Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Principo reikalas“ atstovui Irmantui Lengvinui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutuojančio fizinio asmens V. K. bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Principo reikalas“ skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys bankrutuojantis V. K., uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Jaukurai“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, antstolis Giedrius Jonauskas, antstolis Jonas Petrikas, uždaroji akcinė bendrovė „B2Kapital“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. vasario 27 d. nutartimi patvirtinti V. K. kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai, o 2020 m. birželio 11 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planas. 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi patvirtintas patikslintas bankrutuojančio asmens V. K. kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai. 2020 m. spalio 12 d. nutartimi patvirtintas teismui pateiktas V. K. patikslintas mokumo atkūrimo planas, kuriam pritarta 2020 m. rugsėjo 22 d. vykusiame kreditorių susirinkime.

Teisme gautas bankroto administratorės UAB „Principo reikalas“ skundas dėl 2021 m. birželio 14 d. kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo, kuriuo prašo panaikinti V. K. 2021 m. birželio 14 d. kreditorių susirinkime priimtą sprendimą 1-uoju darbotvarkės klausimu. Skunde nurodė, kad minėtame kreditorių susirinkime 1-uoju darbotvarkės klausimu priimtas sprendimas: „Paskirstyti 631,43 Eur kreditoriams, kuriems mokėjimas viršija 1,45 Eur.“, kuris pažeidžia Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nuostatas bei sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Kreditorių susirinkimas priimdamas minėtą sprendimą viršijo savo kompetencijos ribas. Todėl šis kreditorių susirinkimo sprendimas turi būti panaikintas. Kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2021 m. birželio 1 d. prašyme nurodė, kad nesutinka su vienasmenišku bankroto administratorės įmokų neskirstymu. Kreditoriaus nuomone, lėšos turi būti paskirstytos tiems kreditoriams, kurių proporcingai apskaičiuota mažiausio mokėjimo suma sudaro daugiau nei 1,45 Eur. Minėta kreditoriaus pozicija yra neteisinga ir klaidinanti. Nemokumo administratorius mokėjimus kreditoriams vykdo ne savo nuožiūra, o pagal plane nustatytą tvarką. Šiuo metu galioja V. K. mokumo atkūrimo planas, kuris yra patvirtintas Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. neskundžiama nutartimi. Minėto plano 13-tos dalies pabaigoje nurodyta: „Tuo atveju, jeigu atėjus mokėjimo kreditoriams dienai depozitinėje sąskaitoje nepakanka lėšų mokėjimams kreditoriams atlikti, arba proporcingai apskaičiuoto mažiausio mokėjimo suma nesiekia 1,45 Eur (kai mokėjimus atlikti netikslinga, dėl banko mokesčių už išeinančius ir įeinančius pavedimus, kurie sudaro atitikimą 0,58 Eur dydžio įeinančio pavedimo sumai) mokėjimai atliekami per sekančią, artimiausią mokėjimo dieną numatytą šiame plane.“. Jokių išimčių, kad mokėjimai galėtų būti atlikti pavieniams kreditoriams, mokumo atkūrimo plane nėra. Kreditoriams nepaskirstytos lėšos sukauptos ir laikomos depozitinėje banko sąskaitoje, esant pakankamai, jos bus paskirstytos artimiausią mokėjimo kreditoriams dieną pagal mokumo atkūrimo plano nuostatas. Kreditoriai turėjo teisę svarstant mokumo atkūrimo plano projektą kreditorių susirinkime dėl aukščiau cituotos plano nuostatos pareikšti pastabas, tačiau plano projekto svarstymo metu kreditoriai aptariamu klausimu nereiškė jokių pastabų. Kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ skaičiavimai, pagal kuriuos lėšos būtų skirstomos tik po 30 plano vykdymo mėnesių, yra neteisingi. Fizinis asmuo bankroto proceso metu yra įsipareigojęs stengtis gauti kuo didesnes pajamas. Taigi galimai plano įgyvendinimo metu fizinio asmens pajamos didės, o kartu didės ir lėšos, skiriamos kreditorių finansinių reikalavimų dengimui. Bankroto bylos administravimui skirtoje depozitinėje sąskaitoje sukauptas lėšas paskirstant vien pagal kreditorių pareikalavimus, prasmės nebetektų mokumo atkūrimo plane nurodomas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas. Mokėjimai iš esmės būtų atliekami vien pagal didžiausią reikalavimą turinčio kreditoriaus prašymus, taip nepaisant to, jog kai kuriems kreditoriams net netikslinga atlikti mokėjimų dėl banko mokesčių už pavedimus ir kt. Procesas taptų nenuspėjamas, dažnai atliekami mokėjimai padidintų bankroto administravimo išlaidas.

Teismo posėdžio metu bankroto administratorės atstovas prašė skundą tenkinti, paaiškino, kad mokumo atkūrimo plane numatyta, kad, jeigu mažiausias mokėjimas nesiekia 1,45 Eur, visi mokėjimai atliekami kito mokėjimo metu. Plane konkrečiai nėra nurodyta, kad mokėjimai neatliekami visiems kreditoriams. Tokia nuostata įtvirtinta, atsižvelgiant į ekonomiškumą. Susikaupusi suma yra maža. Bankroto administratoriui tektų atlikti sudėtingus buhalterinius skaičiavimus, paskirstant šią sumą. Bankroto administratorė vykdo mokumo atkūrimo planą. Kreditorius neteisingai interpretuoja plano nuostatas.

Suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos, turi teisę pateikti prašymą bankroto administratoriui dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo. Šiame prašyme turi būti nurodyti motyvai, dėl ko turėtų būti sušauktas kreditorių susirinkimas, ir pasiūlyta šio susirinkimo darbotvarkė. Bankroto administratorius, gavęs nurodytą prašymą, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo nurodyto prašymo gavimo dienos turi sušaukti kreditorių susirinkimą (FABĮ 25 straipsnio 3 dalis). Fizinio asmens kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarka reglamentuota FABĮ 25 straipsnyje, kurio 6 dalyje numatyta, jog kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje ir 10 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. Kreditorių susirinkimo sprendimai privalomi visiems kreditoriams, bankroto administratoriui ir fiziniam asmeniui. Kreditorių susirinkimo sprendimą kreditoriai, bankroto administratorius ar fizinis asmuo turi teisę apskųsti teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius, bankroto administratorius ar fizinis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimo priėmimą (FABĮ 25 straipsnio 11 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas” kreipėsi į bankrutuojančio V. K. bankroto administratorę su 2021 m. birželio 1 d. prašymu sušaukti kreditorių susirinkimą, nurodydama, kad kreditorė tiek 2020 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkime, tiek 2021 m. gegužės 19 d. kreditorių susirinkime išreiškė prašymą paskirstyti visas depozitinėje banko sąskaitoje sukauptas lėšas kreditoriams, kuriems mokėtina suma, atsižvelgiant į jų patvirtintą antra eile pirmu etapu tenkinamą reikalavimą, viršija 1,45 Eur; bankroto administratorius aukščiau minėtuose kreditorių susirinkimuose keltų kreditoriaus prašymų neįvykdė iki šiol, nors FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta pareiga bankroto administratoriui atlikti plane numatytus mokėjimus, todėl prašo inicijuoti kreditorių susirinkimą. Pateiktas 2021 m. birželio 14 d. vykusio bankrutuojančio V. K. kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 6 patvirtinta, kad kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, turintys 95,26 procentų visų kreditorių reikalavimų sumos: UAB „Būsto paskolų draudimas“ – 86,13 proc., UAB „Jaukurai“ – 0,34 proc. ir UAB „B2Kapital“ – 8,79 proc. Darbotvarkėje numatytu klausimu buvo priimtas sprendimas susirinkime dalyvavusių kreditorių balsais. Nuspręsta pritarti kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikto nutarimo variantui: „Paskirstyti 631,43 Eur kreditoriams, kuriems mokėjimas viršija 1,45 Eur.“. Bankroto administratorė nurodė, kad su kreditorių susirinkime priimtu sprendimu nesutinka, kadangi jis pažeidžia FABĮ nuostatas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įtvirtintus sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“, pateikdama atsiliepimą į skundą, savo nesutikimo su skundu pagrindu nurodė, kad bankroto administratorius turėjo paskirstyti jau 2 pusmetines įmokas kreditoriams pagal plane nustatytą tvarką, tačiau tai padaryta nebuvo.

Bankrutuojančio V. K. mokumo atkūrimo plano 13 dalyje (11 lapas) nustatyta, kad: „Tuo atveju, jeigu atėjus mokėjimo kreditoriams dienai depozitinėje sąskaitoje nepakanka lėšų mokėjimams kreditoriams atlikti, arba proporcingai apskaičiuoto mažiausio mokėjimo suma nesiekia 1,45 Eur (kai mokėjimus atlikti netikslinga, dėl banko mokesčių už išeinančius ir įeinančius pavedimus kurie sudaro atitikimą 0,58 Eur dydžio įeinančio pavedimo sumai) mokėjimai atliekami per sekančią, artimiausią mokėjimo dieną numatytą šiame plane.“

Bankroto administratorė nurodo, kad jokių išimčių, jog mokėjimai galėtų būti atlikti pavieniams kreditoriams, mokumo atkūrimo plane nėra; kreditoriams nepaskirstytos lėšos sukauptos ir laikomos depozitinėje banko sąskaitoje, o esant lėšų pakankamai, jos bus paskirstytos artimiausią mokėjimo kreditoriams dieną pagal mokumo atkūrimo plano nuostatas. Be to, bankroto administratorės teigimu, kreditoriai esą turėjo teisę svarstant mokumo atkūrimo plano projektą kreditorių susirinkime dėl aukščiau cituotos plano nuostatos pareikšti pastabas, tačiau plano projekto svarstymo metu kreditoriai aptariamu klausimu nereiškė jokių pastabų. Be to, bankroto bylos administravimui skirtoje depozitinėje sąskaitoje sukauptas lėšas paskirstant vien pagal kreditorių pareikalavimus, prasmės nebetektų mokumo atkūrimo plane nurodomas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas. Mokėjimai iš esmės būtų atliekami vien pagal didžiausią reikalavimą turinčio kreditoriaus prašymus, taip nepaisant to, jog kai kuriems kreditoriams net netikslinga atlikti mokėjimų dėl banko mokesčių už pavedimus ir kt. Procesas taptų nenuspėjamas, dažnai atliekami mokėjimai padidintų bankroto administravimo išlaidas. Kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ su bankroto administratorės skunde išdėstytais argumentais nesutiko ir nurodė, kad lėšos turi būti paskirstytos tiems kreditoriams, kurių proporcingai apskaičiuota mažiausio mokėjimo suma sudaro daugiau nei 1,45 Eur, o kreditoriams, kurių įmokos nesiekia 1,45 Eur, lėšos gali būti kaupiamos depozitinėje sąskaitoje.

FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Fizinio asmens bankroto instituto tikslas – subalansuoti nemokaus (t. y. nepajėgiančio vykdyti savo mokėjimo prievolių) fizinio asmens ir jo kreditorių interesus. Šis subalansavimas pirmiausia atliekamas iškeliant bankroto bylą. Toliau nemokaus fizinio asmens ir jo kreditorių interesų subalansavimas atliekamas tokiu būdu, kad iškėlus fizinio asmens bankroto bylą yra rengiamas ir kreditoriams svarstyti teikiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas. Plano projektas teikiamas tvirtinti kreditoriams, kurie balsuoja dėl pritarimo jam (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Jei kreditorių susirinkimas pritaria Plano projektui, jis teikiamas teismui tvirtinti. Teismui patvirtinus Planą, prievartiniu būdu įsiterpiama į kreditoriaus – skolininko teisinius santykius (civilinius, mokestinius, socialinio draudimo, darbo ar bet kuriuos kitus teisinius santykius, iš kurių kyla kreditorių reikalavimai). Toks įsiterpimas dažniausiai turi teisėtą tikslą – fizinio asmens mokumo atkūrimą. Proporcingumo aspektu tvirtindamas Planą teismas vertina, ar jame nurodytos mokumo atkūrimo priemonės (kreditorių reikalavimų visiškas ar dalinis nurašymas, skolų grąžinimo terminų išdėstymas ir pan.) yra būtinos tam, kad būtų atkurtas skolininko mokumas, ar skolininko mokumo neįmanoma atkurti kitomis, kreditorių teises mažiau varžančiomis priemonėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos nuomone, asmens teisė bankrutuoti ir esant tam tikroms sąlygoms būti atleistam nuo skolų nėra konstitucinė žmogaus teisė. Tai valstybės suteikiama galimybė, kuri išplaukia iš Lietuvos valstybės socialinės orientacijos, sudarant sąlygas nemokiam fiziniam asmeniui grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, legalizuoti pajamas ir pagal galimybes siekti bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Todėl įstatymų leidėjas, reguliuodamas fizinio asmens nemokumo teisinius santykius, turi įvertinti arba sudaryti sąlygas, kad teismas įvertintų kitų teisinių santykių dalyvių (kreditorių) interesus, į kurių nuosavybės teisę įsiterpiama nurašant fizinio asmens skolas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-378-915/2016).

Bylos duomenimis nustatyta, kad bankrutuojančio asmens kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ nėra gavusi nei vienos įmokos nuo bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Bankroto administratorė tokį veiksmą motyvuoja tuo, kad yra kreditorių, kuriems mokėtina suma neviršija 1,45 Eur, todėl mokėjimai neatliekami visiems bankrutuojančio asmens kreditoriams. Taip pat bankroto administratorė nurodo, kad vykdo patvirtintą mokumo atkūrimo planą. Teismo posėdžio metu bankroto administratorės atstovas pripažino, kad plane nėra konkrečiai nurodyta, kad susiklosčius minėtai situacijai mokėjimai neatliekami visiems kreditoriams. Minėta, kad fizinio asmens bankroto instituto tikslas – subalansuoti nemokaus fizinio asmens ir jo kreditorių interesus. Taigi atliekant mokėjimus bankrutuojančio fizinio asmens kreditoriams turi būti atsižvelgiama ir į kreditorių interesus, ypač atsižvelgiant į tai, kad visų skolinių įsipareigojimų bankrutuojantis asmuo savo kreditoriams neįvykdys bei baigus fizinio asmens bankroto bylą didžioji dalis skolų bus nurašomos. Pažymėtina, kad mokumo atkūrimo plane nėra vienareikšmiškai ir aiškiai nustatyta, kad, jeigu nors vienam kreditoriui mokėtina suma neviršija 1,45 Eur, tai tokiu atveju mokėjimai neatliekami ir visiems likusiems kreditoriams. Minėtą plano nuostatą aiškinant tokiu būdu būtų pažeidžiami kreditorių, kurių atžvilgiu bankrutuojantis asmuo turi didžiausius skolinius įsipareigojimus, interesai. Nors bankroto administratorės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog tinkamai vykdo mokumo atkūrimo planą, tačiau kaip minėta, plane nėra aiškiai įtvirtinta nuostata, kad susiklosčius minėtai situacijai mokėjimai neatliekami visiems kreditoriams. Be to, pažymėtina, kad bankroto administratorės argumentai, jog mokėjimai kreditoriams atliekami tokia tvarka dėl ekonomiškumo ir kad paskirstytina suma yra maža, todėl bankroto administratorei reikėtų atlikti buhalterinius skaičiavimus, siekiant išmokėti nedideles sumas kreditoriams, kelia abejonių dėl jų pagrįstumo. Sutiktina su kreditorės atsiliepime nurodytais teiginiais, jog bankroto administratorius yra ypatingą teisinę padėtį bankroto procese turintis šio proceso dalyvis, nuo kurio veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso galimybė apginti visų kreditorių ir bankrutuojančių asmenų teises ir teisėtus interesus ir kad bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius savo veikloje privalo tinkamai vykdyti FABĮ numatytas pareigas visą bankroto procesą. Taigi paskirta bankroto administratorė privalo tinkamai vykdyti savo teises ir pareigas, kad būtų įgyvendinamas fizinio asmens bankroto tikslas - subalansuoti nemokaus fizinio asmens ir jo kreditorių interesus, nepriklausomai nuo paskirstytinų kreditoriams mokėtinų sumų dydžio ar kitų aplinkybių. Kreditoriai, atsižvelgdami į tai, kad bankrutuojančio fizinio asmens mokėtina suma kreditoriams nebuvo paskirstyta pagal mokumo atkūrimo plane numatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką, kreditorių susirinkime pritarė sprendimui, kad ši suma būtų paskirstyta kreditoriams. Šis kreditorių sprendimas nepažeidžia mokumo atkūrimo plane įtvirtintų nuostatų. Priešingai, teismo vertinimu, neskirstant depozitinėje sąskaitoje sukauptų lėšų visiems kreditoriams, nėra laikomasi mokumo atkūrimo plane numatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiko (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bankroto administratorės skundas dėl 2021 m. birželio 14 d. kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 25 straipsnio 11 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Principo reikalas“ skundą dėl 2021 m. birželio 14 d. kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.