksuotas A. J. asmens kratos protokole (b. l. 24-30), įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 36-41) ir kratos, atliktos kaltinamojo gyvenamojoje vietoje, protokole (b. l. 47-55), kurie išsamiai aprašyti šiame nuosprendyje. Akcentuotina, kad pareigūnų rastų ir paimtų medžiagų konkretūs identifikaciniai duomenys (rūšis, kiekiai, stiprumas) nustatyti byloje gauta (duomenys neskelbtini) specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad: 1) rūkymo įrenginyje, paimtame 2024 m. gegužės 2 d. kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), esanti augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė 0,066 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 0,8 procento; 2) plastikiniame indelyje, paimtame 2024 m. gegužės 2 d. kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), esanti augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė 0,068 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 15,6 procento; 3) plastikiniame indelyje, paimtame 2024 m. gegužės 2 d. A. J. asmens kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), esanti augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė 0,970 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 20,1 procento; 4) dėžutėje esančiame plastikiniame pakete, paimtojo 2024 m. gegužės 2 d. įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini), esanti augalinės kilmės medžiaga yra kanapės (antžeminės dalys), kurios masė 9,858 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 5,6 procento; 5) plastikiniame maišelyje, paimtame 2024 m. gegužės 2 d. įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini), esanti augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė 8,300 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 21,9 procento; 6) plastikiniame maišelyje esančiame plastikiniame indelyje, paimtame 2024 m. gegužės 2 d. įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini), esanti augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė 3,141 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 5,1 procento (b. l. 61-64). Taigi, įvertinus aptartą specialisto išvadą ir joje užfiksuotus duomenis, darytina išvada, kad kaltinamasis kaltinime inkriminuotu laiku ir vietose iš viso disponavo 22,403 g (0,066 g + 0,068 g + 0,970 g + 9,858 g + 8,300 g + 3,141 g) narkotinės medžiagos – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurios pagal Rekomendacijas, tai vertinant baudžiamojo įstatymo prasme, atitinka kiekį, už kurį kyla baudžiamoji atsakomybė pagal kaltinamajam A. J. inkriminuotą BK 259 straipsnio 1 dalį. Galiausiai, faktą, kad kaltinamasis minėtomis medžiagomis disponavo asmeniniam vartojimui, patvirtina ne tik pirmiau aptarti kaltinamojo parodymai ir pas jį, be draudžiamų medžiagų, rastos šioms medžiagoms vartoti skirtos priemonės, bet ir (duomenys neskelbtini) specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota, kad A. J. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties (b. l. 128).

Papildomai pabrėžtina, kad A. J. pareikštas kaltinimas dalyje dėl disponuotų narkotinių medžiagų konkretizuotų kiekių yra išskaidytas į dvi dalis, o būtent – tai, kad vienas kiekis buvo laikomas prie asmens, bei tai, jog kitas rastų kanapių kiekis buvo rastas kaltinamojo gyvenamojoje vietoje ir šalia jos esančiame apleistame vagonėlyje, atitinkamai 0,970 g ir 21,299 g. Teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą ir susipažinęs su joje esančiais objektyviais įrodymais, daro išvadą, kad kaltinime nurodytas neteisingas bendras narkotinių medžiagų kiekis, kuris buvo rastas kaltinamojo gyvenamojoje vietoje ir minėtame vagone. Susipažinus su byloje esančių įrodymų visuma (asmens kratos, įvykio vietos ir apžiūros protokolais, taip pat specialisto išvada), nustatyta, kad aptartose vietose (gyvenamojoje vietoje ir vagonėlyje) buvo rastas bendras ne 21,299 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekis, o 21,433 g (0,066 + 0,068 + 9,858 + 8,300 + 3,141) kiekis, todėl ši faktinė aplinkybė tikslintina. Taip pat pabrėžtina, kad toks faktinių aplinkybių patikslinimas kaltinamojo teisinės padėties nesunkina, jo teisių nepažeidžia, padarytų nusikalstamų veiksmų teisinės kvalifikacijos nekeičia ir yra vertintinas išimtinai kaip aritmetinė klaida.

Taigi, įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad A. J. nuo tiksliai nenustatyto laiko, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iki 2024 m. gegužės 2 d., laikotarpio nuo 16.10 val. iki 17.00 val. laikė su savimi kelnių kišenėje, būdamas prie vagonėlio, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat šiame vagonėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), ir savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš viso 22,403 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų, t. y. 2024 m. gegužės 2 d., apie 16.10 val. adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pareigūnai jo asmens kratos metu kelnių kišenėje surado plastikinį indelį su viduje esančiomis kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė 0,970 g, tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekis jose yra 20,1 procento, kitą dalį - 21,433 g, t. y. dėžutę su 9,858 g kanapių (antžeminių dalių), kurių tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekis yra 5,6 procento, plastikinį maišelį su 8,300 g kanapių (antžeminių dalių), kurių tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekis yra 21,9 procento, ir plastikinį maišelį su 3,141 g kanapių (antžeminių dalių), kurių tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekis yra 5,1 procento, (duomenys neskelbtini) pareigūnai rado ir paėmė tą pačią dieną (2024 m. gegužės 2 d.) apie 16.30 val. įvykio vietos apžiūros metu vagonėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat likusią dalį - 0,134 g, t. y. rūkymo įrenginį su jame esančiomis kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė 0,066 g, tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekis jose yra 0,8 procento, bei plastikinį indelį su kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė 0,068 g, tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekis jose yra 15,6 procento, tą pačią dieną (2024 m. gegužės 2 d.) apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini) pareigūnai rado ir paėmė kratos metu jo (A. J.) gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), t. y. tokiu būdu A. J. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš viso laikė 22,403 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių). Šios teismo neginčijamai nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo A. J. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, asmens kaltė įrodyta visiškai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu A. J. ir kaltinamojo žmona E. J. teismui pateikė rašytinius prašymus dėl kaltinamojo A. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą E. J. (b. l. 167-171, 172-173).

Teismas, išnagrinėjęs A. J. ir E. J. pateiktus prašymus, taip pat įvertinęs šiuos asmenis charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos padarymo ir kitas esminės reikšmės turinčiais aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamasis atitinka visas BK 40 straipsnyje numatyto laidavimo instituto sąlygas, o E. J., teismo vertinimu, yra tinkama laiduotoja ir galės kaltinamajam daryti realią teigiamą įtaką, kad A. J. ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą. Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui tik galimybę, tačiau ne privalomą pareigą baudžiamojoje byloje priimti tokį procesinį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

Remiantis anksčiau teismo aptartais ir įvertintais įrodymais, nustatyta, kad A. J. padarė vieną BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), bei tai atitinka BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieną iš laidavimo taikymo sąlygą. Be kita ko, šį nusikaltimą kaltinamasis padarė pirmą kartą, kadangi asmuo nebuvo teistas ir pastarojo atžvilgiu nebuvo pradėta kitų ikiteisminių tyrimų ir (ar) nagrinėta baudžiamųjų bylų teisme (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (b. l. 126). Svarbu ir tai, kad tiek šios bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu A. J. ne tik prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nesistengė to neigti ir (ar) klaidinti policijos pareigūnus, prokurorą ar teismą, bet pripažino ir tai, jog gana ilgą laikotarpį (apie 3 metus) vartojo narkotines medžiagas (kanapes), kurioms palaipsniui įgijo priklausomybę, ir po padarytos nusikalstamos veikos jų nebevartoja bei yra pasiryžęs to nebedaryti, o tai leidžia pagrįstai teigti ir kaltinamojo pateiktas (duomenys neskelbtini) atliktas neigiamas narkotinių medžiagų vartojimo testas (b. l. 186). Be to, A. J. viso proceso metu nuoširdžiai gailėjosi ir kritiškai vertino savo veiksmus, todėl kaltinamojo nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo ir prisipažinimas dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo laikytinas kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiamo klausimo (laidavimo instituto taikymo) kontekste aktualu ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjama nusikalstama veika reali turtinė žala nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai).

Aptariant kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis A. J. šiuo metu dirba (b. l. 124), darbdavio charakterizuojamas išimtinai tik teigiamai (b. l. 185). Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad nors kaltinamasis per penkerių metų laikotarpį buvo tris kartus baustas administracine tvarka, tačiau padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs, susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais ir yra būdingi didžiajai daliai vairuojančių asmenų, paskirtos baudos (administracinės nuobaudos) yra apmokėtos (b. l. 125). Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat negauta duomenų, kad kaltinamasis po jam inkriminuoto nesunkaus nusikaltimo būtų padaręs naują nusikalstamą veiką ar jo atžvilgiu būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą „Liteko“, nustatyta, kad A. J. (pastaba. laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2024 m.) proceso dalyviu bet kurios kategorijos bylose yra pripažintas tik vienintelėje – šioje baudžiamojoje byloje. Tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis nėra linkęs ne tik daryti nusikalstamų veikų ar šiurkščių administracinių nusižengimų, bet ir kitokios rūšies teisės pažeidimų.

Šių teismo aptartų ir bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytų faktinių aplinkybių aspektu teismas taip pat atkreipia dėmesį į laidavimo instituto atžvilgiu formuojamą teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo, kaip ir skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes. Laidavimo taikymo procesas taip pat yra tiesiogiai susijęs ir su teismo vidiniu įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas ir kitos aplinkybės. Teismo pagrindinė pareiga tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra teisingumo principo įgyvendinimas. Vienas iš teisingumo principo aspektų yra tai, kad pripažintam kaltu asmeniui (arba atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės) skiriama bausmė (arba baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojimai ar draudimai) turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Bausmės (taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės), kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-258-1121/2022).

Teismas, visų anksčiau aptartų aplinkybių ir nurodytos teismų praktikos kontekste, daro pagrįstą išvadą, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei, nusikalstamas elgesys, jis sugeba tinkamai laikytis valstybėje galiojančių įstatymų, draudimų ir kitų teisės aktų, o šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė dėl turimos priklausomybės narkotinėms medžiagoms (kanapėms), kurių, kaip teigia, nebevartoja ir yra tvirtai pasiryžęs ateityje to nebedaryti, todėl ji laikytina atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningo bei per ilgą laiką susiformavusio negatyvaus elgesio pasekmė. Spręstina, kad ateityje kaltinamasis ne tik laikysis įstatymų, bet ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas visas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, todėl A. J. atžvilgiu yra galimas šio teisinio instituto taikymas.

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai arba kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Baudžiamajame įstatyme plačiau nėra detalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, todėl, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecijos teisė spręsti, ar pasirinktas laiduotojas iš tiesų yra vertas realaus teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Be to, teismas, priimdamas sprendimą, privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teigiama įtaka asmeniui turi būti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarąjį būti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir panašiai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).

Kaip jau minėta, iki šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje buvo gauti kaltinamojo ir E. J. prašymai perduoti A. J. pastarosios atsakomybei pagal laidavimą. Byloje nustatyta, kad E. J. ir A. J. yra sutuoktiniai, kartu gyvena toje pačioje gyvenamojoje vietoje bei augina (duomenys neskelbtini) vaikus. Aktualu ir tai, kad E. J. neteista (b. l. 174). Kita vertus, pastaroji kelis kartus buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie yra būdingi didžiajai daliai asmenų, todėl nagrinėjamu atveju negalėtų būti pagrindas teismui atsisakyti taikyti laidavimo institutą, be kita ko, E. J. paskirtos baudos yra apmokėtos (b. l. 178-183). Taip pat byloje nustatyta, kad E. J. dirba (b. l. 175-177), darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 184). Iš A. J. ir E. J. teisme duotų paaiškinimų turinio matyti, kad kaltinamasis dėl savo nusikalstamų veikų labai pergyvena, yra pasiryžęs koreguoti savo elgesį (ką, beje, sėkmingai daro), nes nenori prarasti šeimos. Svarbu ir tai, kad, kaip nurodė minėti proceso dalyviai, jie po šioje byloje nagrinėjamo įvykio ne kartą lankėsi pas terapeutę tam, kad būtų stiprinami asmenų tarpusavio santykiai, be to, A. J. ir E. J. šiuo metu daugiau bendrauja, šneka, praleidžia laisvalaikį kartu, o kaltinamasis, kaip pats teigia, nebeturi jokių paslapčių nuo savo žmonos ir yra jai atviras, kadangi nori toliau kartu gyventi ir kurti sėkmingą, laimingą ir ilgalaikį šeimyninį gyvenimą, kurio nenori prarasti. Aktualu ir tai, kad E. J., kaip galima suprasti iš pastarosios duotų paaiškinimų teisme, bendros pozicijos ir susiformavusių vidinių moralinių vertybių, yra labai priešiškai nusiteikusi narkotinių medžiagų, o tuo labiau jų vartojimo klausimu, o tolimesnis A. J. kanapių vartojimas būtų skyrybų priežastimi, todėl, teismo vertinimu, pastaroji ne formaliai, o realiai darys įtaką kaltinamojo elgesiui ir bus neabejotinu autoritetu ateityje. Aplinkybių, dėl kurių būtų nustatytas pagrindas abejoti šiais kaltinamojo A. J. ir E. J. bylos nagrinėjimo teisme metu išsakytais teiginiais, nenustatyta.

Visų teismo aptartų, E. J. ir jos santykius su kaltinamuoju A. J. charakterizuojančių, aplinkybių kontekste teismas pripažįsta, kad E. J. yra verta teismo pasitikėjimo ir tinkama laiduotoja, galinti daryti kaltinamajam realią teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti kaltinamąjį A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį E. J. atsakomybei. Teismas, nustatydamas laidavimo terminą, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, A. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, laiduotojos asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė.

Kita vertus, teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, taip pat aplinkybę, kad A. J. gana ilgą laiką ir sistemingai vartojo narkotines medžiagas (kanapes), o ir pats minėjo, kad per tą laikotarpį jam jau buvo išsivysčiusi priklausomybė, be kita ko, įvertinęs ir asmenų realią finansinę padėtį (proceso dalyviai nurodė, kad jų mėnesinės pajamos yra apie 5 000 Eur, o kreditoriniams įsipareigojimas tenka tik apie 700 Eur suma), sprendžia, kad kaltinamajam laidavimas nustatytinas su 1 000 Eur užstatu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. J. buvo laikinai sulaikytas (duomenys neskelbtini) (b. l. 99-102, 103-104).

Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) nutarimu A. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 115-116), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti, o būtent – po atliktų tyrimų likusias narkotinių medžiagų (kanapių (antžeminių dalių)) dalis (b. l. 61-64, 65) ir dėžę su tyrimo objektų pakuotėmis (b. l. 66, 67), sunaikintini; kompaktinis diskas su jame esančiais vaizdo įrašais (tomo viršelio galas), paliktinas saugoti prie šios baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 301 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, perduodant jį E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą su 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatu, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, bei šią baudžiamąją bylą nutraukti.

Įpareigoti laiduotoją E. J. įmokėti 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatą per 10 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, mokėjimo paskirtyje nurodant „Užstatas už laidavimą. A. J.. Baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)“. Mokėjimo dokumentą arba patvirtintą kopiją būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinei. Jeigu laiduotojas nustatytu terminu užstato nesumoka, laikoma, kad jis atsisako laidavimo ir teismas gali spręsti dėl laidavimo panaikinimo.

Išaiškinti laiduotojai E. J., kad sumokėtas užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota (A. J.), per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Ikiteisminio tyrimo metu A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktais, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus:

- po specialisto tyrimo ((duomenys neskelbtini) specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)) likusias kanapių (antžeminių dalių) dalis – 0,861 g, 9,714 g, 8,129 g, 3,020 g, supakuotas į plastikinius uždaromus maišelius ir perduotas į (duomenys neskelbtini) (perduotos pagal (duomenys neskelbtini)), sunaikinti;

- (kartotinę) dėžę, su jos viduje po tyrimo likusiais objektais, o būtent – plastikinis indelis, juodos spalvos prietaisai skirti galimai narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimui, indelis, sulankstyta skardinė, dėžutė su maišeliu, permatomas plastikinis maišelis, permatomas plastikinis maišelis su plastikiniu indeliu, A. J. rankų nuoplova, perduota saugojimui į (duomenys neskelbtini) (perduota pagal (duomenys neskelbtini)), sunaikinti;

- kompaktinį diską su jame esančiais vaizdo įrašais (esantis tomo viršelio gale), palikti saugoti prie bylos.

Šis nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

– jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

– jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Taip pat išaiškinti laiduotojai E. J., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.