Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Neris ieškinį atsakovei A. A. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. G. M., B. B., A. B., Vilniaus miesto savivaldybė, uždaroji akcinė bendrovė „KNTP“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

6. Ištyrus pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). Namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 30-37/19 paskirta ieškovė UAB Mano Būstas Neris. Ginčo dėl šių aplinkybių tarp bylos šalių nėra.

7. Pareikštu ieškiniu ieškovė įrodinėja, kad atsakovė neatsiskaitė už jai, kaip namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų bendraturtei, ieškovės nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. suteiktas bendrojo naudojimo objektų administravimo, techninės priežiūros paslaugas, ieškovės atliktus remonto darbus ir kad nesumokėjo nurodytu laikotarpiu apskaičiuotų kaupiamųjų įmokų.

10. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuo savybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 4 dalis).

11. Kasacinio teismo konstatuota, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-701/2018, 28 punktas).

12. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nurodytos taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Taigi, vienas iš atvejų, kada butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti šių išlaidų – kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl jų ir išlaidos nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CK 4.83 straipsnio 4 dalis).

14. Dėl ieškovės pareikštų reikalavimų ir atsakovės atsikirtimų į juos pagrįstumo spręstina remiantis nurodytomis teisės aiškinimo taisyklėmis.

Dėl skolos dalies už administravimo, techninės priežiūros paslaugas ir kaupiamųjų lėšų įmokas

16. Pirma, atsakovė turi pareigą apmokėti jai tenkančią bendrojo naudojimo objektų administravimo išlaidų dalį (CK 4.84 straipsnio 9 dalis, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Administravimo nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831, 8.1 ir 10 punktai). Ginčo laikotarpiu ieškovė vykdė ginčo namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, t. y. organizavo remonto ir avarijų likvidavimo darbus, bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą, rinko kaupiamąsias lėšas ir kitų mokesčių įmokas, rengė namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą bei atliko kitus veiksmus, numatytus Administravimo nuostatų 4 punkte. Faktiniai duomenys apie ieškovės atliktus veiksmus pagrindžia, kad atsakovei buvo suteikta administravimo paslauga. Atsakovės atsikirtimas, kad ieškovė administravimo paslaugą teikė nekokybiškai, yra pernelyg abstraktus, jog jį būtų galima pripažinti pagrįstu. Vien tai, kad tarp ieškovės ir atsakovės kilo nesutarimų dėl atskirų ieškovės atliktų darbų, savaime negali patvirtinti fakto, jog ieškovės atlikti ginčo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo veiksmai, neatitinka pagrindinių reikalavimų, apibrėžtų Administravimo nuostatuose. Atsakovės teiginiai, kad ieškovė neatsako į paklausimus, neteikia informacijos, taip pat yra pernelyg abstraktūs, jog būtų pakankami pripažinti, jog ieškovė neteikė administravimo paslaugos.

17. Antra, atsakovė turi pareigą mokėti ieškovei už bendro naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą.

18. Išlaidos nuolatinei bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra būtinos, jos susijusios su privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų užtikrinimu (Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Priežiūros reglamentas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971, 11, 33 ir 88 punktai, Administravimo nuostatų 8.2 punktas). Techninę pastato priežiūrą administratorius turi vykdyti, o butų ir kitų patalpų savininkai privalo mokėti už tokią paslaugą, nepriklausomai nuo to, ar jie yra davę dėl jų sutikimą, ar ne.

19. Statinių techninės priežiūros reikalavimai taip pat yra nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 48 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad statinio techninė priežiūra yra kompleksinė veikla, kurią sudaro: 1) nuolatinis statinio būklės stebėjimas; 2) statinio periodinės ir specializuotos apžiūros; 3) pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas; 4) remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas. Bendrojo naudojimo objektų administratorius bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą turi vykdyti taip, kad ji apimtų visus SĮ 45 straipsnio 5 dalyje numatytus veiksmus.

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad mokėjimo prievolės gali atsirasti dėl konkrečių paslaugų suteikimo ir dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.). Prievolė atlyginti tokias išlaidas nėra abstraktaus pobūdžio, šios išlaidos turi būti susijusios su bendrojo naudojimo objektais ir pagrįstos konkrečiais duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-916/2021, 32 punktas). Tai reiškia, kad kilus ginčui tarp bendrojo naudojimo objektų administratoriaus ir vieno iš bendraturčių dėl to, ar administratorius suteikė konkrečias paslaugas, administratoriui tenka įrodinėjimo našta pagrįsti, kad jis paslaugą, už kurią prašo priteisti skolą, realiai suteikė.

21. Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovė, nors atsakovė to prašė, nepateikė namo techninės priežiūros žurnalo (Priežiūros reglamento 51.2, 100 ir 101 punktai). Taigi ieškovė nepagrindė, kad vykdė reguliarų statinio būklės stebėjimą (SĮ 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas, Priežiūros reglamento 87.1 punktas).

22. Pagrįsti, kad realiai vykdė bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą, ieškovė pateikė statinio apžiūros aktus, parengtus 2017–2021 m. Aktai patvirtina, kad ieškovė atlikdavo statinio periodines apžiūras, jų rezultatus įformindavo. Priežiūros reglamento 95 punkte nustatyta, kad pagal nuolatinių stebėjimų, apžiūrų, statinio tyrimų duomenis nustatytas pastebėtų defektų ir deformacijų šalinimo priemones ir namo atnaujinimo (remonto) darbus valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka planuoja ir organizuoja šių priemonių ir darbų įgyvendinimą. Į bylą pateiktame 2021 m. kovo 11 d. Daugiabučio namo priežiūros ūkiniame ir finansiniame plane Nr. MBN-21-UP-000182 nenumatyta (išskyrus abstrakčias formuluotes), kad yra planuojama atlikti konkrečius bendrojo naudojimo objektų remonto darbus.

23. Be to, byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra konstatavusi, jog ieškovė neužtikrino tinkamos kai kurių namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros. Šią faktinę aplinkybę patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio 2021 m. vasario 18 d. parengtas aktas Nr. A357-/21(2.9.2.8E-BŪS), kuriame suformuluotas reikalavimas ieškovei nedelsiant organizuoti ir atlikti įėjimo stogelio, kaminų remonto darbus, įtraukti kitų defektų šalinimą į planus. Taip pat aktu ieškovei buvo nustatytas įpareigojimas pateikti namo techninės priežiūros žurnalą, kasmetinės apžiūros aktus, metinius ir ilgalaikius planus. Už nurodytų įpareigojimų neįvykdymą Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2021 m. gegužės 10 d. surašė nutarimą, pagal kurį atsakingam ieškovės darbuotojui paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Nutarimas teismine tvarka nebuvo apskųstas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

24. Aptarti faktiniai duomenys pagrindžia, kad ginčo laikotarpiu ieškovė netinkamai vykdė Priežiūros reglamento 58 ir 96 punktuose nustatytas pareigas. Tai yra, įmonė neužtikrino dalies statinio priežiūros dokumentų pildymo ir išsaugojimo, nesiėmė veiksmų, kad būtų laiku pašalinti dalies bendrojo naudojimo objektų defektai.

25. Taip pat iš ieškovės teiktų dokumentų apie atliktus remonto darbus, už kuriuos įmonė taip pat prašo priteisti iš atsakovės skolą, aišku, kad ginčo laikotarpiu ieškovė organizavo šalto vandens vamzdyno avarijos padarinių šalinimo, vamzdyno remonto darbus, kad pašalintų pastebėtus defektus, kurie, be kita ko, fiksuoti apžiūros aktuose. Šalto vandens vamzdynas yra vienas iš pastato bendrojo naudojimo objektų (Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktas).

26. Apibendrinant tai, kas nurodyta šio sprendimo 22–25 punktuose, konstatuotina, kad ieškovė vykdė periodines namo bendrojo naudojimo objektų apžiūras, organizavo dalies pastebėtų defektų remonto darbus (SĮ 48 straipsnio 5 dalies 2–4 punktai). Tačiau ieškovė neužtikrino, kad visi defektai būtų pašalinti laiku, laikantis Priežiūros reglamento 96 punkte nustatytų reikalavimų.

27. Nuolatinė bendrojo naudojimo objektų techninė priežiūra yra kompleksinė veikla, kurią sudaro grupė SĮ 48 straipsnio 5 dalyje numatytų veiksmų. Nagrinėjamu atveju pripažinta, kad nėra įrodymų, jog ieškovė būtų vykdžiusį nuolatinį statinio būklės stebėjimą. Be to, ieškovės vykdoma techninės priežiūros veikla turi ir kitų esminių trūkumų, pasireiškusių tuo, kad įmonė neužtikrino, jog visų, o ne dalies, bendrojo naudojimo objektų defektai, trūkumai būtų pašalinti, sutvarkyti nedelsiant, kaip tai numatyta Priežiūros reglamento 96 punkte. Vis dėlto faktiškai ieškovė pagrindinę dalį techninės priežiūros veiksmų atliko: 1) organizavo ir vykdė periodines apžiūras; 2) organizavo ir vykdė avarijų likvidavimo darbus; 3) organizavo ir vykdė vandentiekio remonto darbus, atliko šios sistemos būklės apžiūrą, nustatė defektus. Duomenų apie atliktų veiksmų mastą iš esmės pakanka pripažinti, kad esminę paslaugos dalį ieškovė suteikė. Dėl to atsakovė nepagrįstai atsisako sumokėti mokesčio už nuolatinę techninę priežiūrą skolą. Pridurtina, kad, jeigu dėl ieškovės veiksmų, susijusių su nepakankama namo priežiūra, kiltų žala, nukentėję asmenys turėtų teisę reikalauti žalos atlyginimo (CK 4.84 straipsnio 6 dalis). Taip pat svarbu ir tai, kad butų ir kitų patalpų savininkai, jeigu jie nepatenkinti ieškovės veikla, turi teisę inicijuoti administratoriaus pakeitimą CK 4.84 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

28. Trečia, CK 4.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtintas Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Pastarojo 16 punkte nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų valdytojas turi teisę pareikšti ieškinius dėl priskaičiuotų kaupiamųjų lėšų įsiskolinimo priteisimo. Iš ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkų, įskaitant atsakovę, ieškovė renka Aprašo 11.1 punkte nustatyto minimalaus kaupiamosios įmokos tarifo dydžio kaupiamųjų lėšų įmokas. Ieškovė turi teisę tokias įmokas rinkti, o atsakovė turi pareigą jas mokėti. Priežasčių, kodėl turėtų būti atleista nuo tokių įmokų mokėjimo, atsakovė nei atsiliepime į ieškinį, nei įrodymų tyrimo metu nenurodė.

Dėl skolos už avarijos likvidavimo ir remonto darbus

29. Ieškovės į bylą pateikti dokumentai (Atliktų darbų priėmimo aktai Nr. AV-V-V20-621084 ir Nr. R-V-V20-621084-2, 2020 m. spalio 12 d. Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktas Nr. DA325953) patvirtina, kad ieškovė organizavo ir atliko avarinius šalto vandens vamzdynų remonto darbus bei šalto vandens magistralinių vamzdynų dalies keitimo darbus. Atsakovė neneigia, kad tokie darbai buvo atlikti (CPK 187 straipsnio 1 dalis).

30. Tiek avariniai, tiek remonto darbai pagal savo pobūdį yra susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais – juos atlikus užtikrinta, kad vamzdynas būtų sandarus ir vanduo neprasiskverbtų į namo vidines konstrukcijas bei patalpas, todėl ieškovė turėjo pareigą atlikti šiuos darbus ir tą padaryti neturint butų bei kitų patalpų savininkų sutikimo (Priežiūros reglamento 12.2, 30.3 ir 96 punktas). Paminėtas Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktas Nr. DA325953 patvirtina, kad vamzdyno apžiūros metu buvo nustatyta, jog šalto vandens vamzdyno būklė yra itin prasta, būtina atlikti jo remonto darbus. Iš esmės tie patys duomenys fiksuoti ir statinio apžiūros aktuose. Įrodymų, kurie paneigtų akte išdėstytą išvadą dėl vamzdyno būklės ir remonto poreikio, atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

31. Atsakovės iškeltos prielaidos, kad vamzdyno remontą lėmė ne jo kritinė būklė, susidariusi dėl natūralaus nusidėvėjimo, o buto Nr. 1 savininko veiksmai, nepatvirtina jokie kiti objektyvūs duomenys. Dėl to šios prielaidos atmestinos kaip nepagrįstos.

32. Aplinkybė, kad avarinių šalto vandens vamzdynų remonto darbų atlikimo poreikis kilto tuomet, kai buvo pradėti vamzdynų dalies keitimo darbai, savaime nereiškia, kad už šiuos darbus yra atsakingi tretieji asmenys. Iš atliktų darbų priėmimo akto Nr. AV-V-V20-621084, parengto už atliktus avarinius darbus, aišku, kad, likviduojant avarijos padarinius, buvo keičiami ventiliai. Trečiojo asmens UAB „KNTP“ atsiliepime į ieškinį nurodyta aplinkybė, kad, atliekant vamzdyno remonto darbus, trūko sklendė (ventilis) atitinka atsakovės išskirtą faktą, jog avarinių darbų atlikimo būtinybė kilo atliekant remonto darbus. Tačiau toks darbų ryšys, priešingai nei akcentuoja atsakovė, neįrodo, kad avariniai darbai turėjo būti atliekami dėl ieškovės ar kito asmens kaltės, o ne dėl prastos ventilių būklės. Kad būtent ši aplinkybė turėjo lemti avariją suponuoja duomenys apie bendrą vamzdyno prastą techninę būklę. Kita vertus, atsakovė kaip viena iš bendraturčių turi pareigą apmokėti jai tenkančią avarijos šalinimo darbų kainos dalį ir šios pareigos vykdymas nepriklauso nuo to, ar darbų atlikimo poreikį lėmė konkretaus asmens veiksmai. Apmokėjusi jai priskirtą darbų kainos dalį, atsakovė bet kuriuo atveju turės teisę kreiptis į teismą su savarankišku reikalavimu asmeniui, kurį ji laiko atsakingu už darbų atlikimo poreikį, dėl patirtų išlaidų atlyginimo.

33. Įrodymų, kurie pagrįstų, kad atliktų darbų kainos turėtų būti vertinamos kaip ekonomiškai nepagrįstos, atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

34. Tačiau atsakovė pagrįstai teigia, kad išlaidas už remonto darbus butų ir kitų patalpų savininkams ieškovė paskirstė nesilaikydama CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatytos taisyklės, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

35. Kaip galima spręsti iš ieškovės pateiktų duomenų, išlaidas remonto ir avarijos likvidavimo darbams apmokėti įmonė iš pradžių paskirstė visiems bendraturčiams, vėliau atliko mokesčių perskirstymą ir išlaidas priskyrė apmokėti ne visų butų savininkams, o daliai (šešiems iš aštuonių). Tokį sprendimą ieškovė motyvuoja tuo, kad butai Nr. 7 ir Nr. 8 turi atskirą nuotekų sistemą, todėl mokėjimai jiems neturi būti priskirti.

36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad objektų, priklausančių visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, išsaugojimo, pagerinimo ir atnaujinimo išlaidos dalytinos proporcingai visiems bendraturčiams. Išimtis galima tik tuo atveju, jei bus sudarytas bendrojo naudojimo objektų, skirtų nepriklausomos, atskiros pastato dalies funkcionavimui ir jos naudotojų poreikiams tenkinti, aprašas (CK 4.85 straipsnio 3 dalis). Tokiame bendrojo naudojimo objektų apraše šių objektų administratorius, pavyzdžiui, daugiabučio gyvenamojo namo bendrija, įvertindamas bendrojo naudojimo objektų funkcionalumą, atskirumą ir pan., iš anksto nustato tokių objektų valdymo ir naudojimosi jais tvarką ir sąlygas, kurios turi būti žinomos ir suprantamos bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams. Bendrojo naudojimo objektų aprašas leidžia butų ir kitų patalpų savininkams realizuoti teisę susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, tačiau ši teisė turi būti realizuota iki kylant teisiniams padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-378/2016, 21 punktas).

37. Ginčo namo bendrojo naudojimo objektų aprašas patvirtintas 2015 m. gruodžio 10 d. Pagal šį aprašą su visomis inžinerinėmis sistemomis (įskaitant vandentiekio ir nuotekų šalinimo) yra susiję visi name esantys butai. Taigi pagal galiojantį aprašą nėra inžinerinių sistemų, kurios būtų susijusios arba tik su butais Nr. 1–6, arba butais Nr. 7 ir Nr. 8. Ieškovės į bylą pateikta kanalizacijos schema, kurios rengėjo ieškovė negalėjo nurodyti, ir pagal kurią butai Nr. 7 ir Nr. 8 turi atskirą nuotekų sistemą, prieštarauja bendrojo naudojimo objektų aprašui. Schema nepasirašyta, jos parengimo aplinkybių ieškovė negalėjo paaiškinti. Be to, schemoje įrašyta, kad dviguba nuotekų sistema, su kurios atskiromis dalimis yra susiję arba butai Nr. 1–6, arba butais Nr. 7 ir Nr. 8, aktuali nuo 2005 m. Tačiau bendrojo naudojimo objektų aprašas patvirtintas 2015 m. gruodžio 10 d. ir jame pateikti priešingi faktiniai duomenys. Dėl šių priežasčių spręstina, kad, skirstydama tarp bendraturčių išlaidas remonto ir avarijos likdiavimo darbams pašalinti, ieškovė turėjo vadovautis galiojančiu bendrojo naudojimo objektų aprašu, o ne schema.

38. Antra vertus, ieškovės pozicija, kad schema nagrinėjamu atveju yra aktuali, neatitinka atliktų darbų pobūdžio. Pagal minėtus atliktų darbų priėmimo aktus, taip pat defektavimo aktą buvo atlikti šalto vandens vamzdyno avariniai ir dalies vamzdyno keitimo darbai. Tai yra, buvo atliekami ne nuotekų, o kitos inžinerinės sistemos remonto darbai. Įrodymų, kad butai Nr. 7 ir Nr. 8 nebūtų susiję su šalto vandens vamzdynu, ieškovė nepateikė. O tai reiškia, kad išlaidos ginčo darbams atlikti turėjo būti paskirstytos proporcingai visiems bendraturčiams.

39. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad už avarijos šalinimo darbus atsakovei tenkanti išlaidų dalis atsižvelgiant į ieškovės pateikų mokesčių paskirstymo lentelių duomenis (2022 m. sausio 3 d. DOK-460) turėtų būti 36,77 Eur (ieškovė priskyrė 59,08 Eur), o už remonto darbus – 151,48 Eur (ieškovė priskyrė 243,43 Eur).

Dėl bylos baigties

40. Ištyrus byloje surinktus įrodymus, spręstina, kad ieškovė pagrįstai teigia, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. turėjo pareigą sumokėti tokias sumas: 12,05 Eur (2,41 Eur × 5) už administravimą, 13,85 Eur (2,77 Eur × 5) kaupiamųjų įmokų, 27,65 Eur (5,53 Eur × 5) už techninę priežiūrą, 188,25 Eur (36,77 Eur + 151,48 Eur) už remonto darbus. Tai yra, bendra atsakovės mokėtina suma turėjo sudaryti 241,80 Eur, o ne 356,06 Eur.

41. Pagal ieškovės išrašytas sąskaitas ir Skolų valdymo ataskaitą, pateiktą kartu su patikslintu ieškiniu, iki 2021 m. lapkričio 1 d. atsakovė turėjo 2,75 Eur dydžio permoką. 2021 m. balandžio mėn. atsakovė sumokėjo ieškovei 61,85 Eur. Dalis šios sumos, kaip galima spręsti iš ieškovės paaiškinimų, buvo panaudota apmokėti 2021 m. vasario 28 d. sąskaitoje įtrauktas bylinėjimosi išlaidas – 39,71 Eur, priteistas kitoje civilinėje byloje. Kitą įmokėtos sumos dalį – 22,14 Eur, ieškovė panaudojo apmokėti seniausią skolą pagal CK 6.55 straipsnio nuostatas. Prieštaravimų dėl to, kaip ieškovė paskirstė įmokėtą sumą, atsakovė neišsakė. Tai reiškia, kad šiuo metu atsakovės skola ieškovei yra 216,91 Eur (241,80 Eur – 22,14 Eur – 2,75 Eur).

42. Atsižvelgiant į paminėtą, ieškovei iš atsakovės priteisiama 216,91 Eur dydžio skola. Kitoje dalyje reikalavimas dėl skolos priteisimo apskaičiuotas pažeidžiant CK 4.82 straipsnio 3 dalies ir 4.85 straipsnio 3 dalies normas, todėl atmetamas kaip nepagrįstas.

44. Pagal ieškovės sąskaitų ir Skolų valdymo ataskaitos duomenis įmonė palūkanas skaičiavo neatsižvelgdama į tai, kad 2021 m. sausio mėn. perskaičiavo atsakovės mokėtinas sumas už remonto ir avarijos darbus. Įvertinus tai, kad 2021 m. sausio 31 d. ieškovė iš naujo perskirstė atsakovės mokėtiną sumą už darbus, o kartu pakeitė ir skolos mokėjimo terminą, laikytina, jog iki 2021 m. vasario 28 d. atsakovė buvo pradelsusi tik mokėjimus už einamąsias paslaugas ir kaupiamąsias lėšas. O tai reiškia, kad 2021 m. sausio 1 d. atsakovė buvo pradelsusi sumokėti 10,71 Eur (sąskaita už lapkričio mėn.), o ne 82,72 Eur skolą. Palūkanas pagal Skolų valdymo ataskaitos duomenis ieškovė skaičiavo už einamąjį mėnesį. Taigi 2021 m. vasario 1 d. atsakovės mokėtina palūkanų suma buvo 0,05 Eur (10,71 Eur (sąskaita už lapkričio mėn.) × 5 procentai / 365 × 31). Atitinkamai 2021 m. kovo 1 d. mokėtina palūkanų suma buvo 0,08 Eur (21,42 Eur (sąskaitos už lapkričio ir gruodžio mėn.) × 5 procentai / 365 × 28), 2021 m. balandžio 1 d. – 0,49 Eur (116,30 Eur (sąskaitos už lapkričio–sausio mėn.) × 5 procentai / 365 × 31). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės taip pat priteisiamos 0,62 Eur (0,05 Eur + 0,08 Eur + 0,49 Eur) palūkanos.

45. Patenkinus materialiuosius reikalavimus, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (217,53 Eur (216,91 Eur + 0,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gegužės 25 d., kai buvo priimtas teismo įsakymas) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

46. Ieškinys patenkintas iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstomos taikant CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatytą taisyklę.

47. Pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 394,47 Eur skolą (įskaitant palūkanas). Po atsakovės prieštaravimų pareikštu ieškiniu prašomą priteisti sumą ieškovė sumažino iki 369,73 Eur, o patikslintu ieškiniu – iki 332,62 Eur. Tokį ieškinio reikalavimo pokytį lėmė dvi priežastys: 1) į pradinę sumą ieškovė buvo įskaičiavusi ir kitoje byloje iš atsakovės priteistas bylinėjimosi išlaidas; 2) kreipdamasi į teismą ieškovė neįvertino, kad atsakovė 2021 m. balandžio mėn. sumokėjo 61,85 Eur ir šia suma padengė dalį skolos, kurią prašoma priteisti šioje byloje. Taigi ieškovės reikalavimo suma teisminio proceso eigoje pasikeitė išimtinai dėl priežasčių, priklausančių nuo ieškovės. Ieškovė formaliai neatsisakė reikalavimo sumos, viršijančios 332,62 Eur, bet patikslino reikalavimą. Tačiau atsakovė nuo pat bylos iškėlimo momento, kai buvo išduotas teismo įsakymas, buvo priversta gintis nuo ieškovės reikalavimo, kuris buvo 394,47 Eur dydžio. Dėl to spręstina, kad patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcija turi būti skaičiuojama laikant, jog ieškovės reikalavimas yra ne 332,62 Eur, o 394,47 Eur dydžio. Jeigu patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija būtų skaičiuojama nuo 332,62 Eur sumos, sudarytų prielaidas ieškovei išvengti neigiamų pasekmių, kylančių dėl nepagrįstų reikalavimų pareiškimo (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Remiantis aptartu, spręstina, kad patenkinta 55,14 (394,47 Eur / 217,53 Eur) procentai pradinių ieškovės reikalavimų.

49. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

50. Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga, įgalinanti jį veikti savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

51. Byloje buvo surengti 5 posėdžiai: 1) 2021 m. spalio 19 d. teismo posėdis buvo atidėtas atsakovės prašymu ir truko 5 min.; 2) 2021 m. lapkričio 3 d. teismo posėdis, kuris truko 58 min, buvo atidėtas, kad ieškovė galėtų patikslinti ieškinį; 3) 2021 m. gruodžio 13 d. teismo posėdis truko 1 val. 20 min.; 4) 2022 m. vasario 3 d. teismo posėdis truko 1 val. 49 min.; 5) 2022 m. kovo 9 d. teismo posėdis truko 42 min. Taigi bendra teismo posėdžių, kuriuose ieškovės interesus atstovavo advokato padėjėjas, trukmė – 5 val. (Rekomendacijų 9 punktas). Pagal į bylą pateiktas ieškovės atstovo darbų ataskaitas jis. pasirengimui teismo posėdžiams ir dalyvavimui juose sugaišo 8 val. ir pagal šį rodiklį buvo apskaičiuota ieškovės už atstovavimą mokėtina suma.

52. Kaip matyti iš byloje ieškovės teiktų procesinių dokumentų, iš pradžių įmonės interesus atstovavo ir teisinę pagalbą teikė advokatų profesinė bendrija „TRINITI LT“. Proceso eigoje ieškovė pakeitė atstovą, kuris atstovavo įmonę teismo posėdžiuose. Pradinio atstovo pakeitimas lėmė, kad naujas atstovas turėjo pakartotinai susipažinti su bylos medžiaga. Taigi advokato padėjėjo susipažinimo su byla išlaidos yra nulemtos ne atsakovės veiksmų, o ieškovės sprendimo pakeisti atstovą. Dėl to ieškovės patirtų išlaidų atlyginimo našta visoje apimtyje negali būti perkelta atsakovei. Iš esmės analogiškose situacijose apeliacinės instancijos teismas yra pripažinęs, kad bylos šalies teisinės išlaidos dėl susipažinimo su byla, kai jos atsiranda dėl atstovų keitimo, neturėtų būti vertinamos kaip būtinos (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1085-560/2021, 12 punktas). Taip pat pažymėtina, kad bylos medžiaga yra nedidelės apimties, ją sudaro iš esmės tik ieškovės parengti dokumentai. Be to, vieno iš teismo posėdžių atidėjimą (2021 m. lapkričio 3 d.) lėmė išimtinai ieškovės procesiniai veiksmai. Dėl to pagrįstomis laikytinos tik tos ieškovės išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurios patirtos dėl atstovo dalyvavimo teismo posėdžiuose. Tai yra, ieškovės išlaidos teisinei pagalbai, kurios viršija 665,50 Eur (5 val. × 110 Eur × 21 procentas) sumą, yra nepagrįstos, nes nebuvo būtinos ir jų atsiradimą lėmė ne atsakovės veiksmai.

53. Valandinis ieškovo atstovo darbo įkainis yra pagrįsto dydžio. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2021 m. II ketv. ir 2021 m. III ketv.) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) atitinkamai sudarė 1 566,4 Eur ir 1 598,10 Eur. O tai reiškia, kad rekomenduojamas priteistino užmokesčio dydis už vieną atstovavimo teisme valandą ginčo atveju, priklausomai nuo išlaidų patyrimo laikotarpio, sudarytų 156,64 Eur arba 159,81 Eur (Rekomendacijų 8.19 punktas). Ieškovei taikytas šių paslaugų įkainis yra mažesnis nei nurodytos sumos. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ieškovės išlaidos už advokato padėjėjo pagalbą yra pagrįstos 665,50 Eur sumai.

54. Šioje vietoje pažymėtina, kad, aplinkybė, jog ieškovė turi darbuotojų, turinčių aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, neriboja ieškovės teisės kreiptis į advokatą ar advokato padėjėją dėl teisinės pagalbos, jeigu ieškovė mano, kad tai yra būtina, jog būtų tinkamai teisminiame procese apginti įmonės interesai. Tokios praktikos laikosi ir Vilniaus apygardos teismas iš esmės analogiškose faktinėse situacijose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1398-854/2021, 91 punktas). Dėl to pastaroji atsakovės teisminio nagrinėjimo metu akcentuota aplinkybė negali lemti nei išvados, kad ieškovės išlaidos teisinei pagalbai yra nebūtinos, nei kad išlaidos turėtų būti mažinamos dar labiau, nei buvo padaryta.

55. Kitos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos visoje apimtyje. Tai yra, ieškovė turėjo pareigą sumokėti žyminį mokestį, o išlaidos duomenų patikrai viešuose registruose ir už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą yra susijusios su ginču (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

56. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteisiamas 394,22 Eur (665,50 Eur + 30 Eur + 15 Eur + 4,45 Eur) × 55,14 procentai) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

57. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 51,52 Eur. Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, į valstybės biudžetą iš ieškovės priteisiamas 23,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas, o iš atsakovės – 28,41 Eur (CPK 96 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB Mano Būstas Neris iš atsakovės A. A. 216,91 Eur (dviejų šimtų šešiolikos eurų ir 91 ct) skolą, 0,62 Eur (62 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (217,53 Eur (du šimtus septyniolika eurų ir 53 ct) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gegužės 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 394,22 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt keturių eurų ir 22 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės UAB Mano Būstas Neris 23,11 Eur (dvidešimt trijų eurų ir 11 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės A. A. 28,41 Eur (dvidešimt aštuonių eurų ir 41 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Į valstybės biudžetą priteista suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.