Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl privalomojo nurodymo nevykdymo ir baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys – G. A. (skolininkas), Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (išieškotoja).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė Sigita Narbutytė papildomai paaiškino, jog skolininkas atlieka aktyvius veiksmus jau ilgą laikotarpį, šioje byloje pateikė dokumentus ir iš 2021 m. laikotarpio, atitinkamai tai bus įvertinta, ir skolininkui bus pateiktas atsakymas dėl prašymo panaikinti minėtą nurodymą, ir surašyti savavališkos statybos kitos paskirties žemės sklype aktą, atitinkantį aktualias faktines aplinkybes. Tačiau atstovė nurodė, jog šioje byloje antstolė reiškia reikalavimą skolininkui dėl baudos skyrimo iki visiško įvykdymo. Atstovė paaiškino, kad visišką įvykdymą inspekcija turės fiksuoti, kai bus nustatyti faktai ar skolininkas įteisinimo būdu ar griovimo būdu yra įvykdęs privalomąjį nurodymą.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens G. A. atstovas advokatas Vytautas Ptašinskis nurodė, jog šioje byloje kyla ginčas dėl to, jog žemės ūkio paskirties sklype buvo statomas dvibutis gyvenamasis namas dėl kurio buvo surašytas 2018 m. privalomasis nurodymas, tačiau 2021 m. buvo priimti du savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai, vienas iš jų – dėl žemės sklypų pertvarkymo, t. y. iš žemės ūkio paskirties sklypo buvo suformuoti du sklypai: žemės sklypo ir gyvenamosios paskirties. Pažymėjo, kad naujai suformuotame gyvenamosios paskirties žemės sklype ir yra ginčo statinys. Kitu įsakymu buvo suteiktas jau naujas žemės sklypo unikalus numeris, t. y. pasikeitė žemės sklypo savininkai, žemės sklypo matmenys, unikalus numeris. Pabrėžė, kad inspekcija žino apie savivaldybės priimtus įsakymas, kadangi jai buvo išsiųsti ir įteikti, taigi žino, jog žemės sklypai buvo pertvarkyti. Paaiškino, kad žemės sklypai nebuvo įregistruoti, kadangi šioje situacijoje yra du sklypai, vienam iš jų surašytas privalomasis nurodymas nugriauti statinį ir registrų tvarkytojas nežinojo kuriam sklypui priskirti privalomąjį nurodymą ir kuriame sklype turėtų būti nugriautas statinys. Teigė, jog įvykdyti nurodymą nugriauti žemės ūkio paskirties sklype gyvenamąjį namą išnyko pagrindas, kadangi nebėra tokio žemės sklypo, nebėra unikalaus numerio. Atkreipė dėmesį, kas nėra pateikta į bylą, kad 2021 m. lapkričio 24 d. kreipėsi su panašiu prašymu panaikinti pagrindinį privalomąjį nurodymą, bet toks prašymas per pusantrų metų nebuvo išnagrinėtas. Paaiškino, kad buvo sukurta internetinė nuoroda, kur buvo galima tikrinti prašymo būseną, skambino specialistei, kuri nurodė, kad prašymas nagrinėjamas, sakė, jog išnyko pagrindas ir savaime privalomasis nurodymas prarado teisinę reikšmę, tačiau minėta nuoroda dingo. 2023 m. sausio mėnesį pakartotinai kreipėsi ir prašė, jog atvažiuotų ir suformuotų naują nurodymą dėl savavališkos statybos, tuomet skolininkas sumokės numatytą baudą ir gaus statybos leidimą. Šiuo momentu vykdomoji byla buvo sustabdyta, tačiau vietoj to, kad inspekcija atliktų veiksmus, pastaroji paprašė atnaujinti vykdomąją bylą ir skirti skolininkui baudą. Paskutinio teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovas nurodė, kad nuo 2018 m. buvo atlikta eilė veiksmų susijusių su žemės sklypo padalijimu, kaip minėta anksčiau, žemės ūkio paskirties sklypas buvo padalinta į du sklypus, padalijimas įvyko 2021 m. rugsėjo 29 d., kuomet rajono savivaldybės administracijos direktorius savo įsakymu patvirtino žemės sklypų projekto pakeitimą, atitinkamai spalio mėnesį buvo suteiktas žemės sklypui unikalus numeris. 2021 m. buvo suformuotas naujas žemės sklypas, atitinkamai ginčo objektas, t. y. dvibutis gyvenamasis namas, atsidūrė naujame žemės sklype. Pagal naujojo žemės sklypo išmatavimus, toks gyvenamasis namas gali būti statomas, tačiau įteisinimui būtina, jog inspekcija surašytų privalomąjį nurodymą, kuriame būtų konstatuota, jog vykdoma savavališka statyba tokio statinio, kuris žemės sklype būtų galimas, tuomet nustatyti terminą savavališkai statybai įteisinti ir nurodyti įmokos, kuri turi būti sumokėta, dydį. Be kita ko, kol nėra naujo privalomojo įpareigojimo, kuriame būtų konstatuota, kuriame žemės sklype yra savavališka statyba, registrų tvarkytojas atsisakys įregistruoti tą naują žemės sklypą. Pabrėžė, kad antstolės prašymas negali būti tenkinamas, kadangi neatitinka įmanomumo kriterijaus, t. y. neegzistuoja žemės sklypas, kuriame reiktų nugriauti savavališką statybą, savavališkos statybos padarinių tame sklype nėra, inspekcijos neveikimas.

Pareiškėja antstolė Asta Stanišauskaitė į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį pareiškėjai pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jai nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, jog antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0177/19/01156 pagal 2018 m. balandžio 24 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PNSSP-100-180424-00058 (toliau – privalomasis nurodymas) dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, skolininkas – G. A., išieškotoja – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – inspekcija). Privalomuoju nurodymu skolininkas įpareigotas nugriauti savavališkai statomą gyvenamąjį namą esant (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), sutvarkyti statybvietę ir aplinką. Privalomasis nurodymas turėjo būti įvykdytas iki 2018 m. spalio 24 d. Antstolė 2020 m. vasario 3 d. apžiūros vietoje aktu nustatė, jog įpareigojimas atlikti veiksmus nėra įvykdytas. Šiuo pagrindu antstolė 2020 m. vasario 3 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą ir su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkui G. A. Vilniaus misto apylinkės teismas 2020 m. liepos 15 d. nutartimi antstolės prašymą dėl baudos skyrimo tenkino iš dalies ir skolininkui skyrė 489,00 Eur baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą ir leido inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai statomą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), sutvarkyti statybvietę ir aplinką, reikiamas išlaidas išieškant iš skolininko valstybės naudai. G. A. apskundus minėtą nutartį apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1416-432/2020, patenkino skolininko apeliacinį skundą ir pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartį, panaikino nutarties dalį dėl leidimo inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius. Antstolė 2021 m. gegužės 24 d. apžiūros vietoje aktu nustatė, jog įpareigojimas atlikti veiksmus nėra įvykdytas. Šiuo pagrindu antstolė 2021 m. gegužės 24 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą ir su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo G. A. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-20264-433/2021 tenkino antstolės pareiškimą dėl privalomajame nurodyme numatytų jo neįvykdymo pasekmių taikymo ir leido inspekcijai nugriauti savavališkai statomą gyvenamąjį namą. G. A. apskundus minėtą nutartį apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas pirmos instancijos nutartį paliko nepakeistą.

Nustatyta, jog 2021 m. lapkričio 24 d. G. A. atstovas advokatas Vytautas Ptašinskis kreipėsi į antstolę su prašymu dėl vykdymo veiksmų atidėjimo iki inspekcija išnagrinės skolininko 2021 m. lapkričio 24 d. prašymą dėl privalomojo nurodymo panaikinimo. Prašyme nurodė, jog pasikeitus privalomojo nurodymo surašymo pagrindui, t. y. pakeitus žemės sklypo, kuriame randasi ginčo objektas, paskirtį iš žemės ūkio paskirties į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų paskirtį, neliko faktinio pagrindo, kuriuo remiantis buvo surašytas privalomasis nurodymas. Prašymui pagrįsti, atstovas pridėjo 2021 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. KADI-2654 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (Kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ ir 2021 m. spalio 25 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A27(1)-2761 „Dėl adresų suteikimo (duomenys neskelbtini)“. 2021 m. rugsėjo 29 d. įsakymu buvo patvirtintas 0,9668 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, nustatant pagal projektą naujai suformuotų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį: žemės sklypui Nr. 1 – 0,4668 ha dydžio kitos paskirties žemės – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; žemės sklypui Nr. 2 – 0,5000 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. 2021 m. spalio 25 d. įsakymu naujai suformuotam 0,4668 ha ploto vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų paskirties žemės sklypui suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini) bei suteiktas žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. gruodžio 14 d. patvarkymu antstolė prašymo netenkino nurodydama, jog vykdymo procesas vyksta ilgą laiką, praleisti visi vykdomojo dokumento įvykdymo terminai ir atsižvelgiant į tai pagrindo sustabdyti vykdymo proceso veiksmus nėra.

2022 m. spalio 10 d. skolininkas G. A. kreipėsi į inspekciją su prašymu panaikinti privalomąjį nurodymą ir surašyti savavališkos statybos aktą, atitinkantį aktualias faktines aplinkybes, bei privalomąjį nurodymą, atitinkantį Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Minėtą prašymą grindė 2021 m. rugsėjo 29 d. įsakymu, kuriuo patvirtintas žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas ir 2021 m. spalio 25 d. įsakymu, kuriuo žemės sklypui (duomenys neskelbtini), suteiktas adresas ir žemės sklypo unikalus numeris. Nurodė, jog ginčo statinys, dėl kurio surašytas privalomasis nurodymas, randasi žemės sklype, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas kitos paskirties žemės – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos teisinis statusas. Atsižvelgiant į tai, statomo dvibučio namo projektiniai rodikliai atitinka naujai suformuoto vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano reikalavimus, tačiau statyba pradėta formaliai negavus leidimo statybai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, jog inspekcija nėra pateikusi atsakymo į minėtą skolininko G. A. prašymą.

Antstolė 2022 m. gruodžio 27 d. patvarkymu sustabdė vykdomąją bylą, kadangi išieškotoja 2021 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi suteikta teise nugriauti statinį nepasinaudojo. Vykdomoji byla buvo sustabdyta iki vykdomojoje byloje inspekcija pateiks antstolei informaciją apie pradedamus griovimo darbus. 2023 m. sausio 16 d. inspekcija pateikė antstolei skundą dėl 2022 m. gruodžio 27 d. patvarkymo, kurio vykdomoji byla buvo sustabdyta. Skundą motyvavo tuo, kad teismas 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi suteikė teisę inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai statomą gyvenamąjį namą, tačiau nenustatė terminų, per kuriuos inspekcija privalėtų jai suteiktą teisę įgyvendinti. Nurodė, jog 2022 m. spalio 12 d. inspekcija patikrino griautiną objektą ir 2022 m. spalio 18 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2139. 2022 m. lapkričio 17 d. inspekcija surašė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-00-221107-00226, kuriame konstatuota, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas. Taigi inspekcijoje yra pradėta griovimo darbų pagal privalomąjį nurodymą inicijavimo procedūra. Antstolė įvertinus inspekcijos skundo turinyje pateiktą informaciją 2023 m. sausio 17 d. priėmė patvarkymą dėl skundo tenkinimo ir 2023 m. sausio 17 d. priėmė patvarkymą atnaujinti vykdomąją bylą.

2023 m. vasario 24 d. inspekcija dar kartą kreipėsi į antstolę su prašymu atlikti CPK 771 straipsnio 1,2 ir 6 dalyse numatytus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0177/19/01156, kreiptis į teismą su prašymu skirti skolininkui baudą. Antstolė 2023 m. vasario 28 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo skolininkui G. A.

Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuota CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 47 punkte numatyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime ar antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali skirti iki trijų šimtų eurų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Pažymėtina, kad šios baudos skyrimas yra teismo teisė, kas reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1743-275/2019).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas). Priimant tokią nutartį (taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes, pvz., paskirti baudą) turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat turi būti patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 14 punktas).

Taigi tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma, turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių privalomajame nurodyme nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 15 punktas).

Privalomasis nurodymas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo turi būti nustatytu laiku įvykdytas jame nurodytu vienu iš Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų (t. y., 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę), taip pat per nurodymo įvykdymo terminą asmuo gali pasinaudoti teise gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal šio straipsnio 5 dalį. Pažymėtina, kad pagrindas skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra privalomojo nurodymo neįvykdymas nė vienu iš šių būdų. Vien savavališkos statybos nepašalinimas nurodytu konkrečiu būdu nesudaro pagrindo skirti baudą, nes turi būti įvertinta, ar skolininkas nesiėmė priemonių, kad pasinaudotų jam įstatymo suteikta teise gauti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. kad įteisintų savavališką statybą. Jeigu asmuo imasi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, tai šis užtrukimas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį pripažįstamas svarbia priežastimi pratęsti terminą. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad analogiškai šios aplinkybės vertintinos ir sprendžiant dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo ir skolininko kaltės baudos skyrimo kontekste – jeigu asmuo laiku ėmėsi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, nėra pagrindo skirti tokiam asmeniui baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą, remiantis vien procedūriniu pažeidimu, kad jis laiku nesikreipė dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių – ir nesiima veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

Nagrinėjamu atveju privalomasis nurodymas priimtas 2018 m. balandžio 24 d. Remiantis bylos duomenimis bei teismo posėdžio metu duotais šalių paaiškinimais nustatyta, kad skolininkas siekia įteisinti savavališką statybą – pakeitė žemės sklypo, kuriame randasi ginčo objektas paskirtį iš žemės ūkio paskirties į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų paskirtį, naujai suformuotam žemės sklypui suteikė adresą ir unikalų numerį. Teismo vertinimu, skolininkas neskubėjo įvykdyti privalomojo nurodymo jame nurodytu būdu ir terminais, tačiau ėmėsi veiksmų privalomąjį nurodymą įvykdyti kitu būdu, statinį įteisinant, taip racionaliai ir ekonomiškai siekdamas išspręsti individualią situaciją.

Byloje nustatyta, kad, vykdant privalomąjį nurodymą, skolininkas ėmėsi atitinkamų veiksmų, bendradarbiavo su išieškotoja, antstole, kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją. Bylos duomenimis, 2021 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. KADI-2654 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (Kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas 0,9668 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, nustatant pagal projektą naujai suformuotų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį: žemės sklypui Nr. 1 – 0,4668 ha dydžio kitos paskirties žemės – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; žemės sklypui Nr. 2 – 0,5000 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Be kita ko, 2021 m. spalio 25 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. A27(1)-2761 „Dėl adresų suteikimo (duomenys neskelbtini)“, kuriuo naujai suformuotam 0,4668 ha ploto vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų paskirties žemės sklypui suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini) bei suteiktas žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog skolininkas informavo inspekciją ir antstolę dėl pasikeitusių aplinkybių (žemės sklypo paskirties pakeitimo, adreso suteikimo, unikalaus numerio suteikimo), teismo posėdžio metu inspekcijos atstovė patvirtino, kad skolininkas atlieka aktyvius veiksmus jau ilgą laikotarpį, byloje pateikė dokumentus ir iš 2021 m. laikotarpio, nurodė, kad tai bus įvertinta ir skolininkui bus pateiktas atsakymas. Tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog inspekcija nėra pateikusi atsakymo skolininkui į 2021 m. lapkričio 24 d., 2022 m. spalio 10 d., 2023 m. sausio mėnesio prašymus.

Įvertinus visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, pateiktų įrodymų, teismas konstatuoja, kad skolininkas, kurio atžvilgiu vykdytinas privalomasis nurodymas, ėmėsi veiksmų siekiant įteisinti ginčo pastatą. Teismas pažymi, kad šių veiksmų tinkamas įgyvendinimas siejamas su daugiaetapiu procesu, kuriame pagal kompetenciją dalyvauja išieškotoja kaip institucija, tačiau dėl inspekcijos neveikimo (naujų aplinkybių neįvertinimo, skolininko prašymų neišnagrinėjimo), savavališkos statybos statinio įteisinimo klausimas nėra išspręstas, todėl veiksmų galutiniam suderinimui yra reikalingas laikas (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Teismo vertinimu, valstybės institucijų veikla negali būti suprantama, kaip formalus teisės aktų taikymas ir siekis nubausti asmenis dėl kiekvieno formalaus teisės normų pažeidimo. Byloje nagrinėjamu atveju pažeidimas galėjo būti pašalintas nugriaunant statinį arba jį įteisinant. Asmuo pasinaudojo teisės aktų suteikta teise įteisinti statinį ir ėmėsi veiksmų, tačiau dėl inspekcijos neveikimo, procedūra trunka iki šiol ir buvo pažeistas terminas, t. y. formaliai teisės aktai buvo pažeisti. Tačiau teisės aktų nustatytas tikslas – kad nebūtų nelegalių statinių, skolininko yra siekiamas. Perteklinis valstybinės galios demonstravimas dėl formalaus pažeidimo neatitiktų teisingumo principo reikalavimų. Esant šioms aplinkybėms antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo atmestinas (CPK 771 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 771 straipsniais,

nutaria:

atmesti antstolės Astos Stanišauskaitės prašymą dėl baudos skyrimo skolininkui G. A.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.