Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Principo reikalas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Principo reikalas“ skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys V. K., uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Jaukurai“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, antstolis G. J., antstolis J. P., uždaroji akcinė bendrovė „B2Kapital“.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi pareiškėjui V. K. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Principo reikalas“.

2. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartimi patvirtinti pareiškėjo V. K. kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai.

3. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjo V. K. mokumo atkūrimo planas. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. ir 2020 m. spalio 12 d. nutartimis patvirtintas patikslintas pareiškėjo V. K. mokumo atkūrimo planas.

4. Pareiškėjo V. K. bankroto administratorė UAB „Principo reikalas“ pateikė teismui skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo, prašydama panaikinti bankrutuojančio V. K. 2021 m. birželio 14 d. kreditorių susirinkimo sprendimą, kuriuo nutarta paskirstyti 631,43 Eur kreditoriams, kuriems mokėjimas viršija 1,45 Eur.

4.1. Bankroto administratorė nurodo, kad minėtas sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nuostatas, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, priimdamas minėtą sprendimą kreditorių susirinkimas viršijo savo kompetencijos ribas. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartimi patvirtinto pareiškėjo V. K. mokumo atkūrimo plano 13 dalyje nurodyta, jog tuo atveju, jeigu mokėjimo kreditoriams atlikimo dieną depozitinėje sąskaitoje nepakanka lėšų mokėjimams kreditoriams atlikti arba proporcingai apskaičiuoto mažiausio mokėjimo suma nesiekia 1,45 Eur (kai dėl banko mokesčių mokėjimus atlikti netikslinga), mokėjimai atliekami kitą artimiausią mokėjimo plane numatytą dieną. Nagrinėjamu atveju kreditoriams nepaskirstytos lėšos yra saugomos depozitinėje banko sąskaitoje ir bus paskirstytos artimiausią mokėjimo kreditoriams dieną pagal mokumo atkūrimo plano nuostatas. Kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ nepagrįstai nurodo, jog pareiškėjo V. K. bankroto proceso metu lėšos kreditoriams bus skirstomos tik praėjus 30 mėnesių. Bankroto proceso metu pareiškėjas yra įsipareigojęs stengtis gauti kuo didesnes pajamas. Tai reiškia, kad plano įgyvendinimo metu jo pajamos gali padidėti, todėl didės ir lėšos, skirtos kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti. Depozitinėje sąskaitoje sukauptas lėšas skirstant kreditoriams pareikalavus, mokumo atkūrimo plane nurodytas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas nebetektų prasmės, o mokėjimai iš esmės būtų atliekami vien pagal didžiausią reikalavimą turinčio kreditoriaus prašymą, nepaisant to, jog kai kuriems kreditoriams dėl banko mokesčių už pavedimus mokėjimų atlikti netikslinga.

5. Suinteresuotas asmuo UAB „Gelvora“ atsiliepimu į skundą nurodė, jog dėl skundo prašo spręsti teismo nuožiūra.

6. Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimu į skundą prašo bankroto administratorės skundo netenkinti.

6.1. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjo mokumo atkūrimo plano 13 dalyje įtvirtintas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, jame nustatytos mokėjimų atlikimo dienos (2020 m. spalio 1–10 d., 2021 m. balandžio 1–10 d.) ir mokamos lėšos (ne mažiau nei 60 Eur kas mėnesį ir ne mažiau nei 360 Eur kas pusmetį), tačiau kreditorė iki šiol nėra gavusi nė vienos įmokos, dėl to buvo surengtas 2021 m. birželio 14 d. kreditorių susirinkimas. Sutiktina, kad mokumo atkūrimo plane yra nuostata dėl mokėjimų kreditoriams, kurių proporcingai apskaičiuota mažiausio mokėjimo suma nesiekia 1,45 Eur, tačiau tai nereiškia, kad įmokos gali būti nemokamos ir kitiems kreditoriams, kuriems turi būti atlikti didesni nei 1,45 Eur mokėjimai. Remiantis bylos duomenimis, iš depozitinėje sąskaitoje esančios 631,43 Eur sumos kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“ priklauso 554,84 Eur (631,43 Eur x 87,87 proc.), tačiau, bankroto administratorės vertinimu, kreditoriams sukauptos įmokos turėtų būti skirstomos tik po 30 mėnesių, nes mažiausio kreditoriaus finansinis reikalavimas sudaro 0,09 proc., t. y. 1,62 Eur (30 mėn. x 60 Eur x 0,09 proc.). Kreditorė nurodo, kad sukauptos lėšos turi būti paskirstytos tiems kreditoriams, kurių proporcingai apskaičiuota mokėjimo suma sudaro daugiau nei 1,45 Eur, o kreditoriams, kurių įmokos nesiekia 1,45 Eur, priklausančios lėšos gali būti kaupiamos depozitinėje sąskaitoje. Šiuo atveju bankroto administratorės veiksmai dėl įmokų kreditoriams (ne)skirstymo iš esmės prieštarauja fizinio asmens bankroto paskirčiai ir tikslams, pažeidžia kreditorių interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pareiškėjo V. K. bankroto administratorės UAB „Principo reikalas“ skundą dėl 2021 m. birželio 14 d. kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo atmetė.

7.1. Teismas nurodė, jog bankrutuojančio V. K. mokumo atkūrimo plane nėra vienareikšmiškai nustatyta, kad tuo atveju, jei nors vienam kreditoriui mokėtina suma neviršija 1,45 Eur, tai mokėjimai neatliekami ir likusiems kreditoriams. Toks mokumo atkūrimo plano 13 dalies nuostatų aiškinimas pažeistų kreditorių, kuriems bankrutuojantis asmuo turi didžiausius skolinius įsipareigojimus, interesus.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Atskiruoju skundu bankroto administratorė UAB „Principo reikalas“ (apeliantė) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti bankrutuojančio V. K. 2021 m. birželio 14 d. kreditorių susirinkimo sprendimą, kuriuo nutarta paskirstyti 631,43 Eur kreditoriams, kuriems mokėjimas viršija 1,45 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Bankroto administratorė mokėjimus kreditoriams vykdo bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plane nustatyta tvarka. Pareiškėjo V. K. mokumo atkūrimo plano 13 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu mokėjimo dieną depozitinėje sąskaitoje nepakanka lėšų mokėjimams kreditoriams atlikti arba mažiausio mokėjimo suma nesiekia 1,45 Eur (kai dėl banko mokesčių už išeinančius ir įeinančius pavedimus (0,58 Eur) mokėjimus atlikti netikslinga), mokėjimai atliekami kitą artimiausią plane numatytą mokėjimo dieną. Jokių išimčių, sudarančių galimybę atlikti mokėjimus pavieniams kreditoriams, mokumo atkūrimo plane nėra.

8.2. Depozitinėje sąskaitoje sukauptas lėšas skirstant kreditoriams pareikalavus, mokumo atkūrimo plane nurodytas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas nebetektų prasmės, o mokėjimai iš esmės būtų atliekami vien pagal didžiausią reikalavimą turinčio kreditoriaus prašymą, nepaisant to, jog kai kuriems kreditoriams dėl banko mokesčių už pavedimus mokėjimų atlikti netikslinga.

9. Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad bankrutuojančio V. K. mokumo atkūrimo plane nėra vienareikšmiškai nustatyta, jog tuo atveju, jei nors vienam kreditoriui mokėtina suma neviršija 1,45 Eur, tai mokėjimai neatliekami ir likusiems kreditoriams. Sutiktina, kad mokumo atkūrimo plane yra nuostata dėl mokėjimų kreditoriams, kurių proporcingai apskaičiuota mažiausio mokėjimo suma nesiekia 1,45 Eur, tačiau tai nereiškia, kad įmokos gali būti nemokamos ir kitiems kreditoriams, kuriems turi būti atlikti didesni nei 1,45 Eur mokėjimai.

10. Daugiau atsiliepimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

13. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo V. K. bankroto administratorės UAB „Principo reikalas“ skundas dėl 2021 m. birželio 14 d. kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

14. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos reikalavimą panaikinti bankrutuojančio V. K. 2021 m. birželio 14 d. kreditorių susirinkimo sprendimą, kuriuo nutarta paskirstyti 631,43 Eur kreditoriams, kuriems mokėjimas viršija 1,45 Eur. Apeliantės teigimu, minėtas sprendimas pažeidžia FABĮ nuostatas, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, neatitinka bankrutuojančio V. K. mokumo atkūrimo plano 13 dalyje nustatytų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas su šiais bankroto administratorės motyvais nesutinka.

15. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio V. K. mokumo atkūrimo planas. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. ir 2020 m. spalio 12 d. nutartimis patvirtintas patikslintas bankrutuojančio mokumo atkūrimo planas. Iš pateikto mokumo atkūrimo plano matyti, kad jo 13 dalyje „Kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas“ yra nurodyti, jog mokėjimai bankrutuojančio asmens kreditoriams atliekami 2 kartus per metus, t. y. atitinkamų metų spalio 1–10 d. ir balandžio 1–10 d. šia tvarka: mokėjimo dieną visos depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos, t. y. kas mėnesį iki mokėjimo dienos periodiškai iš V. K. gautos lėšos (kurios viršija jo būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatytą sumą) bus paskirstytos kreditoriams laikantis FABĮ 29 straipsnyje nurodytos jų tenkinimo eilės ir tvarkos pagal plane nustatytą formulę. Nepaisant gaunamų pajamų ir būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatytos sumos, V. K. plano vykdymo laikotarpiu kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti kas mėnesį įsipareigoja skirti ne mažiau kaip 60 Eur (kas pusmetį – ne mažiau kaip 360 Eur). Plane taip pat numatyta, jog tuo atveju, jei mokėjimo kreditoriams dieną nepakanka lėšų mokėjimams atlikti arba proporcingai apskaičiuota mažiausio mokėjimo suma nesiekia 1,45 Eur (kai dėl banko mokesčių už išeinančius ir įeinančius pavedimus, kurie sudaro 0,58 Eur, mokėjimus atlikti netikslinga), mokėjimai atliekami kitą artimiausią plane numatytą mokėjimo dieną.

16. Įvertinęs anksčiau nurodytas bankrutuojančio V. K. mokumo atkūrimo plano 13 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad mokumo atkūrimo plane nėra vienareikšmiškai nustatyta, jog tuo atveju, jei nors vienam kreditoriui mokėtina suma neviršija 1,45 Eur, tai mokėjimai neatliekami ir likusiems kreditoriams. Pažymėtina, jog, priešingai nei teigia bankroto administratorė, šios išvados lingvistinė mokumo atkūrimo plano 13 dalies nuostatų analizė taip pat nepaneigia.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad mokumo atkūrimo plano nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai, atsižvelgiant į FABĮ įtvirtintas nuostatas ir bankroto proceso tikslus ir uždavinius, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo. FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta, jog mokumo atkūrimo plane turi būti nurodytas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos (laikantis FABĮ 29 straipsnyje nurodytos jų tenkinimo eilės ir tvarkos). Taigi FABĮ nustatyta, jog mokėjimai kreditoriams turėtų būti atliekamai ne rečiau kaip kartą per pusę metų.

18. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi bankroto bylos iškėlimo tikslas FABĮ prasme yra ne nurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad jis, vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. Tai reiškia, kad fizinio asmens mokumo atkūrimo plano nuostatos turi būti vertinamos atsižvelgiant į pirmiau nurodytą fizinio asmens bankroto proceso tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą FABĮ nustatyta tvarka, siekti teisingos kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros, t. y. suteikti reikalingą apsaugą skolininkui su kuo mažesne intervencija į kreditorių teises.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bankroto administratorės pateiktas bankrutuojančio V. K. mokumo atkūrimo plano 13 dalies nuostatų aiškinimas neatitinka įstatyme numatyto bankroto proceso tikslo, pažeidžia kreditorių teises ir teisėtus interesus, neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog mokumo atkūrimo plane numatyta išlyga neatlikti mokėjimų tuo atveju, kai kreditoriui proporcingai apskaičiuota mažiausio mokėjimo suma nesiekia 1,45 Eur, yra grindžiama tuo, kad toks mokėjimas dėl banko taikomų mokesčių iš esmės netenka prasmės, t. y. mokėjimas kreditoriui yra beveik toks pat, kaip ir banko mokesčiai, todėl jam tenka itin maža mokėjimo suma. Vis dėlto akivaizdu, kad ši aplinkybė nėra aktuali kreditoriams, kuriems faktiškai tenkanti mokėjimo suma gerokai viršija 1,45 Eur. Priešingai, neatliekant mokėjimų šiems kreditoriams, jų teisės ir teisėti interesai yra nepagrįstai pažeidžiami, kadangi jie negali patenkinti savo galiojančios reikalavimo teisės ir gauti piniginių lėšų, reikalingų jų poreikiams tenkinti, veiklai vykdyti ir pan.

20. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bankrutuojančio V. K. mokumo atkūrimo plano 13 dalies nuostata, pagal kurią tuo atveju, jei mokėjimo kreditoriams dieną proporcingai apskaičiuota mažiausio mokėjimo suma nesiekia 1,45 Eur, mokėjimai atliekami kitą artimiausią plane numatytą mokėjimo dieną, yra taikytina būtent tiems kreditoriams, kuriems plane numatytą mokėjimo dieną tenkanti mokėjimo suma neviršija 1,45 Eur.

21. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad bankroto administratorės depozitinėje sąskaitoje sukaupta 631,43 Eur suma, kuri turi būti paskirstyta bankrutuojančio V. K. kreditoriams. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad bankrutuojančio V. K. 2021 m. birželio 14 d. kreditorių susirinkimo sprendimas, kuriuo nutarta paskirstyti 631,43 Eur kreditoriams, kuriems mokėjimas viršija 1,45 Eur, nepažeidžia teisės aktų nustatytų reikalavimo, bankrutuojančio V. K. mokumo atkūrimo plano nuostatų.

22. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė bankroto administratorės UAB „Principo reikalas“ skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

25. Atskiruoju skundu apeliantė, pareiškėjas ir kiti suinteresuoti asmenys bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikė, todėl jos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.